Kolumbas atranda amerika

[Parcufas]

Apie organa rasydamas turejau omeny santyki su isoriniu pasauliu kai as nesijauciu, atsietas nuo viso likusio pasaulio. Jauciu ji kaip save pati, dali saves. Juk isorini pasauli jauciu taip pat savyje, bet nejauciu kaip istikro esanti manyje, del savo priesingu savybiu.

Taip, stebetojui atsiradus ji taip pat neegzistuoja. Iliuzija tame, kad visa realybe jauciu isskaidyta i objektus, laika, erdve ir judejima. O tai yra apgaule, egoistinio proto skaidymas to, kas yra nedaloma. Del tu paciu priesingu savybiu isorinio pasaulio atzvilgiu.

Is kitos puses tai ka jauciame tai ir vadiname pasauliu. Ir negalima butu sakyt, kad jis neegzistuoja. Tai ka jauciu - ta jauciu. Tai mano pasaulis. Pakol zmogus nejaucia kazko kito, apart sis materialus pasaulis, tai viso labo filosofija neturinti prasmes. Bet gi nuo kazko reik pradet. Nes kaip gi kitaip. Yra teorija ir yra praktika. Vienas be kito niekur. Man asmeniskai tikrai neidomi filosofija pati kaip sau, zmonija jau prisifilosofavo per istorija, reik ta filosofa savyje uzmust -anas kvailas egoistas.


Aciu, kad netrugdai, labai malonu, kad yra kur pastaba, pastebejima parasyt, daugiau man ju!!!

[Parcufas]

Aukstesnis pasaulis tai nera kazkoks papildomas paralelinis pasaulis egzistuojantis kazkur uz visatos, virs visatos, po visata ar dar kazkur. Tai potenciale egzistuojantys  rysiai tarp musu, tik kitame lygmenyje, aukstesniame nei sis, neegostiniame. Juos galime atskleisti tik kartu, o ne po viena. O kodel jie aukstesni? Del to, kad mes atskleidziame to, ko anksciau neegzistavo musu pazinimo akiratyje, aukstesni musu pakopos atzvilgiu. Deka savybiu panasumo desnio, mes pradedame panaset su gamtos savybe - atidavimu. Cia elementariausioji fizika. Tik tame jau reikia pacio zmogaus isiterpimo. Kad tas kurinys butu savarankiskas.

Aukstesnis pasaulis tai mano istaisymo lygis su mane supanciu pasauliu. Rysiu esanciu tarp musu istaisymas. Sakykime as save issitaisau 10% tai  siuo atveju 10% supanaseju su supanciu pasauliu ir tokioje pakopoje atskleidziu aukstesnius pasaulius. Po to seka  kitos pakopos 20%, 30,40...100% iki galutinio issitaisymo. Kai zmogus visiskai savo savybemis susilieja su supancia gamta. Ir atitinkamai visas likes pasaulis.

Del isitikinimo, nereik ir ismincium but, jog suprast, kad gali but geriau nei yra dabar. Jog galime sukurt tokius rysius tarpusavyje, kad butume kaip viena tvari, vieninga seima visame pasaulyje. Susvetimejimas ir visos zmonijos problemos, del paprasciausio neisigilinimo i problemos sakni. I musu paciu egoizma. Norime ar nenorime, gamta mus kaip kauliuka is vysnios spaudzia i isore. Tik ta spaudima galima lengvai pereit arba kanciu keliu. Zmogaus pasirinkime viskas. )