Dawkinso "Dievo iliuzijos pastabos

[TinSoldier]

Vis dar nesupratai mokslo apibrėžimo, ir to, kas skiria mokslą nuo nemokslo. Mokslas (natural science, ir visi kiti mokslai, besiremiantys metodologiniu natūralizmu) nagrinėja tik gamtinę sferą. Jeigu Dawkinsas bando remdamasis mokslu kažką teigti apie antgamtinę sferą, tai jau nėra mokslas, bet populiari pseudomokslinė laikysena. Jis užsiima ne gamtos sferos tyrinėjimu šitai darydamas, vadinasi tai nėra mokslas.

Norint sakyti, kad mokslas negali tirti antgamtinio pasaulio, reikia daryti velniškai arogantišką prielaidą, kad antgamtinis pasaulis egzistuoja.

Jei jis egzistuotų, tai tiesiogiai ar netiesiogiai antgamtinio poveikis būtų matomas ir pamatuojamas gamtiniame pasaulyje. Stebėjimais, eksperimentais ir t.t. Nebūtinai tiesiogiai galima būtų pamatuoti antgamtines jėgas. Bet turėtų būti galima išmatyti poveikį, kurį tos jėgos daro.

Jeigu neįmanoma pamatyti nei poveikio, nei pačių jėgų - daugiau nei kvaila teigti, jog tai egzistuoja.

Skraidančio spageti monstro ir raselo arbatinuko ir kt. analogijos. http://lt.wikipedia.org/wiki/Raselo_arbatinukas

Nustokit kišti šituos "argumentus". Tai, kad gamtos mokslai yra nepajėgus tirti to, kas yra visiškai išfantazuota ir remiasi tik anekdotiniais įrodymais, ir nepatikimomis žmonių patirtimis, - nėra argumentas už antgamtiško egzistavimą. Tai tik parodo tikėjimo antgamtišku kvailumą ir nepagrįstumą.

Paragraf, dėl Dawkinso, aš sutinku, kad daug kur jis kritikuoja tavo vadinamąjį "infantilų" religijos modelį. Bet, kaip dažnai aiškini, kad bibliją reikia įkišti į istorinį/kultūrinį kontekstą, tą patį daryk ir su Dawkinso knyga.

Knyga skirta vidutiniam Britanijos/JAV skaitytojui. Ir privalai pripažinti, kad dauguma eilinių tikinčiųjų tiki tomis nesąmonėmis, ir turi tą infantilų religijos modelį. Dawkinsas kiekvieną dieną susiduria su tais kvailais tikinčiųjų argumentais, ir kiekvieną dieną juos atmetinėja. (tu tik pažvelk, kokių imbecilų jis buvo apsuptas šituose debatuose per nacionalinę televiziją http://www.youtube.com/watch?v=ZtRZmk_JwUM ) Todėl natūralu, kad ir savo knygoje apie tai rašo, padeda susivokti tiems visiškiems imbecilams.

Tačiau knygoje yra ir gerų, rimtesnių įžvalgų.

Žinau, kaip sunku ignoruoti tai, prie ko labai lengvai galima prisikabinti, tuo pačiu labai patogiai "nepastebint" rimtesnių argumentų. Pavyzdžiui, knygoje "dievo kalba" (da nedaug perskaičiau) pagrindinis argumentas autoriui dėl dievo egzistavimo: nes egzistuoja moralė. Jei moralė egzistuoja, vadinasi tai turėjo būti dieviškas įsikišimas. Visiškai nelogiška, kvaila, atmesta evoliucinės biologijos ir sociologijos. Man labai sunku nesityčioti iš tokio lygio argumentų toje knygoje. Bet kantriai ieškau kažko rimtesnio. Paieškok ir tu

A.C.A.B., aš tau pliuso neuždėsiu, nes negaliu išsirinkti ant kurios žinutės. Bet paskutiniu metu labai dažnai ir labai stipriai tau pritariu

[preacher]

Yra teke skaityti biblijos ir t.t Taigi ten aiškiai yra istorijų kaip Dievas baudžia už nepaklusnumą, dabar "teologai - akademikai" visaip išsivartinėja ir savaip daro išvedžiojimus su tomis biblijomis ir t.t Juokinga kaip pradeda aiškinti apie kažkokius mistinius tų pasakojimų interpretavimus, ar gylius supratimus ir t.t Tiesiog susirenka krūva bendraminčių kurie prisiruošia krūvas paruoštukų ir visaip išvartinėja ir interpretuoja tos raštus ir t.t

[a.t.sielis]

Ne nesivadovauji. Tavo fantazija, vaizduotė, asmeniniai įsitikinimai vistiek paįma viršų.

