Moksliniai tyrimai įrodo “gender” ideologijos grėsmę vaikų psichikai

[TinSoldier]

Kad ta diskirminacija daugiau mitas yra išpūstas pačių mažumų nei realiai egzistuojantis dalykas. Pareiškei nuomonę, kad nepritari gėjams tai jau diskriminacija? Paprasčiausiai diskriminacija laikoma paprasčiausias nuomonės išreiškimas. Va tarybiniais laikais gėjai tikrai diskirminuojami buvo, juo uždarydavo į kalėjimus, į psichiatrines ligonines. O mūsų laikais, jie turi visas prigimtines teises kaip ir tradicinės orientacijos žmonės.

Nesiginčysiu, dabar mažumų padėtis geresnė, nei kokiais tarybiniais laikais. Bet dabartinė situacija pasiekta būtent dėl tavo ir puoduko vadinamosios "homoseksualizmo ideologijos", kilusios JAV ir kitose šalyse. Taigi tai, ką ta ideologija pasiekė iki šiol - teigiama. Ko siekia ateityje - neigiama? Ar manai, jog tai, ką homoseksualai turi šią akimirką yra aukščiausia, ko jie nusipelnė?

Tai, kad homoseksualai neturi visų teisių labai paprasta pamatyti: jie negali būti registruoti kaip šeima, negali turėti šeimoms suteikiamų privilegijų. Gėjus net negali gauti informacijos apie ligoninėje gydomą sugyventinį. Ką jau kalbėti apie valstybės suteikiamas lengvatas ir pan. Negali įsivaikinti vaikų, nors absoliučiai visi patikimi tyrimai nurodo, kad vaikai, užaugę homo šeimose, būna visiškai sveiki, normalūs ir neturi jokių problemų.

Iš visuomenės reakcijų ir neapykantos viešojoje erdvėje labai puikiai matyti, kad diskriminacija egzistuoja. Nuo paskutinio incidento su festivalio organizatorių pareiškimu "iškrypeliai nepageidaujami" iki reakcijų, kai homoseksualai bandė pasinaudoti konstitucijoje numatyta susirinkimų teise ir surengti eiseną.

Turi būti aklas, kad nematytum, jog šią akimirką homoseksualai vis dar yra represuojama grupė. Nors ir mažiau represuojama, nei seniau. Tačiau dar yra kur dirbti naikinant diskriminaciją.

[crystal]

O tau neatrodo, jog visų nepritariančių "naujovėms" išvadinimas atsilikėliais nekelia dar didesnio pasipiktinimo ir iš gana nuosaikių žmonių pusės?

Sukelia. Tik gaila, kad tų „nuosaikių" nepritariančių yra gerokai mažiau, nei agresyviai ir įžeidžiančiai nepritariančių. O tas "išvadinimas atsilikėliais" būtent ir yra labiau orientuotas į įžeidinėtojus.

[paragraf 78]

TinSolderi, juk ir pedofilams su jų aukomis neleidžiama kurti šeimų, net jei ir lytys priešingos ir yra abipusis sutikimas. Tai kodėl vieną patologiją turintys turėtų turėti patologines šeimas, o kiti ne?
Prigimtinė teisė sako, kad šeima yra tokia kokia yra, o kitoks šeimos modelis eina prieš prigimtinę teisę.

[paragraf 78]

Na va, dar vienas straipsnelis į genderizmo temą. Ne viskas taip gražu kaip atrodo.

G.Vaitoška. Ar norėtumėte pamatyti, kaip jos atrodo nuogos?

Nuostabu: tokią teisę Lietuvos vaikams ir suaugusiems suteiks naujoji Europos Tarybos konvencija „Dėl smurto prieš moteris ir šeiminio smurto prevencijos bei kovos su juo." Lietuvos respublika yra spaudžiama ją pasirašyti, ir garbingi mūsų politikai tai nori padaryti. Berniukai ar vyrai, pasiskelbę mergaitėmis arba moterimis, turės teisę naudotis mergaičių persirengimo kambariais ir tualetais. Pavyzdžių pateiksime truputį žemiau.

Sakysite - koks čia kliedesys? Bet reikalas tame, kad, kaip dabar tapo įprasta Europos Sąjungoje, į kokius nors gražiai skambančius dokumentus įpakuojama ir „translytinė dovanėlė". Panašiai, jei kas pamenate, kaip Sovietiniais laikais knygyne norint nusipirkti knygą, į neretai būdavo pridedamas ir privalomas Vladimiro Iljičiaus tomelis.

Konvencijoje dėl smurto prieš moteris yra 81 straipsnis. Niekas neabejoja, kad apsaugoti moteris nuo smurto yra labai geras tikslas, ir labai nelengva tarp 11 tūkstančių žodžių sunku pamatyti du žodžius, su kuriais sutikus, Lietuvoje prievarta bus įgyvendinamos genderizmo ideologijos priemonės.

