Depresija

[eternal.bliss]

Nekaltinu savižudžių, bet jie yra silpni, į save susikoncentravę žmogeliukai, kurių interesai baigiasi ties jais pačiais, mat kokie jie apgailėtini ir varkšai, kaip jiems sunku gyvenime, gyvenimas be prasmės ir t.t.
Depresija gali užpulti tik tokį kuris sureikšmina save ir kuriam niekas kitas nerūpi- gali sakyti kitaip, bet iš tiesų tai tik kaukės.

Žmogus kuris dirba dėl bendros gerovės, nesureikšmina savo gyvenimo, toks žmogus niekados nesirgs depresija ir negalvos apie savižudybę, nes jis savo gyvenimą paskyręs kitiems.

[paragraf 78]

Eutanazija prilyginama sąmoningai savižudybei.

Eternal, ryškiai iš arti nebuvai susidūręs su depresija. Ji ištinka visokius žmones, nepriklausomai nuo to ar jie susikoncentravę į save ar ne, dirba visuomenės labui ar tik sau. Ji nesirenka. Depresija yla dėl to kad smegenys nustoja gaminti seratoniną, o be jo ir gyvenimas nemielas. Na čia jei paprastai išsireiškus. Bet šiaip depresija kaip ir savižudybė yra įvykių, veiksmų, minčių ir t.t. kompleksas, tad nei vieno nei kito negalima taip subanalinti, kaip padrei tu.
Pažįstu daug žmonių sergančių depresija ir dalis iš jų tikrai nesikoncentruoja į save, net ir ištikus depresijai visų pirma galvoja apie kitus.
O savižudžiai irgi nėra šiaip iš neturėjimo susikoncentravę į save. Kartais problemos būna per didelės, kad galėtum jas išspręsti. Tada žmogus praranda viltį. O vilties praradimas ir atveda prie savižudybės.

[Master]

Mąstydavau,bet jo, tada sirgau depresija tai nieko nuostabaus. Dabar irgi pasitaiko (kai būna ne ta nuotaika), susergi tai nesistengi gydytis arba įsipjauni ir pagalvoji, nedezinfekuosiu, jei lemta tai lemta...  Echh...
Ir šeip dar kalbant prie to pačio pridėsiu, kad savižudybė išsivysto taipogi iš kitokios pasaulėžiūros.
Kalbu apie menininkus,kurie mirtį suvokia kitaip nei mes, arba nepritampa prie pasaulio, ir šeip žmones, kurie gali paaukoti gyvybę, tarkim dėl savo vaiko, ar šeip kilnaus tikslo
(Žinoma ir dėl baimės, kad nebesugebėsi pakelti problemų, gyvenimo prasmės netekimo ir ligų...)

[eternal.bliss]

paragraf 78- aiškiai nesupratai ką norėjau pasakyti.
Hormonus reguliuoja pats žmogus, kaip manai tuomet kodėl įsimylėjus hormonų kiekis pakyla. Taip ir su depresija, tai mintimis ir požiūriu valdoma liga. Žmogus kuris nesureikšima savęs, nesureikšmina savo minčių apie save, todėl tokios ligos jam ir negresia. Kad ir kiek ten matei "atsidavusių darbui kitiems" žmonių, jie vistik buvo sureikšminę mintis. Nesureikšminti savęs tiek ir pačio gyvenimo nebetkam pavyksta, Taip pat kaip ir sustabdyti mintis, nebetkam pavyksta, ir nebetkas moka.

[eternal.bliss]

paragraf 78- Tai, kad faktai sako ką kita, mintis turi tiesioginį poveikį kūno sveikatai kaip ir hormonų lygiui, smegenys atsako už betkokį išorinio pasaulio interpretavimą ir veiksmus. Kuomet žmogus išsigąsta- išsiskiria adrenalinas, kuomet įsimyli vėl išskiriama galybe hormonų.
Taigi tu neteisus.

