Gyvybė visatoje galėjo užsimegzti 15 mln. metų po Didžiojo sprogimo

[idenmeyou]

Priminsime, kad dabar po Didžiojo sprogimo praėjo jau 13,8 mlrd. metų.


Harvardo universiteto astrofizikas Abrahamas Loebas pareiškė, kad gyvybė mūsų visatoje galėjo susiformuoti po Didžiojo sprogimo tepraėjus vos 15 mln. metų. Dabar visatai - 13,8 mlrd. metų. Išeitų, kad visatoje gyvos būtybės egzistuoja daugiau kaip 13,5 mlrd. metų. O štai Žemėje ji atsirado tik prieš 3,8 mlrd. metų. Nuo planetos susiformavimo tada buvo praėję 700 mln. metų.

„Kai visatai buvo viso labo 15 mln. metukų, foninės kosminės spinduliuotės (likusios po Didžiojo sprogimo) temperatūra egzoplanetas būtų įšildžiusi taip, kad jose klimatas būtų kaip šiltą vasaros dieną Žemėje, - tvirtina A. Loebas. - Jei toje epochoje jau egzistavo kieto paviršiaus planetos, tai jų atmosferose galėjo būti labai šilta net ir tada, kai jos buvo gana toli nuo vadinamosios „gyvybės zonos" aplink gimtąją žvaigždę."

Foninė kosminė spinduliuotė sklinda visomis kryptimis ir tai tęsiasi jau beveik 14 mlrd. metų, nuo pat Didžiojo sprogimo, po kurio, kaip spėjama, susiformavo mūsų visata. Nežemiškos gyvybės ieškantys mokslininkai dėmesį sutelkę į bet kurią žvaigždę juosiančią vadinamąją „gyvybės zoną" - joje temperatūra yra tokia, kad vanduo ten gali būti skystas. A. Loebas mano, kad pirmosiose planetose gyvybei palankias sąlygas galėjo nulemti ne tik „gyvybės zona", bet ir foninė kosminė spinduliuotė, kuri dabar pasislinkusi į mikrobangų spektrą. Tai reikštų, kad skysto vandens kieto paviršiaus planetose galėjo būti po Didžiojo sprogimo praėjus vos 15 mln. metų - t. y., pačioje visatos naujagimystėje.

Astrofiziko teigimu, vienas iš būdų patikrinti jo teoriją - ieškoti Paukščių Tako galaktikoje planetų prie tų žvaigždžių, kurios beveik neturi sunkiųjų elementų. Jei tokių planetų pavyktų rasti, jos galėtų būti ankstyvųjų visatos planetų pavyzdys.

„Jei tokių aplink bemetales žvaigždes skriejančių egzoplanetų atmosferose būtų rasta biologinių požymių, tai bylotų, kad gyvybė mūsų visatoje užsimezgė nepaprastai anksti", - įsitikinęs Harvardo mokslininkas.

Tuoj po Didžiojo sprogimo kosmosas buvo gerokai karštesnis nei yra dabar. Tada jis buvo sklidinas įkaitusios plazmos, kurios po truputį vėso. Pirmoji šios plazmos išspinduliuota šviesa dabar virtusi fonine (reliktine) kosmine spinduliuote. Ji datuojama 389 tūkst. metų po Didžiojo sprogimo.

Dabar foninė kosminė spinduliuotė (FKS) yra nepaprastai vėsi ir siekia -270°C arba vos 3 kelvinus. FKS vėso palaipsniui, plečiantis visatai. Kažkuriuo visatos plėtimosi periodu FKS temperatūra buvo ne aukštesnė nei +100°C ir ne žemesnė nei 0°C. Manoma, kad toks periodas tęsėsi apie 7 mln. metų.

Tiesa, ar tuo metu egzistavo planetos (ką ir kalbėti apie kieto paviršiaus planetas) - didelis klausimas. Pagal standartinį kosmologinį modelį, pirmosios visatos žvaigždės iš vandenilio ir helio pradėjo formuotis po Didžiojo sprogimo praėjus dešimtims milijonų metų. Tada visatoje dar nebuvo jokių sunkiųjų elementų, būtinų kieto paviršiaus planetoms, kokia yra ir Žemė.