Konvencijos 3 c) paragrafe įvedamas „socialinės lyties" terminas (angl. „gender"), o 4 str. 3 punkte reikalaujamas įsipareigojimas nediskriminuoti dėl lyties tapatybės („gender identity"). Tarptautinė Lesbiečių ir Gėjų lyga sveikino šį dokumentą 2011 metais, kaip pirmąjį tokį, kuris uždraus diskriminuoti „translytes" („transgender") moteris. „Translyte moterimi" galima tapti dviem būdais: atlikus vyro kastraciją, prieš tai jam skyrus masyvias, mediciniškai nepateisinamas moteriškų hormonų dozes, arba, kaip dabar galima ne vienoje šalyje, jau ir be operacijos. Šioje konvencijoje tai neminima, tačiau kituose ES dokumentuose, kaip pav. 2010 m. rezoliucijoje Nr. 1728 dėl nediskriminacijos dėl lytinės tapatybės, reikalaujama, kad lytį būtų galima pakeisti abiem būdais. T.y. jei aš paprašysiu pase parašyti, kad esu moteris, Lietuvai pasirašius konvenciją, pareigūnai privalės tai padaryti.

Vieną dieną mergaitės už permatomos dušo kabinos sienelės išvydo ramiai besiprausiančią naująją moterį su visais jos išlikusiais vyriškumo atributais. Kai mergaičių tėvai bei plaukimo treneris pareiškė protestą policijai dėl ekshibicionizmo, jiems buvo paaiškinta, kad universitetas biologiniam vyrui šitaip elgtis neuždraus.
Gintautas Vaitoška
Pastarasis būdas, reikia pripažinti, yra daug mažiau žalojantis, o kita vertus, ir atveria daugiau galimybių. Štai pernai metų lapkritį amerikietis vyras, tapęs „translyte moterimi" ir pasivadinęs Colleen Frances, ėmė naudotis mergaičių persirengimo kambariu. Mat „Colleen" studijuoja Vašingtono valstijos „Evergreen State" koledže, kuris naudoja vieną baseiną kartu su pora vietinių gimnazijų. Vieną rugsėjo dieną 6-18 metų mergaitės už permatomos dušo kabinos sienelės išvydo ramiai besiprausiančią naująją moterį su visais jos išlikusiais vyriškumo atributais. Kai mergaičių tėvai bei plaukimo treneris pareiškė protestą policijai dėl ekshibicionizmo, jiems buvo paaiškinta, kad universitetas biologiniam vyrui šitaip elgtis neuždraus. Tai reikštų diskriminaciją lytinės tapatybės pagrindu (tą simpatišką moteriškos „socialinės lyties" būtybę galima pamatyti interneto ieškiklyje išspausdinus aukščiau paminėtus koledžo pavadinimą bei „jos" vardą).

Beje, panašios problemos JAV dygsta kaip grybai po lietaus: Arkanzaso valstijos universitete „tanslytė" moteris „Jenifer" - iš tikrųjų vyras - reikalauja teisių naudotis moterų tualetais, vasario mėn. Massachussetso valstijos Švietimo skyriaus vadovas leido „translyčiams" berniukams naudotis mergaičių persirengimo kambariais ir tualetais, net neinformuojant tėvų apie jų sūnaus „socialinę lytį" mokykloje, ir pan.

Kodėl geram tikslui - kovoti prieš smurtą - pridedamas toks prieskonis? Politinė realybė tokia, kad moterų teisių judėjimas yra tampriai susijęs su radikaliuoju feminizmu - ar dar kitaip įvardinamu „postfeminizmu" - kuris reikalauja, kad konvencijoje dėl smurto prieš moteris būtų privalomai įvestos „socialinės lyties" ir „lytinės tapatybės" sąvokos. Teisinės bei proto sumaišties, kylančios iš tokių įstatymų, netrūksta ne tik egzotiškoje Amerikoje. Štai neseniai Vokietijoje „translytė moteris"- iš tikrųjų vyras - norėjo įteisinti toje šalyje leidžiamą partnerystę su kita moterimi (šį kartą tikra). Žemesnės instancijos teismas „pilietei" pasakė, kad „jūs galite tai padaryti, tačiau pirma turite išsioperuoti, kad taptumėte tikrai moterimi"; kitas pasiūlytas sprendimas buvo paprastai apsivesti, kadangi „translytė moteris" tai galėjo padaryti kaip vyras.

Tačiau Vokietijoje - kaip ir kai kuriose JAV valstijose - pakeisti lytį galima ne tik sunaikinus lytinius organus bet ir pakeitus dokumentus. „Pilietė" apskundė teismo sprendimą Konstituciniam teismui. Pastarasis 2011 m. sausio 11 d. vetavo žemesniojo teismo sprendimą ir leido „translytei moteriai" sudaryti „tos pačios lyties partnerystę" su kita moterimi. Įdomu, tiesa? Atrodo, teisininkams, konvenciją pasirašius, darbo netrūks.

