Ar Biblijos Dievas yra gailestingas?

[a.t.sielis]

žmonėms skirta vieną kartą mirti, o po to - teismas.

Čia taip teigia krikščionybė. Rytiečiai teigia kitaip. Ir kurie yra teisūs ar iš tikro nei vieni nieko nežino kaip yra iš tikro?  Be to rytiečių vedos kur kas senesnės už krikščionybę. Jei vadovautis kad kuo senesnis tuo teisesni tai vaizdas kitoks. Bet iš kitos pusės yra visokie dabartiniai chelingai. Jie taip pat kažką teigia. Tai kur tikras žinojimas? Versijų masė? Kiekvieno laisvė rinktis arba iš viso nieko nesirinkti. 

Na, ne visai aišku, ką čia teigia krikščionių šventraštis.

Aš tai taip kažkada bandžiau panagrinėti tą dalyką:

Kartais pateikiama tokia citata, kuri esą griežtai neigia reinkarnacijos galimybę:

Žyd. 9.27 Ir kaip žmonėms skirta vieną kartą mirti, o po to - teismas, <...>

Paaiškinama taip, kad žmogus gimsta tik vieną kartą, ir miršta tik vieną kartą, taigi, atkrenta bet kokia reinkarnacijos galimybė.

Visgi, čia pastebėtina, kad laiško tekstas aptarinėja visai kitą klausimą, ir kaip tik tuo metu yra susitelkęs į konkrečios teologinės minties reiškimą, ką parodytų pilnas sakinys ir kontekstas:

Cituoti:
Ir kaip žmonėms skirta vieną kartą mirti, o po to - teismas, taip ir Kristus, vieną kartą paaukotas, kad pasiimtų daugelio nuodėmes, antrą kartą pasirodys be nuodėmės Jo laukiančiųjų išgelbėjimui.


Taigi, kalbama apie antrąjį Kristaus atėjimą.

Dabar, ar galima imti iš konteksto šią ištarmę, kai aptariamas visai kitas klausimas ir žodiniai išsireiškimai yra skirti būtent to klausimo aptarimui, ir pagrįstai teigti, kad yra stiprus prieštaravimas tarp to, kas pasakyta, ir reinkarnacijos? Čia dar klausimas.

Galima būtų nagrinėti, kad aptariama koncepcija: mirtis - teismas - poteisminis būvis. Kristus neturi kentėti daugkartinių nukryžiavimų, kalba laiško autorius, bet vieną kartą paaukotas, antrą kartą jau nebus. Taigi, iš esmės, laiško autorius plėtoja mintį ne apie mirties (ar gyvenimo) nesikartojimą kaip esminį principą Dievo kūrinijoje, bet apie aukojimo užbaigtumą Kristaus atveju, ir teismo užbaigtumą eilinio žmogaus atveju. Po mirties - teismas, nuosprendžiai teismuose nepriiminėjami du kartus, kitaip sakant, kas nuspręsta, tas nuspręsta, žmogus arba išteisintas arba kenčia bausmę, antrą kartą už tą patį nusikaltimą bausti nepriimta.

Netgi šiame sakinyje kaip tik galime rasti pasikartojimą: Kristus ateis antrą kartą. Nors jau gyveno Žemėje vieną kartą, jis ateis dar ir antrą kartą, tik šį kartą jau negims bet nužengs iš dangaus (pataisykite jeigu klystu).

Taigi, nieko esminio už ar prieš reinkarnaciją čia nerandame. Arba bent jau teksto traktuoti literalistiškai būtent reinkarnacijos klausimo kontekste nėra pagrindo, panašiai kaip nėra pagrindo traktuoti literalistiškai Pradžios knygos gamtamokslio tiesų kontekste. Kitas tematiškumas. Nes jeigu bandysime traktuoti literalistiškai, antrasis Kristaus atėjimas gali būti traktuojamas kaip antras gyvenimas, tada ir kaip argumentas už reinkarnaciją arba bent inkarnaciją, bet to juk laiške nesakoma. Kalbama visai kitu aspektu.

