Faktai, pagrindžiantys tikėjimą

[puodukas]

Faktas: Tikėjimas yra teiginys kuriuo tiki ir negali pagrįsti.
Jei gali pagrįsti, tai yra Žinojimas.

Iš vienos pusės labai teisingas pastebėjimas, iš kitos viskas daug sudėtingiau.
Pav.: mokykloje, universitete absoliučią daugumą žinių priimam tikėjimu, (ir tik dalį sugebam dar ir suprasti tai ką žinom) net nesusimąstydami apie tai, ir tik vėliau dar dalį jų pradedam suprasti, jei jomis naudojamės.
Religijoje ir šiek tiek panašu... tikriausia...

[eternal.bliss]

"Tikėjimas - psichologinė būsena, kai informacijos suvokimas, nereikalaujantis apčiuopiamų įrodymų ar loginio patikrinimo, priimamas už tiesą"

Patikrinau

[a.t.sielis]

Ir čia tikriausiai vienintelis "tikėjimo" apibrėžimas pasaulyje ir tik jis gali būti teisingas

[Master]

Jei aš pasakysiu, kad po mano lova gyvena nematomas dvigalvis drakonas (ir jo neįmanoma pamatyti, nes jis yra nematomas. Ir tai tik pagrindžia jo egzistavimą), kaip tai pavadinsime?
Tikėjimu ar žinojimu? Ir ar tai galėsime laikyti faktu?

[do]

sveiki, bandau įsijungti į diskusiją
gal pirma mintis šia tema man atėjo tokia
tikėjimas -didis dalykas, gali virsti stipriu ramsčiu beviltiškoje situacijoje, tikėjimas gali daryti stebuklus,tikėjimas teikia prasmę gyvenimui, tikėjimas įžiebia viltį, tikėjimas skatina dirbti,siekti
daug gerų dalykų daro tikėjimas

[a.t.sielis]

Master, tai pavadinsime išsigalvojimu, arba loginiu argumentu . O kad tu tą sakysi, tai tavo sakymo veiksmas bus faktas.

---

O aš "tikėjimą" apie kurį šiuo atveju kalbu, apibūdinau pačiame pirmame temos post'e.

Tikėjimą aš suprantu, kaip sielos natūralią veiklą - kokia sielos būtis, kokia jos veikla. Kai lieki vienas, ar kai būni tarp kitų, kurie negožia tavo sielos, ir nedaro jokių veiksmų, kurie tave išmuštų iš sąmoningumo. Tada tai tikėjimas - tai kas natūraliai iškyla iš tavęs, o ne tai kas primesta iš išorės. Tai vidinė tendencija, autentiškas jausmas, kurio neįmanoma nutildyti ar išjungti.

Tikėjimas, mano požiūriu, tai amžinos sielos egzistencijos suvokimas, kartu ir Aukščiausios Sielos egzistavimo suvokimas bei pripažinimas. Jeigu supranti, kad egzistuoja siela, kad egzistuoja visų sielų siela, tai yra, Aukščiausioji Siela, ir turi atsigręžimą į vidų, į Aukščiausiąją Sielą, tada turi tikėjimą.

Taigi, pabandysim į vieną vietą surinkti faktus ir faktelius, kurie pagrindžia tikėjimą.

Jeigu remdamasis vidinių faktų ir išorinių faktų visuma, asmuo pripažįsta sielos ir Aukščiausiojo egzistavimą, ir tai pasireiškia atitinkamu jausmu, psichologine būsena, tai tikėjimas. Bet kokie žinojimai yra suvokimai, todėl tikėjimas, jeigu jis kyla iš realybės suvokimų, yra einantis kartu su žinojimu apie realybę, tai vieno ir to paties reiškinio dvi pusės. Vienoje iš forumo temų aptarinėjome:

Tikėjimas ir žinojimas bei pagrįstumas nėra vienas kitą panaikinantys dalykai - jie koegzistuoja kartu, ir yra reikalingi vienas kito. Iš esmės, jie sudaro vieną organišką visumą.