Teisiniu požiūriu įdomus ir aukščiau minėtas „amerikietės" Colleen Frances atvejis. Jei, pasirašius konvenciją, Jonas pasivadintų Janina ir panorėtų pabuvoti mergaičių persirengimo kambaryje - na, kad ir nebūtinai nuogas - jis pažeistų Konvencijos „Seksualinio priekabiavimo" (40 str.) draudimą. Tačiau juk Jonas - tai jau Janina, ir nesvarbu kas tarp kojų jam tebekabo!.. Lietuvos vyriausybė turėtų skubiai organizuoti Televizijoje geriausio teisininko konkursą su visuotiniu žiūrovų balsavimu už arba prieš leidimą Janinai paspoksoti į mergaites!

Turbūt ne vienas sutiks, kad visa tai skamba kaip gera komedija, ir nėra lengva išlaikyti ribą tarp pagarbos asmeniui ir netolerancijos kvailybei. Transseksualumo apologetai pastebi, kad „translyčiai" asmenys yra kenčiantys, jų gyvenimas nėra lengvas. Istorija čia ilga ir sena. Tarpautinė ligų klasifikacija lyties tapatybės sutrikimą suaugusiame amžiuje vadina „transseksualumu" (kodas F 64.), „lyties tapatybės sutrikimas vaikystėje" diagnozuojamas savo lyties nemėgstantiems, nuolat kitą lytį žaidimuose vaizduojantiems ir pan. vaikams. Sutrikimas išsivysto dėl sudėtingos šeimos psichologinės dinamikos, dėl kurios tėvus galima kaltinti tik tiek, kiek ir kiekvieną iš mūsų dėl kokių nors pasąmonėje užkastų asmenybės savybių. Tačiau, ypatingai vaikystėje, sutrikimas pagydomas.

Savęs, kaip berniuko ar mergaitės, vyro ar moters, nemėgimas formuojasi ant gilesnio neigiamo savęs įvaizdžio, savęs kaip žmogaus nemėgimo pagrindo - tad vienaip ar kitaip save pjaustant ar adant, šis įvaizdis nepasikeičia.
Gintautas Vaitoška
Deja, kaip rašo žymus Amerikos psichologas, buvęs Amerikos psichologų asociacijos prezidentas Nicholas A. Cummingsas, JAV psichiatrija - o nuo jos pastaraisiais dešimtmečiais priklauso viso pasaulio psichiatrijos raida - yra atsidūrusi ideologijos rankose. Terapinėms pastangoms padėti vaikams įveikti savo lyties nemėgimą, priimti save tokius, kokie jie yra - galbūt ne stereotipiniai berniukai ar mergaitės - aršiai priešinasi radikaliojo feminizmo - gendrizmo ideologija. Jos paveikti medikai netgi imasi stabdyti nuo lyties tapatybės sutrikimo kenčiančio vaiko brendimą ankstyvoje paauglystėje tam, kad jis galėtų pasirinkti kuo būti, sulaukęs vyresnio amžiaus. Brendimas stabdomas brutaliomis hormonų dozėmis. JAV ginekologė dr. Hanna Klaus tokį kolegų elgesį vadina netolimu nusikalstamu. Ir netgi po tokio žalojimo hormonais, kaip rodo tyrimai, 85 proc. vaikų pasirenka savo biologinę lytį.

Didžiausios pajėgos, verčiančios priversti valstybes įvesti „socialinės lyties" (gender) sąvoką ir teisę būti ne tik vyru ar moterimi, bet ir vienu iš daugelio galimų variantų (kaip yra tekę rašyti anksčiau, Australijos žmogaus teisių komitetas pripažįsta 23 tokias „lytis") yra tūkstančiai tų nelaimingų žmonių, kurie buvo mediciniškiai sužaloti „lyties keitimo operacijų" metu, ir dabar nebegali suvokti savo tapatybės. Kate Bornstein, JAV feministė, kuri anksčiau buvo vyras Al Bornstein, rašo: „ Aš žinau, aš nesu vyras ... o taip pat priėjau išvados, kad greičiausiai nesu ir moteris. Problema ta, kad gyvename tokiame pasaulyje, kuris reikalauja, kad mes būtume vyrai arba moterys".

Kodėl Al Bornstein netapo „vykusia moterimi"? Lyties keitimo operacijų metu prisiūtos dalys ir padarytos angos gerai nefunkcionuoja. Moterišką organą vis reikia plėsti dilatatoriumi, vyriškas organas yra protezas su tam tikrais įrengimais; naujosios „moterys" yra iškastruoti vyrai, naujiesiems „vyrams" nupjaunamos ne tik krūtys, bet taip pat šalinama gimda ir kiaušidės - o kur dar jau minėta hormonų „terapija" tam, kad organizmas būtų perverstas. Gal todėl ne vienas taip „pagydytas" žmogus atsiliepimuose apie seksualinius potyrius, orgazmą ir pan., pabrėžia, kad jam svarbiau yra tai, kas vyksta ne tarp kojų, bet tarp ausų - t.y. fantazijos srityje.

