Socialinė inžinerija.

[Mindaugas K.]

Šiandien gyvename civilizuotame pasaulyje su daugybę privalumų lengvai aptinkamų mūsų aplinkoje: skalbimo mašinos, kompiuteriai, mobilieji telefonai, indaplovės ir daugelis kitų mokslo stebuklų yra lengvai prieinami net ir labiausiai nepasiturintiems asmenims. Tačiau kaip ir su viskuo šiame pasaulyje - yra ir kita medalio pusė į kurią žmonės nėra linkę atsižvelgti. Kartu su pramonės vystimusi, vystėsi ir kažkas kito, ko žmonės nenori pripažinti nes tai sukelia nerimą  ir stresą, iš pirmo žvilgnio niekam nereikalingą papildomą apkrovą smegenims, nes ir taip visi esame apsikrovę buitiniais rūpesčiais.

Dėl ką tik paminėtų priežąsčių yra būtina suprasti, jog neigiamos emocijos užkerta kelią protui sverbtis į tą sritį iš kurios jos kyla, taip išvengiant nepatogumo jausmo ir galimos depresijos, kurią žmogaus instinktyvūs ginybiniai mechanizmai įvertina kaip potencialią grėsmę jo saugumui ir stabilumui. Kiekvienas susidūręs su savo paties suformuotos klaidingos nuomonės atskleidimu, šitą lengvai pastebi. Kuomet paaiškėja, jog suformuotas įsitikinimas yra klaidingas - žmogus kurį laiką šį įsitikinimą gins, nors pats puikiai žinos, jog yra neteisus. Šis procesas yra puikiai žinomas visiems, ypač buityje. Tačiau kuomet susiduriama su srytimi, kurios iškarto suvokti ir suprasti neįmanoma, nes tam reikia laiko ir pastangų, ir kurią yra sunku trumpai paaiškinti, įsivyrauja nuomonių skirtumai ir iš to gimsta hipotezė, jog kiekvienas žmogus turi savo tiesą. Ir tai leidžia žmogui išvengti intelektualaus darbo suprantant naują sritį.

Nuo pramoninės revoliucijos, prasidėjos kiek anksčiau nei 1800 metai pradžios iki šių dienų, žmogaus aplinka su pagreičiu įgaudinėja naujus atspalvius. Darbas ir kasdieniai sunkumai tampa lengvesni, viskas vis labiau yra pristatinėjama į namus ir pačiam žmogui reikia įdėti vis mažiau pastangų siekiant gauti norimą rezultatą. Šitas procesas stimuliuoja kitą, vykstantį pačiame žmoguje: pareigos įdėti kuo mažiau pastangų ir gauti kuo daugiau asmeninės naudos vystimasį.
Dėl šio aplinkos modernizacijos reiškinio mes išsiugdėme įprotį žiūrėti į pasaulį iš emocinės pusės. Nuo to tiesiogiai kenčia mūsų intelektualiniai sugebėjimai, nes visas mūsų gyvenimas ir augimas vyksta buityje, kuri nuolatos darosi sudetingesnė suprasti, tačiau žymiai malonesnė gyventi. Viso to padariniai mūsų psichikoje neturi nei kruopelės teigiamo aspekto: gilus supratimas yra pakeistas trumpais paaiškinimais, disciplina - tinginyste, emocinis stabilumas - nekontroliuojamu elgesiu, aplinkos ir gyvenimo valdymas - plaukimu pasroviui.

Atsižvelgus į pasaulyje ir asmeniniuose gyvenimuose vykstančius įvykius aiškiai matosi, jog visuomenė nėra draugiška žmogaus atžvilgiu. Mus supanti aplinka užuot skatinusi mus tobulėti palaipsniui, su disciplina, ir ugdantis savo asmeninę kontrolę gyvenimiškose situacijose, skatina mus viską gauti dabar ir jeigu nepavyksta to padaryti - ieškoti kitų būdų kaip susidoroti su iškilusiomis problemomis vienu bandymu arba išvis nebandyti jų spręsti.

Asmeniniuose gyvenimuose mes ištiesų turime pakankamai sugebėjimų išspręsti bent jau diždiąją dalį savo problemų vienu metu. Aišku jeigu atsižvelgsime į savo elgsenos įpročius, kurie sąlygoja atsirasti problemas. Tačiau pačios aplinkos keitimas - ne vieno žmogaus darbas. Pakeisti socialinę aplinką reikalingas bent jau dviejų - trijų populiacijos nuošimčių besąlygiškas susivienyjimas, ką mes galime aiškiai pamatyti vykusiose amerikiečių civilinėje revoliucijoje. Nepakeitus socialinės aplinkos - asmeniniai pokyčiai daugumai žmonių yra neįmanomi.