Pvz. galima matyti saulę, dangų, debesis, medžius, žolę, tuo būdu, per patyrimą žinoti, kad jie egzistuoja, ir taip pat, kuo natūraliausiai ir savaimiškiausiai tikėti, kad jie egzistuoja. O gali būti atskirų retų atvejų, kai žmogus, matantis saulę, dangų, debesis, medžius, žolę, žinos ir patirs kad jie egzistuoja, bet tuo netikės, laikydamas, kad visa tai yra iliuzija, pvz. generuojama kokios nors Matricos, ar grynai iš įsitikinimo. (Taigi, egzistuojant vienodam patyrimui, dar yra galimybė tikėti arba netikėti, priimti arba nepriimti; o be to, viena iš šių sampratų bus labiau pagrįsta, ir žmogus turėtų panagrinėti, ar tikrai jo manymas, kad viskas yra iliuzija, ir netikėjimas saulės, dangaus, debesų, medžių ir žolės egzistavimu yra adekvatus būties situacijai).

Kitas pavyzdys. Galima žinoti, kas yra tavo tėvai, ir priimti juos su meile, kad jie yra tavo tėvai, tikėti jais, kaip tėvais ir žmonėmis. Ir galima žinoti, kas yra tavo tėvai, bet nepriimti jų kaip tėvų, neturėti santykių. Čia žodis "tikėjimas" reikštų "santykio ir ryšio priėmimą į savo vidų".

Kas link to temos pavadinimo, kad "faktai, pagrindžiantys tikėjimą", tai tikėjimas yra savarankiška realybė, todėl čia žodis "pagrindžiantys" vartojamas figūratyvia, sąlygiška prasme. Sakykim, lydintys tikėjimą, egzistuojantys viename vyksme su tikėjimu. Susiję su tikėjimais/religijomis.

[Master]

O kas jei dar daugiau žmonių ims jausti tą monstrą po lovą?
Ne, aš sakysiu, nes aš tuo tikėsiu. Ir tai bus mano tikėjimas.
Tai manau ir kitus tikėjimus galima vadinti išsigalvojimais ir loginiais argumentais.
Nebus. Tuo atveju viską būtų galima pavadinti faktu ir šis žodis tiesiog praras savo vertę.
Fakto definicija- 1. tikras, nepramanytas įvykis, atsitikimas, reiškinys;
2. tvirtai nustatytas dalykas.
Gražiai mąstai, bet pritemti pagal savo suvokimą yra lengviausias kelias į argumentą. Aš manau. (:

[do]

puodukai, labai ačiū už įvertinimą,

[a.t.sielis]

Master, jeigu daugiau žmonių ims jausti tą monstrą po lova, tai jų tas jautimas/patyrimas jau bus tam tikras faktas, bendras daugiau negu vienam žmogui. Jeigu tu iš tikro jausi/patirsi monstrą po lova, tai bus faktas, atsitinkantis vienam žmogui, todėl sunkiau patvirtinamas (reiktų pasitikėti tik vieno žmogaus liudijimu).

Jeigu paskaitytum pirmą temos post'ą, tai pamatytum kad pasirėmiau dviem faktų deriniais, iš jų pirmas buvo: 1. "aš" nuolatinis egzistavimas + NDE patirtys kaip faktai.

Tai manyčiau, abu šie dalykai atitinka tavo pateiktą fakto definiciją. Savasis "aš" yra nepramanytas reiškinys, kiekvienas save turime, ir jeigu neturėtume, tai čia ir nerašytume ir nejaustume savo gyvenimo. Savęs egzistavimas - tvirtai nustatytas dalykas, sakyčiau. NDE patirtys irgi nėra pramanyti reiškiniai. Dėl jų turinio ir realybės sąsajų diskutuojama, bet kad tokios patirtys egzistuoja, manau, niekas nesiims ginčyti. Tai irgi tvirtai nustatytas dalykas.

Pagal panašią sistemą galima išnagrinėti ir antrąjį post'e minėtą faktą. Dėl to, ką sudarė Fatimos minios kolektyvinės patirtys - diskutuojama, bet kad jos tokios buvo, tai nepramanyta, ir yra pakankamai tvirtai nustatytas dalykas.

Gražiai mąstai, bet pritemti pagal savo suvokimą yra lengviausias kelias į argumentą. Aš manau. (:

Tiesiog išreiškiau savo suvokimą. O kiekvienas kalbame iš savo suvokimo, ir kito kelio pažinti realybei neturime. Faktus, juos apibūdinančią kalbą ir žodžius turime suvokti, taigi, atskirai jie neegzistuoja kaip pažinimo reiškinys, tik suvokimas ir suvokėjas juos įprasmina.

[Master]

Tuo atveju jei kalbama palei suvokimą, geriausia būtų nepiršti savo teiginių kitam kaip visiškai nenuginčijamų ir teisingų. (: Bent jau aš taip manau.