Tačiau žmogui netampa lengviau ne tik anatominiu, bet ir psichologiniu požiūriu. Pernai miręs amerikiečių psichoanalitikas Sanderis Breineris yra rašęs, kad Wayno universiteto chirurgai, prieš uždarant lyties keitimo kliniką, būdavo neretai sutrikę. Ateina pas juos protingas, komunikabilus jaunuolis ir paaiškina, kad jam viskas gerai einasi, tik gimė ne tame kūne. Norėtų būti moterimi. Po pusmetinės hormonų terapijos žmogus operuojamas. Tampa gražia „moterimi". Chirurgai patenkinti, pacientas irgi. Tačiau po poros mėnesių žmogus vėl ateina ir paprašo dar šiek tiek patobulinti linijas. Daktaras tai padaro. Paskui ateina vėl, ir vėl, ir taip tęsiasi tol, kol jau tikrai nebėra nei ko nupjauti, nei ko pridėti. Chirurgas tada kviečia konsultuoti jau kitos specialybės gydytojus...

Naujosios „moterys" yra iškastruoti vyrai, naujiesiems „vyrams" nupjaunamos ne tik krūtys, bet taip pat šalinama gimda ir kiaušidės - o kur dar jau minėta hormonų „terapija" tam, kad organizmas būtų perverstas.
Gintautas Vaitoška
Nepasitenkinimas savimi, kaip rodo psichikos raidos dėsniai, yra gilesnis negu nepasitenkinimas savo lytimi. Jau kelių mėnesių kūdikis demonstruoja „bazinį pasitikėjimą" savo ir žmonių gerumu (E. Eriksonas) - arba „bazinį nerimą". Johnas Bowlby tai apibrėžia kaip saugų arba nesaugų prisirišimą, Heinzas Kohutas - kaip teigiamą „savęs įvaizdį". Tuo tarpu lyties tapatybės formavimosi kritinis laikas yra vėlesnis: antrųjų metų antroji pusė, 18-24 mėnesiai. Savęs, kaip berniuko ar mergaitės, vyro ar moters, nemėgimas formuojasi ant gilesnio neigiamo savęs įvaizdžio, savęs kaip žmogaus nemėgimo pagrindo - tad vienaip ar kitaip save pjaustant ar adant, šis įvaizdis nepasikeičia. Kitaip sakant, tie žmonės lieka ir toliau paliesti gilaus psichologinio kentėjimo (nemėgti savęs yra skausmingiausia...) - nekalbant jau apie tai, kad „trans" lytiniai santykiai yra, švelniai sakant, sudėtingi. Kaip rašė dr. Paulas McHue'as, uždaręs seniausią pasaulio chirurginio lyties keitimo kliniką Baltimorėje, sielos kentėjimas neturi būti gydomas chirurgo peiliu.

Lietuvoje tai draudžiama. Kai kada apsaugoti žmogų nuo jo norų reiškia didesnę atjautą, nei pasiduoti naiviam įtikinėjimui, kad, sužalojęs save, jis taps laimingas. Konvenciją reikėtų pasirašyti be lyties tapatybės sutrikimo sunorminimo. Lietuva galėtų pasimokyti iš kitų padarytų klaidų.

P.S. Trumpai atsakysiu dr. Purvaneckienei dėl genderizmo termino (str. „Genderistai vėl atakuoja"). Taip, yra nemažai internetinių puslapių, kurie „genderistais" vadina tuos, kurie žmones skirsto į vyrus ir moteris (panašiai kaip mes vadinami „seksistais",„patriarchaliniais heteronormatyvumo" atstovais ir pan.) Tuo tarpu Nacionalinė Šeimų ir tėvų asociacija (NŠTA) Lietuvoje genderizmo terminą naudoja apbibūdinti teorijoms, teigiančioms, kad egzistuoja keliolika „lyčių". Mums gal būtų didelė garbė būti pirmiesiems taip logiškai pavadinusiems „gender" ideologijos atstovus (analogiškai kaip komunos mylėtojai buvo vadinami „komunistais", parlamentų vestibiuliuose - „lobby" - veikiantys politikos įtakotojai - „lobistais" ir pan.) - tačiau pirmieji nesame.

Ta pačia prasme „genderizmo" terminas („genderismus") yra plačiai minimas Vokietijoje. Jį naudoja knygos šia tema autorius filosofas Hadmutas Danischas, žymus Vokietijos sociologas ir kriminologas Michaelis Blockas, sociologė ir žurnalistė Gabrielė Kuby ir kiti. Terminas naudojamas ir įžymiąjai norvego Haraldo Eios dokumentinių filmų serijai, parodžiusiai beviltišką „socialinės lyties" („gender") sąvokos nemoksliškumą: „Kaip per 40 minučių galima nuskandinti genderizmą" (alternatyvios minties internetiniame puslapyje „Die Achse des Guten" kurio autorių tarpe nemaža akademinės sferos žmonių, sociologai, publicistai etc.). Beje, tai ne vienintelis atvejis, kada žodis naudojamas keletu prasmių: pav. „liberalumas" pas mus paprastai suprantamas kaip mažiau griežtas požiūris į tradicinės moralės normas, tačiau šis žodis seniai jau buvo vartojamas ir dabar kai kada tebevartojamas dosnumo prasme - iš lotyniško „liberalitas".

