Kuriam ateistinę visuomenę

[puodukas]

Aš manau, kad ateizmas ateina su mokslu, su geresniu išsilavinimu, supratimu apie supančią aplinką ir suteikta laisve rinktis,

Ateizmas kaip pasaulėžiūra bet ne ideologija, tikrai padidina pasirinkimo galimybę, bet kodėl ateizmas prilyginamas mokslui? Taigi be tokių frazių kaip "ateizmas ateina su mokslu" "mokslinis ateizmas", ar panašių lozungų, daugiau nieko moksliško ir neturi.

[crystal]

<...> Skurdas gali derėti su tobula būsena.

Gali. Kai esi laisvas, apsišvietęs ir turi galimybę rinktis, tai ir neturtingai gyvendamas gali būti pilnai laimingas. Bet kai žmogus gyvena su nuolatiniu smegenų plovimu, baime, priespauda ir melu, tai kažkaip nepasakyčiau, kad toks skurdžiojo gyvenimas galėtų būti tobula būsena...

Ateizmas kaip pasaulėžiūra bet ne ideologija, tikrai padidina pasirinkimo galimybę, bet kodėl ateizmas prilyginamas mokslui? Taigi be tokių frazių kaip "ateizmas ateina su mokslu" "mokslinis ateizmas", ar panašių lozungų, daugiau nieko moksliško ir neturi.

Mokslas suteikia galimybę pažinti ir aiškiau suvokti supančią aplinką, neretai nepaliekant vietos teistiniam, religiniam aiškinimui (išskyrus filosofinį, pasitelkus interpretacijas, nes šiame amžiuje tas religijom ir beliko, čia kalbant apie modernesnes šalis..). Taip pat mokslas geba atmesti tai, kas religiniu požiūriu yra nemoralu, geba tvirtu pagrindu paneigti nusistovėjusias normas, kurias visuomenėje galėjo styguoti religijos sukeldamos žmonėms žalos. Dar mokslas geba paaiškinti nuo religijų beveik neatsiejamus „stebuklus", taip nesuteikiant pagrindo pasinerti į misticizmą ir aklą teizmą, suteikiant žmonėm kritiškesnio požiūrio ir praplėčiant akiratį. Visa mokslo pažanga prideda svorio ateizmui, tad sąsajų tarp mokslo ir ateizmo yra pakankamai daug.

[puodukas]

Dar 19 amžiuje L.Pasteras pastebėjo tą psichologinį jausmą, kurį sukelia mokslo žinios:

Truputis mokslo atitolina nuo Dievo,
daug - vėl pas jį atveda.
                                            - L. Pasteras.

[paragraf 78]

Išties geras pastebėjimas, kad ateizmas dažniausiai prilyginamas mokslui. Ir taip, ne kiekvienas mokslininkas yra ateistas, ne kiekvienas ateistas yra mokslininkas.
Aš visuomet manau, kad aukso viduriukas yra geriausia pozicija.
Manau vienodai klysta tas kuris atmeta bet kokią galimybę Dievo egzistavimui, kaip ir tas kuris neabejoja jo egzistavimu. Man patiko Chestertono pastebėjimas: tik abejojantis yra iš tiesų tikintis.
Jei neabejoji kad Dievas yra arba kad jo nėra, esi paprasčiausias fanatikas. Ir viena ir kita pozicija užveria kelią platesniam pasaulio pažinimui. Kiekviena kraštutinė pozicija stabdo progresą.

[idenmeyou]

O kodel imamas tik krastutinumas? Kodel pvz. negali zmogus tiketi Dievu ir buti mokslininku? Tikiuosi nereikia pristatineti mokslininku ir ju pasiekimus kurie tiki ir Dievo egzistavimu?

Tik, kad didelė dalis tų tikinčių mokslininkų tiki kitokiu Dievu, nei tie religingieji fanatikai.

[paragraf 78]

Prie ko čia religingieji fanatikai? Tai fanatikai tiki ir kitokiu dievu nei sąmoningi tikintieji. Fanatizmas apskritai yra iškreipto religingumo forma, tad jo kaip pavyzdžio nereikėtų imti

[Dejavu]

Jeigu esi mates daug irodymu kad Dievas egzistuoja kurie pasikartoja ir nera vienetiniai ivykiai tai kodel  Dievu reiketu abejoti tai butu tas pats kas abejoti elektros egzistavimu

[idenmeyou]

Pritarčiau Dejavu.

