Richardas Dawkinsas: nemoralu gimdyti vaiką su Dauno sindromu

[paragraf 78]

Na tai pagal Darvino teoriją mutavusių palikuonių susilaukimas yra naturaliausias dalykas. Natūraliau ir nebūna vienos mutacijos ateina į aklavietę kitos veda evoliuciją pirmyn.
Tai kad tokie palikuonys neišgyvena, taip pat natūralus reiškinys gamtoje.
Gamtos požiūriu nenatūraliu galime laikyti rūpestį tokiais paliegėliais (na bet tada ir seneliai ir visokie kiti rūpesčio reikalaujantys asmenys taip pat yra nenatūralus reiškinys).

[Lapino šešėlis]

Gamta neturi nei įstaymų, nei moralės. Čia tik pats subjektyviai išskiri kada leisti gamtai daryti savo darbelius, o kada į ją truputi įsikišti su žmonijos susikurtom vertybėm, kad galėtum švaistytis įžeidinėjimais.

Nepavyks man čia taip skurpulingai surankioti kiekvieno tavo sakinio pasidėjus po padidinamuoju stiklu, bet pamėginsiu dar kartą išsakyti keletą pastebėjimų.

Pirmiausia - kodėl man ir vėl prikaišioji kažkokius nebūtus dalykus? Kurioje vietoje aš tavo žodžiais: "subjektyviai išskyriau gamtą nuo žmogaus"? Na ir kur tu tą matai? Aš visur ir visada aiškiai pabrėžiu: GAMTA = ŽMOGUI, ir ŽMOGUS = GAMTA. (pamėginsiu gal taip kalbėt, tada bus aiškiau suprast).

Taigi, toks mano pirmas teiginys.

Toliau, gamta - valdoma įstatymų ir moralės? Ir kurioje vietoje pasakykite aš šitaip kažkada kalbėjau?

Įstatymai valdo tik žmogų. (Taip pat jį valdo visokie troškimai, geismai, norai, priklausomybės ir daug kitų blogų dalykų, tarkime noras darytis abortus).

Ką aš dar pabrėžiau, kad gamta yra valdoma dėsnių.

Logikos pradžiamokslis: ŽMOGUS yra VALDOMAS DĖSNIŲ.

O dabar kokie tie dėsniai? Gamta mus verčia darytis abortus? Girtuokliauti? Vogti? Prievartauti?

Pagrindinis ir esminis gamtos bruožas yra nuolatinė kūryba. Iš paprastų dalykų sukuriami sudėtingesni, tobulesni ir gražesni gamtos dariniai.

Tokia yra gamta. Tai, kad kažkas toje gamtoje nuolatos mato kruviną kovą už išlikimą, kur galioja vienintelė taisyklė "kiekvienas už save" nesupranta gamtos procesų. Jis tiesiog mato ten savo paties atvaizdą, ir tuo pateisina savo nedorą elgesį.

Tavo šitas bandymas manipuliuoti kažkokiomis mano išsakytomis mintimis, bandant pateisinti aborto "moralumą" yra visiškai bergzdžias, vien todėl, kad tai nepadarys aborto teigiamu veiksniu. Tai tik apsaugos nebent tuos žmones, kurie mano, kad gali sau leisti žaisti su viskuo kas tik pakliūva jiems į rankas. Kaip sakant yra brandus elgesys, kuomet yra suvokiamos pasekmės ir yra nebrandus elgesys, kuomet yra galvojama tik kaip išpešti kažkokios asmeninės naudos.

Tęsdamas toliau, be galo esu nepatenkintas dar dėl vieno dalyko, kurį paminėjai. Pasinaudojai mano teiginiu, dėl gyvybės svarbos, tam, kad tarsi pateisintum neigiamus dalykus, miškų deginimą, žmonių genocidus ir abortus. Lyg tai nebūtų reikšminga, bet vėl nesupratai esmės, todėl pakartosiu trečią kartą:

GYVYBĖ - SVARBU, todėl, tą GYVYBĘ, reikia SAUGOTI. Kodėl tu šiuos žodžius paverti tokiais, lyg aš būčiau sakęs, jog gyvybė yra nereikšminga?