Ir daug tokių situacijų yra Biblijoje, kur reikalingas atidus, įsigilinimas ir priėmimas būtent tekstų autoriaus minties, o ne šalutinių konotacijų.

Kitas aspektas, kad netgi traktuojant reinkarnacijos nenaudai šią ištarmę, tai neatleidžia nuo atsakomybės vertinti visumą faktorių - visą Bibliją, pasaulio faktus ir kt. Tai yra, galima tarti: mūsų ankstyvosios krikščionybės tradicijos autoritetai, o ir daugelis Biblijos autorių laikosi vieno gimimo, vieno gyvenimo ir vienos mirties sampratos. Bent jau yra tokių ištarmių, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai rodo tokios sampratos buvimą. Bet ar ta samprata teisinga? Ar visos visų Biblijos autorių reiškiamos sampratos yra faktinės ir teisingos? Nes toje pačioje Biblijoje yra skirtingų sampratų, kai kada jos viena kitai prieštarauja, taip pat ir ankstyvojoje krikščionybėje. Taigi, kurias priimti, kurios atspindi galutinę realybės situaciją? Tai yra klausimas, kurį sprendžia autentiškas tikintysis - jis gilinasi kokia yra tiesa, o ne kaip galiu supeikti ir nuginčyti kitas religijas, arba ką neigiančio jam sako skirtumai tarp religijų. Skirtumai tarp religijų gali ir padėti ir sakyti kažką teigiančio, skatinti atrasti papildomus turinius savo tradicijos kraityje.

Reikalas vos ne lingvistikoje: galbūt tiesiog sakoma, "žmogus kada nors vieną dieną numirs, o po to teismas". O ne kad siela apskritai viso laiko skalėje tik vieną mirtį pergyvena.

[Steiblys]

Čia taip teigia krikščionybė. Rytiečiai teigia kitaip. Ir kurie yra teisūs ar iš tikro nei vieni nieko nežino kaip yra iš tikro?  Be to rytiečių vedos kur kas senesnės už krikščionybę. Jei vadovautis kad kuo senesnis tuo teisesni tai vaizdas kitoks. Bet iš kitos pusės yra visokie dabartiniai chelingai. Jie taip pat kažką teigia. Tai kur tikras žinojimas? Versijų masė? Kiekvieno laisvė rinktis arba iš viso nieko nesirinkti. 

Žino. Kiekvienas krikščionis (kuris gimė iš Dvasios) tiki ir žino kodėl Jėzus Kristus mirė ir kodėl prisikėlė. O dėl vedų senumo, tai faktas tas, kad Jėzus Kristus yra visos Kūrinijos pirmagimis, ir buvo anksčiau, nei atsirado bet kokia kūrinija.

[a.t.sielis]

Visai nebūtina supriešinti kurių nors šventraščių ir Jėzaus. Jėzus skelbė Dievo žinią, ir šventraščiai tą daro. Ta pati misija. Kas buvo pirmiau - Dievo žodis ar Dievo žodis?

[Steiblys]

Visai nebūtina supriešinti kurių nors šventraščių ir Jėzaus. Jėzus skelbė Dievo žinią, ir šventraščiai tą daro. Ta pati misija. Kas buvo pirmiau - Dievo žodis ar Dievo žodis?

Dievas neturi pradžios.
Ką turi mintyje sakydamas Dievo Žodis? Ar ,Pradžioje buvo Žodis ' ar išreikštą žodį Biblijoje?

[a.t.sielis]

Pagal mane, Dievas ir Jo žodis amžini, nes yra virš materialaus laiko. O kai tas žodis užrašomas religijos knygose, to dalyko nekeičia.

[Steiblys]

Pagal mane, Dievas ir Jo žodis amžini, nes yra virš materialaus laiko....

Tai neprieštarauja Dievo Žodžiui (Biblija).
Ir kita vertus Jėzus yra pasakęs: Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, kol viskas išsipildys.

