O kaip Jūs suvokiate realybę?

[zipphead]

Medikams gerai žinoma, kad jeigu žmogus ilgą laiką, o dar blogiau - nuo vaikystės nenaudojo kokios nors savo galvos smegenų dalies, tai ji negrįžtamai praranda savo funkcinius gebėjimus ir atrofuojasi.

Pavyzdžiui, jei žmogus buvo aklas nuo vaikystės, tai jam suaugus ir atstatant regėjimą suaugusiam (o tokie atvejai medicinoje žinomi) negalima pilnai atstatyti regėjimo funkcijos. Toks žmogus taip ir neišmoks piešti tai, ką pamato, bet  mokės nupiešti tik  tai, ką apčiupinės pirštais. Tipiškas pavyzdys iš medicinos praktikos: buvusio nuo vaikystės aklo paciento, kuriam atstatytas regėjimas suaugusiame amžiuje, paprašė nupiešti savo namą. Jis jį nupiešė, bet... tik iki to aukščio, iki kurio jis galėjo pasiekti pirštais ir apčiupinėti. To, kas buvo aukščiau, jis nupiešti nesugebėjo, nes jis paprasčiausiai nežinojo kaip tai daroma, nors formaliai jis matė savo namą ir aukščiau tos linijos iki kurios sugebėjo liesti, o smegenų dalys, atsakingos už regėjimą, anatomiškai galėjo funkcionuoti.

Kam visa ši informacija apie centrinės nervų sistemos (CNS) fiziologinius ypatumus? O gi tam, kad suprastumėte, jog žmogaus proto kritikavimo savybė nėra nei privaloma, nei įgimta CNS savybe. Kritiškumas formuojasi (kaip daug kas asmenybės augime) ilgai ir dažniausiai sunkiai treniruojant atitinkamus CNS skyrius. Kitaip sakant, jeigu žmogus staiga atranda, kad jo įsitikinimai neatitinka realybės, tai jis patiria didelį psichologinį diskomfortą. Ir tokiu atveju žmogus turi dvi galimybes pakoreguoti savo psichologiją:

1.Pakeisti požiūrį apie jį supantį pasaulį.
2.Patreniruoti savo smegenis jį supančios realybės ignoravime (ateityje vengiant kontaktų „su šita negera" realybe).

Jeigu žmogus gerai išsitreniravęs antruoju psichologinės taktikos variantu, tai diskutuoti su juo apie ką nors nėra prasmės, nes jo smegenys ištreniruoti ignoruoti bet kokį argumentą, ir toks individas nekeis savo mėgiamos taktikos. Dar daugiau, jis tiesiog nemoka jos keisti. Ir, kaip nebūtų keista, šis negebėjimas įgauna negrįžtamą charakterį.

Kaip atskirti kokią taktiką mėgsta konkretus individas? Jeigu individas bando prakišti kažkokią hipotezę, kuri aiškiai nesutampa su  realybe, o jis netgi nemėgina šių nesutapimų pastebėti ir kokiu nors būdu savarankiškai paaiškinti šį prieštaravimą, tai 100%, kad susidūrėte su antrojo varianto atstovu. Todėl, jei individas pradeda tvirtinti, kad kūno masažavimas kas 15 minučių prailgina gyvenimo trukmę keletą kartų, tai ginčytis su juo yra bergždžias reikalas, nes toks žmogus jau pademonstravo savo grubius asmenybės sutrikimus (ne psichikos, o būtent asmenybės - tai du skirtingi dalykai, ir asmenybės sutrikimai žmogui yra liūdnasis  normos variantas).

Lygiai dėl tos pačios priežasties nėra prasmės ginčytis ir su grupe žmonių, kurie „įsikanda" kokią nors idėją ir nenori jos paleisti,  konstruoja begalę išvestinių „paaiškinimų" tai idėjai įtvirtinti, o  faktorius (kad ir vieną vienintelį) prieštaraujančius tai idėjai visiškai neanalizuodami jų atmeta. Kitaip sakant, tokie žmonės remiasi tikėjimu (nebūtinai tik religiniu), o ne realiais dėsningumais. Tai vienas iš didesnių mūsų rūšies pasirinkto maisto susiradimo būdo minusų - grupinė medžioklė komunikuojant proto pagalba yra geras variantas susiveikti maisto, tačiau kai tas pats protas pradeda absurdizuodamas kurti teorijas, nieko bendro neturinčias su jį supančios realybės dėsningumais, tuomet turime tai, ką matome už lango šiandien - nukvakusius, tačiau pasaulį tebevaldančius politikus, ignoruojančius  visatos dėsningumus, kurie nustato gyvybės formų ryšius ir harmonizuoja juos.

