Kuo jūs tikite?

[Audrius]

Sveiki. Papraščiausiai norėčiau sužinoti bent keleto iš jūsų kuo tikite, kas veda į priekį (aplamai tikslas egzistavimo)? Paprastas klausimas bet pačiam kartais persunku atsakyti. Esu čia žviežiai naujas, tiesiog susidariau neblogą įspūdį apie čia esančiūjų narių mintis. Tik liūdina kiek teko skaityti temose, matau labai jau priešiška nusiteikimą tarp egzistenciolistų, tiek iš materealistinės, tiek iš realiginės-pasaulėžiūrinės  pusės. Kodėl jums taip svarbu rodos vienas kitą įtikinti savo būtent tikėjimu ar mintimis? Senai manau visiems aišku jog pasaulis vystosi į materealizmą („šiuolaikinio žmogaus gyvensena"). O religijai vis dažniau pritrūksta to dvasiškumo... Tai kame esmė, kokia prasmė ar jos nėra o jei yra, kur ją randate (religija, mokslas, dvasiškumas, mastymas, kurybiškumas ir t.t.)?

[Bebras]

Mano nuomone gincai, nuomoniu nesutapimas,kritika tai nera kazkas tokio blogo del ko reiktu susiriesti i kampa ir kaip tikram vyrui issiverkti. Kartais "besipjaunancios" nuomones atveda prie dar kazkokios nuomones kuri vienai ir kitai pusei atrodo logiska ir teisinga manau tai yra tiesa Kas veda mane i prieki ? Dabar veda tik sveikas gyvenimo budas ir nekreipimas demesio i visoki smurta rodoma per tv, karus, zudynes ir panasiai , manau tai priveda prie suzverejimo o mes juk mastancios butybes pats esu cia naujas ( forume ne gyvenime)

[Vytautas]

Na pvz mano praktika tikėjimą pavertusi žinojimu kad šiuo gyvenimu niekas nesibaigia. Bet ir šį gyvenimą reikia stengtis nugyventi maksimaliai kokybiškai. Tai ne kažkokia finansine prasme bet žmogiškumo prasme. Iš kitos pusės įdomu stebėti patį gyvenimą. Tiesiog būna labai įdomių pokyčių.
O dėl aštroko nuomonių reiškimo kas atrodo tarsi norėjimas kažką įtikinti tai gan apgaulinga. Praktiškai kiekvienas lieka prie savo varianto. Tik pasimato savojo varianto silpnosios vietos kurias tiesiog pasitikslini, pasikoreguoji. Galų gale keletą kartų per gyvenimą pakeiti savo įsitikinimus. Pvz jaunystėje buvau griežtas materialistas, vėliau lyg ir atsigręžiau į religiją. O dabar esu nei šis nei tas. ignoruoju tiek materializmą tiek religijas. Bet jaučiuosi idealiai puikia kaip niekad anksčiau.

[Master]

Aš pastaruoju metu esu susitelkusi į gyvenimo realizaciją.
Pagrindinis mane vedantis žinojimas yra suvokimas, kad iš principo esu laisva. Ir savo realybę galiu koreguoti taip kaip noriu. Tai leidžia man gyventi dabartimi, tiesiog materializuoti savo idėjas (dvasines, moralines, ideologines).
Kuo tikiu? Labiausiai tikiu žmogumi ir ta dieviškumo būsena kylančia iš jo. Manau, kad žmogus kaip ir sapną, taip ir savo realybę susikuria pats. Pagal tai kokiomis emocijomis, mintimis jis gyvena, tuo nusispalvinusi, kvepianti jo aplinka.
Neneigiu, bet ir neteigiu jog dievas yra. To neįmanoma įrodyti, o šiuo atveju klysti per daug įžūlu, kuomet taip įrėminama gyvenimo prasmė.
Taip pat nežinau kas dėsis po mirties, bet viena aišku (antrą kartą kūdikis negrįžta į motinos pilvą), reikia imti dabartį
Tikiu, kad kuomet elgiesi pagal vidinį teisingumo matą, tu niekada neprašausi. Nei religine, nei materiale prasme.
Vėlgi, daug kas mano, kad materialistai yra visiški egoistai susikoncentravę į žemiškas gėrybes. Nebūtinai materialistas gali ir būti tas, kuris nevertina daiktų reikšmės ir godžiai ryja gyvenimišką, emocišką, dvasišką patirtį, netapatinant jos su dievu.
Manau, kad svarbu būti laimingu. Galima ir visą dieną sėdėti ant žolės ir nieko neveikti, tačiau tai gali būti prasmingiau nei arti lauką laukiant derliaus ar visą dieną kalbinti rožančių (juk neretai tai priveda prie egoizmo būti išgirstam ar puikybės, ir taip nunyksta ta riba skirianti tikėjimą ir materializmą).
Vidurinysis kelias man priimtiniausias.

