Melo evoliucija evoliucijos teorijoje

[a.t.sielis]

Sakykim, dėl to, kad žemesni dalykai negali pagimdyti aukštesnių dalykų. Kaip dažnai sakau, iš sąskaitos, kurioje yra 10 litų, neįmanoma išimti 1000 litų. Atsitiktinumas arba inertiška substancija negali turėti kūrybinių galių. Jeigu taip būtų, tada atsitiktinumas būtų kūrėjas, ir akmuo būtų kūrėjas. Bet kas būtų viskuo. Bet tai neįmanoma, tokio dalyko mes nestebim. Yra begalybė, ir yra mažesni dalykai, negu begalybė.

Bet neneigiu kūrimo evoliucijos. Todėl neneigiu ir evoliucijos plačiąja prasme, nors gal kai kuriems toks įspūdis ir susidaro. Kūrimo evoliucija ir atsitiktinė savikūra yra du visiškai skirtingi dalykai, nors gali atrodyti panašiai. O pavyzdžių galima duoti daug - kompiuterių modeliai keičiasi, bet tai nereiškia, kad kompiuteriai patys save sukūrė, ar kad jie atsitiktinai evoliucionavo. Programos keičiasi, leidžiamos naujos versijos. Jeigu palygintume versijas, galėtume kelti klausimą apie tai, ar tos programos pačios savaime neevoliucionavo atsitiktinai, per nekryptingus atrankos ir prisitaikymo mechanizmus, bet žinome, kad tai visiškai priešinga realiai situacijai, nes kiekvieną iš tų versijų tobulino programuotojai.

Sakykim, siela laipsniškai atskleidžia savo potencialą Kūrėjo sąmonės lydima laipsniško tobulėjimo keliu. Kalbame apie du skirtingus procesus. Inertiška materija pati iš savęs negali turėti jokių raidos ar kūrybos galių, jokių protinių galių, tobulėjimo galių, todėl materiali evoliucija iš principo yra neįmanomybė. Tuo tarpu ten kur yra protas, sąmonė, ten be abejo, yra visos galimybė raidai, tobulėjimui, kūrybai.

O tikrumas dėl sielos evoliucionavimo (siela - amžina ir nekintama, visados tobula, todėl iš tikro nėra sielos evoliucijos, tiesiog laipsniškas jos atsiskleidimas) greičiausiai kyla iš realybėje stebimos situacijos, kur gyvų esybių sąmoningumai skiriasi savo laipsniu. Mes stebime tas gradacijas, skirtingas tarp gyvybės rūšių, ir skirtingas vieno individo gyvenime, nuo vaikystės iki brandos. Dar svarbiau tai, kad pasitikiu tais šaltiniais, kurie pateikia būtent tokį būties vaizdą.

[kiskis]

Klausimas evoliucijos teorijos salininkam: kaip galejo naturalios atrankos keliu atsirast toks padaras kaip drugelis (betkoks vabalas)? Pradzioj jis issirita is kiausinelio ir buna viksro formos, grauzia sau laimingas kokius nors zalumynus ar dar ka, o veliau virsta leliuke is kurios jau issirita drugelis. Kaip tokia gyvenimo eiga gali atsirasti naturalios viksru atrankos keliu?

[a.t.sielis]

http://www.nature.com/news/does-evolutionary-theory-need-a-rethink-1.16080

The story that SET tells is simple: new variation arises through random genetic mutation; inheritance occurs through DNA; and natural selection is the sole cause of adaptation, the process by which organisms become well-suited to their environments. In this view, the complexity of biological development -- the changes that occur as an organism grows and ages -- are of secondary, even minor, importance.

In our view, this 'gene-centric' focus fails to capture the full gamut of processes that direct evolution. Missing pieces include how physical development influences the generation of variation (developmental bias); how the environment directly shapes organisms' traits (plasticity); how organisms modify environments (niche construction); and how organisms transmit more than genes across generations (extra-genetic inheritance). For SET, these phenomena are just outcomes of evolution. For the EES, they are also causes.

Valuable insight into the causes of adaptation and the appearance of new traits comes from the field of evolutionary developmental biology ('evo-devo'). Some of its experimental findings are proving tricky to assimilate into SET. Particularly thorny is the observation that much variation is not random because developmental processes generate certain forms more readily than others3. For example, among one group of centipedes, each of the more than 1,000 species has an odd number of leg-bearing segments, because of the mechanisms of segment development3.