Daugumai tikinčių į Dievą pasakyk, kad Dievo nėra, jo niekas nerado, jie tau atrežia, kad tai netiesa, neva jie gali jį pajausti ir pnš.

Tikintieji teigia, kad gali jį pajausti, yra arti jo, tai kokios gali kilti abejonės, abejonė kyla iš nežinojimo, vadinasi nieko jie nėra matę.

[omcikas]

Pritarčiau Dejavu.

Daugumai tikinčių į Dievą pasakyk, kad Dievo nėra, jo niekas nerado, jie tau atrežia, kad tai netiesa, neva jie gali jį pajausti ir pnš.

Tikintieji teigia, kad gali jį pajausti, yra arti jo, tai kokios gali kilti abejonės, abejonė kyla iš nežinojimo, vadinasi nieko jie nėra matę.

Tai nėra tik nuojauta ar pan, eidamas per gyvenimą ir peržvelges tai kas buvo supranti,kad buvo aibė situacijų kai tau kažkas padėjo, kai įvykiai klostėsi tiesiog neįtikėtinai ir tai nėra pritempinėjimas ar pan. tai nuolat pasikartojanti patirtis, tu tiesiog žinai, kad yra kažkas daugiau kas vienaip ar kitaip įtakoja tavo gyvenimą, tau prašant. Tu kreipiesi į Dievą ir sulauki pagalbos vienokios ar kitokios, ne visada netgi supranti, kad tą pagalbą gavai ir tik po kurio laiko vėlgi atrades laiko pergalvot savo viena ar kita gyvenimo tarpsni atrandi tą įvykių grandinę, kuri nulėmė tolimesnį gyvenimą.
Aišku ateistams ko gero kiltų klausimas tai, kuris Dievas, Kūrėjas yra tikrasis? Laikausi nuomonės, kad tikrasis Dievas yra tas iš kurio tu sulauki pagalbos, įsikišimo ir pan.Galvoju, jog kreipiuos į Dievą ir sulaukiu iš jo atsako, vadinasi mano Dievas tikras. Musulmonas irgi kreipiasi į savo dievą ir iš jo jis sulaukia kažkokio "ženklo" vadinasi jo Dievas tikras. Gaunasi paradoksas? ogi ne tiesiog visi kreipiasi į tą patį Kūrėja tik skirtingais vardais. Jei į tave kažkas žiūrėdamas kreiptūsi, Mariau, Dariau, Juozai ar dar kaip tu juk suprastum, jog nors vardas ne tavo, bet kreipiamasi į tave ir atitinkamai reaguotum.
Tai paaiškintų kodėl tiek musulmonas, tiek krikščionis, tiek budistas yra tikri, kad jų Dievas yra tikras.
Suprantu, užkėtėjusiems ateistams mano nuomonė pasirodys kaip eiliniai kliedesiai, bet aš tiesiog pasakiau savo nuomone kodėl aš tikiu, kad yra kažkas daugiau. 

[Sharikovas]

Jei neabejoji kad Dievas yra arba kad jo nėra, esi paprasčiausias fanatikas. Ir viena ir kita pozicija užveria kelią platesniam pasaulio pažinimui. Kiekviena kraštutinė pozicija stabdo progresą.

Na taip sutinku, bet nematau sarysio su religija ir ateistine visuomene.

Hipotetiskai dievas tarkim galetu egzistuoti, yra minimali tikimybe artima nuliui, kad uz visko slypi kazkoks protas ar tai samone. Sutinku, kad mokslas turetu tirti kurejo hipoteze, kiek tai imanoma, bet nematau kodel dievo buvimas ar nebuvimas turetu turet socialinius padarinius. Visatos sandara neturetu paveikti visuomenes socialiniam lygmeni, dievo buvimo ar nebuvimo irodymai paprastam zmogui kasdieniniam gyvenime neturetu turet jokios reiksmes, apart tai, kad butu dar vienas irasas i astronomijos vadoveli.