Koks elgesys yra geras? kai tau nereikia slapstytis už milijono kaukių. Kai gali būti atviras prieš save ir aplinką. Kai esi šio pasaulio dalimi, tuo pačiu išlaikydamas savo individualumą.

Prisiminiau citatą apie meilę, berods Fromo, tiksliai jos neįvardinsiu, bet skamba ji maždaug taip: "meilė tai gebėjimas dviems žmonėms būti viena, tuo pačiu išliekant savimi" (iš jos ir pasiskolinau mintį prieš tai suformuluotai frazei). O meilė kaip žinia irgi yra gera.

Tai reiškia vertini kiekvieną gyvybę. Ją saugai ir puoselėji. Gerbi kitus žmones, jų norus ir pasirinkimus taip pat, BET tik tol, kol jie nepažeidžia kitos gyvybės egzistavimo.

Yra sakoma: tavo laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus laisvė. Perfrazuočiau: tavo gyvybė baigiasi ten, kur prasideda kita gyvybė (nesvarbu ar tai embrionas, ar daunas, ar medis, ar musė, ar bet kas kitas). Tai nereiškia, kad reikia saugotis, kad netyčiomis neužmuštum kokio uodo, bet reikia tą gyvybę gerbti.

Liūtas niekada nežudys daugiau nei jam reikia pasisotinti, uodas niekada nesiurbs kraujo daugiau nei jam jo reikia, kad sėkmingai savo palikuonių "susilauktų"

Tik žmogus kažkodėl įsivaizduoja, kad jis gali sau leisti negerbti gyvybės ir ją eikvoti veltui, tam, kad pajusti savo didybės pasitenkinimą.


Štai tokiais principais stengiuosi vadovautis, nes tokie principai yra geri, kadangi man prieštarauji, reiškia esi blogas žmogus. Kitaip negaliu atsiliepti.

P.S. Vadinai mane veidmainiu, bet ar nėra didesnės veidmainystės už tai, kaip kažkur mačiau aršiai ginant homoseksualus, pagrindžiant tuo, kad visi mes esame vienodi, bet štai daunai jau yra nevisaverčiai. (čia gal Master labiau taikau). Taigi kuo remiasi toks žmonių išskirstymas?

[TinSoldier]

Pirmiausiai, netikslumas:

"Pagrindinis ir esminis gamtos bruožas yra nuolatinė kūryba. Iš paprastų dalykų sukuriami sudėtingesni, tobulesni ir gražesni gamtos dariniai."

Tobulesni, gražesni, - visiškai subjektyvus vertinimas. Gamtos dėsniai nepavaldūs subjektyviems vertinimams. Sudėtingesni? Irgi visiškai nebūtinai. Viskas priklauso tik nuo to, kokia "konfiguracija" pasiteisina.

O dabar kokie tie dėsniai? Gamta mus verčia darytis abortus? Girtuokliauti? Vogti? Prievartauti?

(jeigu šitą tavo citatą būsiu supratęs ne taip, kaip tu parašei, atsiprašau. nes abejoju, kaip ją suprasti reikėjo)

Pala, o tai neverčia? O kas verčia, jei ne gamta, kuri yra visiškai atsakinga už viską, koks yra žmogus, ką jis patiria, kaip jis elgiasi? Kas kitkas, jei ne gamta sukūrė žmogų su visais jo mūsų vadinamaisiais trūkumais, troškimais, poreikiais, savybėmis?

Diagnozavai, kad gamta turi kurti vis "gražesnius ir tobulesnius" dalykus, ir viską, kas neatitinka į tavo tą apibrėžimą, pagal patogumą nurašai nebepriklausant gamtos atsakomybei?

GYVYBĖ - SVARBU, todėl, tą GYVYBĘ, reikia SAUGOTI.

Tai nereiškia, kad reikia saugotis, kad netyčiomis neužmuštum kokio uodo, bet reikia tą gyvybę gerbti.

