Visarionas

[paragraf 78]

Tai ir leidžiamos knygos ta tema, jos pamažu pasiekia ir Lietuvą. Šiaip daug visokios parankinės literatūros yra prileista visokiom kalbom ir biblijos simbolių žodynai ir egzegetiniai tekstai ir meditacijos ir dar visokio gyvo galo, tik tam kad žmonės nenusišnekėtų kalbėdami apie bibliją.
Va dabar pas mane knygyne biblistikai skirtos trys lentynos knygų. Imk ir švieskis.

[Teroras]

O kas tas knygas leidzia, t.y. kas tie knygu rasytojai, siaip biblistikos kursa isklause zmones ar labiau issimoksline ta tema autoriai? Gal galetum nors vienos tokios knygos kuri "zmoniu kalba" paaiskina Biblija pavadinima parasyti?

[a.t.sielis]

Grįžtam prie Visariono.

Kas konkrečiai parodo, kad Visarionas apsišaukėlis?

[lt133]

Tai Jėzus buvo dievas ar nušvitęs? Jeigu dievo sūnus, tai mes visi dievo vaikai. Jeigu mūsų tėvas dievas (nu pagal tėve mūsų), tai mes turim jo savybių. Jis mus sutvėrė iš savęs (pradžioje buvo jis vienas), tai mes irgi dievai tada.

[a.t.sielis]

Jeigu mes esam vaikai, tai mes ne tėvas. Turim savybių, bet nesam tas pats. Kaip ir dabar aš nesu mano tėvas.

[lt133]

Normaliai tas centurionas dirba. Jeigu žmonėms reikia būsenų, kaifo, palaimos, tai ir duoda Aišku tegu susimoka, jeigu nori sudalyvaut.

[a.t.sielis]

Aš tai matau tokius simptomus jo kaip apsišaukėlio:

Kai gauna nepatogius klausimus, jam tai sukuria kažkokią psichologinę problemą.
Emociškai yra monotoniškas, atrodo, lyg vaidintų kažkokį vaidmenį, kažkoks apspangęs nuolatos, įtemptas.
Neturi tikrų mokinių, kurie jį pažintų ir patvirtintų
Nepasižymi tokiom galiom kaip Jėzus
Mokymas yra kažkoks antrarūšis, vis suka suka kažką,
Yra atstumas tarp jo ir pasekėjų, nesimato pasekėjų ryšio su juo.
Tas maskaradas su apranga ir eisena bei gestais.

O šiaip, žmonės gauna pagal savo tikėjimą. Gal ten kokios dvasios aplinkui sukasi, gal ir jam tą mintį įteigė, kad jis Jėzus. Jis gi ten bandė kontaktuoti pradžioje su ufo ir pan.

[paragraf 78]

O kas tas knygas leidzia, t.y. kas tie knygu rasytojai, siaip biblistikos kursa isklause zmones ar labiau issimoksline ta tema autoriai? Gal galetum nors vienos tokios knygos kuri "zmoniu kalba" paaiskina Biblija pavadinima parasyti?

Kad ir to paties Rubšio Įvadą į šv. Raštą pasiimk, ten jau taip paprastai viskas išdėstyta, net per paprastai, nes mums neleidavo jo naudoti studijų metu kaip literatūros šaltinio nes per paprastai viskas paaiškinta.

Kas konkrečiai parodo, kad Visarionas apsišaukėlis?

Vaisiai. Jis žaloja žmonių gyvenimus, kai pats tuo metu lobsta.

[a.t.sielis]

Lietuvių knyga apie kelių dienų viešnagę Visariono gyvenvietėse 1999 m.:

http://biblioteka.gindia.lt/sibiro-„kristus".html

[TinSoldier]

<...>
Va pavyzdžiui elementarus dalykas, kur jėzus sako:
jei tau trenkė per kairį žandą atsuk dešinį, paprastai interpretuojamas kaip nusižeminimas, nes tiesioginė prasmė tai sako. Bet tikroji prasmė yra įššukio metimas, nes kai žydas tau trenkia į kairį žandą jis trenkia plaštaka, norėdamas suduoti dar kartą jis turėtų trenkti delnu ir tuo pačiu rituališkai susitepti, to žydas niekada nedarys. Taigi ne viskas taip parasta su tais tekstais.