G. Purvaneckienė, regis, kaip ir viena anksčiau šia tema rašiusi autorė, nesuskubo geriau pasižiūrėti į termino „gender" reikšmę anglų kalba. Tai nėra tik gramatinė giminė, kaip ji teigia, ir kaip rašoma pirmose „Vikipedijos" eilutėse. „Vikipedija" ne visada yra patikimas žinių šaltinis. Akademinių žodynų įrašai sako, kad „gender" anglų kalboje reiškia ir gramatinę giminę, ir „buvimo vyru ar moterimi faktą".

Dėl NŠTA -os dalyvavimo fantazijų apie dieną, kai Frederikas transformavosi į Fridą, aptarime: gerbiama G. Purvaneckienė čia kalba netiksliai. Tiesa tik tai, kad aš, kaip Asociacijos deleguotas asmuo, dviejuose darbo grupės posėdžiuose tiesiogiai dalyvauti negalėjau (išskyrus aptarimą Seime 2012 m. rugpjūčio 1 d.), tačiau knygeles skaičiau, nagrinėjau su kolegomis (taip pat, beje, ir su žymiais Lietuvos psichiatrais), o posėdžiuose mane pavadavo psichologė Vita Kuliavienė. Šis variantas, dėl mano nereguliaraus buvimo Lietuvoje, buvo oficialiai suderintas. Į kolegės atsiliepimą apie programą nebuvo reaguota niekaip, visi tai liudijantys elektroniniai laiškai yra, kaip ir žmonės, kurie dalyvavo žymiajame lapkričio 5 d. posėdyje. Jie taip pat galėtų papasakoti, kaip susiklostė diskusija. Nuspręsta, kad bus geriau, jei Lietuvoje Jonas liks Jonu, o Giedrė Giedre...

Šaltinis: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/gvaitoska-ar-noretumete-pamatyti-kaip-jos-atrodo-nuogos.d?id=61045631#ixzz2PKA9ZeMF

[paragraf 78]

 
Lietuvos žmogaus teisių asociacija: Gėjų lyga piktnaudžiauja žmogaus teisėmis ir konstitucinėmis piliečių laisvėmis


Lietuvos gėjų lygos (LGL) nemalonę užsitraukusį profesorių, advokatą Igną Vėgėlę stojo ginti Lietuvos žmogaus teisių asociacija (LŽTA). Anot jos atstovų, homoseksualų teises ginanti organizacija pažeidžia I.Vėgėlės ir visų Lietuvos piliečių konstitucines teises į saviraiškos laisvę, o pati organizacija siekia naudotis išskirtinėmis teisėmis į nekvestionuojamą nuomonę.

Vos paaiškėjus, kad I.Vėgėlė yra siūlomas į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teisėjo pareigas, LGL pakėlė triukšmą: prieštaraudama I.Vėgėlės kandidatūrai kreipėsi į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją, premjerą Algirdą Butkevičių ir teisingumo ministrą Juozą Bernatonį dėl I.Vėgėlės požiūrio į transseksualų teises.

I.Vėgėlė homoseksualų teisių gynėjų pyktį užsitraukė po 2006 metais Žinių radijo laidos, kurioje, kaip teigia LGL, jis pasisakė prieš transseksualų teises, o galimybę jiems susituokti pavadino prieštaraujančia trečiųjų šalių interesams.

2009-aisiais LGL surengtuose „Lesbiečių braškytės" ir „Gėjų pupulio" rinkimuose I.Vėgėlei buvo skirta penktoji vieta „už kovą dėl teisės į orią ir garbingą homofobiją".

Teisininkas tuomet pareiškė, kad tokių rinkimų organizatoriai patys pažeidžia žmogaus teises.

Žmogaus teisių pažeidimu jis įvardino tai, jog LGL svetainėje buvo skelbiamos nominuotų asmenų nuotraukos, žiniasklaidoje jie įvardyti braškytėmis ir pupuliais, nors dalis nominuotųjų nėra vieši asmenys. Jis pabrėžė, kad Europos žmogaus teisių konvencija ir Konstitucija įtvirtina kiekvieno žmogaus teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.

LŽTA penktadienį išplatintame pranešime teigiama, kad LGL savo pareiškimuose apeliuoja į lygybę prieš įstatymą bei tolerancijos ir pliuralizmo principus, tačiau akivaizdžiai pati juos pažeidžia, nes teisę turėti ir reikšti savo įsitikinimus ne kartą yra pabrėžęs Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) ir Konstitucinis Teismas.

