Celibatas

[Strategas]

Tuomet pareikšdamas visiškai priešingą mintį, teigiu: aš asmeniškai žinau mažiausiai 3 be galo man gerbiamus kunigus! Vienas iš jų - vienas iš 7 LTU esančių egzorcistų. Pagarba jam!
Žinai, mano prieš tai minėtas kunigas, net praėjus daugeliui metų, man vis dar kelia neigiamas emocijas dėl jo pamokų vedimo ir elgesio...
Ir dėl pareigų - niekada nevertinčiau nei vieno asmens kastomis - jei žmogus tyras, prie jo kaip musės prie medaus limpa meilės ištroškę parapijiečiai ir svečiai, tokie žmonės atradę savo gyvenimo kelią puoselėja TIKRĄ MEILĘ ir šaunu, kad tokių esama, o popas jis ar vienuolis visiškai nesvarbu.

[paragraf 78]

Bažnyčia yra juridinė institucija besivadovaujanti sava teise apibrėžiančia ir pareigas ir visa kita. Tad čia ne šiaip skirstymas į kastas, o teisės numatyti aktai.
Man daugelis kunigų kelia neigiamas asociacijas ir ką? Aš pirma žiūriu kad pats teisingai gyvenčiau, o nesiknaisioju po kitų purvinus skudurus. Jei kunigas daro nesąmones paprastai jam apie tai tiesiai šviesiai ir pasakau, o ne verkšlenu kokiam forume, kokie neteisingi kai kurių kunigų gyvenimai. Toks verkšlenimas tolygus apkalboms, o tai jau tikrai nemoralu
Beje, taip ir neatsakei į mano klausimą apie celibato nemoralumą

[Strategas]

Celibatas, mano giliu įsitikinimu - amoralu, nenormalu, nesveikai sunku, o gal ir išvis neįmanomas reikalas, jei žmogus visiškai sveikas apačioje. Čia mano atsakymas Tau.

[paragraf 78]

Tai ką sakai, neturi nieko bendro su morale. Tai tiesiog tavo įsitikinimas, kuris pagrįstas tik asmeniniu įsitikinimu ir nuomone. Su tuo ir sveikinu, nes kaip sakė garsusis Merfis, viename iš savo dėsnių: asmeninė nuomonė yra pats netiksliausias matavimo vienetas.
Jei pats negebi gyventi tokio gyvenimo, tai nereiškia kad kitas taip pat nesugeba taip gyventi. Vertinti kitą pagal savo silpnybes štai kas tikrai yra amoralu.

[Strategas]

Taip, Tu visiškai teisus, todėl ten ir parašyta - "mano asmenine nuomone", o tai ir reiškia MANO ASMENINĘ NUOMONĘ!
O Tu galėtum su tuo susigyvent? O gal gyveni?

[paragraf 78]

Taip, aš jau kurį laiką gyvenu neturėdamas lytinių santykių. Mes su mano mergina esame tikintys krikščionys ir nuo pat draugystės pradžios esame nutarę neturėti lytinių santykių iki vestuvių. Sakyčiau tai geras sprendimas, nes kiek mano asmeninė patirtis rodo, o ir psichologai tą patį sako, jei santykiuose per anksti įpinamas seksas, paprastai santykiai tampa nepatvarūs.
Beje, du kartus buvau įstojęs į vienuolynus kuriuose gyvenau kurį laiką, tai apie celibato laikymąsį galiu kalbėti ir iš asmeninės patirties, kurios jūs kaip suprantu neturite.

[preacher]

Lunacy, kiek max. laiko esi susilaikęs, įskaitant ir fapi'nimą? Kokios nuotaikos, savijautos, nuo ilgo susilaikymo?