In our view, this concept -- developmental bias -- helps to explain how organisms adapt to their environments and diversify into many different species. For example, cichlid fishes in Lake Malawi are more closely related to other cichlids in Lake Malawi than to those in Lake Tanganyika, but species in both lakes have strikingly similar body shapes4. In each case, some fish have large fleshy lips, others protruding foreheads, and still others short, robust lower jaws.

SET explains such parallels as convergent evolution: similar environmental conditions select for random genetic variation with equivalent results. This account requires extraordinary coincidence to explain the multiple parallel forms that evolved independently in each lake. A more succinct hypothesis is that developmental bias and natural selection work together4, 5. Rather than selection being free to traverse across any physical possibility, it is guided along specific routes opened up by the processes of development5, 6.

Guided evolution. Kaip ir sakydavau.

[TinSoldier]

1. Ačiū už įdomaus straipsnio pasidalinimą.

2. Mane visuomet stebina, kad tu staigiai ir beveik neabejodamas atmeti šimtus tūkstančių mokslinių tyrimų/eksperimentų/atradimų, kaip nepatikimus, nepilnus ir t.t. Kai jie būna tau nepatinkantys ir nepatogūs tavo įsitikinimams. Tačiau, kai tik belekokiam nors kiek mokslišką straipsnį primenančiame tekste randi sau patinkantį žodį - jau post'inį jį kaip argumentą savo teiginiams paremti. Tai apsispręsk, ar tu pasikliauni moksliniu metodu, ar nepasikliauni. Nes dabar tu nuolat rankiojiesi pagal savo įsitikinimus kuo kliautis, o ne pagal tyrimų patikimumą.

3.  Juk pats supranti, jog "guided evolution" tu sakydavai visiškai kita prasme, nei šitame straipsnyje, ar ne? Na, tai kam meluoji? Na, tai kam bandai iškreipti straipsnį, bandydamas 'svorio' savo argumentams ir teiginiams suteikti?

Juk akivaizdu, jog išplėstinės evoliucijos sintezės modelis (Extended evolutionary synthesis (EES) tiesiog siūlo idėją, jog paveldimume ir organizmo vystymesi ne tik genai atlieka didžiausią vaidmenį. O prie natūralios atrankos (kuri vis tiek lieka svarbiausia, ir kuriai tu priešiniesi), stipriau, nei standartiniame evoliucijos modelyje (SET) prisideda tokie faktoriai, kaip organizmų nišos, aplinkos savybės, įtakojančios vystymąsį, kaip patys organizmai įtakoja aplinką. Taip pat ir pateikiama "ekstra genetinio paveldimumo" idėja, (extra-genetic inheritance), reiškianti, jog organizmai iš tėvų gali paveldėti ne tik genus, tačiau ir epigenetines žymes, cheminius elementus, kurie gali paveikti, kaip DNR sekoje 'pasireiškia' kai kurie genai. 

Ir "vedama evoliucija" yra ta prasme, jog aplinkos ir socialiniai (jei galima taip pasakyti) faktoriai , su kuriais organizmas susiduria, platesnis paveldimumas iš tėvų, gali "vesti" evoliuciją stipriau, nei iki šiol laikyta. Tai galbūt reikštų net DAR mažesnį 'dieviškojo vedlio' reikalingumą.

Ir, nors neįsivaizduoju, kuris iš šių evoliucijos modelių teisingesnis (net nemanau, kad reikia atskirų modelių - nauji atradimai galėtų tiesiog senąjį papildyti), tačiau esu ganėtinai užtikrintas, kad nė vienas iš šitų modelių nepatvirtina to, "ką tu sakydavai".

[a.t.sielis]

3.  Juk pats supranti, jog "guided evolution" tu sakydavai visiškai kita prasme, nei šitame straipsnyje, ar ne? Na, tai kam meluoji? Na, tai kam bandai iškreipti straipsnį, bandydamas 'svorio' savo argumentams ir teiginiams suteikti?

Be abejo suprantu, kad jie kalba apie kažką kitą nei mano idėja, todėl visi tavo priekaištai yra beprasmiški.

Aš baisus melagis

Jei rimčiau, tai jie besikapstydami pradeda šiek plėsti savo akiratį, kad gyvybės vystymasis visai nėra atsitiktinis. O pagal mane, visi tie puikiausiai lankstūs adaptavimosi būdai yra dar vienas aukštesnio intelekto atlikto kūrimo įrodymas. Jeigu ne atsitiktinumas tai daro, vadinasi, viskas taip sudėstyta, viskas taip paruošta, kad organizmai besivystydami savaime ir greitai susiderintų su aplinka.

