Kodėl Dievas nerodo įspūdingų stebuklų ir neįrodo pats savęs?

[a.t.sielis]

Jeigu tu nematei, ar tavo žinomi žmonės nematė, tai nereiškia, kad niekas nematė. Tušti teiginiai tavieji.

[paragraf 78]

Santykis su Dievu, atsiranda kai tu su juo gyveni. Per maldą jį pažįsti. Lewisas kalbėjo, jog maldoje visi tampa ikonoklastais, t.y. maldoje sugriaunami netikri dievo įvaizdžiai ir jį tada pažįsti vis labiau ir labiau.
Žinoma, jei niekada neturėjai santykio su dievu, tada sunku suvokti, kad kitas gali jį pažinti. Gyeventum vienybėje su juo, tai tai pradėtum pastebėti tokius dalykus kurių dabar nesupranti.
Tu atmeti kitų žmonių patirtį.
Šiaip žinai, tikroji teologija daroma klūpint, t.y. iš dvasinės patirties. O žinai, kai per kelis tūkstančius metų ta patirtis pas visus yra vienoda, tai jau kažką pasako, ar ne?

[Ma Deuce]

nes jo nera. santykis su dievu, kaip apraso paragraf, tai tas pats kas santykis su stabu azuolu. kazkam reikia kazko stipraus, nes nepasitiki savo jegomis ir nera iki galo atsakingas uz savo veiksmus ir lemti. kaltina kazka is auksciau. taip patogiau.

[paragraf 78]

Apibrėžei infantilų tikėjimą. Brandus tikėjimas toks nėra. Brandus tikintysis visada jaučia atsakomybę už savo veiksmus. Kuo brandesnis tikėjimas tuo didesnė atsakomybė jaučiama.

[idenmeyou]

Santykis su Dievu, atsiranda kai tu su juo gyveni. Per maldą jį pažįsti. Lewisas kalbėjo, jog maldoje visi tampa ikonoklastais, t.y. maldoje sugriaunami netikri dievo įvaizdžiai ir jį tada pažįsti vis labiau ir labiau.
Žinoma, jei niekada neturėjai santykio su dievu, tada sunku suvokti, kad kitas gali jį pažinti. Gyeventum vienybėje su juo, tai tai pradėtum pastebėti tokius dalykus kurių dabar nesupranti.
Tu atmeti kitų žmonių patirtį.
Šiaip žinai, tikroji teologija daroma klūpint, t.y. iš dvasinės patirties. O žinai, kai per kelis tūkstančius metų ta patirtis pas visus yra vienoda, tai jau kažką pasako, ar ne?

Prajuokini mane su savo sarysiais, net ir jei kazka tu ir jauti per malda, tu visiskai nezinai, kad tai Dievas, galima sakyti, bet skleidzia kazkokia siluma, gera jausma. Realiai niekur neirodyta, kad zmogus gali maldomis ar kuo buti arciau Dievo, jo labiau net jei ir bus pajaustas kazkoks artumas ar siluma, dar maziau irodymu butu, kad viskas sklinda is Dievo, jus neturite niekuo kuo galetumete irodyti, yra tik jusu issigalvojimai.

[a.t.sielis]

Realiai niekur neirodyta, kad zmogus gali maldomis ar kuo buti arciau Dievo

įrodyta, googlink, skaityk tyrimus

[nereikalinga]

Tarkim yra taip,Dievas žino,kad mes lyg žinom,kad jis yra.O mes galvodami,kad jis neparodo kažkokiu būdu savęs,manome,kad galbūt jo išvis nėra.Silpnesni meta juo tikėti,stipresni galbūt laimės ,kad nepaklydo nuo tikėjimo kelio ,net sunkiausias išbandymais kuriuos skiria mums Dievas      SPĖLIOTI GALIMA DAUG KĄ