[paragraf 78]

Matai, sergant depresija dažnai išvis nebūna jokių minčių, ir tikrai nebūna galvojimo apie save. Tu tiesiog blogai jautiesi, mintys niūrios ir jų neįmanoma pakeisti. Linkiu niekada nesusirgti depresija. Nes tavo teorija gal ir graži, idealistinė, bet neatitinka realybės.
Va filmukas apie depresiją:

[Master]

enternal.bliss Išdidus esi. (pyshę masz) (jei suprantat kur aš lenkiu)  O jei rimtai, va psichologai sako, kad prie depresijos priveda genai ir aplinka. Taip, kad norint ką nors įrodyti sunku nėra, nes daug teorijų ir visos teisingos  Vat, dėl to aš patariu neužsikabinti ant vienos teorijos 

[eternal.bliss]

Matai, sergant depresija dažnai išvis nebūna jokių minčių

Tu tiesiog blogai jautiesi, mintys niūrios ir jų neįmanoma pakeisti

Prieštarauji pats sau.

Realybę puikiausiai atitinka. Žmonės nemoka keisti požiūrių, keisti minčių, keisti emocijų. Išvis kaikurie nesupranta kaip galima pakeisti mintis ar sustabdyti jas.

Beto- tavo ivardintame atvejyje- žmogus pakeitė savo požiūrį- kad kažkam yra svarbus. Tai tik požiūris, tik mintis- ir ji jį išvadavo iš savižudybės.

[paragraf 78]

Depresija ir savižudybė nebūtinai lydi vienas kitą. Žudosi ir tie kas sega depresija ir tiek pat žudosi tų kurie ja neserga. Jei nesergančiam žmogui lengva pakankamai pakeisti mintis, tai sergančiam dažnai tai būna visiškai neįmanoma, nes tavo visa egzistencija yra kančia.
O tai kad prieštarauju sau tai nereikia kabinėtis prie žodžių. Sergant depresija dažnai tikrai nebūna jokių minčių, o kartais būna tik niūrios.
Jei nežinai ką tai reiškia, tai mes nesusikalbėsime, nes niekas nepajėgus suprasti ką reiškia sirgti depresija jei pats ja niekada nesirgo.

[TinSoldier]

Pritariu eternal.bliss, kad viskas priklauso nuo požiūrio, minčių ir pan. Kad smegenis galima išmokyti žvelgti pozityviai. Galiausiai, ką daro psichoterapijos? Ar tik nepadeda keisti minčių ir požiūrio?

Vis dėl to, tikiu, kad pakeisti tą požiūrį yra velnioniškai sunku. Kaip nusižudyti tiesiog nustojus kvepuoti (nesu tikras kiek tinkamas pavyzdys ). Gali užspausti kvėpavimą kol pamėlynuosi ir atsijungsi. O tuomet organizmas vėl įjungs automatą ir kvepavimas prasidės iš naujo. Gali mintis keisti kiek nori, tą akimirką egzistuojanti chemija ir organizmas visas tavo pastangas paleis velniop ir grįši į pradinę padėtį.

[eternal.bliss]

Master- genetika yra tik užkoduoti genai, tyrimai tiek ir to pačio vėžio parodė, kad genetika neturi didelės reikšmės ar žmogus susirgs vėžiu, didžiausią įtaką turi žmogaus gyvenimas, stresas ir aplinka, aplinkos poveikis.

[paragraf 78]

Jei požiūrį sergant depresija būtų įmanoma taip lengvai pakeisti, tai nebūtų ir sergančių. Žmonės metų metais gydosi depresiją. Pagijus kai kurie greitu laiku vėl atkrenta. Atrodo lengva, kas čia, paėmiai ir mąstai pozityviai, bet tai ne taip paprasta. Nes tai ne mąstymo pakeitimus reikia daryti, o susireguliuoti chemiją smegenyse.
Ir šiaip mūsuose psichoterapijos žiauriai prasto lygio.

[eternal.bliss]

paragraf 78- esu susidūręs su daug kuo, tiek fizinės, tiek emocinės kančios nėra svetimos, jos kapoja tol kol pats žmogus nebeištveria ir suvokia.

Viskas yra įmanoma, tiesiog sakau nuo ko yra depresija, mintis keisti ir valdyti emocijas gali tik sriprūs žmonės.

Aš nesikabinėju prie žodžių - tik sakau, kad pats nesuprantri ką kalbi prieštaraudamas sau.

[paragraf 78]

Apie ką jau, bet apie depresiją žinau pakankamai iš savo ir artimų žmonių patirties. Tai gi nereikia čia nesąmonių šnekėti jei nežinai su kuo depresija valgoma.

[eternal.bliss]

Valgyk į sveikatą. Bet, kad nesupranti ką valgai, tai nesvarbu.