Dabar, kai šiek tiek jau suvokiate kokiu būdu vyksta kritiško proto vystymasis, galite paanalizuoti mūsų mokymo sistemą mokyklose, laikraščių, TV, kitų informacijos šaltinių informaciją. Tai būdas, kuris jau tūkstančius metų leidžia žmogaus protui egoistiškai tiktai sau kurti „gerovę" ir nematyti tos „gerovės" kainos, kurią šiandien mokame savo sveikata ir gyvenimu nuolatinėje depresijoje, dažniausiai nesąmoningai skandindami ją saldumynuose, alkoholyje, nikotine, narkotikuose, pornografijoje, pedofilijoje, prostitucijoje, tuščiose pramogose ir vartotojiškume.

Ar labai jau skatinamas mūsų kultūroje kritinio proto vystymasis?

Antrasis psichologinės taktikos variantas ir yra viena iš pagrindinių priežasčių kodėl mes užstrigome vagone, su didžiuliu pagreičiu riedančiame tais kol kas dar „saldžiais" bėgiais, vedančiais tik žemyn į labai gilią ir tamsią civilizuotai gyvybės rūšiai bedugnę.

Nelavinant kritinio sisteminio mąstymo, neįmanoma išugdyti asmenybių, o be jų visa ši artėjanti prie septynių milijardų masė tėra apakusi besiblaškanti ir visai neaišku kur ir dėl ko bėganti ar kosminiais laivais skrendanti banda.






www.homosanitus.lt

[2Pacas]

As daznai saves klausiu kas yra realybe,nes viskas kaskaip taip netikra atrodo 

[zipphead]

As daznai saves klausiu kas yra realybe,nes viskas kaskaip taip netikra atrodo 

Tai gal tada reikėtų pabandyti pasirinkti vieną iš dviejų nurodytų būdų, kurie leistų visiškai adaptuotis pasaulyje

[2Pacas]

Zinai is dalies galetciau priskirti sau sita posaki ir aplamai manau daug zmoniu taip jauciasi kurie pradeda ieskoti tiesos.."maziau zinosi,ramiau miegosi" ta raudona piliule..
https://www.youtube.com/watch?v=RhlXqYiTz2Q

[la.benas]

Kam patiko šitas klausimas, tai rekomenduoju peržiūrėti visas "The Matrix" dalis. Bus pamąstymui, kas gi ta realybė, ir ar išvis tokia yra.

[2Pacas]

Pirma dalis Matricos turbut yra aplamai vienas giliausiu visu laiku filmas,bent jau man

[paragraf 78]

Sakyčiau realybės suvokimas yra labai subjektyvus dalykas. Dabar svarstau ar apskritai yra įmanomas objektyvus realybės vertinimas?

[puodukas]

1.Pakeisti požiūrį apie jį supantį pasaulį.
2.Patreniruoti savo smegenis jį supančios realybės ignoravime (ateityje vengiant kontaktų „su šita negera" realybe).

Antras variantas dažniausia būna tarpusavio santykiuose, kai užsidedam rožinius akinius, o šiaip absoliuti dauguma save priskiriam pirmam variantui, ir labai stebimės kodėl kiti nemato akivaizdžių dalykų ir nenori pakeisti požiūrį į pasaulį.

[paragraf 78]

Puoduk, todėl ir sakau, kad realybės suvokimas yra labai subjektyvus dalykas

[This is fate ?]

Nors ir kiekvienas žmogus suvokia realybę subjektyviai sunkiai paneigia objektyvią realybę, nes fizikinių konstantų neina suprasti kiekvienam subjektyviai, tai galioja visiems nesvarbu tu tai supranti ar ne. Organizmai reaguoja į dirgiklius panašiai ar jie turi suvokimą ar ne Pvz: per kliūtį lips tiek žmogus, tiek sraigė, tiek šuo, tiek roplys, tiek pirmuonys. Dar kitoks pavyzdys mašina važiuoja 50km/h nors ir tūkstantis bus subjektyvių nuomonių nenuneigs to fakto, kad mašina važiuoja 50km/h.
Mano nuomone didžiausią problema su realybe yra laiko suvokimas, nes ką dabar naudojam tiesiog yra saulės ciklai arba tai kas išreiškiama judėjimu nuo taško iki taško. Žiūrint iš psichologinio požiūrio laiko suvokimas mums yra įgimtas (subjektyvus), tai įrodo atsikėlimas prieš suskambant žadintuvui, nes organizmas pripranta prie reguliaraus kėlimosi ir nori išvengt bereikalingo streso todėl ''paskaičiavęs laiką'' pakelia prieš jam suskambant. Ir taip per daug išsiplėčiau   

[.L.U.T.H.O.R.]