Bet apie tai as nesnekejau, man yra nesuprantama kodel dievo ieskoma ten kur jo tikrai nera ir negali buti, religijoj. Negi tikrai kazkas gali rimtai galvoti, kad tamsus, amoralus senoves zmones galejo turet kazkokiu realiu ziniu apie visatos sandara ? Negi kazkas rimtai galvoja, kad bibliniai mitai, nesamones apie nekaltus prasidejimus, prisikelimus, pacio nusibaudimus ir atgailavimus gali turet kazka bendra su tariamai egzistuojancia samone ar protu kuris turetu but tiek sudetingas, kad net siuolaikiniam mokslui butu sunku ji aprepti ? Baikim viena karta sitas nesamones, tai yra netikroviska, nerealu, prasilenkia su bet kokia logika ir sveiku protu. Teologija, nu kas tai per "mokslas" ? Paimi pasaka apie dantuku feja, angeliukus truputeli filosofiskai padzezuoji ir gaunasi mokslas. Baikim zaisti sudegusi teatra, akivaizdu, kad kur jau kur, bet religijoj jokios tiesos apie visatos sandara, prasme nerasi. Jokios tiesos nerasi ir ten net nereikia nieko ieskoti.

Kodel kazkas noretu kurti teistiska visuomene, negi zmones neatsimena kryziaus zygiu, inkvizicijos ? Negi kazkas noretu gyvent visuomenej kur priimtinas seksizmas, homofobija, rasiszmas, pedofilija, lobizmas ? Nereikia pamirsti moteris verciamas gimdyti issigimelius, pagalba plisti AIDS, mokslo demonizavimas ir stabdymas. Kam reikalinga religija visuomenei jeigu joje nera tiesos, o nesa vien tik kancias ir destrukcija ?

Ateistine, ant tiesos pamatu, o ne tamsuolisku pramanu pastatyta visuomene turetu sansa kazko pasiekti sitam niurejanciam pasauli, bet reikalinga religija israuti su visom saknim, brutaliai atsikratyti ir uzmirsti.

Labai vaizdiskai Lenonas nupiesia ateistine visuomene dainoj "Imagine"

https://www.youtube.com/watch?v=yRhq-yO1KN8

[paragraf 78]

Ateistine, ant tiesos pamatu, o ne tamsuolisku pramanu pastatyta visuomene turetu sansa kazko pasiekti sitam niurejanciam pasauli, bet reikalinga religija israuti su visom saknim, brutaliai atsikratyti ir uzmirsti.

1. nėra subektyvesnio dalyko už tiesą. kodėl manai kad tavo tiesa teisingiausia?
2. tai ko čia melavai, kad nesiūlai diktatūros?

kas dėl anksčiau išsakyto jausminio tikėjimo, jis yra nebrandus tikėjimas. Pažengę tikintieji savo tikėjimo nestato ant tokio dalyko kaip jaučiu ar nejaučiu Dievo, jei taip kalba žmogus, tai gali žinoti jog jis yra dvasinės kūdikystės etape ir čia visiškai nesvarbu kiek metų jis į bažnyčią vaikšto. Kai kurie iš šio etapo ir neišeina.

[exopolitics.lt]

Manau vienodai klysta tas kuris atmeta bet kokią galimybę Dievo egzistavimui, kaip ir tas kuris neabejoja jo egzistavimu. Man patiko Chestertono pastebėjimas: tik abejojantis yra iš tiesų tikintis.
Jei neabejoji kad Dievas yra arba kad jo nėra, esi paprasčiausias fanatikas. Ir viena ir kita pozicija užveria kelią platesniam pasaulio pažinimui. Kiekviena kraštutinė pozicija stabdo progresą.

Manau, kad pernelyg primityvu manyti jog galima arba buti krastutinumu fanatiku arba uzimti kazkokia tarpine pozicija. Juk Dievo buvimo klausimu kai kas gali tureti isvis kita nuomone. Cia zmogaus natura priesinti kazkokius du polius ir manyti jog viskas kas yra tai tie du poliai ir tarpine mase (tikintys ir netikintys, geri ir blogi, karstas, saltas, siltas ir pan.) Jokiu budu nesutinku kad krastutine pozicija stabdo progresa, net ir siuo atveju, bet manau kad daugiau tarpine pozicija isties stabdo progresa.
Pats manau ir tikiu kad Dievas yra. O i klausima ar Dievas egzistuoja manau galima atsakyti ir taip - pvz. kad jis visada kartu ir egzistuoja ir neegzistuoja. t.y manau i Dievo egzistavima reiktu zvelgti kaip i kordinates, tarkim Dievas egzistuoja  - Siaure, neegzistuoja - Pietus. Taciau kas yra Rytai ir Vakarai zmones dar nezino, t.y nei Rytai nei Vakarai su savoka ''egzistuoti'' gali netureti nieko bendro. O kiekvieno objekto atzvilgiu Dievas yra ne vien tik platumos bet ir ilgumos kordinatej.