Žmogus yra ugdomas aplinkos. Aplinkoje vykstančiais procesais formuojamas jo charakteris, intelektualūs sugebėjimai, elgsenos įpročiai ir viskas, ką žmogus vadina „aš". Tačiau be buityje naudojamų mūsų protinių ir emocinių sugebėjimų, mes turime ir kitų, kurių dėl socialinio klimato nesugebame realizuoti savo aplinkoje. Vienas iš jų - racionalaus mąstymo projektavimas į galimą ateitį vaizduotės pagalba. Nors šis sugebėjimas atrodo naudingas, ištiesų jis yra mūsų visų problemų priežąstis nes mūsų aplinkoje jam vietos nėra. Dėl šios priežąsties jis yra nukreiptas į patį protą ir dažniausiai sąlygoja visas įmanomas iliuzijas ir klaidingas nuomones. Iš vienos pusės, mes galime priimti tvirtus sprendimus savo aplinkoje su ketinimu niekada jų nekeisti. Iš kitos pusės, mus supančios aplinkos įtaka šių sprendimų įgyvendinimui verčia mus abejoti jų kokybe ir galiausiai juos atšaukti.

Susipažinus su naturaliomis visuomenės ir žmogaus psichikos tendencijomis, galime toliau nagrinėti pačią problemos šaknį. Žodis „tendencija" reiškia polinkį arba potraukį eiti tam tikra kryptimi. Nuo šios vietos pradėsime nagrinėti kitą problemos pusę: naturaliomis tendencijomis besinaudojančias grupuotes.


                           Socialinė inžinerija.

Šiais laikais jau nebėra valstybinių problemų kylančių iš išskirtinai tik valstybe apsiribojusios visuomenės. Visos mus supančios problemos yra globalios, pasaulietinės. Įsivaizduokite minią neprotingų ir visiškai nemokytų žmonių teisiančių vieną protingą ir apsiskaičiusį. Toks yra demokratijos pagrindas. Žmonės sukurę aplink mus vyraujančią santvarką puikiai žinojo, jog populiacijoje protingų ir už save mąstančių individų gimstamumas yra labai mažas, palyginti su žmonėmis, sekančiais kitų pėdomis. Trumpai šio viso reiškinio neįmanoma apsakyti. Todėl renkuosi patį patikimiausią būdą išreikšti mintį - citatas.
Prieš cituojant yra būtina pateikti faktinius duomenis, kuriuos bet kas gali labai nesunkiai patikrinti, apie tikrąjį komunizmą (ištiesų kolektyvizmą), kilusį iš vatikano finansuojamos jėzuitų ložės Vokietijoje, dar žinomos kaip „Illuminati" sekta, kurios atšaka buvo Karlas Marksas - „Komunist Manifesto" (1848) tariamas autorius.

1953-iais metais Kalifornijos valstijos senatas išleido knygų kolekciją pavadinimu „Senato tyrimų komitetas švietimui." Tai yra legalus dokumentas, kurio vienuoliktoje knygoje 168-tame puslapyje yra toliau pateikti žodžiai:

„Kol daugelis intelektualių asmenų, netgi užimančių aukštų pareigūnų pozicijas, atrodo nėra supažindinę savęs su tikraja komunizmo prigimtimi ir jo rimtumu, tikriausiai yra tinkama glaustai pateikti informatyvią ir autentišką informaciją šia tema."