Tačiau A. Loebas yra linkęs manyti, kad retos tankesnės medžiagos „salos" egzistavo ir visatos naujagimystėje, o sunkiuosius elementus susintetinti galėjo supermasyvios ir labai trumpai gyvavusios pirmosios žvaigždės. Iš tų sunkiųjų elementų ir galėjo susiformuoti pirmosios kietosios planetos.

Jei tokios būtų egzistavusios, jos būtų maudęsi šiltuose foniniuose kosminiuose spinduliuose, kurių šilumos, anot A. Loebo, būtų pakakę išlaikyti skystą vandens būvį. Šis periodas truko apie 7 mln. metų.


Su A. Loebo straipsnio tezėmis galima susipažinti http://arxiv.org/abs/1312.0613



technologijos.lt

[Benamis]

Idomu. Taip pat idomu kada gyvybe visatoje galejo uzsimegzti jeigu didziojo sprogimo nebuvo?

[Vytautas]

Didysis sprogimas tik eilinė mokslinė pasaka-hipotezė. Niekuo neparemta mintis tik pamąstymais kad taip galėjo būti. Prie vienos pasakos klijuojama kita pasaka. Ir po to toks mokslas iškeliamas virš visko.

[idenmeyou]

Visiškai su tavim nesutiksiu Vytautai šį kartą. Nekalbėsiu buvo ar ne buvo Didysis Sprogimas ir kokia buvo visata tuo metu, neišsiplėsiu. Bet mokslininkai priešingai nei filosofai teorijas kuria ne pagal kažkokius pamąstymus, o atlieka matavimus, tiria daleles, formuluoja formules. Būtent pagal elementų pakitimus ir bandoma skaičiuoti visatos amžių, bei kitus niuansus, o ne šiaip, kad kažkas sugalvojo iš niekur gražesnį skaičių.

[Vytautas]

Neturiu nieko prieš kad mokslininkai kažko ieško ir bando paaiškinti tik reikėtų prie visokių tokių teorijų nurodyti kad tai tik hipotezės ir ne teigti tai kaip jau visuotinai teisingą patikrintą variantą. Kol mokslininkai nesugebės sukurti savo mini visatos man kaip eiliniam žmogui tai bus eilinė pasaka tik apdėliota skaičiais. Atrodo Darvino teorija tokioje pačioje situacijoje. Ten problemos su archeologiniais radiniais. Nuo pat pradžių trūksta dedamųjų dalių. Maža to prieštaraujantys teorijai atmetami. O kartais seni lyg ir remiantys teoriją pasirodo nieko verti. Mokslas man asocijuojasi su labai konkrečiais dalykais. Surasta kažkas, ištirta, pritaikyta praktikoje. Jei praktinio virsmo nėra nieko verta teorija. Su laiku tokios išmetamos į šiukšlyną kaip ir visi nieko verti daiktai.

[TinSoldier]

Neturiu nieko prieš kad mokslininkai kažko ieško ir bando paaiškinti tik reikėtų prie visokių tokių teorijų nurodyti kad tai tik hipotezės ir ne teigti tai kaip jau visuotinai teisingą patikrintą variantą. Kol mokslininkai nesugebės sukurti savo mini visatos man kaip eiliniam žmogui tai bus eilinė pasaka tik apdėliota skaičiais. Atrodo Darvino teorija tokioje pačioje situacijoje. Ten problemos su archeologiniais radiniais. Nuo pat pradžių trūksta dedamųjų dalių. Maža to prieštaraujantys teorijai atmetami. O kartais seni lyg ir remiantys teoriją pasirodo nieko verti. Mokslas man asocijuojasi su labai konkrečiais dalykais. Surasta kažkas, ištirta, pritaikyta praktikoje. Jei praktinio virsmo nėra nieko verta teorija. Su laiku tokios išmetamos į šiukšlyną kaip ir visi nieko verti daiktai.

