Laiškas nuo pasaulio

[Lapino šešėlis]

Labas, mano brangusis Žmogau,

tu manęs nepažįsti, tačiau aš tave pažįstu nepaprastai gerai. Matau tave visur ir visada, esi vienas mano vaikų, kurių užauginau daugybę. Vagys, žudikai, karaliai, elgetos, poetai, muzikantai, rašytojai, genijai ir kvailiai - visi jie tavo broliai. Esi vienas šio užburto rato dalyvių. Kartais sugebi mane sužavėti, nustebinti, kartais priverti nusivilti. Galėčiau papasakoti milijonus skirtingų istorijų ir nė vienos nebūtų tokios pat. Ilgai laukiau šios dienos, kol pagaliau galėsiu į tave kreiptis. Negaliu tavęs priversti, bet norėčiau, kad mane išklausytum. Nors kalbu su tavimi kasdien, bet ne visada išgirsti. Galbūt šis žodis, kurį perskaitysi, padės tau pamatyti tai, ko anksčiau nepamatei, pajusti tai, ko nepajutai, ir sužinoti, ko niekada nežinojai.

Kreipiuosi į tave, nes nuo seno buvai vienas mylimiausių. Daugybė skirtingų rūšių buvo apsigyvenę ant mano seno kūno, nustebtum sužinojęs, kiek. Daugybė kartų buvau suniokotas, bet ir vėl atsigavau, o tada… Atsiradai tu. Iš niekur, staiga. Sugebėjai nustebinti net tokį visko mačiusį ir girdėjusį „senioką". Pradėjai augti, ėjai tolyn, kilai aukštyn, darei viską, kad taptum didesnis, stipresnis, protingesnis. Didžiavaisi savimi ir privertei mane didžiuotis tavimi. Globojau tave kaip išmanydamas, daviau tau drabužių, išteklių, suteikiau pastogę, stengiausi dėl tavęs. Gyvenai kaip rojuje, o aš tenorėjau būti tavo globėju, angelu sargu ir padėti suprasti amžinąsias tiesas. Mes rūpinomės vienas kitu, bet šiandien aš nebegaliu ištverti nepaklausęs - kas atsitiko? Jaučiu, kad mūsų santykis pasikeitęs. Regis, kad tu nustojai rūpintis tiek savimi, tiek manimi.

Ilgai kankinausi bandydamas sugrąžinti tave tokį, koks buvai, bet pradedu prarasti viltį, jog tai gali būti įmanoma. Tu pasidarei gudrus, apsukrus. Pamiršai mane, pamiršai savo pasaulį. Bandau tave nustebinti, bet tu jau seniai nustojai stebėtis. Manaisi suprantąs mane, bet taip nėra, net neįsivaizduoji, kokias paslaptis aš slepiu savyje. Regis, paslaptys tau neberūpi, pradėjo rūpėti tai, kas laikina ir neturi jokios vertės. Aš duodu tau įrankius, bet tu nebemoki jais naudotis, o jei bandai, naudoji ne pagal paskirtį. Turėjau nujausti ateisiant tokią dieną, kai tau nusibosiu, kai atrasi kažką, kas bus labiau vertas būti nagrinėjamu tavo nenuilstančio ir neįtikėtinai skvarbaus proto. Bet, Žmogau, pamatęs, ką tu pasirinkai, pamatęs tavo gyvenimą, aš nebesuprantu, kuo tu pavirtai. Tapai savo paties išgalvotų iliuzijų įkaitu, savo paties vergu. Tau nebūtina taip gyventi. Neprivalai paklusti tam, kam nepritari. Tu gali pasikeisti. Kaip ir anksčiau, aš tau vis dar galiu suteikti namus, jei tau to reikia, galiu suteikti maisto, jei tik tau jo trūksta, galiu suteikti žinių, kurių tu trokšti. Aš nepasikeičiau, esu toks pat, pasikeitei tik tu, bet, nepaisant visko, esi laukiamas sugrįžtant.

Kodėl mintis kreiptis į tave man kilo dabar? - paklausi. Supratau, kad nebeturiu kitos išeities. Ilgiuosi tavęs, ir man darosi liūdna bei skaudu matant, kaip kankini pats save. Regis, ką tik turėjome tiek daug, o šiandien nebeturime beveik nieko bendro. Bandau kaltinti save, jog nespėjau laiku tavęs pakreipti tinkama linkme, patikėjau, kad jau pats gali valdyti mano karalystę. Kadaise maniau, jog tu tapsi kažkuo, ko visata dar nėra mačiusi, kažkuo, ko dar niekada nėra buvę, bet, regis, klydau. Tapai tuo, kuo tampa visi - civilizacija be ateities. Civilizacija, kuri tuoj pati save sugrauš iš vidaus. Žinau, kad dar nevėlu pasikeisti, žinau, kad tai įmanoma, ir toliau išlikdamas toks pat naivus, aš tikiuosi, kad tapsi vertu pagarbos. Vis dėlto jau pavargau laukti ir kankintis, stebėdamas, kaip ritiesi, todėl pasitraukiu. Atiduodu tau savo kūną, kuriuo galėsi rūpintis kaip išmanai. Šis palikimas tebūna tau mano atsidavimo Žmogui simbolis. Galbūt vieną dieną suprasi ir paminėsi mane geruoju, galbūt padėkosi žinodamas, kad be manęs būtum niekas. Bet visa tai niekai palyginus su tuo, ko iš tikrųjų noriu iš tavęs. Mano prašymas tau būtų - akimirkai prisiminti senąjį pasaulį ir senąjį žmogų. Prisimink kad ir savo vaikystės svajones ir pagalvok, ar bent viena jų išsipildė. Prisimink tai ir paklausk savęs, ar dabar tu laimingas.

Tavo pasaulis

[Sleeping_angel]

Gražiai parašyta, šaunuolis!