Manau, kad čia veidmainystė. Jeigu jau svarbiausias kategorizavimas yra ties žodžiu "gyvybė", tegul taip ir lieka. Ir jeigu jau teigi, kad jokiomis aplinkybėmis, niekada nėra moralu nutraukti tam tikros gyvybės rūšies egzistavimo (gemalo), tai būk nuoseklus, ir lygiai taip pat vertink visokių uodų gyvybes. Netraiškyk jų. (Kol jie nepasikesina į tavo gyvybę. O jie juk nepasikesins)

Liūtas niekada nežudys daugiau nei jam reikia pasisotinti, uodas niekada nesiurbs kraujo daugiau nei jam jo reikia, kad sėkmingai savo palikuonių "susilauktų"

Tik žmogus kažkodėl įsivaizduoja, kad jis gali sau leisti negerbti gyvybės ir ją eikvoti veltui, tam, kad pajusti savo didybės pasitenkinimą.

O, galima paklausti, kodėl, tuomet, gyvūnai dėl įvairiausių priežasčių dažnai žudo savo jauniklius? Kodėl jie įsivaizduoja, kad gali leisti negerbti gyvybės?

Savo jauniklius žudo tiek vabzdžiai, tiek žuvys, tiek paukščiai, tiek žinduoliai ( http://en.wikipedia.org/wiki/Infanticide_(zoology) ). Visi savais, sau būdingais būdais.
Kodėl visą laiką kalbėjęs apie gamtos harmoniją, tobulumą ir tvarką, staiga primeti dvigubus standartus žmonėms? Kodėl, staiga, "graži ir tobula gamta" tampa nebepateisinama, kai prakalbama apie žmonių rūšiai savitą infanticido veiklą, dar net stengiantis užtikrinti, kad nužudomas palikuonis (gemalas) nebūtų sąmoningas = negalėtų jausti/manyti ar įsivaizduoti kažką prarandantis, ir proceso metu nejaustų jokio skausmo?

Tai arba ir gamtą/kitus gyvūnus kaltink amoralumu ir gyvybės niekinimu, arba jų neaukštink žmonių, kurie yra tos pačios gamtos dalis, sąskaita.

Ir aš sutinku, kad kai kurie mano teiginai čia gali skambėti kiek sociopatiškai ir amoraliai. Bet pagrindinis mano tikslas buvo ne savo poziciją moraliai pagrįsti ar paaiškinti. O tik išskirti bent porą keistumų, kuriuos pastebėjau tavo žinutėse.

[Sharikovas]

Neina kalba ar aborta darytis yra moralu ar amoralu, cia ir taip viskas aisku, yra nubreztos ribos iki kelintos savaites abortas galimas ir t.t., tai tiesiog medicinine procedura kuria atlieka ne kai NORI, o kai REIKIA.
Esme yra, ar moralu gimdyti dauna, kai egzistuoja medicinines proceduros galincios uzkirsti tam kelia dar vaisiui nepradejus formuotis i asmenybe.
Zmones visais laikais buresi i grupes, kad butu lengviau isgyventi ir gyventi, visuomenes istatymai, nuomone, morales normos viskas yra sukurta musu ir nuolat tobulinama, tokia forma yra patikrinta ir veikia, ir tai yra svarbiausia, ne isgalvoti dievai, ne Visata, o sociumas. Kiekvienas individas turi inesti savo indeli i sociuma, daunas negali nieko duoti, jis tik ima, yra nasta iki galo. Zinoma tai nereiskia, kad reikia atsikratyti jau gimusiais daunais, visdelto mes turim empatija ir morales normas, todel rupinames ir padedam silpnesniems, bet jei medicina ir technologijos leidzia uzkirsti kelia gimdyti individus kurie yra issigime ir jokios naudos visuomenei negali atnesti, tai tik valio, belieka padekoti medicinai, kad galim gimdyti sveikus vaikus ir tobuleti. Todel gimdyti daunus zinant, kad gali to isvengti sakyciau yra amoralu, nes kenki visu pirma visuomenei, o paskui ir sau ir tam individui kuri paleidai i pasauli.

Nezinau kuo skiriasi gemalo isvalymas nuo masturbacijos, techniskai ziurint, tai isliejas sekla nuzudai begale spermatozoidu kurie galejo but potencialiais vaikais jei vietoj to pamyletum moteri. Nesuprantu kaip galima sulyginti susiformavusi, save suvokianti zmogu turinti savo asmenybe, mastyma, seima, draugus, istorija su gemalu ar spermatozoidu kuris nera asmenybe, neturi jausmu, net saves nesuvokia ? Kur cia logika ?