[Audrius]

Nesakau kad tai blogai, nesakau kad priešingumas neduoda kokio tai rezultato, tačiau kelia nuostaba kaip tvirtai žmones tiki, tuo ka kiti taip tvirtai neigia... Kai svarbiau už viską rodos savo tiesos įrodymas, svarbiau nei pati tiesa. Aš bendrai apie tikėjimą jūsų, kas jį skatina, ižiebia. Rodos lyg taip yra tikima kažkuo lyg nėkarto nėra suabejota... Pavyzdžiui iš materialiosios pusės mokslas taip stengaisi atrasti kažką naujo, bet tuo pačiu prarandą dvasiškumą, keliamos vis naujos teroijos, bet vedama prie, ne kiek pagerinti (jau ir taip komertizuota) žmogaus gyventsena, o kaip suprasti kodėl ji tokia beprasmė... Dvasiniu požiuriu proto ir mokslo sumenkinta religija nebesuteikia tokio dvasinio ramumo mintyse. Tai kas tikra, kelia, skatina, rodos tikru tikriausia yra pati paprasčiausia gyvenesna, ar peršamos informacijos atmetimas Bebre? Mąstau kartais gal ir perdaug ir pergiliai.., tiesiog sunku suvokt, kaip galima tiesiog gyvent ir netikėti niekuo (gyvenimo prasmės nebuvimas) ar tikėti kažkuo taip konkrečiai (lyg Tai neturėtu jokių - ne)... Man idomu, kuo tiki mąstantis žmogus ęsamomis dienomis. Pavizdys: ar tu tiki aklai ar pasikliauji kitų aklumu? Ta prasme ar tiki (tikėjimas šiuo metu neapibrėžiam detaliai, apskritai laikom kaip sąvoką į tavojo egzistavimo pažinimo prasmę) moksliniu supratimu, informaciniais šaltiniais ir panašiai (kurių švietėjiška nauda procentali palyginus jau su egzistuojančiais komercineniais ir kitais net žalingais faktais) ar tiki dvasiniu saves pažinimu, šiuo atveju remdamasis kokia realigija (kuri vis „auga" į mažumas) ar tiki kokiu savuoju aš ir kas tai? Ar manai jog egzistuoji tik tam kad egzistuotum?

[Bebras]

Na kiekvienas savaip apdorojame informacija ir pasirenkameji mums tinka ?atrodo logiska? kiekvienam manau jau nuo mazens yra iskiepitas kazkoks mastymas .Manau tai jau yra irasyta i pasamone ir musu samone is ten gauna signalus tai ir apsidoroja kazkokia informacija. Laukia krenta lapai lynoja vejas pucia ,sedi sau be sypsenos irmastai apie kazka- lengva depresija?