[Steiblys]

Man stebėtina, kaip mokyklų vadovėliuose skelbiama: „Jūs esate gyvūnas, savo kilme giminingas sliekams"; „Evoliucija nėra kryptinga ir vyksta be iš anksto numatytos tvarkos… Ji neturi nei plano, nei tikslo". Mūsų mokyklos tariamai yra neutralios religijos atžvilgiu, tačiau šie teiginiai aiškiai rodo, kad taip nėra.

[TinSoldier]

A.t.sieli, ne, mano priekaištai nėra beprasmiški. Nes tu sąmoningai ar nesąmoningai, tačiau siekei suklaidinti. Gerai, jei supratai, kokia iš tiesų to kito evoliucijos modelio prasmė. Tačiau tu to neparodei. Pateikei iš konteksto ištrauktą gana mokslinį straipsnį, pažymėdamas dar labiau iš konteksto ištrauktas eilutes ir žodžius, ir uždėdamas savo įvertinimą: "aš taip ir sakiau".

Niekada taip nesakei. O dabar, sąmoningai ar pasąmoningai tikėdamasis, kad neįsigilinę žmonės pagalvos, jog rimtesnis straipsnis iš prestižinio portalo paremia tavo teiginius apie "vedamą evoliuciją" (kaip kad tu ją apibūdini). Kas visiškai nėra tiesa. Klaidini žmones.

O, jeigu ir būtų tvirtai įrodytos ir atrastos mutacijų priežastys (ko kol kas nėra, ir tas EES modelis visiškai neatmeta atsitiktinumo* faktoriaus), tai 'vedlio' kišimas į šitą vietą tik parodo desperatiškumą, siekiant bet kokią kainą ir bet kur įgrūsti savo įsitikinimus. Net kur jie ir visiškai netelpa. Dar, kai dievas kišamas į tas atsitiktines mutacijas, dar galima tai laikyti argumentu iš nežinojimo (kas yra bent šioks toks argumentas, nors ir klaidingas). Kai dievas kišamas ten, kur priežastys, funkcijos, pasekmės ir t.t. yra žinomos - čia jau tiesiog kvailybė.

Tas pats kas nežinant, kaip susiformuoja griaustinis sakyti: negali griaustiniai susiformuoti atsitiktinai, todėl juos sudaro vedlys. (argumentas iš nežinojimo).

O išsiaiškinus visas oro srovių, slėgio ir temperatūrų priežastis, tuomet teigti: va, kadangi žinome, kaip ir kodėl susiformuoja griaustiniai - reiškia, kad juos suformuoja vedlys (kvailybė).

*Nereikia pamiršti, kad atsitiktinumu galima vadinti ne dalykus, kurie neturi priežasties, o tiesiog turi tiek daug sudėtingų priežasčių, kad neįmanoma jų iš anksto numatyti, apskaičiuoti ir pan.

[a.t.sielis]

*Nereikia pamiršti, kad atsitiktinumu galima vadinti ne dalykus, kurie neturi priežasties, o tiesiog turi tiek daug sudėtingų priežasčių, kad neįmanoma jų iš anksto numatyti, apskaičiuoti ir pan.

Protas - sudėtinga priežastis, vienintelė turinti kuriamąją galią. Akmuo dar nieko nesukūrė.

[Supera]

Evoliucija kaip ir įrodyta, žmogaus kūne yra evoliucijos pėdsakų, tie patys dinozaurų kaulai, bet to neužtenka kai kuriem, kad patikėtų jog evoliucija tikrai buvo arba kad dinozaurai egzistavo. Žmonės jau tokie padarai, kad jei patys savo akim nepamatys, tai nepatikės. Manau tas pats ir su paranormaliais dalykais.

[Bla]

Evoliucija kaip ir įrodyta, žmogaus kūne yra evoliucijos pėdsakų, tie patys dinozaurų kaulai, bet to neužtenka kai kuriem, kad patikėtų jog evoliucija tikrai buvo arba kad dinozaurai egzistavo. Žmonės jau tokie padarai, kad jei patys savo akim nepamatys, tai nepatikės. Manau tas pats ir su paranormaliais dalykais.

Evoliucija NĖRA įrodyta. Viso labo, tai tik hipotezė, ilgainiui vystyta ir pavirtusi teorija, tačiau teorija dar nėra įrodyta, kadangi trūksta tiesioginių įrodymų ir gilesnio supratimo apie mutacijas. Jeigu pasidomėtum, kaip šiuolaikinėje biologijoje tiriamos gyvybės rūšys, turėtum nesunkiai tą pastebėti.