Jau dabar planeta yra perpildyta zmoniu ir ateityje reikes spresti sita problema, galbut isvis atsisakyti naturalaus gimdymo ir pereiti prie vaiku is megintuveliu su vyriausybes leidimais.Apie tai reikia jau dabar galvoti ir spresti, o visokie religiniai marazmai ta stabdo. Zmonija nestovi vietoje, visa laika yra progresas visose srityse ir atsakymus mes randam mumyse paciuose. Laikas pamirsti biblija, ji pasenus, neteisinga ir melaginga.

[paragraf 78]

Nezinau kuo skiriasi gemalo isvalymas nuo masturbacijos, techniskai ziurint, tai isliejas sekla nuzudai begale spermatozoidu kurie galejo but potencialiais vaikais jei vietoj to pamyletum moteri. Nesuprantu kaip galima sulyginti susiformavusi, save suvokianti zmogu turinti savo asmenybe, mastyma, seima, draugus, istorija su gemalu ar spermatozoidu kuris nera asmenybe, neturi jausmu, net saves nesuvokia ? Kur cia logika ?

Jei nežinai kuo skiriasi gemalas ir spermatozoidas teks pakartoti biologijos kursą, dar mokykloje tai puikiai paaiškina
Esminis skirtumas tas, kad kai spermatozoidas susijungia su kiaušialaste, užsimezga nauja gyvybė. Ji turi atskirą nuo motinos ir tėvo DNR ir t.t. O tai kad mąstymo procesai atsiranda tik daug vėliau nereiškia kad tas gemalas tėra mėsos guzas, auglys motinos pilve. Jis yra besivystantis žmogus. Žmogus nuo pradėjimo momento eina per įvairias vystymosi fazes. Buvimas gemalu yra viena iš tų fazių. Jei viską ką laikome žmogumi nulemia tik mąstymas, tada reikia dauguma paauglių eliminuoti, nes jie atrodo kaip nemąstantys idiotai (čia hiperbolizuotai sakau).

Šarikovai, kokie tavo manymu dalykai nulemia, kas yra žmogus o kas nėra. Na kalbant filosofiškai kokie būtų žmogaus akcidentai?

[Sharikovas]

Saves suvokimas yra svarbiausia, o gemalas tera viena faze i virtima zmogumi.

[paragraf 78]

Tai jei tau užeis senatvinė silpnaprotystė, ar būsi komoje ir tai savęs negalėsi suvokti, tai tu jau nebebūsi žmogumi?
O jei miegi ir nesapnuoji, tada savęs tai pat nesuvoki. Tai pagal tavo akcidentą gaunasi jog vos užmigęs tu nebebūni žmogumi. Kažkoks vilkolakio gyvenimas išeina

[Sharikovas]

Vis su lapinu offtopica varot...

Kaip rusis zmogus ar miega ar komoj vistiek yra zmogus, bet saves suvokimas zmogu daro isskirtiniu. Embrionas is dalies irgi yra zmogus, bent jau faze i zmogu, bet jei zinom, kad embrionas neturi jausmu, nemasto ir net nesuvokia egzistuojantis, tai kodel turetu but amoralu reikalui esant nutraukt jo egzistencija ? Nes gyvybe sventa ? Nes embrionas turi siela ? Cia religiniai terminai, jie kaip argumentai beverciai.

[paragraf 78]

Prie ko čia religija išvis? Kaip tu viską sugebi pasukti link religijos, nors oponentas į ją net neapeliuoja.
Tai kuo tada skiriasi embriono ir komoje gulinčio žmogaus savivoka? Juk ir vienas ir kitas nesuvokia savęs kaip asmens.

[nereikalinga]

Tai kuo tada skiriasi embriono ir komoje gulinčio žmogaus savivoka? Juk ir vienas ir kitas nesuvokia savęs kaip asmens.

Pasimečiau ir aš,arba ką nors klaidingai supratau. Nesuvokia savęs kaip asmens,tai kaip čia ? Nebe žmogus ? Vienam tik dar nesusiformavęs suvokimas,kitam tiesiog dėl priežasties galbūt atsijungęs suvokimas. Bet vistiek žmogus juk.

