Ko bijoti labiau: Šiaurės Korėjos ar Vakarų propagandos?

[Teroras]

Pastaruoju metu pastebime, jog vis dažniau Lietuvos bei užsienio žiniasklaida koncentruojasi į vieną itin keblų klausimą - į Šiaurės Korėjos režimo grėsmę, savo bei aplinkinių šalių gyventojams. Imi ir susimąstai - kodėl tik dabar mums parūpo Šiaurės Korėjos totalitarizmas bei atominės bombos gamyba? Juk branduoliniai bandymai vyksta jau daugelį metų, o dabartinio režimo metu užaugo net trys kartos. Tačiau būtent dabar mums taip agresyviai pateikiama informacija apie šalies skurdą, badą, neteisingumą ir "neteisėtą" apsiginklavimą.

Pastaruosius septynerius metus, iš karto po pirmųjų Šiaurės Korėjos sėkmingesnių atominių bombų bandymų, ši propaganda plito JAV "nepriklausomoje" žiniasklaidoje, po to persivertė per vandenyną ir jau paskutinį pusmetį okupuoja BBC ir kitų šalių svarbiausius naujienų portalus, kur piešiamas "baisusis" Šiaurės Korėjos totalitarizmo paveikslas, taip dažnai siejamas su raktažodžiais "karas", "grėsmė", "skurdas", "badas" ir panašiai. Rodos, visai nepastebimai vakarietiška manipuliavimo sistema priveda mus prie natūralių išvadų - atėjo laikas kažką keisti. Pastebėkime, keisti vis stipriau siūloma būtent Šiaurės Korėją, tačiau nė vienas "nepriklausomas" žurnalistas neprabyla apie santykių atšilimą pradedant nuo mūsų pačių.

Kasdieninė propaganda atakuoja Pchenjaną, bet kažkodėl nutyli apie tai, kaip Vakarai savanoriškai prisidėjo prie dabartinio šalies skurdo ir politinės įtampos, savo ekonominėmis, finansinėmis ir politinėmis sankcijomis dar prieš daugelį metų. Bet štai į sceną išeina JAV ir visais įmanomais būdais bando mus įtikinti, jog situaciją reikia keisti ir keisti ją reikia dabar. Mums peršama mintis, kad būtent JAV turi visas teises "demokratizuoti" šią Korėjos dalį, kaip tai tiesiogiai padarė Afganistane ir Irake, o netiesiogiai Libijoje ir Egipte. Ak taip, juk mes nepaminėjome Sirijos "demokratizavimo" proceso. Tiesa, ten viskas šiek tiek užsitęsė, nepadėjo ir Vakarų propaganda. Bet tai tik laiko klausimas. Kol CŽV talkina Al-Qaedos grupuotėms ir įvairiais nesankcionuotais būdais importuoja savo ginklus, apie ką nuodugniai ir pagrįstai jau apie metus kalba žinoma „video-blog'erė" Syrian Girl, „demokratizacijos" aparatas šluoja nuo žemės paviršiaus tūkstančius vaikų, moterų bei vyrų, kurie nesidomi politika ir nori gyventi ramų gyvenimą.

Moterys prievartaujamos, vaikai pjaunami tėvų akyse - kaip jums tokia "demokratija" (ar neprimena Libijos ir paties Khadafi likimo, kurio žiauri mirtis buvo ne vien tik nufilmuota, bet ir paviešinta Internete)? Informacijos srautas toks didelis, kad dabar jau ir specialistai nesuvokia, kur melas, o kur tiesa. Tačiau vietiniai gyventojai kalba paprastai ir aiškiai: Sirija - tai nuostabi, graži ir labai jų mylima šalis; nors Bašaro Asado režimas ir nėra demokratiškai jaukus, tačiau gyventi tai netrukdė (Human Development Index viršija daugelį kitų arabų šalių statistinius duomenis).

O kas dabar? Sirijos lyg ir nebėra - gražiausi miestai sugriauti, panaudoti cheminiai ginklai, šeimos išžudytos - o taip atkakliai siekiamos demokratijos irgi nė ženklo. Toks pat JAV siautėjimas vyko ir Irake 2003 metais. Pamenate, kaip po Rugsėjo 11-tosios tragiškų įvykių Bušas jaunesnysis grėsmingai pareiškė, kad pasaulis turi tik du pasirinkimus: arba su JAV, arba prieš JAV (amžinai neutralūs šveicarai turbūt tą naktį nemiegojo svarstydami padėties keblumą)? Pamenate, kaip JAV stipriausios pajėgos 10 metų ieškojo kažkokių slaptų cheminių ginklų Irake ir jų nerado? Kokia kaina? Apie 4,500 amerikiečių ir virš pusę milijono irakiečių, ir šie skaičiai vis dar auga (amerikiečių cheminiai ginklai panaudoti invazijos metu turi savo ilgalaikį poveikį ir dabar). Bet ar šie skaičiai daro įspūdį mums, ar tapome abejingais viskam, kas vyksta ne mūsų kieme?

