Testas iškalbingiems

[puodukas]

Knygoje parašytoje Xa. radau aprašymą, kaip vienuolis įrodinėja, kad žaibas ir griaustinis tai tas pats reiškinys.
Pirma mintis buvo, kad labai primityviai rašo, bet paskui kai pagalvojau: taigi tais laikais apskritai nebuvo tokių sąvokų, kaip Šviesos greitis, garso greitis, elektros iškrova, tai pakeičiau nuomonę.
Būtų įdomu palyginti, jei kas pabandytumėte įrodyti, kad žaibas ir griaustinis tarpusavyje susyje, bet nenaudojant šiuolaikinių sąvokų. 

[Master]

O aš visada manau, kad griaustinis yra žaibo garsas... Chm... Juk šviesa sklinda greičiau nei garsas... Ar aš neteisi  ? Chm.. Juk ir atstumą iki žaibo atskaičiuodavom pagal... aaaa :DD supratau, respectas kunigui 
Na, aš tai bandyčiau apsiginti remdamasi kokiu tais aidu... Bet jei realiai, tai nebandyčiau

[puodukas]

nesupratau prie ko čia kunigas?

[Master]

Ouj, kaip gėdingai susimaišiau (_{visai kitkas galvoje, ir negaliu skirti dėmesio kitiems dalykams} ) Pasitaisau- vienuolis

[puodukas]

Ouj, kaip gėdingai susimaišiau (_{visai kitkas galvoje, ir negaliu skirti dėmesio kitiems dalykams} ) Pasitaisau- vienuolis

Čia man gėda, nes netaip supratau žodį respectas. 

[la.benas]

Na nebūna žaibų be griaustinių, ir nebūna griaustinių be žaibų (o gal ir būna). Taigi jie labai susiję.

[2Pacas]

puoduk tu gal is kauno? dbr zaibavo griaudejo, ir ikvepe tave sukurt tema apie tai? 

[la.benas]

Čia Panevėžy irgi griaudėja. Baisiai dangus atrodo.

[Ezekiel]

Griaustinis-garsas ir žaibas-šviesos žybsnis yra kūno pojūčiai, taigi tai juos vienyja. Kitas dalykas, žinant, kad po žaibo seka griausmas prote jau yra šių reiškinių vienovė.

[PusiauŽmogus]

Čia Panevėžy irgi griaudėja. Baisiai dangus atrodo.

Ragas jau čia, užsikaliau langus.

P.S. o tai griaustinis nėra žaibo sukeliamas garsas? ;\

[puodukas]

Na ištikro aiškina paprastais kasdieniais palyginimais, kuriuos galima patikrinti.

p.s. tuo pačiu apie tuos laikus kai žmonės manė, kad žemė plokščia, o dangus tai skliautas nusagstytas žvaigždėmis, žmonės lygiai taip pat kėlė kausimą- o kas toliau, kas už to skliauto, (šiais laikais už visatos krašto) viduramžių graviūra:

[.L.U.T.H.O.R.]

Žaibas be griaustinio vadinamas amalu, jei neklystu.

[Iron Tara]

Žaibas be griaustinio vadinamas amalu, jei neklystu.

Taip, ir tie amalai dažniausiai vieni nesirodo. Turiu omeny, po vieną. Būna tiesiog jų lietus, vienas seka paskui kitą su kelių sekundžių pertrauka. Tad nevisada garsas yra sukeliamas žaibo..  Man iš viso yra mistika tie visi žaibai. Kaip taip, tarytum šiaip sau, susikuria elektra danguj ir su tiek daug voltų?..

[.L.U.T.H.O.R.]

Žaibas kaip žaibas, daug įdomiau kamuoliniai žaibai ir Elmo ugnys O.O

[puodukas]

Žaibas kaip žaibas, daug įdomiau kamuoliniai žaibai ir Elmo ugnys O.O

Ieškojau google kas tos Elmo ugnys, o radau dar vieną negirdėtą reiškinį- juoduosius žaibus.
Mokslininkams nepritrūks darbo dar ilgai ...