Čia geras. Įdomu!

O kodėl žydas, trenkęs kaire ranka, susiteptų? Kiek žinau, artimuosiuose rytuose yra tokia kultūra, kad kairė ranka laikoma "nešvaria". Nepagarbu ją duoti kitam ar su ja valgyti. Bet nesu girdėjęs, kad kitą žmogų priliesdamas su ta ranka, susitepi pats. Greičiau kitą žmogų sutepi? :?

Kiek pagooglinau, tai senajame testamente lyg ir rodomas išskirtinis dėmesys dešinei rankai, kaip "geresnei". Bet, kaip suprantu, žydai tikrai nediskriminuoja kairės rankos http://www.oztorah.com/2007/05/being-left-handed-ask-the-rabbi/

Kokia ten judaizmo tradicija, kad kitą paliesdamas su kaire ranka, susitepi pats? Ar tiesiog šiaip žydui nelygis kitą "tepti" su kaire ranka? 

[paragraf 78]

Ne, ne kaire, o dešinia, trenkiama antrą kartą dešinės rankos delnu. Nepamenu tiksliai kodėl susitepi, bet taip mums aiškino per biblistikos paskaitas. Smulkiau negaliu papasakoti nes tai buvo prieš gerus aštuonis metus ta paskaita.
Šiaip įdomus dalykas biblistika. Nustoji interpretuoti bibliją, o jei nori kokią eilutę suinterpretuoti tai tenka gerokai padirbėti.
Pažinojau vieną kunigą, kuris rašė savo doktorinį iš vienos kažkurios evangelijos eilutės, tai parašė kelis šimtus puslapių, jei neklystu beveik 700, apžvelgdamas ją iš įvairiausių sričių, kontekstų ir t.t.
Kartą girdėjau kaip du egzegetai naudodami originalą ir septynis skirtingus vertimus diskutavo apie vieną Kofeleto pirmos eilutės vietą: Migla, viskas yra miglų migla. Tai ten tiek dalykų jie per tas pora valandų iškapstė, kad aš ir trečdalio tiek neišstenėčiau net jei mėnesį prie jos sėdėčiau.
Žodžiu norint interpretuoti bibliją, reikia žiauriai daug žinių turėti, o ne tik perskaityti vertimą ir kurti savo teologiją, nes ji greičiausiai neatitiks to ką iš tiesų sako tekstas

[nereikalinga]

vien video žiūrint į jį purina nuo jo apsimetinėjimų Iš kur pas žmogų toks aklumas ir to nesuprasti.

[lt133]

Tai kaip tada skaityti bibliją, kad esmę pagauti. A tai tie žmonės anksčiau negi irgi tuos palyginimus galvodavo, ką čia pasakė. Tipo turėjo ausis ir neišgirdo, tai kvailiai reiškia?

Man atrodo viskas turėtų būti paprasčiau, kad esmę suprasti

O ten nagrinėti viską iki smulkmenų, tai beprotybė, senąjį testamentą pvz nagrinėti...

Reikia žėt, ką Jėzus bylojo

[paragraf 78]

Matai, jėzaus laikmečio ir kultūros žmonėms tas tekstas buvo be vargo suvokiamas, tik mums prabėgus kokiems 1500 metų ir esant kitos kultūros žmonėms jis nesuvokiamas be studijų.
Nagrinėdamas tik tai ką sakė jėzus ir atmesdamas kitas šv.R. knygas irgi nieko nesuprasi, nes reikia imti visumą, o ne tik kažkokią dalį ištrauktą iš konteksto