Pavyzdžiui, ar teko girdėti, kaip yra nustatomi giminystės ryšiai tarp rūšių? Dažnai sudarant filogenetinius medžius. Vienas paprastesnių būdų sudaryti filogenetinį medį - naudoti UPGMA (Unweighted Pair-Group Method). Šiuo būdu galima labai nesunkiai sudaryti krūvos rūšių giminystės medį, tačiau kartu ir labai stipriai nugrybauti, nes priimamos kelios kritinės prielaidos - mutacijos vyksta pastoviu greičiu (kas iš tiesų akivaizdžiai klaidinga) ir laikoma, kad dvi genetinės sekos, tarp kurių atstumas mažiausias, išsiskyrė vėliausiai. Na jeigu mutacijos vyksta pastoviu greičiu, ši prielaida kaip ir logiška, bet tai nebūtinai bus tiesa, nes yra įmanomos ir atgalinės mutacijos, kurios, pavyzdžiui, sūnaus seką padaro panašesnę į senelio seką (tai ypač būdinga paprastesnių genetinių sekų organizmams). Tačiau, kita vertus, gan paprasta šiuo metodu nustatyti, kas yra žmogaus tėvai, seneliai. Tai yra, kol neišeini už rūšies ribų arba protėviai ne itin tolimi (keli šimtai tūkstančių metų), tol viskas kaip ir gerai. Tačiau, nežinodami mutacijų prigimties (na kažką žinome, tik nesugebame mutacijų numatyti ir apskaičiuoti, nes jos priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip radioaktyvioji spinduliuotė, DNR "kopijavimo" klaidos, netolimų super novų sprogimai, Žemės magnetinio lauko sustiprėjimas, susilpnėjimas ir krūva kitų), mes negalime gauti tikslių duomenų apie tam tikrų rūšių prigimtį.

Dar daugiau, buvo pastebėta, kaip bakterijos prisitaiko prie antibiotikų poveikio (labai norėčiau rasti tą mokslinį darbą ir įdėti nuorodą, bet nerandu tiesiog dabar). Buvo galimi du variantai:
1. Jos išvysto atsparumą antibiotikams, t.y. mutuoja.
2. Populiacijoje jau nuo seno yra atsparių antibiotikams bakterijų ir jos užima išnykusių vietą, dėl ko populiacija tampa atspari.
Spėkime, kuris variantas teisingas. Ogi antras. Ir tas buvo pastebėta tyrimais. Būtent šis tyrimas dar kartą parodo, jog mes ne visiškai suprantame, kaip veikia mutacijos, o pati evoliucijos teorija ne visai pilna. Ir tas, giliau pamąsčius, atrodo tikrai logiška. Tiesiog kodėl bakterijos turi staiga imti mutuoti, kad išvystytų atsparumą antibiotikams? Gal jos tą ir padarytų, jeigu galėtų, tačiau mutacijos yra išorinis veiksnys, kurio bakterijos lemti negali, o ir reikiamų mutacijų skaičius gali būti pakankamai didelis, kad jos taptų atsparesnės (ir greičiausiai tik viena ar kelios genetinės sekos bus atsparios, o visos kitos, kurių galimybių daug daugiau - ne). Tik va čia ir atsiranda problema, jog mes kol kas nesame pastebėję tokių mutacijų, kurios prisidėtų prie gyvybės formos geresnio gebėjimo prisitaikyti prie kintančios aplinkos, t.y. dažniau mutacijos bevertės ar net kenksmingos.

Kita vertus, įdomus ir kitas dalykas. Kai kurios mutacijos vyksta rečiau, kitos dažniau. Pavyzdžiui, žmogaus hemoglobino genas yra labai silpnai mutuojantis, nes bet kokia ryškesnė hemoglobino mutacija lemtų žmogaus mirtį, todėl šis genas mutuoja, bet daug lėčiau negu kiti žmogaus genai. Tad, jeigu paimtum kokį šimtą žmonių atsitiktinai ir apskaičiuotum hemoglobino geno entropiją tokioje populiacijoje, gautum skaičių, artimą nuliui.