Tu sakai, kad fantazija, bet tai tik tavo nepagrįstas teiginys. Aš atmetu fantazijas ir įsivaizduotus dalykus. O asmeninius įsitikinimus neišvengiamai pažinimo procese turi kiekvienas, čia jau nuo to niekur nepabėgsi. Tai jau aptarėme.

Tokiem žmonėms kaip tų, kad ir nesant Dievui, reikia jį sukūrti dirbtinai, nes jus negalite patys gyventi laisvi, negalite gyventi be stabų, be mitų, be mistikos, be kažkokio valdovo, kūrėjo.

Visų pirma mes ieškome tiesos, ir nematome galimybių, kad kažkas protingo galėjo atsirasti be kuriančio proto, iš niekur. Žmogus nėra laisvas bet kuriuo aveju - visatoje jis yra tik maža dulkelė, priklausoma nuo didesnių visatos reiškinių (kaip pvz. saulės šviesos, Žemės atmosferos ir kt.). Mistika - natūrali gyvenimo, realybės dalis, nežinau, kodėl turėčiau ją ignoruoti. Turėti ryšį su kuriančia Sąmone - puikus noras ir siekis.

Galbūt kai kurie žmones yra gime būti vergais, nes jiems visada reikia į kažką tikėti, kažkam paklusti.

Mane domina kas yra sielos prigimtyje, kuo būti gimusi yra siela.

Bet tavo jau cituotas Wikipedijos straipsnis ir teigia, kad "intelligent design" yra pseudomokslas. Taip pat visa galybė rimtų mokslo organizacijų tai laiko pseudomokslu.

Mokslą kaip politinį reikalą aptarinėjome šiuose forumuose. Ne viskas, ką teigia "rimtos mokslo organizacijos" yra neklystama. Reikia turėti savarankišką kritinį mąstymą. Niekuo netikėk ir viską tikrink faktais - ar kas prieštarautų tokiam principui?

P.S. Dar šiek tiek info, ką 'dievas' mano apie vergovę
http://en.wikipedia.org/wiki/The_Bible_and_slavery

Niekaip nepagaunu, kodėl A.C.A.B. užsiciklindamas Bibliją kiša į šią diskusiją.

[preacher]

Biblija yra žmonių išmislas ir tiek. a.t sieli, tavo toji visuotinės sąmonės teorija yra tas pats kas ir Raselo arbatinukas.

[a.t.sielis]

Norint sakyti, kad mokslas negali tirti antgamtinio pasaulio, reikia daryti velniškai arogantišką prielaidą, kad antgamtinis pasaulis egzistuoja.

Tai kad ne aš taip sakau. Pats mokslinis metodas (metodologinis natūralizmas) apibrėžia, kad mokslas netiria antgamtinės sferos.

Metodologinis natūralizmas nieko nesiima teigti apie antgamtinę sferą, nei kad ji egzistuoja, nei kad neegzistuoja.

Ironiška, kad būdamas mokslo skeptiku turiu aiškinti mokslo entuziastams mokslinio metodo pagrindus. Turėtų būti atvirkščiai.

Pagal mane, labai arogantiška teigti, kad antgamtinis pasaulis neegzistuoja, nes žmonija visais laikais turi vienokio ar kitokio pobūdžio žinojimą, kad jis egzistuoja. Atsiranda arogantiškų asmenų, kurie bando viską nuneigti, nesilaikydami savo pačių prioritetinio žinių šaltinio (mokslo) metodo.