„Komunizmas ir Rusija jokiais būdais nėra sinonimai. Rusija tiesiog užima nepalankią poziciją kaip pirmoji komunizmo auka. Komunizmas yra pasaulinės revoliucijos sinonimas, kurio siekis yra visų tautų sunaikinimas, įskaitant patriotizmo, religijos, santuokos, šeimos, privačios nuosavybės ir visų politinių bei civilinių laisvių sunaikinimą, kartu su pasaulinės, taip vadinamų PROLETARIAT, diktatūros realizavimu, kuri yra autokratiška mažos grupės revoliucionierių paskelbta diktatūra."
Sekančiame šio dokumento puslapyje pateikiama komunizmo atsiradimo istorija: „Taip vadinamas modernus komunizmas yra tas pats mirtinas pasaulinis sąmokslas sunaikinti civilizaciją, sukurtas slapto iliuminatų ordino Bavarijoje Gegužės pirmąją 1776-tais metais." Toliau pateikiama detali informacija apie istorinius faktus nagrinėjant šią temą, kuriuos kiekvienas gali susirasti pats.
Mūsų tikslas tiriant socialinę, potininę ir asmeninę aplinką yra suprasti šios aplinkos veikimo principus, jų poveikį mums ir mūsų pačių vaidmenį. Visas šio intelektualinio darbo suprantant naują sritį rezultatas yra autentiška informacija, padėsianti išsiaiškinti būdus, reikalingus mūsų sąmoningam savęs ir savo aplinkos suvaldymui.

Kaip ir su bet kokia kita nauja srytimi, emociniai supratimo aspektai turi būti atydžiai stebimi, antraip išvada gali neatitikti tikrovės, kas pasireikš kaip pyktis ir liūdesys, kuomet naudojami savęs ir savo aplinkos keitimo būdai neduoda jokių rezultatų.

Mes jau trumpai aptarėme pramoninę šio reikalo pusę, jos poveikį mums ir labai glaustai pateiktą istoriją. Tam, kad susidarytume tikrovę atitinkančią nuomonę apie mus supančią aplinką, privalome bent jau paviršutiniškai išnagrinėti ideologinius ir informacinius socialinės aplinkos aspektus.

                             Informacijos poveikis psichikai.

Žmogaus sprendimų kokybė ir jo sugebėjimas suvaldyti savo asmeninį gyvenimą tiesiogiai priklauso nuo jo turimos informacijos, arba kiek jis ištiesų išmano apie tam tikrą sritį savame gyvenime. Jau mes priėjome tvirtos išvados, jog socialinė aplinka formuoja žmogaus supratimą. Dabar turime glaustai apžvelgti kaip pats procesas vyksta.

Jeigu žmogus per visą savo gyvenimą nėra girdėjęs apie autentiškus būdus suvaldyti save ir savo aplinką, šansai labai maži, jog jis pats išsiaiškins šių būdų egzistavimą. Netgi jeigu jam ir pavyks suprasti, jog tokie ir panašūs būdai gali būti patvirtinti asmeniniais ir laboratorinias (dirbtinos socialinės aplinkos) eksperimentais, jam pritrūks laiko ir kantrybės bandant pritaikyti tokią informaciją praktikoje, nes už nesėkmingą bandymą suvaldyti socialinę aplinką kenčia jo asmeninio gyvenimo kokybė. Tokia veikla reikalauja laiko, pinigų ir disciplinos. Ir su kiekvienu nesėkmingu bandymu nukenčia visos šios trys sritys. 

Kur kas labiau paplitęs scenarijus yra klaidinga informacija apie savęs ir savo aplinkos suvaldymą. Šį reiškinį yra kur kas sunkiau apibūdinti nei autentiškos informacijos stygių dėl kelių priežąsčių.
Pirma, klaidinga informacija sudaro tinkamas sąlygas atsirasti autentiškos informacijos stygiui. Žmogus su tvirta tikrovės neatitinkančia nuomone yra nelinkęs jos nagrinėti, nes tai sukelia diskonfortą ir stresą. Nors ir pats puikiai žino, jog žvelgiant iš racionalios pusės jis gali būti neteisus, jis laikosi savo nuomonės iki tol, kol ši jam nepradeda sąlygoti neigiamų padarinių jo socialiniame ir asmeniniame gyvenime. Taigi klaidinga informacija užpildo autentiškos informacijos vietą tol, kol ši nepasireiškia akivaizdžiu įrodymu. Tarp klaidingos ir autentiškos informacijos yra informacijos stygius. Kuomet paaiškėja mūsų turimos informacijos apie kažkokią gyvenimo sritį klaidingumas, mes užuot ieškoję tikrove pagrįstos teorinės informacijos, imame pirmą pasitaikiusią, nes jaučiame poreikį užpildyti tuščią vietą kuri ir yra šis stygius. Todėl taip dažnai kartojame savo klaidas. Po kelių tokių nesėkmingų bandymų žmogus yra visiškai pasimetęs ir prieina išvados, jog tiesos šitam pasaulyje būti negali, bent jau paremtos praktiniais įrodymais kuriuos jis pats galėtų sąlygoti eksperimento pagalba.