[varpainis]

   Prisiminiau vieną istoriją apie kunugą. Atvažiuoja jaunas kunigas, matyt po mokslų, į provinciją tikybos dėstyti. Po kelių dienų prie mokyklos stovi Mercedes Benz auto, įspūdingas, reikia paminėti, o tia buvo kokie 1998 m. Sakom mes paaugliau, kunige, koks litražas? Sako, aš jums nesakysiu...bet aš jums pasakysiu, kad čia 6,9 l. variklis! Ogo, pagalvojo kaimo vaikiai, nieko sau... Neilgai traukė kunigas su ta mašina, pradėjo dėdę davatkos kalbomis plakt - teko parduot... Žinot, kas įdomiausia? Po to, kai jis ją pardavė, prie kunigo gyvenamojo namo atsirado 4 paprastos auto
   Žinoma, esti ir tikrų, pasišventusiųjų žmonių, kur jų nėra? Bet atsisakyti sekso vardan kažkieno kažkada sukurtas taisykles - amoralu. Ir kodėl tas kunigas negalėtų susilaukti pvz. 3 nuostabių atžalų, kurios tinkamai auklėjamos įsilietų į žmones ir tinkamai juos toliau šviestų? Man popų gyveniams šiuo požiūriu kur kas priimtinesnis, nei Romos katalikų...

nepamirskim, kad 450 SEL 6.9 litro jau 1998 buvo beveik 20metu amziaus  O seip, kas cia per nusistatymas, kad kunigai turi buti ubagai? Kas blogo jei kunigas vairuoja geresne masina nei tu?
O su celibatu visiskai sutinku. Pasisventimas dievui ir neturi butu lengvas. Ir seip, krikscionybei jau daugybe metu, per amzius taip buvo ir nera prasmes kazka keisti 

[paragraf 78]

Lunacy, kiek max. laiko esi susilaikęs, įskaitant ir fapi'nimą? Kokios nuotaikos, savijautos, nuo ilgo susilaikymo?

Maksimaliai esu du metus išsilaikęs. Daug geriau jaučiausi per tą laiką. Kažkokių neigiamų pasekmių nepastebėjau. Žinoma, tada atsiribojęs buvau nuo visokių dalykų kurie gali sukelti visokias mintis ar geidulius: t.y. nežiūrėjau pornografijos, nenulydėdavau merginų žvilgsniais ir t.t. Žodžiu buvo savikontrolė. Žinoma, buvo tų moterų ir mano gyvenime, net per daug jų buvo, bet ilgainiui supratau, kad taip išsibarstysiu ir ėmiau ieškoti savo idealo ir jį radau.
Tai gi norint būti skaisčiam, reikia ties savimi pastoviai dirbti, o tai išties ne kiekvienas sugeba. Todėl manau, jog kiekvienas kuris eina kunigystėn turėtų sau užduoti klausimą ar jis pasiruošęs pakovoti kai to reiks.
Taip pat manau, kad be trisdešimties metų neturėtų priiminėti į seminarijas ir vienuolynus. Tegul išsilaksto žmonės, o tada kai išsilakstys ir nebus taip valdomi instinkto ir patirčių troškimo, tada jau tegul ir stoja. Paprastai kiek praktika rodo, kuo vėliau žmogus įstoja į seminariją tuo jis lengviau laikosi celibato. Jaunimas tai nepastovumas, pastovūs geiduliai, nes hormonai šėlsta, va jau sulaukus brandaus amžiaus kažkaip sugebi susiturėti su tais instinktais ir potraukiais. Man kai buvau 10 metų jaunesnis irgi atrodė kad tai neįmanoma. Potraukio stiprumas niekur nedingsta, jis toks pats stiprus kaip ir anksčiau, bet sugebi labiau save kontroliuoti, nes ne taip hormonai muša galvon.

[Strategas]

   Argi aš kažkur sakiau, kad kunigai negali turėti brangaus turto? Man tik mintis kyla ši - iš kur jie tą turtą gauna? Tik tiek. Beje, bažnyčiose būnu labai dažnai, nepyk 78, bet išmaldos neduodu niekada... Neleidžia vidiniai įsitikinimai...
   O aš manau, kad Dievas nereikalauja JOKIŲ PASTANGŲ iš tikinčiųjų, aš tikiu, kad Jis myli visus besąlygiškai... 