Tad iš esmės akivaizdu, kad evoliucijos teorija turi tikrai rimtą pagrindą, jos nereikėtų nurašyti, bet teigti šitai, tarsi tai būtų kažkoks dėsnis, nederėtų. Net Niutono dėsniai (kurie yra akivaizdžiai klaidingi ekstremaliose sistemose ir netgi GPS palydovai turi atsižvelgti į reliatyvistinius efektus, tokius kaip laiko pagreitėjimas, ir siųsti signalą kartu su paklaida, kad Žemėje esantys aparatai tiksliai apskaičiuotų tikrą laiką) turi tvirtesnį pagrindą negu evoliucijos teorija, nes juos galima nesunkiai patikrinti eksperimentiškai ir užrašyti matematinėmis lygtimis. Na o geriausias pagrindas, kurį turi evoliucijos teorija, yra tiesiog šiuolaikinių mokslininkų gebėjimas sekvenuoti genomą, kaupti sekas, po to jas lyginti BLAST, FASTA ar kitais dar sudėtingesniais algoritmais. Tačiau iki gero matematinio modelio, kuris būtų mažiau paremtas vien statistiniais metodais, dar tolokai.

Galų gale, nauji biologijos mokslo atradimai rodo dar tokių įdomybių, jog bet kokios gyvybės formos genetika kinta visą egzistavimo laikotarpį, o ne tik perduodant informaciją per paveldėjimą. Procesas, dėl kurio įvyksta pakitimai genuose, vadinamas atvirkštine transkriptaze. Tad galbūt reikėtų mąstyti apie evoliuciją kaip daugiau nei vien genų sekos pasikeitimą per kartas. Na, aišku, tai yra tiesa ir taip yra, tačiau per milijardus metų, jeigu būtų vien tik taip, tai vargu, ar būtume tokie, kokie esame. Nes genų sekos konkrečiu laiko momentu gali ir pasikeisti, ir nepasikeisti, tačiau ilguoju laikotarpiu jos keičiasi visą laiką ir tą lemia netgi ir aplinka, kurioje esame. Ir šiuolaikinėje biologijoje pradedama prieiti būtent prie tam tikrų lamarkizmo idėjų ir genetikos atradimų sintezės, paaiškinant evoliuciją.

Tad iš esmės evoliucijos teorija dar kinta ir nėra taip, kad liko kažkokie menki taškai, kuriuos reikia nušlifuoti. Darbų yra labai daug, iš kurių galima paminėti šiuos:
1. Giliau suprasti, kaip veikia mutacijos, kokie faktoriai lemia, kada tiksliai mutacija įvyksta, kada ne. Šitaip pagaliau tiksliai suprastume, kodėl ir iš kur atsirado būtent tokios mutacijos, kurios nulėmė gyvybės išsivystymą kad ir iki žmogaus.
2. Koks yra aplinkos poveikis gyvybės formų vystymuisi, genetikos pokyčiams. Dar Lamarkas pastebėjo, kad aplinka daro didelį poveikį gyvybės rūšims, tik jo teorija buvo nurašyta dėl labai kvailo eksperimento: Šios teorijos priešininkai dviems pelėms nupjovė uodegą ir, remdamiesi klaidingu supratimu apie aplinkos poveikį, tikėjosi, kad peliukai bus beuodegiai. Čia pasityčiojimas, tačiau blogai tai, kad aplinkos poveikio biologai ilgą laiką beveik nenagrinėjo, dėl ko evoliucija dabar ir yra tokia neišbaigta. Žinoma, kad beuodegių peliukų, tėvams nupjovus uodegas, neturėsime, tačiau kas bus, jeigu tą patį padarysime milijardui tokių pelių kartų? Šito ir nežinome, nes neturime gero modelio, apibrėžiančio aplinkos poveikį gyvybės formoms.
3. Sudaryti eksperimentą, vienareikšmiškai imituojantį evoliucijos procesą. Jeigu evoliucija veikia, tai ji turi veikti ne tik per milijonus ar milijardus metų, bet ir dabar, bet kuriuo laiko momentu. Greičiausiai taip ir yra, bet reikia eksperimento, kuriuo tas būtų parodyta, pavyzdžiui, kad ir bakterijos kažkokiu būdu išsivystęs prisitaikymas prie kokių nors vaistų poveikio (ne visos populiacijos, o konkretaus individo). Toks eksperimentas vienareikšmiškai įrodytų, jog evoliucija tikrai veikia, o mutacijos gali būti ir naudingos.
4. O šis darbas, manau, yra vienas svarbesnių. Iš esmės, kad evoliucijos teorija būtų visiškai įrodyta ir virstų dėsniu, reikėtų kažkokiu būdu įrodyti ryšį tarp to, kaip gyvybės sistema planetoje mažina lokalią entropiją. Tai yra, net jeigu sugebame parodyti, jog mutacijos gali būti ir naudingos, tačiau kita problema yra ta, kad jos turi būti pakankamai dažnos, kad gyvybė spėtų prisitaikyti prie kokių nors geologinių ar kosminių kataklizmų laiku. Tai yra, kažkuriuo momentu mutacija turi įvykti. Ir eksperimentai rodo, kad gyvybės formų populiacijos tokias mutacijas išvysto iš anksto, o ne iškart, vos įvykus kosminiams kataklizmams. Kaip tas įvyksta, kodėl įvyksta, ir reikėtų išsiaiškinti.