[paragraf 78]

@nereikalinga, čia aš pabandžiau padėstyti kas seka iš šarikovo minties.
Šiaip manau, kad nesugebėjimas savęs suvokti nepadaro tavęs nežmogumi. Nes tada psichiatrinės ligoninės, stacionarai ir senelių namai yra pilni nežmonių

[Lapino šešėlis]

Man nepatinka, kai iš konteksto yra ištraukiamos mano mintys ir kiekvieną jų bandoma paversti neteisinga. Aš parašau žodį ŽODIS, o tada kas nors ima raidę O ir sako - ji kreiva, antras sako - aš D neįskaitau. Ir tuomet mano ŽODIS tampa nebe tuo, ką aš ten parašiau, o kaip jūs jį perskaitėt.

Bet kokią pateiktą informaciją reikia mokėt interpretuoti. Paskutinį kartą prabylu apie gamtą ir tuomet grįšiu prie esmės.

Įsivaizduokime vandenyną. Kartais jame siaučia žudančios audros. kartais jis švelniai banguoja. Vietomis jis lygus kaip stiklas, o vietomis jis pilnas pavojingų sūkurių. Jis niekada nestovi vietoje, nuolatos juda ir maišosi. Tuo pačiu šis vandenynas yra prieglobstis milijonams įvairių gyvių. Jų namai, vieta, kuri juos maitina. Maitina jis ir žmogų. Tokia štai yra gamta.

Žmogus šiame vandenyne yra tik svečias. Jis žvejoja, gaudo jūros gėrybes su saiku. Keliauja laivais. Žvalgosi, tyrinėja. Ieško vandenyno prigimties. Rodo pagarbą vandenynui, gyvena ilgai ir sočiai. Kas ne, greit pražūva grėsminguose jos gniaužtuose (paskutiniojo atodūsio metu, iškeikdamas vandenyną, kaltindamas jį žiaurumu).

Žmogus gali išmokti pažaboti vėją, iš debesų pažinti besiartinančią audrą suprasti kada vandenyje būti saugu, o kada ne. Kol jis taip elgiasi, vandenynas jam padeda ir jis yra be galo maloninga vieta.
Toks turėtų būti ir šiandieninis žmogus.

Bet koks yra šiandienins žmogus? Jis teršia šį vandenį. Žudo vandens gyvūnus. Kartais vien iš malonumo. Jei kas nors sako "sustokim, greit vandens nebeliks, mes žūsim, juk tai mūsų namai", bet likusieji atrėžia jam: "juk tas vanduo nesibaigiantis, apsidairyk, niekur krantų nematyt, galų gale pažiūrėk, mes pažabojome vandenį, mes išmokom išvengt audrų, išmokom greit plaukti, išmokom prasimaitint, dabar mes vandenyno karaliai".

Kiekviename iš mūsų gyvena ir tas vandenyno gynėjas ir tas teršėjas. (Taip, netgi manyje) Bet čia kaip toje pasakoje, kurio balso mes klausysime?

O po tokios ilgos įžangos pamėginsiu grįžti prie abortų.

Patiko Sharikovo mintis:

medicinine procedura kuria atlieka ne kai NORI, o kai REIKIA.

Apie ką ir eina kalba. Tai nėra kažkoks poreiko, prestižo ar "laisvo pasirinkimo" reikalas. Tai paprastai yra būtinybė.

Pažaiskime žaidimą:

1 pavyzdys:

"Susituokusi, jauna, pasiturinti pora. Abu gražūs, sveiki žmonės. abu nori vaikų (berniuko). Abiem ateitis ir karjera užtikrinta. Kiekvienas jiems pavydėtume. Mergina pradeda lauktis. Gydytojas pasako: jūs laukiatės sveiko vaikelio, bet tai bus mergaitė. Tėvai nusprendžia darytis abortą"

Ar palaikytumėte jų pasirinkimą ir kodėl?

2 pavyzdys:

"Ta pati situacija, bet vietoje sveiko vaikelio, paaiškėja, kad tai dauno sindromą turintis vaikas"

Ar palaikytumėte tėvų sprendimą darytis abortą ir kodėl?