Na aš atsikeliu prie žadintuvą ir be reguliaraus kėlimosi Arba dar įdomus dalykas, kai tiesiog sau pasakai, kad atsikelsi tada ir tada ir atsikeli +/- kelios minutės tuo metu. Na tam truputį praktikos reikia O apie suvokimą tai manau žmogus yra vienintelis organizmas turintis tokį unikalų suvokimą, bet manau viskas slypi psichologijoje.

[paragraf 78]

Manyčiau fizikos dėsnių vertinimas irgi gali būti subjektyvus. Pvz. minėtoji kliūtis, vienam ji bus didelė kitam atrodys maža. Tarkime gravitacija, vienas jaučiasi lengvas kaip plunksnelė ir strakinėja visur, kitas gi jaučiasi slegiamas prie žemės ir vos pasijudina.

[Iron Tara]

Dabar, kai šiek tiek jau suvokiate kokiu būdu vyksta kritiško proto vystymasis, galite paanalizuoti mūsų mokymo sistemą mokyklose, laikraščių, TV, kitų informacijos šaltinių informaciją. Tai būdas, kuris jau tūkstančius metų leidžia žmogaus protui egoistiškai tiktai sau kurti „gerovę" ir nematyti tos „gerovės" kainos, kurią šiandien mokame savo sveikata ir gyvenimu nuolatinėje depresijoje, dažniausiai nesąmoningai skandindami ją saldumynuose, alkoholyje, nikotine, narkotikuose, pornografijoje, pedofilijoje, prostitucijoje, tuščiose pramogose ir vartotojiškume.

Ar labai jau skatinamas mūsų kultūroje kritinio proto vystymasis?

Nemanau, kad galėčiau geriau pasakyti. Svarbiausiu žmonių psichologinės raidos etape, mokantis mokykloje, mūsų ne tik nemoko kritiškai mąstyti, bet ir ''klonuoja''. Visi turi mąstyti taip pat, nes tiesa yra tik viena. Na, galimi menki nukrypimai. Man tas visados užkliūdavo, nes aš niekada nepasiduodu tai ''klonavimo'' sistemai kai žinau, jog tiesa šiuo atveju gali būti ir subjektyvi, todėl turiu priešingą negu mokytojų numylėtinė, reputaciją. Ypatingai tikyboj... Gerai, kad laiku pradėjau suvokti, kas yra tas kritinis mąstymas.

[This is fate ?]

Manyčiau fizikos dėsnių vertinimas irgi gali būti subjektyvus. Pvz. minėtoji kliūtis, vienam ji bus didelė kitam atrodys maža. Tarkime gravitacija, vienas jaučiasi lengvas kaip plunksnelė ir strakinėja visur, kitas gi jaučiasi slegiamas prie žemės ir vos pasijudina.

Aiškus fizikinius dėsnius kiekvienas suvokia skirtingai bet nenuginčysi, kad tie dėsniai universalūs ir visus veikia vienodai, nesvarbu kokį suvokimą apie tai turi individas. Subjektyvus yra tik dėsnių atžymėjimas. Kas liečia tavo pavyzdį su gravitacija tai šitas nepasireiškia natūraliomis sąlygomis, nes prie to tiesiog priprantama nekreipiant dėmesio panašiai kaip automatiškai kvėpuojant. Nemanau kad galėtum apibūdinti gravitacijos poveikį galėtum apibūdinti tik savo būseną išsekęs, pavargęs . Grįžtant prie kliūties skirtingas jos įsivaizdavimas jos nepanaikina.
Dar kyla klausimas ar kiekvienas suvokia savo realybę ar paklūsta vienai realybei.

manau žmogus yra vienintelis organizmas turintis tokį unikalų suvokimą

Ne vien žmogus moka suprast laiką.

[paragraf 78]

Na kalba eina apie suvokimą, o ne apie fizikos dėsnių veikimą. Veikia tai visus vienodai, tačiau suvokimas vis tik yra skirtingas.