[paragraf 78]

Nesijaudink, aš irgi neaukoju Bažnyčiai, ir taip pinigais aptekęs UAB pasidariusi, bent jau Lietuvoje. Aš va geriau atsidedu dešimtąją dalį gautų pinigų ir taip susitaupau nuvažiavimui į kokias rekolekcijas.
Bet nedarykime offtopiko apie kunigų turtingumą, tai atskira tema, jei yra poreikis galima susikurti atskirą temą.
O dėl pastangų, tai einant tikėjimo keliu jų visada reikia. Iš to kad sakai jog pastangų nereikia galiu daryti išvadą jog arba esi nepraktikuojantis tikintysis arba tik ką atsivertęs.

[preacher]

2 metai..... Esi valingas žmogus, aišku isivaizduoju, kad teko pakovot su savimi, galbūt, dar gerdavai kmynų užpilus ar šiaip kokius metodus naudojai susilaikymui? Po tu dvieju metų, nebuvo priešlaikinės, ar problemų su potencija ar prostatą? Man asmeniškai po 2-3 savaičių, stogas ima važiuoti ir darosi labai sunku.

[paragraf 78]

Ne, jokių užpilų negėriau tik prisižiūrėjau informaciją kuri ateina iš išorės. Nereikia žiūrėti porno ir viskas bus gerai.
Jokių problemų neiškilo. Todėl ir netikiu tais mitais, kad kažkuo kenkia susilaikymas nes ne kartą ilgam susilaikydavau ir jokių problemų nebūdavo, nei priešlaikinės nei su prostata, viskas ok.
O jei po poros savaičių jau stogą rauna, tai vadinasi su vidiniu pasauliu kažkas netvarkoje, matomai per daug šiukšlių į jį patenka iš išorės. Pabandyk atsiriboti nuo nuogų kūnų vaizdų (nors tai nelengva, kai visuomenė tiesiog tai bruka), pabandyk nukreipti kažkur kitur mintis kai pradėsi galvoti apie mergas, žodžiu savikontrolė. Jei nepavyksta bent poros mėnesių išbūti nesimasturbavus ar neturėjus lytinių santykių, tai visko gali būti kad ir priklausomybė išsivysčiusi yra. Žinau ką kalbu, nes vienu metu buvau priklausomas nuo pornografijos. Dabar irgi kartais užeina tokių gyvenimo etapų kai ją pasižiūriu, bet tai stengiuosi kontroliuoti. Ne visada pavyksta, būtent todėl ir atsisakiau buvimo vienuoliu. Aš esu sukurtas šeimai.

[preacher]

Na, tas brukimas šiais laikias, yra labai akivaizdžiai matomas. Kas dėl porno, tai užtenka, ko ne klavišą paspausti ir viska gauni ant lėkštutės ir dar sukramtyta. Jinai netik priklausomybę gali išvistyt, tačiau ir pakeičia charakterį, gali patapti vulgaresnis, chamiškesnis, pakrikti moralė, į žmones pradedi žiūrėti, kaip į lėles, to brudo reik kuo mažiau naudoti, tikri santykiai yra visai kitas lygis.

[paragraf 78]

Mhm, tik tikruose santykiuose irgi svarbu neskubėti turėti lytinius santykius, nes kiek turėjau lytinių santykių kurie prasidėdavo seksu, tiek visi po mėnesio subyrėdavo. Nori ilgalaikių santykių, tada išlauk kol tapsite draugais, nes jei prasidės nuo sekso, tai jūs būsite tik sekso partneriai, bet bendrystės neturėsite. Žinoma, pasitaiko kad ir tokie santykiai perauga į draugystę, bet tai būna retai. Na bent jau mano gyvenime to nebuvo, nei su viena moterimi su kuria turėjau lytinius santykius. Viskas kaip sakiau greitai iširdavo, nes nelabai būdavo apie ką kalbėti.