3 pavyzdys:

"Antro pavyzdžio situacija, bet gydytojas prideda: Bet, mūsų klinikoje yra organizuojama gausiai finansuojama programa, žmonėms su genetinėmis ligomis pagalba, jos metu mes padedame dauno sindormą turintiems vaikams adaptuotis visuomenėje, prisitaikyti prie aplinkos, susipažinti su panašiais kaip jie, išmokti pritaikyti savo įgūdžius, taip pat tai naudinga ir mokslo bendruomenėj edukaciniais tikslais (žodžiu daktaras prisako dar daug dalykų, kurie parodo, kad mažasis vaikas augs laimingas, prižiūrimas, bus ir naudingas ir nebus našta tėvam) "

Ar palaikytumėte tėvų sprendimą darytis abortą ir kodėl?

[Sharikovas]

1. Asmeniskai ne, nes tokia atranka sukuria vyru ir moteru diproporcija, geras to pavyzdys Kinija, ten berods 120vyru tenka 100moteru, daugeja seksualiniu nusikaltimu.

2. Pritarciau abortui, kodel savo nuomone jau isdesciau anksciau.

3. Palaikyciau aborto galimybe, nes issigimimo neisgydis ir nepaisant graziu programu daunas vistiek bus nasta tiek tevams tiek visuomenei.

[Lapino šešėlis]

Mano manymu, pirmuoju atveju toks aborto motyvas būtų be galo nebrandus nei visuomeniškai, nei socialiai. Kad ir kaip mes puoselėtume tą "kiekvienas elgiasi taip kaip nori" idėją, bet ar iš tikrųjų kažkam toks sprendimas pasirodytų pagrįstas, racionalus ir visiškai neperžiangiantis jokių ribų? Iš tikrųjų mes nežinome kokie mūsų vaikai gims. Gražūs, protingi, talentingi, o gal bus negražūs, bet be galo draugiški. Įvairovė yra normalu. Taip klostosi mūsų gyvenimai. Subjektyvu yra bet koks bandymas nuspėti ateitį, o ne kalbėti apie dabartį.

Na, antruoju atveju, sprendimo pats nepalaikau, bet priimsiu tą pasakymą, kuris manau yra neteisingas, kad tai yra kiekvieno pasirinkimo laisvė (arba, tai, kad daunas bus našta visuomenei), taip, nuomonė dėl to buvo išsakyta.

(šiek tiek noriu pakeisti trečią pavyzdį, tėvai nenori aborto, bet svarsto ką daryti, o jūs esate jiems patariantis gydytojas (ar šiaip draugas, pažįstamas) ir nuo jūsų sprendimo priklausys tų tėvų sprendimas)

Trečiasis atvejis. Vėlgi, buvau nuolatos kaltinamas subjektyvumu kalbant tiek apie abortus, tiek apie gamtos sampratą, bet ar šiuo atveju toks pasirinkimas nėra subjektyvus, atsižvelgiant į tai, kad daunas bus našta visuomenei? Dėl tėvų spręsti apie tai nėra garbinga, nes juk buvo paminėta, jog tėvai kurių šeimose auga daunas, tikrai nėra nei nelaimingi, nei nusivylę gyvenimu (bent jau ne visi), tai kad auginti dauną yra galbūt sunkiau, nėra labai pateisinama priežastis. Bet kokį vaiką auginti sunku, gyvūną, net ir augalą prižiūrėti yra daugiau ar mažiau vargo, bet taip pat visa tai sukelia ir laimės ir džiaugsmo, kuris tuos vargus atperka. Todėl sakyti, kad daunas bus našta tėvam - taip. Bet ar jie to TIKRAI gailėsis - nemanau, kad galime taip spręsti. Nes našta yra bet kokia atsakomybė už kitus, bet tai ne visada yra kažkas neigiamo ir blogo.