Jei jis egzistuotų, tai tiesiogiai ar netiesiogiai antgamtinio poveikis būtų matomas ir pamatuojamas gamtiniame pasaulyje. Stebėjimais, eksperimentais ir t.t. Nebūtinai tiesiogiai galima būtų pamatuoti antgamtines jėgas. Bet turėtų būti galima išmatyti poveikį, kurį tos jėgos daro.

Dėl matymo, jis yra matomas, įžvelgiamas, dėl pamatavimo - irgi galima matuoti, pvz. informacijos kiekius esančius gamtos reiškiniuose. Ir kt. matavimų galima prigalvoti. Beje, minėta intelligent design teorinė-filosofinė kryptis kaip tik ir bando matuoti intelekto veiklos rezultatus stebimame gamtos pasaulyje.

Yra atliekama tokių tyrimų, kaip meditacijos/maldos poveikis žmogaus psichologijai. Yra daug įvairių tyrimų. Šitas puslapis anomalija.lt paskirtas tokiems dalykams, ir keista matyti teiginius, kad tiesiogiai ar netiesiogiai antgamtinės sferos poveikis nėra tiriamas ir nepasireiškia. Ar reikia priminti NDE, OBE ir visas kitas anomalijas? Ar vardinti tyrėjų pavardes?

[Teroras]

Norint sakyti, kad mokslas negali tirti antgamtinio pasaulio, reikia daryti velniškai arogantišką prielaidą, kad antgamtinis pasaulis egzistuoja.

Jei jis egzistuotų, tai tiesiogiai ar netiesiogiai antgamtinio poveikis būtų matomas ir pamatuojamas gamtiniame pasaulyje. Stebėjimais, eksperimentais ir t.t. Nebūtinai tiesiogiai galima būtų pamatuoti antgamtines jėgas. Bet turėtų būti galima išmatyti poveikį, kurį tos jėgos daro.

Jeigu neįmanoma pamatyti nei poveikio, nei pačių jėgų - daugiau nei kvaila teigti, jog tai egzistuoja.

Kaip tai neimanoma pamatyti? O ka padare Robertas G. Jahnas su savo tyrimais? Ar ir ji apsauksite pseudomokslininku?

[TinSoldier]

Norint sakyti, kad mokslas negali tirti antgamtinio pasaulio, reikia daryti velniškai arogantišką prielaidą, kad antgamtinis pasaulis egzistuoja.

Tai kad ne aš taip sakau. Pats mokslinis metodas (metodologinis natūralizmas) apibrėžia, kad mokslas netiria antgamtinės sferos.

Metodologinis natūralizmas nieko nesiima teigti apie antgamtinę sferą, nei kad ji egzistuoja, nei kad neegzistuoja.

Liaukis kūręs savus apibrėžimus, ir naudoti juos savo argumentams pagrįsti. Sukuri savo apibrėžimus, teorijas, o po to vaidini, kad tai yra kažkas visuotinai priimtino.

Iš "Dievo Iliuzijos":

Skirtingai nei Hakslis, aš siūlau svarstyti Dievo egzistavimo hipotezę kaip ir bet kokią kitą mokslinę hipotezę. Nors praktiškai ją patikrinti sunku, ji priklauso tai pačiai laikino praktinio agnosticizmo (LPA) kategorijai, kaip ir kontroversijos dėl permo ir kreidos periodų masinių rūšių išnykimų. Dievo egzistavimas ar neegzistavimas yra mokslo faktas apie Visatą, kurį galima atskleisti jei ne praktiškai, tai iš principo.

Visos knygos nekopijuosiu, tačiau įvairiuose skyriuose yra po keletą paragrafų, pagrindžiančių, jog tai yra mokslo kompetencija.

Mokslo tikslas yra pažinti realybę, o ne atskirti "antgamtiškumą" ir "gamtiškumą". Teisingai rašei, kad mokslas nesiima teigti apie antgamtinę sferą, nes įprastai jos tiesiog taip neapibrėžia. Tai mes taip apibrėžinėjam tai, kas nebuvo įrodyta. Turintis įrodymų fenomenas nebėra "antgamtiškas", nes jis jau tampa mokslo dalimi, ir visatos pažinimo detale. Tai, ką mes dabar vadiname "antgamtišku" - to tiesiog nėra. Tai yra kategorija, į kurią patenka viskas, kas nebuvo patvirtinta, kaip egzistuojantys. Todėl nelogiška teigti, jog antgamtiškumas nėra mokslo kompetencija.