[Vytautas]

Na į biblijos aiškinimus ir citavimus nesikišu. Taip sutarėm su paragraf 78. Jis šitoj vietoj tikrai labiau išmanantis. Bet dėl Jėzaus aš tiesiog pasitikrinau savais metodais ir gaunasi gan įdomiai. Beja Druwis stipriai pagelbėjo formuluojant klausimą. Nes tokio Jėzaus Kristaus nebuvo, o va Jėzus buvo. Bet buvimas gan įdomus. Žemėje vaikščiojo tik 1.5m. Atsirado iš niekur ir dingo į niekur. Suprantama pradžią ir pabaigą žmonės prikūrė, nes normaliai negali žmogus iš niekur atsirasti ir dingti. O esmė tai kitų civilizacijų ir  psiaudo dievo struktūros veiklos padarinys. Tiesiog eksperimentas ir tiek. Praktiškai be jokios prasmės. Tai iš išorės žmogus bet iš tikro ne žmogus. Iš tos pozicijos vadinti psiaudo dievo sūnumi visai logiška. Jokio nukryžiavimo nebuvo, tik buvo efektingas išnykimo "fejerverkas". Remdamiesi tuo mačiusieji ir sukūrė pilnai "sukomplektuotą" legendą, nes kitaip normaliai visi pasuks pirštu prie smilkinio ir net nebandytų tikėti kaip ir jūs mano versija  . Tai tokia mano versija. "Švytuoklininkai" gali patikrinti. 

[Steiblys]

Na į biblijos aiškinimus ir citavimus nesikišu. Taip sutarėm su paragraf 78. Jis šitoj vietoj tikrai labiau išmanantis. Bet dėl Jėzaus aš tiesiog pasitikrinau savais metodais ir gaunasi gan įdomiai. Beja Druwis stipriai pagelbėjo formuluojant klausimą. Nes tokio Jėzaus Kristaus nebuvo, o va Jėzus buvo. Bet buvimas gan įdomus. Žemėje vaikščiojo tik 1.5m. Atsirado iš niekur ir dingo į niekur. Suprantama pradžią ir pabaigą žmonės prikūrė, nes normaliai negali žmogus iš niekur atsirasti ir dingti. O esmė tai kitų civilizacijų ir  psiaudo dievo struktūros veiklos padarinys. Tiesiog eksperimentas ir tiek. Praktiškai be jokios prasmės. Tai iš išorės žmogus bet iš tikro ne žmogus. Iš tos pozicijos vadinti psiaudo dievo sūnumi visai logiška. Jokio nukryžiavimo nebuvo, tik buvo efektingas išnykimo "fejerverkas". Remdamiesi tuo mačiusieji ir sukūrė pilnai "sukomplektuotą" legendą, nes kitaip normaliai visi pasuks pirštu prie smilkinio ir net nebandytų tikėti kaip ir jūs mano versija  . Tai tokia mano versija. "Švytuoklininkai" gali patikrinti. 

Kad Jėzus Kristus nedingo. Jis mane išgelbėjo ir pakeitė mano širdį, o to pseudodievas padaryti negalėtų. Biblija pacituoju todėl, kad esu įsitikinęs, kad tai neklystantis autoritetas, kuriuo išties galima drąsiai remtis. O žmogus linkęs klysti ir meluoti todėl vargu ar juo (ar jo išmąstymais) galima pasitikėti. Bet vėlgi, Biblijos aš negarbinu, nes pati knyga yra tik knyga, ir jei ją beskaitantis turės neteisingą motyvą, jos citavimas išties gal padaryti daug žalos. Kai gimiau iš Dvasios nesu dabar sukaustytas kokios filosofijos, ideologijos ar knygos dogmų, esu laisvas Jame, juk pati visata atspindi tobulą dizainą, ir visa tai įrodo, kad egzistuoja Didysis Kūrėjas.

[Vytautas]

Kai gimiau iš Dvasios nesu dabar sukaustytas kokios filosofijos, ideologijos ar knygos dogmų, esu laisvas Jame, juk pati visata atspindi tobulą dizainą, ir visa tai įrodo, kad egzistuoja Didysis Kūrėjas.