Galiu patikinti, kad visiškai nežinai, apie ką kalbi
Darvino teorijoje jokių problemų su archeologiniais radiniais. Ir tikrai netrūksta jungamųjų dalių. Jų yra rasta, ir mofrologiškai, biologiškai, genetiškai įrodyta, daugiau, nei pakankamai.

Ir didysis sprogimas toli gražu ne ant samprotavimų pastatytas, o Visatos pradžia, didysis sprogimas išmatuotas fizikiniais aparatais. Aptiktas reliktinis spinduliavimas, kuris gana užtikrintai įrodo sprogimo egzistavimo galimybę, bei daugybę kitų įrodymų: visatos plėtimasis, vandenilio ir helio proporcijos visatos pradžioje ir t.t. ir pan. Įrodymų ir patvirtinimų yra. SIūliau pažirūėti vieno kiečiausio šių laikų fizikų paskaitą apie tai: http://www.youtube.com/watch?v=-EilZ4VY5Vs (pagooglinus su jo pavarde daugiau ir įdomių video galima rasti)

Atsiprašau, bet tikrai, vien tai, kad tu nepasidomėjai kažkuo, nepadaro to mažiau tikru.

Ir taip, didysis sprogimas yra teorija. Ir kiekvienam, nors minimaliai apie tai pasidomėjusiam, aišku, kad tai nėra 100proc., neginčijamas faktas. Niekas niekada taip nesako. Tai yra geriausias paaiškinimas, kokį šiuo metu galime turėti. Turintis daugiausiai ir patikimiausių įrodymų. Todėl atitinkamai ir kišamas, pvz, mokyklose. Nes ten viskas pateikiama elementariai, supaprastintai ir apibendrintai. Juk ir istorijos pamokos mokyklose ir universitetuose biški skiriasi. Mokyklose tik bendrus bruožus dažnai nupasakoja, o gilintis tenka vėliau. Taip pat ir su gamtamokslio pažinimu. Kad mažų smegenėlių neapkrauti, tik trumpai pateikiami esminiai, ir patikimiausi dalykai.

Bet o štai evoliucijos teorija - faktas.

Kažkokia mistika su tuo didžiuoju sprogimu ir darvino evoliucija.
Visur kitur žmonės, kurie visiškai nežino apie dalyką, taip ir sako: atsiprašau, nežinau.

Bet va, kai kalbama apie anas dvi temas - visi staiga turi kategoriškas, nenuginčijamas nuomones, nors gyvenime nėra apie tai paskaitę ar pasidomėję. Svarbu tik rėkti ir prieštarauti tampa

[Vytautas]

Na kaip bebūtų ginamas didysis sprogimas bet tai tik hipotezė. Tikrai yra ir kitų hipotezių šiuo klausimu. Dabar jos man visos lygiavertės. Tiesiog viską reik vadinti savais vardais ir tiek. Dėl Darvino teorijos tingiu giliai gilintis tiesiog neturiu laiko reikia ir valgyti užsidirbti bet paviršutiniškai paskaičius kitų mintis ji ne be kritikos ir man asmeniškai kritika logiškesnė už pačią teoriją. Kaip "forsuotai" nevystysi beždžionės ji vis tiek liks beždžione. Įdomūs pokalbiai šia tema http://paleontologija.eforum.lt/viewtopic.php?t=45 . Ir dar info pamąstymui http://wol.jw.org/ru/wol/d/r32/lp-l/1102010346#h=48:0-78:0

[TinSoldier]

Ir dar info pamąstymui http://wol.jw.org/ru/wol/d/r32/lp-l/1102010346#h=48:0-78:0

Tai, kai tokias nesąmones skaitai, tai kur neprisišaudysi visokių klydalų
Jeigu nori ką nors sužinoti apie mokslo sritį - skaityk mokslo ar mokslininkų darbus, straipsnius ir pan. Ne kažkokius religinius šališkus paveblenimus.

Jeigu nori sužinoti apie teologiją, tikėjimą ir pan. - skaityk tuos religinius paveblenimus.