Galiu palyginti su tokia liga, kaip hipochondrija. Kuomet žmogus pats sau įsikalba neegzistuojančias ligas, kad kuo nors serga. Jei dėl hipochondrijos žmogus įsikalba, jog jis serga apendicitu, kuris realiai neegzistuoja - teoriškai juk tai nėra medicinos sritis. Neegzistuojantis apendicitas negali būti medicinos kompetencija, nes ji koncentruojasi ties realiomis ligomis.

Vis dėl to, šiuo atveju akivaizdu, jog tai yra klaidinga logika. Bet lygiai taip pat yra ir su įsikalbėtais dievais, mistinėmis būtybėmis ir visokiais NDE potyriais. Kaip ir įsivaizduojamo apendicito atveju - potyriai tikri, žmogus turi tam tikrą "žinojimą" apie savo ligą/potyrius. Beeet tai yra netikra! Ir tai yra mokslo kompetencija aiškintis, tikri tie "antgamtiški" įvykiai ir įsivaizduojami apendicitai, ar ne.

Vien todėl, kad įsivaizduojamą apendicitą pavadinsi "antgamtišku" ir nepatikrinamu medicinos - jis tikresnis nuo to netaps.

Pagal mane, labai arogantiška teigti, kad antgamtinis pasaulis neegzistuoja, nes žmonija visais laikais turi vienokio ar kitokio pobūdžio žinojimą, kad jis egzistuoja. Atsiranda arogantiškų asmenų, kurie bando viską nuneigti, nesilaikydami savo pačių prioritetinio žinių šaltinio (mokslo) metodo.

Po tai, kai kitoje temoje parašei, jog kreacionizmas taip pat gali būti patikimas žinojimas - net nesinori apie tai ginčytis... Tu labai labai labai iškreiptai suvoki "žinojimą".

Yra atliekama tokių tyrimų, kaip meditacijos/maldos poveikis žmogaus psichologijai. Yra daug įvairių tyrimų. Šitas puslapis anomalija.lt paskirtas tokiems dalykams, ir keista matyti teiginius, kad tiesiogiai ar netiesiogiai antgamtinės sferos poveikis nėra tiriamas ir nepasireiškia. Ar reikia priminti NDE, OBE ir visas kitas anomalijas? Ar vardinti tyrėjų pavardes?

Tiek OBE, tiek NDE turi kuo puikiausius žemiškus, "gamtiškus" ir mokslinius paaiškinimus. Tačiau tai jau visiškas offtopicas būtų.

[a.t.sielis]

Liaukis kūręs savus apibrėžimus, ir naudoti juos savo argumentams pagrįsti. Sukuri savo apibrėžimus, teorijas, o po to vaidini, kad tai yra kažkas visuotinai priimtino.

Apibrėžimas ne mano. Pacituosiu:

Methodological naturalism is concerned not with claims about what exists but with methods of learning what is nature. It is strictly the idea that all scientific endeavors--all hypotheses and events--are to be explained and tested by reference to natural causes and events. The genesis of nature, e.g., by an act of God, is not addressed. This second sense of naturalism seeks only to provide a framework within which to conduct the scientific study of the laws of nature. Methodological naturalism is a way of acquiring knowledge. It is a distinct system of thought concerned with a cognitive approach to reality, and is thus a philosophy of knowledge. Studies by sociologist Elaine Ecklund suggest that religious scientists do in fact apply methodological naturalism. They report that their religious beliefs affect the way they think about the implications, often moral, of their work, but not the way they practice science.[15][16]