EŽTT saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų. EŽTT sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik informacijai ar idėjoms, kurios yra palankios ar nėra įžeidžiančios , bet ir informacijai, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trukdanti visuomenę ar atskirą jos dalį.

EŽTT pažymi, kad tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra demokratinės visuomenės, reikalavimai.

LŽTA pažymi, kad tam tikrų organizacijų ar piliečių grupių  siekis naudotis išskirtinėmis teisėmis į nekvestionuojamą nuomonę prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Konstitucijos nuostatoms.

Anot pranešimo, profesorius I.Vėgėlė yra advokatas, Lietuvos Helsinkio grupės narys, jis gynė ir gina žmogaus teises bei laisves. LŽTA remia I.Vėgėlės kandidatūrą į EŽTT teisėjus. „Šis asmuo yra žinomas tarptautinės ir ES teisės mokslininkas ir aktyvus žmogaus teisių gynėjas, o  LGL siekis trukdyti I.Vėgėlei tapti EŽTT teisėju yra akivaizdus piktnaudžiavimo žmogaus teisėmis ir konstitucinėmis piliečių laisvėmis pavyzdys", - teigiama pranešime.

Pareiškimą pasirašė LŽTA steigėjas, profesorius Antanas Buračas, profesorius ir signataras Bronislovas Genzelis, teisininkas Petras Grėbliauskas, filosofas, signataras Romualdas Ozolas, „Versmės" leidyklos „Lietuvos valsčių" serijos monografijų  vyriausiasis redaktorius Stanislovas Balčiūnas, LŽTA pirmininkas Vytautas Budnikas, Lietuvos Helsinkio grupės narys Stasys Stungurys ir socialinių mokslų daktaras, docentas Česlovas Ladukas.

Šatinis: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietuvos-zmogaus-teisiu-asociacija-56-322906#ixzz2PaaVCUnC

[Teroras]

Lryto straipsnis sia tema: http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/jonas-turi-du-tecius-petras-dvi-mamas.htm

[paragraf 78]

Va dar vienas straipsnelis apie genderizmo ideologijos pinkles

Dainius Vinciūnas. Kodėl vis dėlto „ne" - dar kartą apie genderizmą

Prieš porą metų nuskambėjusi „genderizmo" tema vėl sugrįžo, šį kartą naujame kontekste - kartu su Europos Tarybos konvencija „Dėl smurto prieš moteris ir šeiminio smurto prevencijos bei kovos su juo" (toliau - konvencija).

Nuomonių girdėti pačių įvairiausių. Su tradicinėmis nuomonėmis „už" ir „prieš" konvenciją kaip ir viskas aišku, tačiau yra ir trečioji pozicija - tai labai svarbi konvencija, kurią būtina pasirašyti, o jeigu kažkokios ideologinės nuostatos ateityje nepasiteisins, jas vėliau galima pataisyti.

Perskaičius visą konvenciją iš tiesų gali kilti abejonių - ar tikrai neieškoma „sliekų ant asfalto". Daug aktualių smurto prevencijos normų, o „lytinė tapatybė" („gender identity"), „socialinė lytis" („gender"), paminėta lyg tarp kitko dviejose vietose (1), t.y. „n-tajame" plane. Taigi, lyg ir būtų noras užmerkti akis į „nereikšmingas ideologines" smulkmenas ir palikti tai vėlesnėms diskusijoms ir aiškinimuisi jau po konvencijos patvirtinimo. Juk pagrindinis tikslas ir mintis netgi labai svarbi ir niekas neišdrįs prieštarauti, jog nereikia kovoti prieš smurtą šeimoje ar smurtą prieš moteris.

Tikriausiai pagrindinis klausimas būtų, su kuriuo sutiktų ir trečiosios nuomonės šalininkai, - kodėl su tokiais aktualiais klausimais gretinama nieko bendro neturinti „socialinė lytis" ir „lytinė tapatybė"? Deja, kad ir kaip būtų gaila, aukso vidurio čia nėra - įtvirtinta ratifikuotoje konvencijoje tokia nuostata tampa Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 str.) - su išlygomis (išimtimis) tvirtinti konvencijos nėra galimybės. Tai reiškia, kad praktiškai nelieka kliūčių pradėti „socialinės lyties" eksperimentus praktikoje - tiesiogiai taikyti tokias abejotinas konvencijos nuostatas.

Šioje vietoje diskusija galėtų pasisukti pasirinkimo laisvės tema. Na ir kas? - užduotų klausimą oponentai. Juk tai paties žmogaus apsisprendimo reikalas. Dar pridurtų, kad Dievas ir tas neatėmė iš žmogaus laisvės rinktis tarp jo ir velnio.

