Ar kartais galvojate apie savizudybe?

[Teroras]

As nesu nusivyles gyvenimu. Turiu drauge, darba. Turiu ir pinigu. Rodos nieko netruksta, taciau kartais galvoje sukasi mintis apie savizudybe. Mastau ar daug kam tai rupetu, kas ateitu i laiduotuves, kaip reaguotu i tokia zinia draugai, kolegos gimines. Ir kazkaip po Sapranausko mirties paklausiau saves: ar cia man kazkas ne taip, ar ir kiti zmones apie tai kartais pagalvoja?

Gyvenime per daug neatvirauju ir apie tokius dalykus nepasakoju, todel klausima uzduodu cia

[PusiauŽmogus]

Praėjusiais metais man buvo labai sunkus gyvenimo tarpsnis, apie savižudybę buvau pagalvojęs ne vieną ir ne du kartus. bet įtikindavau vis save, kad aš stiprus ir, kad aš sugebėsiu viską išgyvent.

[paragraf 78]

Jei mintys apie savižudybę neapleidžia dvi savaites ir ilgiau, reiktų pasitikrinti kitus simptomus. Gali būti kad prasideda depresija.

[Sabikas]

Kaip tik šiandien per pamoką diskutavome apie tai.. Paaiškėjo, jog iš 25 žmonių klasės, vos 2 žmonės nėra „svarstę" apie savižudybę. Ypač pauglystės metais, kuo nors nusivylus gali pradėti lįsti tokios mintys, tačiau, galima teigti, jog tai normalu, sprendžiant iš mūsų mini apklausos.. Impulsyvus mąstymas apie rankos pakėlimą prieš save po tam tikro išgyvenimo - nieko tokio. Kita situacija, jeigu apie tai mąstoma pastoviai..

[la.benas]

Dar neteko. Ir nemanau, kad teks, Man per daug savęs gaila, kad sugebėčiau save nužudyt. Reikia drąsos norint nužudyt kitą žmogų, bet save... Niekada. Ir niekaip negaliu suprast, ar savižudžiai stiprūs, ar silpni?

P.S Neteko galvoti apie savo savižudybę. Apie savižudybę kaip apie veiksmą daug galvojau, bet ne apie save. Galvojau apie būdus, jausmą, paskutines mintis, galimas priežastis, bet žudytis neketinau niekada. Tegul kenčia kiti, bet tik ne aš. Savęs nenuskriausčiau niekada.

[paragraf 78]

Psichologai šiaip sako, kad paprastai žudosi tie kurie nebeturi/nebemato kitos išeities ir žudosi iš silpnumo. O kadangi tame nebelieka laisvos valios, tai ir Bažnyčia savižudybės nebelaiko nuodėme.

[la.benas]

Tai palauk, savižudybė - nebesiskaito nuodėmė? Tai savižudžiams yra vilties patekt į rojų?

[paragraf 78]

Na kad būtų nuodėmė reikia laisvo valios nutarimo ir kad būtų svarbiame dalyke, o savižudžiai laisvos valios nebeturi. Nors dalykas ir svarbus, bet tai negali būti laikoma nuodėme. Žinoma jei tu nusižudysi iš neturėjimo ką veikti, laisva valia, tada taip, tai bus sunki nuodėmė.

[la.benas]

O kaip su eutanazija?

[preacher]

Dažnai žmones silpnumo, bejėgiškumo jausmą įgauna iš aplinkos: tėvų, klasės draugų ir t.t Kada nėra normalių santykių su aplinkiniais, esi pastovia menkinamas, dingsta motyvacija mokytis ir t.t ir t.t Reikia užtai susiformuoti nepramušama oda, kada tave kas kritikuoja, šmeižia, bando išėsti, visada reikia savęs klausti. Kas tas žmogus? Ar jis turi kompetenciją mane šmeižti ir ar man išties svarbi jo nuomone? Reikia susirasti mėgiamą sritį, hobį kuriame reik siekti tobulumo ir tapt geriausių, reik susirasti ir bendrauti su bendraminčiais, sveikai maitintis sportuoti ir gyvenimas pasidarys laimingesnis. Kad gyvenimas nebūtu beprasmis reik susirasti veiklą: mokslas, sportas, menai, verslas ir stengtis siekti aukštumu mėgiamoje veikloje 
Asmeniškai niekad nemasčiau apie savižudybę, nes žinau, kad visos problemos išsprendžiamos, ir visos kliūtys įveikiamos 

[la.benas]

Atsiprašau už offtopic'ą, bet Master, aš niekaip negaliu suprasti, kiek tau metų Kankina šitas klausimas, todėl tikiuosi, jog atsakysi

[Raganius]

Kas per klausimas?!

[Benamis]

Kas per klausimas?!

Detalizuok.

[la.benas]

Ar niekam neteko matyti savižudybės? Man ne, bet mačiau keletą mirčių. Nelabai malonu.

[paragraf 78]

Mirčių teko matyti. Savižudybės neteko, bet vieną žmogų išgelbėjau nuo savižudybės.