Kiek nuostabių aktorių, dainininkų, mokslininkų ir menininkų išžudė amerikiečių invazija Irake? Juk nuo bombų krušos (atsiminkime kad ir Fallujah miesto šturmą 2003 metų balandį) mirdavo ne vien kariai, bet ir visi esantys savo namuose, savo miestuose ir gyvenvietėse. Paradoksalu, bet dabar, anot, ir dėka, buvusios CŽV darbuotojos Susan Lindauer jau nebe paslaptis, kad Irakas atvėrė visas įmanomas duris JAV dar prieš invaziją, kas visiškai paneigia šios invazijos priežastis: abi šalys jau ir prieš tragiškus įvykius Niujorke artimai bendradarbiavo antiterorizmo klausimais, apsikeisdavo visa svarbiausia šalių saugumo informacija, buvo siejamos artimais ekonominiais ryšiais. Tai kam reikėjo tiek nekaltų aukų ir sugriautų miestų? Net ir vaikas supranta, kad ne Irakui.

Bet grįžkime prie Šiaurės Korėjos. Štai propagandinis video ir nuotraukos rodo berniuką sėdinti ant šaligatvio ir svirduliuojantį iš „bado", o šalimais kareivius nešiojančius maistą. Užrašas apačioje mums pakiša savo mintį ir paaiškina, kokia baisi situacija šalyje, kad niekas tam vaikui nenori padėti.

Ką gi, atmeskime dvigubus standartus ir pažvelkime į šią propagandą taip, kaip žiūrime į bent kurį video reportažą vakariečių akimis. Štai BBC įkraunamas video, kur aiškiai matome, kaip sušaudomi beginkliai Sirijos armijos kariai, balsas už kadro sako, kad šie kadrai nėra patvirtinti, todėl prašome jų nepriimti, kaip fakto. Tačiau kodėl manome, kad vaikas Šiaurės Korėjoje - tai faktas? Iš kur žinome, kad jis alkanas ir miršta iš bado? Kodėl operatorius nepasako tiesos? O juk ji skambėtų taip: „Štai kažkoks vaikas sėdi ant šaligatvio ir svirduliuoja nežinia nuo ko, o ten netoliese dirba kareiviai". Tai atitiktų tiesą , bet nebūtų įdomu, neatitiktų vakarų propagandos tikslų. Kitas kadras rodo, kaip kalėjime kaliniai „verčiami" nešioti akmenis ir lentas, tam, kad pataisytų kalėjimo tiltą. Ir kas? Užrašas apačioje dramatiškai praneša, kaip žiauriai išnaudojami kaliniai.

Juokaujate? Amerikiečių kareiviai šlapinasi ant kalinių, verčia juos daryti tai, kas laužo žmogaus sielą, moralę ir savigarbą. Ir kuo toliau, tuo daugiau faktų sužinome apie amerikiečių kareivių žiaurumą Irake ir Afganistane, kaip ir Gvantaname, kur jau virš dešimties metų sėdi žmonės be teismo sprendimų ir realių kaltės įrodymų, net be kaltinimo pateikimo, bet kažkodėl nelyginame šių dviejų paprastų situacijų. Nes tai neatitinka propagandos tikslų? Būkime sąžiningi ir šalia video apie Šiaurės Korėją įdėkime kadrus iš Niujorko, kur tūkstančiai benamių miega prie prabangiausių restoranų ir kavinių durų, po balkonais ir tiltais, miršta nuo narkotikų ir alkio - ir palyginkime, o tik tada smerkime arba gailėkimės.

O intervencijos kaina aiški, jos nereikia priminti, ją galime pamatyti Youtube paieškoje įvedę „War in Iraq Live Footage", ir štai jau šimtai rezultatų.

O jei jūs vis dar abejojate, kad mumis manipuliuoja Vakarai - pasinaudokite pagrindine geopolitine taisykle - paieškokite, kam visa tai naudinga. Tarkime, kad Šiaurės Korėja - tai taikinys. Kas dabar labiausiai kelia šurmulį? Amerika! Šiaurės Korėjos bombos negali jos pasiekti nei teoriškai, nei fiziškai, bet JAV, rodos, dreba labiausiai. Ne dėl to, kad bijo, bet dėl to, kad atrado naują galimybę priartėti prie Kinijos, apsupti ją ir užblokuoti nuo tolimesnės ekonominės ekspansijos.