[Audrius]

Labai įdomios tiek Vytauto tiek Master mintys, galbūt ir panašumo kiek į savo apmąstymuose randu... Bet vis dėlto Master kiek suprantu sukonkretinus, ar didžiausią tą tikėjimui vietą skiri kaip pačiam gyvenimo tarpsniui, jo spalvinimui? Ta prasme ar laikai savuoju tikslu patį gyvenimo kurimą? Ir tas išgyvenimas viso to ir laikinumo samprata tave pilnai tenkina? Nes kaip supratau kaip Dievo samprata nei priemi nei atmeti dėl gyvenimo prasmės išaukštinimo ar kaip savojo Aš iškelimo į pirmąją poziciją? Taip pat kaip ir dėl Vytauto pastebėjimo, ką esu jau girdėjas, jog gyvenimo prasmė gali būti ir kaip įdomus potyris.., bet visdėlto tikėjimas grystas rodos lyg ir kažką po mirtinio. Ir kas idomu būtų veda gerbiamas Vytautai link to tikėjimo, nei religinio nei materialistinio? Ta prasme patirtis, įvykiai, išgyvenimai ar tiesiog su laiku atsirades vidinis jausmas kažkoks link to? Kaip supratau minima buvo praktika, tai iš kokios pusės, mokslinės, išgyvenimų, savęs pažinimo? Suprantu kad nėra dvejų vienodų tiesų apibūdinimo dėl papraščiausiai skirtingo suvokimo (įvairiausių aspektų atžvilgiu), bet tiesiog nuoširdžiai įdomu, kodėl jus tikite tuo ir būtent tuo.

[Audrius]

Informacijos apdorojimą kaip problemą iškėliau ne dėl jos tinkamumo ir pasirenkamumo, o dėl kaip tikėjimo, kažko aukščiau įprasminimo. Žinoma galima tikėti ir tuo, kad visa ko didžiausmė prasmė yra žinojimas. Bet manau šiuo atveju Bebre tiesiog gal nesupratai tematikos mano minties, ar aš ją klaidingai suformulavau. Kartoju, jog savo klausimu - KUO JŪS TIKITE?, noriu sužinoti kas žmones skatina, kaip pats jau minėjai į tam tikrus pasirinkimus (tikėti ar ne informacijos visu fonu kaip tv ir panašiai), o kas verčia juos rinktis, ta prasme kodėl išvis tai darai, kokiu tikslu gyvenam, kuo tikėdami, kas veda link viso to informacijos apdorijimo geidimo. Bebre, nelabai supratau ir kitos tavo minties, kaip dėl mąstymo skiepų, ar tai laikai biologiniu faktoriumi ar dvasiniu? Depresija manau būtų dar lengva Šiaip kamuoja prasmės, tikėjimo, egzistencijos klausimai.., nežinau nei pats kodėl, matyt įgimta

[Vytautas]

Na tiesiog susidūriau su normaliai realiai nepaaiškinamais dalykais. Gali paskaityti mano nutikimus http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2675.0 ; . Ne visi čia jie aprašyti bet esmę nusako. Tai ir pakeitė iš esmės viską. Nors prieš tai keletą metų vis dar tikėjau klasikiniais religiniais mokymais. Suprantu kad kitiems sunkoka suprasti mano patirtis. Jos nėra kažkaip įspūdingos kaip yra susidūrę kiti žmonės. Ir jų niekaip neįmanoma perteikti kitiems žmonėms. Bet man sau viskas labai aišku. Tiesiog kitų pasakojimai nublanksta ir netgi tuos pasakojimus galiu realiai paaiškinti per savus. Keistas jausmas kad žinau absoliučiai visą esmę. Visai neturi reikšmės ar kiti žmonės į tai kaip nors reaguoja. Iš kitos pusės nuobodoką nes tiesiog nelikę ką pažinti. Lieka džiaugtis keistai ramia gražia žiema ir šiaip žemiškomis smulkmenomis. Žemiškas pažinimas baigtas. Didysis smalsumas kaip bus anapus, nes ir ten bus ne taip kaip visuomet būdavo.