Dar kartą atsiverskime Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurios 28 straipsnis nustato, kad, „įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių", t.y. nė viena asmens teisė nėra absoliuti, asmuo gali disponuoti savo teise tiek, kiek nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Deja, gana aiški ir ne tik Lietuvos teisės doktrinoje žinoma bei pripažinta teisinė nuostata realiame gyvenime įgyja išties kontroversiškas formas. Kadangi žmogus - socialinė būtybė, jo teisės ir laisvės neišvengiamai anksčiau ar vėliau susiduria su kitų žmonių teisėmis ir laisvėmis. Šiuo atveju „socialinės lyties" keitimas neišvengiamai palies ir aplinkinius - kokios to pasekmės yra puikiai iliustravęs dr. G. Vaitoška užsienio valstybių praktika (2).

Situacija labai panaši į Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininko T. Šalkausko pateiktą pavyzdį (3): Ispanijoje iš pradžių įteisinta vienos lyties asmenų santuoka, vėliau suteikta teisė tokioms šeimoms įsivaikinti vaiką, dar vėliau gimimo liudijimuose panaikinti įrašai „tėvas" ir „motina" (juk diskriminacija, jei vaikas turi tik dvi mamas ar du tėčius), pagaliau diskriminacija įžvelgta ir dėl to, kad darželiuose apskritai tradicinių šeimų vaikai kalba apie tėtį ir mamą, tad valstybiniu lygiu buvo nurodyta nevartoti sąvokų „tėvas" ir „mama" siekiant neužgauti tokių vaikų, o vartoti žodį „gimdytojai". Absurdas? Deja, realybė.

Taigi, nejučia atskirų individų teisių ir laisvių gynimas skatina ginti jau tradicinės šeimos institutą. Kas tokiu atveju gina tradicinę šeimą? Tokios šeimos vaiko teisę, pavyzdžiui, mokymo įstaigos persirengimo kambariuose ar duše nematyti „naujųjų moterų ir vyrų" su buvusios lyties atributais ar teisę ne tik siaurame šeimos rate, bet ir viešai vadinti mamą - mama, o tėtį - tėčiu?

Žvelgiant iš krikščioniškos perspektyvos situaciją būtų galima pakomentuoti ir taip:

Dievas sukūrė žmogų kaip vyrą ir moterį (šeimą), taigi, šėtoniškas planas paprastas - sugriauk ir diskredituok šeimą, sunaikinsi ir žmogų. Prisiminkime, Liuciferis (lot. „nešantis šviesą), kažkada buvęs vienu iškiliausiu Dievo angelu, nesugebėjo priimti savo kaip kūrinio tarnystės Dievui, nesugebėjo susitaikyti, kad ne jis, angelas (gryna dvasia), yra sukurtas pagal Dievo paveikslą, o žmogus. Iš čia ir neapykanta visai Dievo kūrinijai.

Velnias nieko naujo nesukuria (kartojasi), tačiau labai noriai stengiasi imituoti, mėgdžioti Dievą ir maskuotis taip klaidindamas žmones.

Šį kartą po kovotojo su smurtu kauke bandydamas įpiršti žmogaus „visagalybės" mintį (eilinį rojaus obuolį) ir pasalūniškai klausdamas - ar tikrai teisingai pasielgė Dievas, įkalindamas tave moters ar vyro kūne?

Beje, grįžtant prie konvencijos temos, trečias kelias, ko gero, yra - smurto šeimoje prieš moteris prevenciją galima reglamentuoti ir tai sėkmingai daroma priimant nacionalinius teisės aktus (4). Manau, ta linkme įstatymų leidėjai puikiai gali dirbti ir toliau.

(1) Konvencijos 3 str. c dalis, 4 str. 3 punktas.

(2) Žr. G. Vaitoškos straipsnį „Ar norėtumėte pamatyti, kaip jos atrodo nuogos?"

(3) Žr. interviu su T. Šalkausku „Šeima - tai valstybės pamatas, ne tik gražios sienos"

(4) Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (2011-05-26 redakcija, Nr. XI-1425); Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2012-01-31 įsakymas Nr. 5-V-84 „Dėl policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje tvarkos aprašo patvirtinimo"; Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2011-12-14 įsakymas Nr. 5-V-1115 „Dėl smurtautojo iškeldinimo tvarkos aprašo patvirtinimo"; Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2011-11-30 įsakymas Nr. 5-V-1061 „Dėl policijos pareigūnų kontrolės, kaip vykdomas teismo sprendimų skirtas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, tvarkos aprašo patvirtinimo"; Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2011-12-19 įsakymas Nr. A1-534/V-1072/1V-931 „Dėl specializuotos pagalbos centrų programos centrų patvirtinimo".

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-04-08-dainius-vinciunas-kodel-vis-tik-ne/98617

[paragraf 78]

Va taip reiškiasi tolerastų ir visų kitų mažumų tolerancija

[Teroras]

Skaiciau apie si atveji. Is ties ziauriu. Ir viskas tik del to, kad kunigas yra uz tradicines seimos samprata ir morale. Labiausiai tai nustebino kunigo saltakraujiskumas, pagarba jam uz tai.

Femen lieka Femen Ten daug proto nera. Yra tik papai.