Antra, klaidingos informacijos šaltiniai visuomenėje yra beveik visiems žmonėms besąlygišką pasitikėjimą sukeliančios institucijos. Tokios kaip švietimo sistema, žiniasklaida, politika, filmų ir muzikos pramonė, verslo institucijos, reklamų kompanijos ir t.t. Įvardinant tik kelias iš jų. Visų šių institucijų pagrindinis tikslas yra mus kontroliuoti. Bet klaidingos informacijos dėka, mes esame išugdyti galvoti, jog mokyklos mus išmoko kažko vertingo gyvenime, kad filmų pramonės tikslas yra mus linksminti, kad reklamos kampanijos mums siūlo tikrai vertingus daigtus, reikalingus mūsų buityje ir gyvenime ir t.t. Nors ir puikiai žinome, jog visi šie teiginiai yra prieštraujantys logikai ir neatitinka tikrovės, mes vistiek renkamės jais vadovautis, nes jie yra per daug nemalonūs nagrinėti. Ypač kuomet puikiai suvokiame, jog mums kyla grėsmė būti išjuoktais kitų žmonių akivaizdoje. Ir kaip jau tikriausiai žinote - įsijungia naturalūs ginybiniai žmogaus mechanizmai ir protas yra blokuojamas. 


Išnagrinėję pramoninę ir informacinę aplinkos įtaką mums bei jos funkciją, nors ir paviršutiniškai, mes galime prieiti prie tikrovę atitinkančių išvadų, kurių pagalba galėsime ieškoti būdų suvaldant tiek savo asmeninę, tiek socialinę aplinkas.

Asmeniniuose gyvenimuose mes turime tiek laisvės, kiek mums leidžia turėti socialinė aplinka ir mūsų statusas joje. Tuo tarpu socialinėje aplinkoje viskas yra daug sudėtingiau. Pagal mūsų psichikos struktūrą, mes turėtume jausti pareigą čia daryti teigiamus pokyčius, tačiau taip nėra. Atsižvelgus į klaidinančios informacijos kiekį ir jos poveikį mums, šio reiškinio priežąstys yra pakankamai aiškios, kad galėtume išnagrinėti pačią problemą ir surasti tinkamą būdą jai pašalinti. Surasti būdą problemai spręsti, turime išsiaiškinti kaip formuojama pati socialinė aplinka ir kas tai yra.

Kol asmeninė aplinka yra formuojama vieno žmogaus, socialinė aplinka yra formuojama tų, kurie turi galimybę įtakoti kitų žmonių elgesį juos „informuojant," nesvarbu ar tai būtų klaidinga ar autentiška informacija. Dabartinėje socialinėje aplinkoje vienintelis būdas tą padaryti yra duoti žmonėms taip apdorotą informaciją, kad jiems ši sukeltų bent jau dalinį pasitenkinimą. Kad ir kaip bebūtų gaila - to neįmanoma padaryti su faktais.

Faktai yra tokie kokie yra. Juos bandant iškraipyti gaunasi ideologinė indoktrinacija, niekuo nesiskirianti nuo prieš tai minėtų institucijų indoktrinacijos. Tačiau atsižvelgus į šiandieninio pasaulio padėtį, pačių socialinės aplinkos atsovų sukurta ideologija būtų kur kas priimtinesnė nei tų, kurie kurdami taisykles socialinei aplinkai patys joje nedalyvauja.

Taip pat turime atsižvelgti ir į asmeniškai atliekamus žmonių indoktrinacijos procesus. Pats geriausias pavyzdys būtų rašytojai ir dėstytojai, kurie savo skaitytojui ir klausytojui prižada Saulę, Mėnulį ir visas žvaigdes mainais į truputį laisvės ir pinigų. Tas pats galioja ir politikams. Ši labai paprasta ir veiksminga taktika gali būti surasta pas kiekvieną žmogų aplinkoje. Su sukurtu įvaizdžiu kuris neturi nieko bendro su įtaką sukelenčio žmogaus asmenybe ir charakteriu yra padaromas stiprus poveikis žmogaus psichikai, nesvarbu ar tai būtų simpatija, pasitikėjimas ar autoriteto troškimas. Toliau žmogus yra suklaidinamas ir įtikinamas susiformuoti iš psichologinį susižavėjimą sukėlusio asmens teiginių savo asmeninę tikrovės neatitinkančią nuomonę. Ir prasideda tas pats procesas apie kurį jau kalbėjome.