Yra dar vienas momentas kad šis pasaulis gali būti pakeistas iš esmės. Tiksliau gražintas į pradinę būseną. Tiesiog būtų labai įdomu naujai jį pažinti. 

[Stasys]

Hmmm.. Aš tikiu kad pats savaime gyvenimas yra beprasmis ir kiekvienas žmogus jam suteikia prasmę, tikslą.

Mano  tikslas ŠIUO METU yra išmokti pozityviai priimti bet kokius gyvenimiškus potyrius. Turiu metodiką, pradėjau ją taikyt, ir iki šiol veikia : ) Žiūrėsiu kas bus toliau.

Kas liečia GYVENIMO tikslą, kažko konkretaus aš neturiu. Bet kadangi jau esu čia, tai kaip sakant why not? Gal dar būtų galima sakyt, jog gyvenu dėl to, jog vienintelis kitas pasirinkimas būtų negyventi.

Tikiu daug kuo, bet turiu 2 pagrindinius kriterijus kuriuos naudoju nustatyti ar infromacija man tinkama:
1:Geros žinios tos, kurios tave laimingą daro ir aplinkos neskaudina.
2:Geros žinios tos kurias galima patikrinti praktiškai.

Nepraktikuoju kažkokios vienintelės religijos, neišpažystu kažkokio vienintelio dievo.

....

Dabar tiek : )

[Audrius]

Labai įdomus Vytauto kaip savęs pažinimo atvejis..., pasidomėjau ir nupasakotais nutikimais, kuriais grindžiamasi. Norint nenorint iškyla keltetą klausimų apie visa tai - 1. Iš kur toks užtikrintumas, toks pojūčių priskirimas tikrai tiesai, ta prasme, susidūrus ir kitiems bendraminčiams tik su neigiamais padariniais, negalimas atvejis kad tai lygiai tas pats, tik gylesnis, testinis atvejis..? 2. Kokia prasmė tokio egzistavimo, kam tas materealizmas amžinam? O Stasio mintys pozityvios, viskas gražu kaip ir, svarbu žinoma pozityvumas gerai savijautai... Bet, jei iš esmės gyvenimas be prasmis, ir jam suteikti kad ir prasmę, nesvarbu kokia tai, kad ir nuostabiai gražią, tai tuo besilaikant, baigusis gyvenimui, visa tai taip pat baigiasi?  Tai kur čia tuomet tas pozityvumas? Dėl tikėjimo gyvenimu, kad atvirkštinis variantas tiesiog jo nebuvimas kažkaip nežinau.., net tikėjimu ar galima pavadinti...

[Vytautas]

Atsakant į pirmą klausimą tai labai aiškiai jaučiau ir suvokiau dviejų nesuvokiamų kažko kovą dėl manęs. Viena gelbėja kita stengiasi pražudyti. Suprantama pasitiki tuo kas tave gelbėja.
Antras klausimas kad amžinai esybei nereikalinga materija taip pat ne visai taip. Be problemų galima egzistuoti gražiai ir laimingai anapusiniame pasaulyje amžinai bet nusileidimas į materija suteikia naujas ir visiškai kitokias pažinimo galimybes. Šios visatos kūrėjai neturėjo galimybės pažinti savo kūrinį iš vidaus. Mes gi tai pažindami tampam dar tobulesniais kūrėjais perspektyvoje. Iš kitos pusės mūsų niekas neverčia čia įsikūnyti. Tai darom visiškai savanoriškai. Pagrindinis variklis pažinimas ir tobulėjimas realiai nieko neprarandant. Ar gali būti dar geriau?

[Stasys]

Bet, jei iš esmės gyvenimas be prasmis, ir jam suteikti kad ir prasmę, nesvarbu kokia tai, kad ir nuostabiai gražią, tai tuo besilaikant, baigusis gyvenimui, visa tai taip pat baigiasi?  Tai kur čia tuomet tas pozityvumas?