Dėl visuomenės. Iš dalies sutikčiau, tačiau ar dabar mes kalbame tik apie daunus ar apie bet kokias protines ar fizines negalias turinčius žmones, kurie gyvena šiame pasaulyje. Nes jei mes darysime abortą, bet kokius sutrikimus turintiems žmonėms, vėlgi - tai nebus nei labai raconalus, nei labai pagrįstas sprendimas. Kodėl, nes pasaulyje mes turime daug nuostabių protų ir talentų, turinčių vienokias ar kitokias negalias, bet dovanojusių mums kur kas daugiau, nei žmonės neturintys jokių problemų gyvenime (dažnu atveju gyvenimo sunkumai mus išmoko daugiau, nei tuomet kai viskas yra lengvai pasiekiama). Kiek daug jų yra tapę "motivational speaker'iais", mokslininkais, menininkais ir įkvėpę gyvenimui daugiau žmonių. Tad apskritai kalbant įvairūs apsigimimai ne tik, kad nėra našta, bet kartais net ir augina tą visuomenę. Tad ar tikrai palaikytumėte tuos tėvus, jei tai nebūtų daunas, bet koks nors žymus genetinis defektas, kuris reikš, kad tas žmogus negalės gyventi normalaus gyvenimo tokio, kokį gyvenate jūs, kad jam dažnai reikės pagalbos ir panašiai? (prisiminkime, kad tėvam nieko netrūksta, tik jūsų sprendimo, jie turi viską, pinigų ir išteklių)

Jei kalbant tik apie daunus. Prisiminkite gydytojo žodžius, jis sakė, jog iš tikrųjų tie daunai bus reikšmingi mokslui, jie bus reikšmingi visuomenei. Be abejo, jie bus savotiška našta, nes gyvens kitokį gyvenimą, galbūt patys nieko fiziškai ir nesukurs, bet iš esmės ar tai ir yra toji našta? Nes tuomet juk reikėtų uždrausti vaikų susilaukti visiems, kurių socialinis statusas mums sako, kad jų vaikai gali neduoti nieko vertingo. Ar gal apskritai reikėtų kiekvieną šeimą prieš susilaukiant vaikų patikrinti, kiek jų vaikai bus vertingi?

Jei antruoju atveju, gerbčiau kitų nuomonę, ir nusileisčiau, sakydamas, tebūnie, tegul viską valdo mūsų norai. Trečiuoju atveju, kadangi nepaisoma gražių programų ir tikslų, kurie užtikrina sėkmingą, tiek tėvų, tiek dauno egzistavimą, man nelieka nieko kito, kaip tik pavadinti jus "daunofobais".

[Master]

Ar moralu sąmoningai sudaryti asmeniui sunkias gyvenimo sąlygas?
Pavyzdys: tarkime žinai, kad atsikraustys pas Jus į namus žmogus, ir nėra vietos.
Ir vienintelis kambarys rūsys. Ir sakai, nemoralu nepriimti žmogaus, tad mes jį priimsime rūsyje (suvokiant, kad kitu atveju jis pas jus tiesiog neatvažiuotų ir tiek).

Kaip ir kalbėjome su Lapino Šėšėliu.
Dauno sindromu sergantis vaikas yra labiau "empty shell", jis negali naudotis savo valia, jis apriboja šalia esančiųjų laisvę.

Kaip tik šiandien apsilankiau centre, kuriame globojami šitokias negalias turintys žmonės.
Taigi, jie neracionalūs. Jų kūnas per daug apribotas. Jūs patys pagalvokite, jeigu už jų slepiasi dvasia (imkime kitą požiūrį), ar moralu ją kalinti tokiame kūne? Ar Jūs patys norėtumėte šitaip kentėti?  Save žaloti, nesugebėti suvokti aplinkos?
Tiesa pasakius, aš juose matau gyvybę, todėl man atrodo tiesiog barbariška ją laikyti šitokiose sąlygose.
Kartais pykstame ant tėvų, kad jie mums perdavė tam tikrus genus (aš tai labai nepatenkinta dėl savo nuolatinio pasimetimo) , bet kaip jaustis asmeniui, kuris buvo sąmoningai gimdomas šitaip sergantis? Tai rodo, kad empatijos nėra, tik darymas kaip man "ale" moraliai neskaudėtų. (paralelu: valgykime kiaules, bet gink dieve ne šunis.... Nes pastarieji arčiau mūsų aplinkos)

Bet yra įvairių požiūrių..