Pats socialinės struktūros modelio formavimas yra pakankamai aiškus. Dabar turime išsiaiškinti kaip išnaudoti šį supratimą ne tik savo naudai, bet ir gerinant socialinę aplinką. Tam kad tą padaryti, keli dalykai turi būti prisiminti.

Pirma, pats pokyčių procesas yra vykstantis palaipsniui. Antra, bandant pritaikyti naują informaciją praktikoje visuomet juntamas diskonfortas ir protas yra blokuojamas. Ir trečia, informacijos pritaikymas praktikoje reikalauja asmeninių pastangų suprantant, įsisavinant ir pritaikant gautą informaciją. Instrukcija kaip tą padaryti paprasčiausiai neegzistuoja. Kiekvienas žmogus turi unikalią psichikos ir charakterio struktūrą, kuri jam buvo suformuota visų jo asmeniniame gyvenime nutikusių įvykių, todėl ir reikalingas asmeninis informacijos pritaikymo modelis.

Su šiomis idėjomis galime pereiti prie veiksmo, kurį geriausiai galima įvardinti kaip nuodugnią savo aplinkos analizę su atitinkamu koncentracijos kiekiu, atskiriant savo asmeninį gyvenimą nuo socialinio gyvenimo. Pagrindinis šio darbo tikslas yra išsiaiškinti tikrove pagrįstus atsakymus į aplinkos valdymo klausimus. Kaip jau buvo kalbėta - darbas yra individualus. Visi turime skirtingas ribas tarp savo asmeninių ir socialinių gyvenimų. Todėl turime jas aiškiai suprasti ir ne nustatyti, o surasti kokios jos yra ištikrųjų. Vienintelis pavojus slypintis šioje veikloje yra nesugebėjimas suvaldyti emocijų. Tokiu atveju nustatytos ribos neatitiks tikrovės ir tuom bus paremti sprendimai keičiant save įtakoti ir socialinę aplinką. Vienintelis klausimas į asmeninio ir socialinio gyvenimo valdymą yra „Kiek konkrėčiai aš turiu galimybių ir sugebėjimų įtakoti tiek savo įpročius, tiek savo aplinkoje vykstančius įvykius, remiantis mano asmeninės socialinės aplinkos sąlygomis?"

                                              Išvados.
Joks vienas žmogus negali pakeisti socialinės aplinkos. Tą gali padaryti tik vienu tikslu veikianti asmenų grupė. Tokių grupių šiandien yra perteklius ir nei viena iš jų neorganizuoja savo veiklos gerinti visuomeninę aplinką, nors visos iki vienos teigia priešingai. Ir visos iki vienos turi daugybę pasiekėjų ginančių šių organizacijų interesus visuomenės atžvilgiu. Jeigu į šį vaizdą įtrauksime žmonių suklaidinimo technikas suprantant jų poveikį psichikai, iškarto pamatysime kodėl šios organizacijos teigia gelbstinčios visuomenę, nors jokių realių pokyčių joje jos nesąlygoja ir kodėl žmonės aklai patiki tokiais racionaliam protui nerimą keliančiais personažais.

Racionaliai analizuojant dabartinę mūsų socialinę situaciją pokyčių klausimais privalome realistiškai atsižvelgti į žmogaus psichikos silpnumą. Mano manymu niekas neišdrįs pripažinti, jog gyvename su dirbtinai sukurtomis pasaulėžiūromis, neturinčiomis nieko bendro su tikrove. Mes manome, tačiau nieko tiksliai nežinome. Nesugebame suvaldyti nei savęs, nei aplink mus esančios socialinės aplinkos.

Žiniasklaidos įtaka paprastų žmonių gyvenimuose yra pati stipriausia žmonijai žinoma jėga. Ji gali keisti visų šalių socialines struktūras, nes kaip jau dabar žinome, pasaulinės televizijos dėka, visos žiniasklaidos yra sujunktos į vieną. Jau nebėra atskirų šalių ir atskirų interesų. Visos šalys yra po tuo pačiu tinklu, suskirstytu į kelis atskirus blokus, valdančius absoliučiai visų žmonių psichikas.
Pats tikroviškiausias kelias iš dabartinės situacijos yra radikalūs pokyčiai, įmanomi tik teoriškai. Praktiškai tokiems pokyčiams įvykti beveik neįmanoma. Yra kelios priežąstys iš kurių paminėsiu tik vieną: Turtingiems žmonėms to nereikia, o vargšai negali sau to leisti.