Pozityvumas yra mano pasirinkimas. Kaip aš noriu nugyventi šį gyvenimą? Pozityviai ar negatyviai?
Kas liečia mirtį, tai, iš mano požiūrio taško, viskas priklauso nuo to kaip suvoki save, arba savo "aš". Jei manai, kad esi vien kūnas arba kūnas + protas tai tada taip, nugyveni šį gyvenimą ir viso gero brolau

Aš asmeniškai taip nemanau, nes galiu suvokti save ne tik kaip kūną arba kūną + protą. Man kūnas ir protas yra mano DALIS ŠIUO METU, bet ne viskas kas esu.

Dėl tikėjimo gyvenimu, kad atvirkštinis variantas tiesiog jo nebuvimas kažkaip nežinau.., net tikėjimu ar galima pavadinti...

Tai ir nėra tikėjimas.  : ) Kadangi aš jau gyvenu, tai teturiu 2 pasirinkimus ties šituo klausimu. Gyventi arba nutraukti gyvenimą. Aš renkuosi gyventi.
: )

[Audrius]

Na dėl Vytauto įtikėjimo tai džiaugiuosi kad taip tvirtai kliaunies, tik keista kažkaip, apmąstant viską, tai jei yra tas kitas pasaulis, jei yra amžinybė, kam didingesniam tvariniui, esybei pažinti kažką rodos visiškai nereikšmingo? Beto, kaip tai gali neturėti padarinių, ar bendravime nėra ryšio kažkokio, ta prasme kiek suprantu pagal jus Vytautai, žmogaus kūnas nesurištas net su siela ir jei kiti žmonės gali neturėti net sielų? Tai kam tada tai, tas materialinis pasaulis, pažinimui į kažką menkesnio? Ir mes šiaip tik portai kokie? Na nežinau, kažkaip gan nelogiška... Bijau tik, kad ant kiek tu stengies žvelgti į šviesą, vieną dieną gali ten išvysti tik tamsą...
Gerbiamas Stasį, na dabar jau man aišku kad kažką be kūniško įžvelgi ir daugiau, na kas pasak jūsų žodžiais nesibaigia po mirties... Na aišku mintį pagavau, perdaug nesureikšminant nieko, pozityviai, realizuojant ką suvoki, tai ką šiuo metu savo dalimi vadini (kūnas+protas) vedi per gyvenima nes jau eit pradejei, tai kaip sakant ir pabaigt reikia... O tai kaip su kita dalimi, kaip su ja? Tuo tarpu nenaudojama nes nereikalinga, ar retkarčiais prireikus galimybei?

[Vytautas]

Šis materialusis pasaulis nėra niekaip menkesnis už anapusinį pasaulį. Tiesiog jis būtinas ir labai vertingas vystymuisi ir pažinimui. Jokie mes ne didingi tvariniai o tiesiog kūrėjų vaikai kuriems reikia mokytis gyventi žemišką gyvenimą. Išmokti būti tikrais žmonėmis.  Kūnas turi tarsi dvi sielas "aš" ir siela. Kritiškais atvejais kai "aš" nesugeba susitvarkyti su šiuo kūnu valdymą perima siela. Patyriau tokius perėmimus. Trumpalaikiai visai nieko net nepastebi, o ilgalaikiai gan varginantys. Šiaip kūnas tai automobilis kurį gali valdyti tiek "aš" tiek siela. Tai nereiškia kad tokį automobilį reikia "drožti". Atvirkščiai reikia tausoti ir juo rūpintis. Labai patartina atsisakyti visų žalingų įpročių. Galit pasiklausti savo sielos pasakys tą patį.  Na kaip bus galutiniam rezultate pamatysim  Tiesiog mano patirtys man suteikia didžiulę viltį, kurios jokie kiti būdai negarantavo ir nesuteikė. Neįsivaizduoju ką dar galėčiau efektingesnio patirti.