[Supera]

Bla ---> manau teko girdėti apie tokį dalyką žmogaus kūne, kaip uodegikkaulis, jis iš esmės suaugę 3 ar 4 (tiksliai nepamenu) stuburo slanksteliai ir išesmės mum to kaulo nereikia. Tai kam jis yra jei jo nereikia? Vadinasi mūsų protėviam jo reikėjo, buvo uodega greičiausiai. Taip pat manoma, kad ateities žmonės jo jau neturės, dėl to kad jokios funkcijos jis neturi. Tai kuo čia ne evoliucija?

[Kopernikas]

@Bla Kaip suprantu giliau domiesi evoliucijos teorija. Nežinau ar tau teko girdėt, yra toks matematikas Granville Sewell argumentuojantis, kad darvinistinė evoliucijos teorija prieštarauja 2-ajam termodinamikos dėsniui. Žodžiu mesteliu nuorodą gal bus įdomu http://bio-complexity.org/ojs/index.php/main/article/view/BIO-C.2013.2/BIO-C.2013.2

[Vytautas]

Iš kitos pusės gali būti žaidimai su genetika. Rezultate turėsim tarsi evoliuciją. Bet iš tikro kažkieno  genetikos kūrybos padarinys.  Problema ta kad nematom tų "konstruktorių" tiesiogiai. Bet jai jie turi tokias galimybes tai taip pat  turi galimybe "nesirodyti".

[Bla]

Bla ---> manau teko girdėti apie tokį dalyką žmogaus kūne, kaip uodegikkaulis, jis iš esmės suaugę 3 ar 4 (tiksliai nepamenu) stuburo slanksteliai ir išesmės mum to kaulo nereikia. Tai kam jis yra jei jo nereikia? Vadinasi mūsų protėviam jo reikėjo, buvo uodega greičiausiai. Taip pat manoma, kad ateities žmonės jo jau neturės, dėl to kad jokios funkcijos jis neturi. Tai kuo čia ne evoliucija?

Kam kas rūpi. Vieniems fekalijos rūpi - tai ir pradeda nuo dviejų pusskritulių per kūno viduriuką viską nagrinėti. Ech... O yra daug gražesnių ir aukštesnių dalykų - žmogaus akys. Užtenka tiesiog panagrinėti, kodėl prastai matome panosėje. Ogi dėl to, kad akys didžiąją laiko evoliucijos dalį praleido vandenį, kuriame refrakcijos indeksas yra kitoks nei ore. O kai pirmi gyviai pradėjo vaikščioti žeme, akys niekur nedingo - jos tiesiog bandė taikytis prie oro, bet tas taikymasis ir dabar nesibaigė, tad ir matome vieni žlibai, kiti panosėj nieko nemato ir t.t.

Evoliucijos niekas ir neneigia, tiesiog sako, kad teorija yra gera, tačiau neišbaigta ir neturėtų sustabarėti. O štai dauguma plačiosios visuomenės jau mano žiną kažką apie evoliuciją ir įsivaizduoją, kad daugiau nieko kito būti negali. Bėda ta, kad plačioji visuomenė žino mažai apie evoliuciją ir netgi biologai prisideda prie klaidingo informavimo jau nuo pat mokyklėlės laikų. O tas ir yra blogai, nes naujausi atradimai, taikomi moksliniai metodai kardinaliai skiriasi nuo to, kas mokoma mokykloje ir netgi universitete pirmuose kursuose apie biologiją. Kitaip tariant, visuomenė klaidinama ir labai stiprai. Deja, Supera, esi labai suklaidinta klaidingu požiūriu į šiuolaikinę evoliucijos teoriją ir neišspręstas "Tūkstantmečio prizo" vertas problemas.

[Teroras]

Tokias idomias zinutes rasai Bla, nebutu tau patogiau uzsiregistruoti? Jau kelis kartus pliusa norejau tau uzdeti, bet ziuriu tu vis dar svecias