Nors ir labai mažai turime šansų pakeisti socialinę aplinką - mes jų vistiek turime. Todėl užuot sėdėję ir svarstę galimybes vis primindami sau, jog tai yra beveik neįmanoma, turime kažką daryti. Nemanau, kad nors vienas žmogus norėtų gyventi pasaulyje, kuris yra mums priešaky. Tai pamatyti nėra taip sunku kaip gali pasirodyti. Tereikia paimti tris atskaitos taškus laiko tekmėje, tarkim prieš pat pramoninę revoliuciją, apie 100-tą metų po jos ir dabar. Pažiūrėti kaip vystėsi mūsų visuomenė in nubrėžti tiesią liniją einančią per šiuos tris taškus. Tuomet pratęsti šią tiesę į ateitį ir tada kuo puikiausiai matomas aiškus vaizdas kur link mes keliaujame.

Regaduota pagal TinSoldier paliūlymą

[TinSoldier]

Ok. Žinutė, manau, įdomi. Vėliau tikrai pabaigsiu skaityti... Tikrai stiprus pirmasis post'as atrodo.
Nepabaigiau skaityti, todėl nesikabinėsiu (bent kol kas) prie minčių, idėjų ir nesivelsiu į diskusijas.

Bet tik vienas mažas patarimas: kai pastraipos būna atskirtos nauja tuščia eilute, - daug lengviau skaityti ilgą tekstą Matau daug pastraipų, bet jos visos sudėtos be tarpų praktiškai... Tai truputį vargina skaitant Manau.

[Teroras]

Straipsnis idomus, uzdejau pliusa. Nors mano manymu sis straipsnis sulauktu daugiau demesio truputeli kitos tematikos forume.

[Chronos]

Viskas kažkur girdėta, tik buvo pasakyta kazkaip... kitaip (primena zeitgeist'ą - "addendum" ir "moving forward" dalis bei "culture in decline" serijas). Esmė suprantama, kaip ir problemos, bet kaip ir visur, primieji žingsniai labai neaiškūs. Kitaip sakant, visi nori ir kviečia keisti pasaulį, bet retai kuris pasako kaip. Pagrindas aiškus - reikalinga grupė bendraminčių, kuri pritrauktų dar daugiau panašios pasaulėžiūros žmonių, bei tuo pačiu vystytu bendrą pasaulio (arba lokalų) socialinės aplinkos bei struktūros pakeitimo planą. Štai čia yra ypatingai sudėtinga dalis, nes norint pritraukti žmonių dėmesį, reikia turėti kažkokį planą, kuris tą galėtų daryti efektyviai. Bet tokio nėra. Niekas nieko vis dar nepasiūlė. Reikia sukurtį pradinį etapą - atskaitos tašką - kuris suteiktu motyvacijos ir noro veikti bei atsisakyti to socialinio gyvenimo, prie kurio esame taip pririšti.

[Benamis]

Toks planas lyg ir yra: http://www.thevenusproject.com (pliusu, minusu sioje idejoje nedeliojau).

[Chronos]

Apie šį projektą girdėjau (minimas "addendum" ir plėtojamas "moving forward" dalyse), bet tikriausiai kažką praleidau, nes pradinės stadijos kaip ir nemačiau. Čia pavaizduotas tas etapas, kur žmonės jau sutarė dirbti kartu ties "geresniu rytojumi", bet ne pradžia: nuo ko pradėti.

Beje, "Venus" žodis siejamas su tais pačiais "Apšviestaisiais/Mūrininkais". Pati temos autoriaus idėja, kaip ir Veneros projektas, primena NWO tikslą, kas man priminė šią citatą:

"We shall have World Government, whether or not we like it. The only question is whether World Government will be achieved by consent or conquest."
-James Paul Warburg [son of Paul Warburg, the author of the Federal Reserve Act]

Blogiausia, kad pats VP kaip ir temos autoriaus pastabos turi prasmės ir logikos savyje, tad sukurti vieningą pasaulį tikriausiai ilgainiui nebus per didelė problema (by consent - bendru sutikimu). Klausimas, kas valdys tą vieningą pasaulį: asmenys, siekiantys sukurti pasaulį pagrįsta dvasiniu, protiniu ir kultūriniu tobulėjimu ar tie, kuriems žmonės yra tiesiog darbininkai?

(I don't want a nation of thinkers, I want a nation of workers - John D. Rockefeller)