[paragraf 78]

idenmeyou, jei tu įsivaizduoji, jog dievo jautimas pasireiškia kažkokiais fiziniais pojūčiais, tai tada nesupranti reikalo esmės dar labiau nei aš maniau.
Dievo pojūtis slypi jo suvokime. Kuo daugiau meldiesi, tuo labiau ryškėja koks dievas yra iš tiesų. Tu va pilnas kažkokių prietarų apie dievą, nes jo visiškai nepažįsti. Laikai savo nuomonę vienintele teisinga.
Bet taip jau visada būna, kai pasireiškia Dunning-Kruger efektas. Kuo mažiau žmogus išmano reikalą, tuo aršiau jis apie tai kalba ir mano viską žinąs, va pasiskaityk, čia apie tave rašo:

http://www.spring.org.uk/2012/06/the-dunning-kruger-effect-why-the-incompetent-dont-know-theyre-incompetent.php

[A.C.A.B]

Realiai niekur neirodyta, kad zmogus gali maldomis ar kuo buti arciau Dievo

įrodyta, googlink, skaityk tyrimus

Tai gal gali duoti nuorodą? 

[paragraf 78]

Nemanau, kad yra kokie gamtamoksliniai to įrodymai. Manau vienintelis dalykas kuris gali būti kaip įrodymas jog žmogus arti dievo, tai tik tiek kiek jis myli. Paprastai tie žmonės kurie gyvena vienybėje su dievu, be galo myli kitus žmones (pvz. Motina Teresė), tie kas nekenčia žmonių paprastai būna toli nuo dievo (pvz. pikta vienuolė).
Būna ir tokių žmonių kurie nebūdami religingi be galo myli kitus žmones. Manau tokie žmonės irgi arti dievo, tik patys to nesupranta.
Katalikai tiki, kad žmogus nuteisinamas tikėjimu ir darbais. Tikėjimas arba darbai, arba ir viena ir kita, yra nuteisinimo sąlyga.

[a.t.sielis]

Tai gal gali duoti nuorodą? 

http://scholar.google.lt/scholar?q=study+religious+experience&btnG=Submit&hl=lt&as_sdt=0%2C5&as_vis=1

[paragraf 78]

a.t.sieli, reikia skirti kur yra įrodymas kad maldomis žmogus yra arčiau dievo ir kur religinių patirčių tyrimai. Religines patirtis tiria religijotyra, kuri iš esmės yra ateistinė disciplina. Tačiau tie tyrimai nėra joks įrodymas ir kaip toks negali būti traktuojamas. Tiesiog tiriamas pats fenomenas, ir ima domėn tik tai, kad žmogus turi religines patirtis, tačiau toliau to tyrimų niekas nevykdo, nes tai peržengia mokslinės kompetencijos ribas.

[a.t.sielis]

Visa tai O.K., aš tiesiog traktavau idenmeyou žodžius pakankamai laisvai. Be to, tai buvo su nedidele humoro doze Šiek tiek juokais, bet ir visai rimtai

zmogus gali maldomis ar kuo buti arciau Dievo

"ar kuo" - apima visa kita, visas religines praktikas.

"arčiau Dievo" - čia jau kaip kas supras. Koks gali būti įrodymas? Psichologiniai religinių praktikų efektai gali būti įrodymas? Kažkoks įrodymas, taip. Psichologiniai efektai yra tiriami.

[paragraf 78]

Tai religinės patirtys yra asmeniniai išgyvenimai, kurie paprastai tik pačiam žmogui kažką įrodo, bet aplinkiniams paprastai ne, nes tokius dalykus reikia išgyventi.
Va aš galiu bet kiek šnekėti apie tai ką išgyvenau, bet nei tau nei juo labiau  idenmeyou tai nieko nereikš. Taigi, asmeninės religinės patirtys nėra įrodymai.

[a.t.sielis]

Priklauso nuo žmogaus nuotaikos tuo metu. Šiaip nors žmonės vaizduoja "kietus ateistus", bet realiai, jų santykis su realybe yra sudėtingesnis, ir kaip jie iš tikro vertina dalykus, man sunku spręsti.

Tiesą sakant, kalbėdantis su "ateistais" aš nemanau, kad jiems ką reiktų įrodyti, bet tiesiog reikia kažką pasakyti į absurdiškus jų teiginius.