Kažkaip nepastebiu visatos tobulumo  . Pats faktas kad norėdami egzistuoti mes valgom vienas kita tai jau ne dieviška ir visiškai ne tobula. Jokių problemų sukurti kitaip. O visatoje vykstantys susiduriami, skraidantys meteoritai, kometos ir keliantys problemas taip pat jokio tobulumo. Taip kad kol kas visiška betvarkė. Nesuprantu kaip galima nematyti tokio aiškaus ne tobulumo. Ir iš viso kam reikalinga ta beprasmė visata. Visiškai pakanka žemės ir saulės. Visas likusis kosmosas mūsų "nešildo".

[Steiblys]

Kažkaip nepastebiu visatos tobulumo  . Pats faktas kad norėdami egzistuoti mes valgom vienas kita tai jau ne dieviška ir visiškai ne tobula. Jokių problemų sukurti kitaip. O visatoje vykstantys susiduriami, skraidantys meteoritai, kometos ir keliantys problemas taip pat jokio tobulumo. Taip kad kol kas visiška betvarkė. Nesuprantu kaip galima nematyti tokio aiškaus ne tobulumo. Ir iš viso kam reikalinga ta beprasmė visata. Visiškai pakanka žemės ir saulės. Visas likusis kosmosas mūsų "nešildo".

Valgom vienas kitą todėl, kad išdavėme Kūrėją ir sąmoningai žmonija priešinasi Jam. Yra toks dvasinis dėsnis: atpildas už nuodėmę - mirtis. Ir šis dėsnis įtakoja ne tik žmones, bet kaip virusas jis persidavė ir visam fiziniam pasauliui. Todėl kuo toliau tuo daugiau bus įvairių kataklizmų. Tačiau Dievo vaikai (gimę iš Dvasios tikintieji) nenusimena dėl šių artėjančių skausmų, nors ir viskas degraduoja. Dievo Žodis atskleidžia mums, kad šis pasaulis nelaukia, kada patekės evoliucijos aušra, nes ji niekada nepatekės, tačiau kūrinija ilgisi, ,,kada bus apreikšti Dievo vaikai'. Šiandien kūrinija yra tarsi uždengtas paminklas. Kai nuo Dievo vaikų bus nuimtas išorinis dangalas - šis kūnas - kūrinija taip pat bus atidengta.

[Vytautas]

Valgom vienas kitą todėl, kad išdavėme Kūrėją ir sąmoningai žmonija priešinasi Jam.

Arba tavo aptariamas kūrėjas nėra kūrėjas o tik destruktorius pakeitęs šį pasaulį ir visatą savo reikmėms. Remiesi tikėjimu aš remiuosi tuo ką matau ir ką patiriu. Gyvenimas ir mirtis  parodys kaip yra iš tikro.  Kiekvienam savo ir viskam savas laikas.

[Steiblys]

Arba tavo aptariamas kūrėjas nėra kūrėjas o tik destruktorius pakeitęs šį pasaulį ir visatą savo reikmėms. Remiesi tikėjimu aš remiuosi tuo ką matau ir ką patiriu. Gyvenimas ir mirtis  parodys kaip yra iš tikro.  Kiekvienam savo ir viskam savas laikas.

Tu klysti, nusidėjęs žmogus yra destruktorius, bet ne Kūrėjas, juk žmogus sukurtas bendrauti su Dievu. Tik nuodėmė tą bendravimą sugriovė. Bet tikėjimas gali jį vėl atkurti. Įtikėjęs žmogus sugrįžta atgal į tikrąjį bendravimą - į bendravimą su Jėzumi Kristumi. Ką aš matau - neprieštarauja tikėjimui, net dar daugiau - jį tik patvirtina. Ir dar pasikartosiu - Jis (Kūrėjas) pakeitė mano širdį, o tai realiai patiriama. Visiškai sutinku, kad gyvenimas ir mirtis  parodys kaip yra iš tikro. Įdomu ir nuostabu tai, kad gyvenimas jau dabar labai daug parodo.