[paragraf 78]

Manau, kad pernelyg primityvu manyti jog galima arba buti krastutinumu fanatiku arba uzimti kazkokia tarpine pozicija...Jokiu budu nesutinku kad krastutine pozicija stabdo progresa, net ir siuo atveju, bet manau kad daugiau tarpine pozicija isties stabdo progresa.

Na bet tokia realybė, fanatikų pilna abejose barikadų pusėse. Tikinčio fanatiko elgsena ne daug kuo skiriasi nuo ateisto fanatiko. Fanatikas taip šventai įsitikinęs savo nepalaužiama tiesa, kad neprileidžia galimybės jog gali būti kitaip. Štai akivaizdus Šarikovo ateistinis fanatizmas, nors jis deklaruoja vienus dalykus (na čia atseit yra tikimybė, artima nuliui bbla bla bla) bet realiai tai ateistinis fanatizmas, kurio metu žmogus nepripažįsta didelės dalies tikrovės. Sunku ką ir bepasakyti žmogui kuris yra įsitikinęs jog visi aplink debilai, o jis viens žino tikrąją tiesą. Tas pats būtų ir su religiniu fanatiku. Tokie žmonės nesiklauso jokios argumentacijos, jokio smoningumo neturi. Kraštutinė pozicija visuomet bloga.
Kas dėl progreso tai siūlau pasiskaityti knygą "Trumpa istorija beveik apie viską". Nuostabi knyga apie mokslo raidą ir vystymąsį. Ten akivaizdžiai aprašoma, kaip kraštutinės mokslininkų pažiūros, kurios pasirodė beesančios klaidingomis, trukdė mokslo progresą. Va pvz. žemynų dreifo teorija, buvo iškelta dar apie 30 XX a. metus, tačiau mokslininkai fanatiškai laikėsi teorijos, kad žemynai nejuda. Ledus pralaužti pavyko tik prieš gerus 30 metų. Praktiškai tik prieš CCCP žlugimą, rusų mokslininkai pradėjo priimti genetiką, iki tol fanatiškai ją neigė. Todėl ir sakau, kad kraštutinės pozicijos stabdo progresą

[idenmeyou]

Tai nėra tik nuojauta ar pan, eidamas per gyvenimą ir peržvelges tai kas buvo supranti,kad buvo aibė situacijų kai tau kažkas padėjo, kai įvykiai klostėsi tiesiog neįtikėtinai ir tai nėra pritempinėjimas ar pan. tai nuolat pasikartojanti patirtis, tu tiesiog žinai, kad yra kažkas daugiau kas vienaip ar kitaip įtakoja tavo gyvenimą, tau prašant. Tu kreipiesi į Dievą ir sulauki pagalbos vienokios ar kitokios, ne visada netgi supranti, kad tą pagalbą gavai ir tik po kurio laiko vėlgi atrades laiko pergalvot savo viena ar kita gyvenimo tarpsni atrandi tą įvykių grandinę, kuri nulėmė tolimesnį gyvenimą.

Dievas nepadeda nei tikinčiam, nei netikinčiam. Yra keli variantai, gali melstis ir nieko nedaryti ir tikrai garantuoju niekas nepasikeis, o gali netikėti visiškai Dievu ir imtis veiksmų ir tikėtina, kad kažkas pasikeis. Aišku čia gali ir tikintis imtis veiksmų, lygiai taip pat kaip netikintis nieko nedaryti. Bet viskas priklauso nuo žmogaus valios, imsis jis kažko ar ne.

Jei atsitiktinius įvykius pritempinėsime kaip pasisekimus einančius su Dievo pagalba, tai lygiai taip pat ir nesekmes, kurių gyvenime nemažai neužmirškime pritempti jam. Nes nebūna taip, kad kėblioje situacijoje visada viskas išeitų taip kaip nori ar baigtųsi viskas gerai, daug atvejų kada baigiasi viskas labai blogai.

[Almiasas]

Praktiškai tik prieš CCCP žlugimą, rusų mokslininkai pradėjo priimti genetiką, iki tol fanatiškai ją neigė. Todėl ir sakau, kad kraštutinės pozicijos stabdo progresą

Dėl genetikos čia visiškai ne taip yra. Ten buvo kuriami tokie bakteriologiniai ginklai, kad dar ir dabar tas visiškai įslaptinta ir mažai težinoma.

Plačiau kažkiek čia: http://rokiskis.popo.lt/2013/07/16/cheminis-ir-bakteriologinis-ginklas-ssrs/