Ar žinojote, kad Pietų Korėjoje dabar net 15 amerikiečių bazių? Liko tik mažas žingsniukas ir Kinijos šiaurės-pietų pakrantė - JAV rankose, klausimas tik - kada? O kol kas regione reikia provokacijų (atsiminkime, kad būtent dabar prie Korėjos vyksta neva pratybos, kur susitelkė gan nemažas skaičius Pietų Korėjos ir amerikiečių karinių laivų) ir propagandos pasauliniu lygmeniu, kad saviškiai, JAV mokesčių mokėtojai ir snobai europiečiai per daug neužjaustų ir suprastų „demokratizavimo" svarbą dabartinėje situacijoje.

Stebėkite straipsnių pavadinimus, daugelis jų skolinami iš BBC, CNN ir kitų vakarų naujienų šaltinių ir analizuokite juos: "Japonija ir JAV: negalima leisti Šiaurės Korėjai turėti branduolinį ginklą"- Japonijos susirūpinimas aiškus, bet kokią teisę turi JAV reikalauti iš kitų šalių tokių apsiribojimų (čia norom nenorom norisi atsiminti ir Iraną), kai pati 1945 metais numetė pirmąsias dvi atomines bombas (dėl ko Haris Trumanas ne tik, kad nesigailėjo, bet ir gyrėsi, siekdamas kuo labiau įgelti Stalinui) ir visiškai užsimerkė į tokios pačios gamybą Izraelyje 60-tais? Paradoksalus skirtingų standartų taikymas - tai įprasta Vakarų politikos strategija, o "demokratizacija" - tik gera priežastis priedangai. Deja „demokratija" čia tik kabutėse, nes nėra buvusios dar tokios situacijos, kai JAV kovotų už kurios nors šalies "demokratiją" be savųjų ekonominių arba geopolitinių interesų.

Tol, kol Šiaurės Korėja bus įvaryta į sankcijų aklavietę, gąsdinama netoliese vykstančiomis karinėmis pratybomis arba klaidingais karo skelbimais, kaip tai visai nesenai įvyko Japonijoje, tol negalime ir tikėtis atšilimo nei tarptautiniuose santykiuose, nei vidaus šalies politikoje. JAV reikia karo - karas skatina šalies ekonomiką, bet mes nesame jų ekonomikos dalis ir vis dar turime šiek tiek žmogiškumo.

Vakarų propaganda, panašiai kaip ir fašizmo 30-tais, siekia labai paprastų tikslų: mes turime pateisinti invaziją ir bet kokį JAV karą su Šiaurės Korėja, palaikyti Vakarų poziciją ir tyliai stebėti, kaip žlugdoma dar viena kol kas visiškai nepriklausoma nuo Vakarų įtakos šalis (turėkite omeny, kad jau 7 metus esame tylūs stebėtojai žiaurių ekonominių, finansinių bei politinių sankcijų, kurias JAV vykdo Šiaurės Korėjos atžvilgiu ir net nesuabejojome amerikiečių tokių veiksmų pagrįstumu). Tad būkite budrūs - nepasiduokite propagandai, vadinkite viską tikraisiais vardais.

Bent kokia intervencija- tai šalies autonomijos ir nepriklausomybės mirtis, tai nekaltų žmonių gyvybės, sugriautos viltys, svajonės ir ateitis. Sprendimų yra, bet jie reikalauja nuodugnios analizės ir bendro tarptautinio susitarimo, pradedant pasikeitimus nuo savęs pačių; o ginklų pagalba atnešamas tik chaosas ir "dolerio viešpatavimas" (keistas sutapimas, bet būtent Khadafi labai neįtiko JAV dėl savo pasiūlymų rytams, naftos prekybos rinkoje atsisakyti šios žalios kupiūros, už ką, anot daugelio politologų, JAV remiamų sukilėlių pagalba vėliau buvo sėkmingai likviduotas), kurie nedaug skiriasi nuo dabartinės situacijos šalyje.

Būkite budrūs, nes šiuo metu JŪS esate MIP (Masinės Informacijos Priemonių) taikinys.

Andrej Špilevoj, sarmatas.lt

[Marius]

Joooo...Pamiršta tik viena,paminėt apie ''Rauonają'' prapogandą..Kuri pilama dar gausiau ir gudriau,taipogi ir apie ta pačią ''blogają'' Amerika,kuri nuskriaudė dėdę Kadafį,kuris kaip pasaulio gelbėtojas tenorėjo ''pakeisti valiutą'' mhmmmm..bloga,bloga ta Amerika..Nepirkit vaikai cocacolos ir macdonaldo maisto,nes remsit žiauriausią pasaulio pabaisa-AMERIKA..brr..net šiurpas nupurtė..

[zipphead]

Aš manau, kad tikslingiau stebėti (įtakoti) ne konkrečią šalį, bet tos šalies lyderį, kuris, gebėdamas konsoliduoti mases ir tuo įgydamas paramą bet kokiems utopiniams planams, gali virsti nenuspėjamu ir aršiu priešininku...