Bet niekada, niekada paskaitęs teologinius paveblenimus, nemanyk išmanantis mokslo sritį. Nes dezinformacijos ten daugiau, nei akis aprėpti gali.

[Vytautas]

Jeigu nori ką nors sužinoti apie mokslo sritį - skaityk mokslo ar mokslininkų darbus, straipsnius ir pan. Ne kažkokius religinius šališkus paveblenimus.

Na skaitant mokslinius darbus nebūnant tos srities specialistu paprasčiausiai nepavyks nieko suprasti. Nesakau kad konkreti nuoroda kažko ypatingo verta bet nurodyta problema ir nuoroda į konkretų mokslininką. Jau tiesiog yra už ko užsikabinti ir galima patikrinti. Visai priimtina mintis kad iš kaukolės fragmento ar kokio vieno kaulo neįmanoma atkurti viso padaro vaizdo. Todėl realu kad ale moksliniuose piešiniuose apie žmogaus evoliuciją nėra jokio moksliškumo. Tai tik vaizduotės kūriniai. Kiek suprantu žinios apie DNR ir evoliucijos teorija taip pat nelabai draugauja.
Kas liečia religinius dalykus tai vėl normaliai žmonės skaito originalus ir dar originalo kalba. Įdomumo dėlei perskaičiau Enocho knygą nors tai ir nelegali religine prasme knyga. Akivaizdžiai nors ir netiesiogiai joje eina kalba apie kitų civilizacijų poveikį žmonėms. Todėl manau ir netiko į bendrą religinį kontekstą nes per daug atviras tekstas apie ateivius nors vadinamus angelais. Iš kitos pusės manęs religiniai dalykai nedomina ir nematau prasmės gaišt dėl jų laiką. Kaip ir ypatingai giliai aiškintis Darvino teoriją. Pakanka ir paprastų neatitikimų aprašomų ne moksliniuose straipsniuose joje. Mokslininkai taip pat nori valgyti ir mėgsta leisti antis nes nuo to priklauso jų finansavimas. O su paneigimu kaip ir pas visus problemos. Kažkaip kad mokslininkai nugrybavo nesigiria. 

[TinSoldier]

Na skaitant mokslinius darbus nebūnant tos srities specialistu paprasčiausiai nepavyks nieko suprasti. Nesakau kad konkreti nuoroda kažko ypatingo verta bet nurodyta problema ir nuoroda į konkretų mokslininką. Jau tiesiog yra už ko užsikabinti ir galima patikrinti. Visai priimtina mintis kad iš kaukolės fragmento ar kokio vieno kaulo neįmanoma atkurti viso padaro vaizdo. Todėl realu kad ale moksliniuose piešiniuose apie žmogaus evoliuciją nėra jokio moksliškumo. Tai tik vaizduotės kūriniai. Kiek suprantu žinios apie DNR ir evoliucijos teorija taip pat nelabai draugauja.

Aišku, tu teisus, mums be šansų suprasti grynai mokslinius darbus Na, bet yra mokslo žurnalistai, kurie perteikia visas tas žinias suprantamai, yra mokslo populairintojai-mokslininkai, kaip kad Lawrence Krauss, į kurio paskaitą nuorodą numečiau ir t.t.

Kas dėl išvaizdos atkūrimo ir kaukolės fragmento, tai bent iš dalies tu teisus - visiškai tobulai atkurti neįmanoma. Vis dėl to, tai nieko, visiškai nieko nereiškia kalboje apie evoliuciją. Yra daugybę kitų metodų, patikrinti ir sutikrinti fosilijas. Ta išorinė išvaizda labiau gal tik paprastumo vardan, mokslo populiarinimo tikslais. O ne mokslinių faktų. Nors, tie atkūrimai iš kaukolių ar kaulų turi racijos. Pavyzdys, kaip buvo atkurtas žmogaus portretas iš kaukolės, ir palygintas su vėliau gauta tikra nuotrauka:



O žinios apie DNR su evoliucija draugauja