[Vytautas]

Tu klysti, nusidėjęs žmogus yra destruktorius,

Prieš nieką niekaip nenusidėjau. Taip klaidų kaip pas visus buvo ir bus. Bet tai tik klaidos už kurias patiri tam tikrą diskomfortą esamu laiku ir tiek. Pasimokai ir nelipi ant grėblio antrą kartą. Tai ir viskas. Nėra jokios mistinės nuodėmės. Rytietiškos karmos lygiai taip pat nėra. Bendrai savo patirtis esu aprašęs http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2675.0 . Dabar tiesio stebiu rezultatus. Susidūrimai su "kažkuo" iš vienos pusės buvo neigiami, iš kitos pusės "kažkas" kitas šauniai manimi pasirūpino. Remiuosi  "gyva" asmenine patirtimi. Suprantama pats gal remiesi kažkokia kitokia  "gyva" patirtimi. Vienas kitam jų "neperpilsim".

[Steiblys]

Prieš nieką niekaip nenusidėjau. Taip klaidų kaip pas visus buvo ir bus. Bet tai tik klaidos už kurias patiri tam tikrą diskomfortą esamu laiku ir tiek. Pasimokai ir nelipi ant grėblio antrą kartą. Tai ir viskas. Nėra jokios mistinės nuodėmės. Rytietiškos karmos lygiai taip pat nėra. Bendrai savo patirtis esu aprašęs http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2675.0 . Dabar tiesio stebiu rezultatus. Susidūrimai su "kažkuo" iš vienos pusės buvo neigiami, iš kitos pusės "kažkas" kitas šauniai manimi pasirūpino. Remiuosi  "gyva" asmenine patirtimi. Suprantama pats gal remiesi kažkokia kitokia  "gyva" patirtimi. Vienas kitam jų "neperpilsim".

Štai čia ir yra didžiausia problema. Nepyk, bet tu sąmoningai ar nesąmoningai sulaužei visus 10 Dievo įsakymų, ir sakai, kad prieš nieką niekaip nenusidėjau?! Nuodėmė mus atskiria nuo švento ir teisingo Dievo, bet tau vis tiek yra gera žinia, nes Jo meilė yra kol kas tau vis dar pasiekiama. Gali pasislėpti nuo Dievo meilės, tačiau negali uždrausti Jam tavęs mylėti. Lygiai kaip tu negali uždrausti saulei šviesti, bet gali išskleisti sau virš galvos skėtį, kad ji neapšviestų tavęs. Kai žmogus išskleidžia nuodėmės skėtį ar priešinasi Dievo valiai, Jo meilės nepatiria. Ir guodžia tai, kad kol gyvas žmogus jam vis dar yra viltis...

[Sharikovas]

Dievas tobuloas, dievas neklystantis, bet kodel tada taip tragiskai suklydo kurdamas zmogu ir palikdamas vietos nuodemei ? Paskui savo neitiketinai ziopla klaida taise kaip pirmokas, ne tiesiogiai, o aplinkeliais. Pats zmogus netrukus gales kurti pasaulius ir kitas gyvunu rusis ir jau pagal dabar turimas teorijas jis tai darys tobuliau nei dievas. Cia aisku siek tiek su humoru, bet pasigilinus i kuria nors religija niekas nesirisa, logiskai nesidelioja, absoliuciai viskas sukurta netobulai, niekur nera jokios prasmes, viskas chaotiska. Yra toks angliskas posakis 'ignorance is bliss'(deja nezinau ar yra lietuviskas atitikmuo), tai sitas posakis grynai atitinka tikinciuosius, viskas ka zinom apie pasauli yra pries juos, bet jie vistiek atkakliai dauzo galva i siena kartodami tas savo prasmes neturincias mantras.

Beje kas tas Jezus, kad yra garbinamas netgi daugiau nei pats Dievas ? Kiek daug mes apie ji zinom apskritai ? Pavyzdziui viena jo gyvenimo detale rodo, kad jis yra nusikaltelis. Nezinau tais laikais uz ka skirdavo nukryziavimo bausme, bet speju, kad daugkartines vagystes, zmogzudyste, vaiku prievartavimas galetu uztraukti mirties bausme. Biogrfijoje yra didziule, akis badanti deme, bet tikinciajam ne motais.