In a series of articles and books from 1996 onwards, Robert T. Pennock wrote using the term methodological naturalism to clarify that the scientific method confines itself to natural explanations without assuming the existence or non-existence of the supernatural, and is not based on dogmatic metaphysical naturalism as claimed by creationists and proponents of intelligent design, in particular Phillip E. Johnson. Pennock's testimony as an expert witness[17] at the Kitzmiller v. Dover Area School District trial was cited by the Judge in his Memorandum Opinion concluding that "Methodological naturalism is a "ground rule" of science today":[18]
"Expert testimony reveals that since the scientific revolution of the 16th and 17th centuries, science has been limited to the search for natural causes to explain natural phenomena.... While supernatural explanations may be important and have merit, they are not part of science." Methodological naturalism is thus "a self-imposed convention of science." It is a "ground rule" that "requires scientists to seek explanations in the world around us based upon what we can observe, test, replicate, and verify."[19]

http://en.wikipedia.org/wiki/Methodological_naturalism#Methodological_naturalism

Iš "Dievo Iliuzijos":

Skirtingai nei Hakslis, aš siūlau svarstyti Dievo egzistavimo hipotezę kaip ir bet kokią kitą mokslinę hipotezę. Nors praktiškai ją patikrinti sunku, ji priklauso tai pačiai laikino praktinio agnosticizmo (LPA) kategorijai, kaip ir kontroversijos dėl permo ir kreidos periodų masinių rūšių išnykimų. Dievo egzistavimas ar neegzistavimas yra mokslo faktas apie Visatą, kurį galima atskleisti jei ne praktiškai, tai iš principo.

Visos knygos nekopijuosiu, tačiau įvairiuose skyriuose yra po keletą paragrafų, pagrindžiančių, jog tai yra mokslo kompetencija.

Mokslo tikslas yra pažinti realybę, o ne atskirti "antgamtiškumą" ir "gamtiškumą".

Asmeniškai man tai yra iš dalies priimtina.

Bet tai įrodo, kad Dawkins atsisako metodologinio natūralizmo.

Tokiu atveju, jeigu Dawkinsas dėl to netampa pseudomokslininku, ir visa tai yra tvarkoje ir pažangu bei moksliška, kyla sekantis klausimas: kodėl kiti, kurie irgi nagrinėja aukštesnio intelekto reiškimosi visatoje hipotezę (kūrėjo, Dievo hipotezę), pvz. intelligent design teorijos vystytojai, tampa blogesni už Dawkinsą ir nemoksliški? Juk jie ir daro tai, apie ką kalba Dawkinsas ir ką jis siūlo daryti šioje tavo pateiktoje citatoje. Vadinasi, visi sutaria ir viskas išpręsta. Kame problema?

Tiek OBE, tiek NDE turi kuo puikiausius žemiškus, "gamtiškus" ir mokslinius paaiškinimus.

Paaiškinimų gali būti sukurta daug, bet ne visi jie atspindi realybę. Tik dalis iš jų bus kažkiek teisingi. Kai kurie bus daugiau ar mažiau klaidingi.

Bet lygiai taip pat yra ir su įsikalbėtais dievais, mistinėmis būtybėmis ir visokiais NDE potyriais. Kaip ir įsivaizduojamo apendicito atveju - potyriai tikri, žmogus turi tam tikrą "žinojimą" apie savo ligą/potyrius. Beeet tai yra netikra! Ir tai yra mokslo kompetencija aiškintis, tikri tie "antgamtiški" įvykiai ir įsivaizduojami apendicitai, ar ne.

Tu prieštarauji pats sau. Jeigu mokslo kompetencija yra tirti ir antgamtinę sferą, tada, kaip žinia, kol kas mažai kas tirta ir atsakymų nerasta, problemos neišpręstos. Kaip žinia, netgi stebimos visatos tirti iki galo dar nepavyko, nėra theory of everything ir t.t.. Todėl teigti kažką apie tai, kad dievai ir mistinės būtybės bei visokie NDE potyriai yra netikra, ar turi būti netikra, yra grynai žmogaus subjektyvios asmeninės nuomonės reiškimas, o ne mokslo nustatyti objektyvūs faktai. Kai mokslas kažką ištirs, tada galėsime pašnekėti iš mokslinių pozicijų. O aš asmeniškai, neapsiriboju mokslu, nes esu skeptikas mokslo atžvilgiu, ir prioritetiniais laikau kitus žinių šaltinius nei modernus mokslas, besiremiantis metodologiniu natūralizmu. Gali paskaityti diskusijos pradžioje.

