Didžiojo sprogimo nebuvo? Nauja teorija iškelia prielaidą, kad visata apskritai

[idenmeyou]

Pakankamai neįtikėtina jau tai, kad mūsų visatai - 13,8 mlrd. metų. Tačiau su jos amžiumi gali būti dar labiau neįtikėtinų dalykų. Mokslininkai iškėlė prielaidą, kad visata galbūt apskritai neturi pradžios ir yra begalinė. Tai reikštų, kad niekada nebuvo jokių singuliariųjų taškų ir jokių didžiųjų sprogimų.

Ši prielaida - vadinamosios "vaivorykštinės gravitacijos" teorijos postulatas. Nors ši teorija fizikų bendruomenėje nėra populiari, daugelis sutinka, kad tokia idėja yra pakankamai įdomi. Teorijos pavadinimas kildinamas iš spėjimo, kad gravitacijos poveikis kosmose juntamas skirtingai, priklausomai nuo skirtingų šviesos bangų ilgių, kurie sudaro vaivorykštės spalvų gamą.

"Vaivorykštinės gravitacijos" teorija buvo pasiūlyta prieš 10 metų, mėginant eliminuoti bendrosios reliatyvumo teorijos ir kvantinės mechanikos prieštaravimus. Kol kas visuotinai priimta yra Didžiojo sprogimo teorija, pagal kurią visata iš neįtikėtinai tankaus singuliariojo taško gimė prieš maždaug 13,8 mlrd. metų.

Alberto Einšteino bendrojoje reliatyvumo teorijoje teigiama, kad didelės masės objektai iškreipia erdvėlaikį taip, kad bet kas (pvz., šviesa - nesvarbu, kokio bangų ilgio), keliaujanti juo ir pakliūvanti į gravitacijos iškreiptą erdvę, atsiduria situacijoje, kai iškreipiama jos judėjimo trajektorija.

Didžiojo sprogimo teoriją 1922 m. pasiūlė Aleksandras Fridmanas (Alexander Friedmann). Jis samprotavimus pradėjo nuo Einšteino bendrosios reliatyvumo teorijos lygčių ir rado sprendimą - kad visata prasidėjo itin didelio tankio ir aukštos temperatūros būviu.

O štai "vaivorykštinės gravitacijos teorijoje "dalelės, turinčios skirtingus energijos kiekius, iš tikrųjų egzistuoja skirtinguose erdvėlaikiuose ir skirtinguose gravitaciniuose laukuose", - žurnalui "Scientific American" aiškino Zevailo Mokslo ir technologijų miestelio (Egiptas) Teorinės fizikos centro darbuotojas Adelis Avadas (Adel Awad).

Žurnale "Journal of Cosmology and Astroparticle Physics" tyrėjai aprašo du galimus visatos gimimo scenarijus, kurie grindžiami skirtingomis vaivorykštinės gravitacijos pasekmių interpretacijomis.
Pirmas scenarijus - toks: jei atsuktume laiką atgal, visata pasidarytų tankesnė, artėtų prie begalinio tankio būvio, bet jo niekada taip ir nepasiektų. Antras scenarijus - toks: visata vis dėlto pasiektų ypatingai didelio tankio būvį, o tada stabilizuotųsi.

Prof. A. Avadas tvirtina, kad abiem atvejais singuliarumo taškas nebūtų pasiektas. Tai reikštų, kad negalėjo būti ir Didžiojo sprogimo. Siekdami aptikti "vaivorykštinės gravitacijos" požymių, per ateinančius kelerius metus mokslininkai planuoja tyrinėti gama žybsnius ir kitus kosminius fenomenus.



technologijos.lt

[Teroras]

Gal kai kuriems tai ir sokas, kad visata neturi pradzios ir tikiu, kad netures pabaigos, bet as visuomet sakiau, kad didysis sprogimas tai tik hipoteze. Kitaip tariant mokslininku bandymas paaiskinti tai, kas ir taip liks uz zmoniu suvokimu ribu