Išpažintis

[šamanas]

Aš manau kad nuodėmes reikėtu sakyti ne kunigui ,o tiesiai dievui. Pavyzdžiui per mišias stojmės prašyti Viešpaties nuodėmiu atleidimo. Manau nereikia jokiu klausiklų.

[paragraf 78]

Jungas pastebėjo, jog toks krikščioniškos bažnyčios kuriose nėra išpažinties arba kur nėra stiprios išpažinties tradicijos, daug dažniau jų nariai kenčia nuo visokių neurozių ir kitokių psichinių negalavimų.
O šiaip, daugelyje senųjų religijų yra vienokia ar kitokia nuodėmių išsakymo forma, kartais tai būna viešas reikalas, kaip kad pradžioje bažnyčioje buvo, atsistoji prieš visus ir garsiai išsakai savo nuodėmes.

[Vytautas]

Išpažintis visiškas absurdas. Dievas viską mato bet jam dar reikia pasakyti savo nuodėmes. Manau to reikia visai žemiškiems poreikiams žmonių kontrolei. Aišku šiais laikais neaktualus klausimas. Mato techninės priemonės. O šiaip visa informacija ką darai fiksuojasi informaciniuose laukuose ir niekas jos negali pakeisti. Taip kad nuo savo veiksmų niekur nepabėgsi. Klysti visai normalu bet reikia stengtis nekartoti klaidų. Klaidos nėra jokia blogybė. Blogiausiu atveju per priežastį pasekmę tiesiog ryškiau pamatai klaidas. Žodžiu jokios problemos ir jokios ataskaitos dievui tuo labiau kitam žmogui. O kūrėjų tokie dalykai visiškai nedomina. Procesas "automatizuotas". Tai pačio žmogaus reikalas. Žmogus gali klysti kiek tik jam patinka.  Mokymuisi amžinybė. Galų gale ir klaidos tik tai kas pažeidžia laisvos valios principą konkrečiuose sprendimuose. Maža to dabartinėmis žemės sąlygomis tai išpildyti idealiai neįmanoma. Tik gan apytikslis gyvenimas be klaidų. 

[puodukas]

Manau to reikia visai žemiškiems poreikiams žmonių kontrolei.

Va čia ir pasireiškia neigiamas poveikis per didelio domėjimosi sąmokslo teorijomis- "lygioj" vietoj pradedama matyti sąmokslai ir užzombuoti žmonės.

[Vytautas]

Va čia ir pasireiškia neigiamas poveikis per didelio domėjimosi sąmokslo teorijomis- "lygioj" vietoj pradedama matyti sąmokslai ir užzombuoti žmonės.

Kad jokios sąmokslo teorijos čia ne prie ko. Tiesiog labai pragmatiškas dalykas. Pvz sovietmečiu buvo negalima dalintis informaciją su kunigais apie valdžią. Tiesiog nežinai kuris dirba kgb. Vaikystėje tėvai maždaug "nukreipė" kokias nuodėmes galima sakyti. Ir perspėjo kad apie mokyklą nieko nepasakoti. Žodžiu buitinės nereikšmingos nuodėmės. Kunigas taip pat žmogus ir jei kažką svarbaus žino be problemų jį "pakutenę" gali sužinoti ir kas tik nori. Tiesiog nesaugu ir tiek. Į sąmokslo teorijas paskutiniu laiku žiūriu labai skeptiškai ir kažkaip patinka labai paprasti visokių Egipto piramidžių, Stonhidžų ir kitų dalykų paprasti praktiniai paaiškinimai. Jokios mistikos.

[paragraf 78]

Na kaip matau nelabai suvokiama kas yra išpažintis. Imamas vienas labai mažas etapėlis kada pašalinės jėgos panaudojo religiją savo tikslais. Čia tas pats kas sakyti jog va visi daktarai žudikai, nes ant operacinio stalo kartaiss miršta žmonės. Nežinai juk ant kokio daktaro užsirausi

Šiaip išpažinties paslaptis saisto kunigą, ne šiaip kaip kokį psichologą konfidencialumo reikalavimu, o esmiškai. Jei kunigas net netyčia prasitars apie tai ką kas pasakė per išpažintį, ar jo veiksmai net ir dviprasmiškai atskleis svetimas nuodėmes ar tai ką jis sakė, kunigas užsitraukia ekskomuniką pačiu faktu, net nereikia jokio proceso. Tad saugiau yra kunigui viską pasakyti nei psichologui.

Man tai įdomiausia tai, jog apie išpažintie nereikalingumą dažniausiai garsiai rėkia tie kas jos nepraktikuoja, tarsi labai gerai išmanytų kas ir su kuo ten valgoma. Na čia panašiai kaip ėsti čipsus sveriant 150 kg ir rėkti apie sporto žalą, nes va matai kai kurie žmonės išsinarina kojas bebegiodami.

Nenorit, neikit tos išpažinties, niekas juk neverčia. O jei verčia tai blogai daro. Jei verčia eiti, o tu nueini bet už nuodėmes nesigaili ir nesiruoši taisytis, tai tas ėjimas yra beprasmis, nes tada niekas nieko tau neatleidžia.