[Teroras]

Visai i tema sakyciau:

[paragraf 78]

Hmmm. Na tada gaunasi įdomi situacija. "Dievo įkvėpti žmonės" parašė tokią knygą, kurią suprasti gali tik N metų prabuvęs universiteto (ar kažko kito) suole.

Biblija parašyta to laikmečio kalba. To meto žmonėms ji buvo be vargo suvokiama, nes kalbėjo jų simboliais. Mes mąstome kitaip, dėl laiko ir kultūros poslinkio, todėl mums tie simboliai yra nesuvokiami. Todėl juos ir turime studijuoti, kad suprastume.

Norint sakyti, kad mokslas negali tirti antgamtinio pasaulio, reikia daryti velniškai arogantišką prielaidą, kad antgamtinis pasaulis egzistuoja.

Aš sakyčiau kad mokslas turėtų tai tirti, tik neturėtų leistis į teologinius svarstymus, nes po to nusigrybauja kaip Dawkinsas. Kiekvienos srities atstovas turėtų daryti tai kas yra jo mokslinio tyrimo sritis. Juk jei teologas kritikuotų fiziką, mes visi smagiai pasijuoktume, to pavyzdys yra kreacionistai, kurie remdamisi biblija aiškina gamtamokslį. Deja, kai gamtamokslio specialistai pradeda veltis į teologiją, tada jie man atrodo kaip tie patys kreacionistai.
Reikia jausti aiškias savo mokslinės sferos ribas.

Paragraf, dėl Dawkinso, aš sutinku, kad daug kur jis kritikuoja tavo vadinamąjį "infantilų" religijos modelį. Bet, kaip dažnai aiškini, kad bibliją reikia įkišti į istorinį/kultūrinį kontekstą, tą patį daryk ir su Dawkinso knyga.

Bandau, bet va bėda, kad dar neradau vietos kur būtų rimtai kritikuojama religija tokia kokia ji yra. Žinoma, smagu pasišaipyti iš tokių religinių nonsensų kaip arbatinukas (beje iš tiesų yra tokia religija kuri garbina milžinišką arbatinuką, nors dawkinsas rašė, kad tokios religijos nėra), ar pateikinėti kaip labai autoritetingą nuomonę, draugo nudvasėjusio žydo pasisakymą, bet kad vis nekabinama tai kas religija yra iš tiesų.
Pasiklausęs tavo pasakojimų, tinSoldieri apie jo idėjas, tikėjausi kažkokio rimto veikalo, o dabar skaitau ir nesuprantu ar čia aš durnas, kad tikiu ne taip kaip jis rašo, ar jis čia durnas kad šneka vėjus? na žodžiu, noriu pasakyti, kad nusivyliau ta knyga, nes labai jau nerimta prieiga. Ir vistiek man keista, kaip žmonės gali visu tuo taip aklai tikėti?

Knyga skirta vidutiniam Britanijos/JAV skaitytojui. Ir privalai pripažinti, kad dauguma eilinių tikinčiųjų tiki tomis nesąmonėmis, ir turi tą infantilų religijos modelį. Dawkinsas kiekvieną dieną susiduria su tais kvailais tikinčiųjų argumentais, ir kiekvieną dieną juos atmetinėja. (tu tik pažvelk, kokių imbecilų jis buvo apsuptas šituose debatuose per nacionalinę televiziją http://www.youtube.com/watch?v=ZtRZmk_JwUM ) Todėl natūralu, kad ir savo knygoje apie tai rašo, padeda susivokti tiems visiškiems imbecilams.

Na tada ir rašytų jog kritikuoja tokius tikinčiuosius kurių baidosi tie kas tiki gyvai ir ieško argimentų, nes skaitant knygą atrodo jog jo auditorija turėtų būti ateistai, kuriems trūksta argumentų prieš religiją ir tokie kuriems tinka bet kokia rimčiau atrodanti nesąmonė, bele kad patvirtintų jų nuomonę

Bet kantriai ieškau kažko rimtesnio. Paieškok ir tu

Patikėk, ieškau. Žinoma, aš perskaičiau dar tik trečdalį knygos, bet kolkas jokios rimtesnės argumentacijos neradau. Šiaip nežinau, gal man čia taip pasirodė, bet labai jau per jausminę prizmę jis rašo.
Be to, tiek kiek perskaičiau, nieko rimtesnio nei bandymo pasakyti: va kokie visi tikintieji debilai. Neradau.