[crystal]

Va taip reiškiasi tolerastų ir visų kitų mažumų tolerancija

Jo, aš irgi galiu numest kokių krikščionių fundamentalistų protesto video ir po to prirašyt, kad va taip va reiškiasi visa bažnyčia. Arba imest kokio pedofilijos skandalo straipsnelį ir prirašyt, kad va taip reiškiasi visų kunigų moralė. Ar ne analogiškos situacijos?

O šiaip, šitos merginos rengia protesto akcijas ne tam, kad demonstruot toleranciją. Savo protestais ir radikaliom priemonėm jos siekia atkreipti pasaulio dėmesį į rūpimas problemas. Aišku tokie protestai susilaukia įvairaus atgarsio, tiek teigiamo, tiek neigiamo, tačiau tikrai nelieka nepastebėti. Ko jo, manau, ir siekia.

[Teroras]

jos siekia atkreipti pasaulio dėmesį į rūpimas problemas.

Rupimas problemas, kam? Joms? Ar pasauliui? Ar jos atstovauja pasauli? Nejuokink. Man jos primena tiesiog gerai prifarsiruotas narkotikais merginas su mazu intelektu kuriomis kazkas vadovauja is auksciau ir tiek:

Juokingos jos man. Pasauli papais nori nustebinti

[paragraf 78]

Matai, kiek aš susidūriau su įvairaus plauko tolerastais, tai visi kaip vienas pilni neapykantos viskam. Neesu sutikęs nei vieno tolerasto kuris mylėtų ir toleruotų visus žmones.
Tačiau esu sutikęs daug žmonių bažnyčios ribose, kurie myli net ir tuos kurie jų nekenčia.
Sutikime, net krikščionių fundamentalistų pasireiškimai retai kada būna tokie drastiški.
Ir jei krikščionybės ribose taip reiškiasi keli procentai, tai tolerastų ribose, taip reiškiasi didžioji dalis.

[Marius]

Matai, kiek aš susidūriau su įvairaus plauko tolerastais, tai visi kaip vienas pilni neapykantos viskam.

Pilnai sutinku.Per kokias nors diskusijas,ar tai apie homoseksualizma,ar kitas panašias problemas,tolerastai visad šaukia rėkia,bando perrėkt savo aponentus,juos užtildyt..Man juokingiausia kai ateina su plakaitais : Tarp mūsų nėra vietos neapykantai. Mes už meilę ir t.t  Bet juk tai melas,šlykštus melas,tie žmonės persismelke neapykanta tradicinei šeimai,tradicinei seksualinei orentacijai ir gyvensenai,bei moralės normoms..nesugebėdami gyventi visuomenėje pagal visuomenės sukurtas taisykles,jie aršiai ir agresyviai bando itvirtinti ir idiegti sau patogų gyvensenos modelį ir priversti gyventi jame aplinkinius.

[crystal]

Rupimas problemas, kam? Joms? Ar pasauliui? Ar jos atstovauja pasauli? Nejuokink. Man jos primena tiesiog gerai prifarsiruotas narkotikais merginas su mazu intelektu kuriomis kazkas vadovauja is auksciau ir tiek:

Ir joms, ir pasauliui, manyčiau. Na, kažką juokina, kažkam vienodai, kažkas prie jų prisijungė. Gi sakau, įvairaus atgarsio susilaukia jų šokiruojantys protestai. O šiaip tai jos kovoja su pakankamai rimtomis problemomis, ypač prieš moterų ir seksualinių mažumų diskriminaciją. Nemanau, kad blogai yra surengti ir kokias protesto akcijas.

Matai, kiek aš susidūriau su įvairaus plauko tolerastais, tai visi kaip vienas pilni neapykantos viskam. Neesu sutikęs nei vieno tolerasto kuris mylėtų ir toleruotų visus žmones.
Tačiau esu sutikęs daug žmonių bažnyčios ribose, kurie myli net ir tuos kurie jų nekenčia.

Čia manau ta pati problema, kai nenorima klausytis kitokios nuomonės. Tarkim, koks vadinamasis „tolerastas" pasisako už gėjų santuoką, o jį išvadina debilu einančiu prieš gamtą, moralę, šeimą..tt ir pan. Ar tikrai lengva tuomet mylėti ir toleruoti absoliučiai visus žmones? O bažnyčios atstovai kitaip elgiasi, jie save laiko moraliais tradicinės šeimos vertybių saugotojais, o į visokius „tolerastus" pasižiūri iš aukšto, lyg į „paklydėlius" ar "nusidėjėlius", kuriems tereikia dievo atlaidumo tt ir pan.

[paragraf 78]

Na kad visai ne taip Bažnyčia į juos žiūri kaip sakai. Visų pirma raginama į tokius žmones žiūrėti su meile, neturėti jiems neapykantos. Kiek pastebiu krikščionys išklauso ir mandagiai diskutuoja, mandagiai reiškia savo nuomonę, o tolerastai akis drasko.