Kaip tai neimanoma pamatyti? O ka padare Robertas G. Jahnas su savo tyrimais? Ar ir ji apsauksite pseudomokslininku?

Čia tas kur sielas svėrė? Šiaip jau jo tyrimas neatitiko mokslinio tyrimo reikalavimų, o tai pagrindinis kriterijus pagal kurį vertinama ar mokslininkas ar pseudomokslininkas.
Tyrimą buvo bandoma vėliau pakartoti ne kartą. Niekas negavo panašių rezultatų.

[a.t.sielis]

Jie gal nenori būti "a...hole'ais", bet tiesiog labai užsipyrusiai nori gyventi visatoje, kurios pagrinde nėra nieko asmeninio, sąmoningo, kurią sukūrė negyvos materijos ir negyvų gamtos dėsnių sąveika. Kažin kodėl?

O tada "lipa ant bačkos" ir rėžia savo neigimus. Bet tai nieko nekeičia. Nes mokslas neatsakė nieko apie tos sferos klausimus, o jiems mokslas labai svarbus žinių šaltinis. Vadinasi, jie tiesiog nežino, ir neigia nežinodami.

Teistai irgi "lipa ant bačkos" ir rėžia savo tiesą, bet teistai turi pagrįstą interesą tai daryti - jie mano, kad taip prisideda prie savo ir kitų dvasinio tobulėjimo. Religijose dažnai rasime nurodymų skleisti Dievo žinią. Teistai turi vienokių ar kitokių įvairios prigimties įrodymų ir patirties apie tos realybės egzistavimą.

[Teroras]

Čia tas kur sielas svėrė? Šiaip jau jo tyrimas neatitiko mokslinio tyrimo reikalavimų, o tai pagrindinis kriterijus pagal kurį vertinama ar mokslininkas ar pseudomokslininkas.
Tyrimą buvo bandoma vėliau pakartoti ne kartą. Niekas negavo panašių rezultatų.

Ne, cia ne tas kuris sielas svere. http://en.wikipedia.org/wiki/Robert_G._Jahn

[paragraf 78]

Dawkinsas savo knygoje daro tą pačią klaidą, kaip ir visi kurie prastai susipažinę su biblija, jis teigia, jog visos biblijos knygos prieštarauja viena kitai. Taip gali pasirodyti tik paviršutiniškai susipažinus su biblija. Jei nors kiek rimčiau išmanai bibliją, matai jog jokių prieštarų joje nėra. Mano akyse, Dawkinso kompetencija smuko dar labiau, nors ir taip nebuvo aukšta
bet gal čia veikia Dunning-Kruger efektas?

http://www.spring.org.uk/2012/06/the-dunning-kruger-effect-why-the-incompetent-dont-know-theyre-incompetent.php

Žodžiu atrodo jog Dawkinsas turi gana paviršutinišką susipažinimą su religija ir tik tiek temoka, kad garsiai ir įtaigiai šnekėti.
Tikrinkit viską ką jis sako ir pamatysite, jog daug kur jis daro grandiozines klaidas.

[idenmeyou]

Sakai paragrafai, kad reikia jausti savo mokslines ribas, bet jei fizikai priimtu kokia nors teorija apie visata, kur irodytu jog visata, kuriasi visiskai nenuspejamai ir pati nezinodama nieko, atmesdama Dieva ir pns. Tai galu galiausiai visvien iskyla priespriesos tarp vienu ir kitu. Teologai nesusitaikytu su tokia mintimi ir vistiek teigtu, kad Dievas yra, tad mokslas jiems gali irodyti ka tik nori, jie visada teigs ta pati.

[a.t.sielis]

jei fizikai priimtu kokia nors teorija apie visata, kur irodytu jog visata, kuriasi visiskai nenuspejamai ir pati nezinodama nieko,

"Jeigu močiutė būtų su ūsais, tai būtų diedukas"