Dvasinis "miksas" vs. religinis dvasingumas

[paragraf 78]

"Šiandien sunku atskirti įvairias savęs ieškojimo, programavimo metodikas nuo religijos formuojamo tikėjimo. Juolab, pasidaryti savitą religinį „miksą" yra ne tik populiaru, bet ir patogu, nes jis kuriamas pagal savo įsivaizdavimą ir poreikius. Tikėjimo kelias nuo tokių dvasingų improvizacijų skiriasi tuo, kad jame ne tavasis „aš" yra kriterijus, bet Dievas ir tavo veržimasis į Jį, kuris tavąjį „aš" ima gydyti, keisti ir pildyti. Kartais tie susikurti savito dvasingumo „miksai" būna tokie painūs ir nežinia kur vedantys, kad, anot vieno mano draugo, pradedant dvasinį vadovavimą, kai mėgini tokioje pasaulėžiūroje susigaudyti, supranti, jog lengviau viską pradėti kurti iš naujo." (Iš rekolekcijų "Gavėnia mieste")

Tai gi, apie ką norėtūsi šioje temoje diskutuoti.
1. Kiek savo dvasingumo kūrimas yra pranašesnis už religinį dvasingumą?
2. Kur veda dvasinis "miksas"?
3. Kodėl tai darosi populiaru?

[Marius]

Atsakysiu,trumpai ir taip kaip manau asmeniškai aš.

1.Nei pranašesnis,nei menkesnis.


2.Iš vienos pusės ten pat kur tradicinė religija,bet iš kitos į pasimetimą ir neapsisprendimą(ko pasekoje ir kituose gyvenimo srityse isivyrauja chaosas)


3.nes patogu,lengva ir kas svarbiausia neypareigoja.(ar tai gerai,ar blogai,nesiryžtu spręsti.)

[paragraf 78]

Ar tikrai asmeninis miksas veda ten pat kur religinis dvasingumas? Religinis dvasingumas kuria tvirtą pasaulėžiūrą, o kiek pastebėjau miksuotojai neturi tvirto pagrindo po kojomis, pas juos "sudera" pačios prištaringiausios idėjos.
religiniam dvasingume tikslas yra išganymas, miksas paprastai to nesiekia.

Kitas dalykas, ar religingumas gali būti patogus? Tiksliau susikurtas pagal savo netobulą pasaulėvaizdį? Religinius postulatus tūkstančius metų kūrė daug protingesni žmonės, juos tobulino ne viena karta. Tai ar asmeniškai susikurta religija, gali duoti tiek daug, kiek duoda tai kas jau turi ne vieno tūkstantmečio apmąstymų rezultatus?

[Marius]

Matai žmonės kuo toliau tuo labiau renkasi ne vertybes ir tukstantmečių išmintį,o greitą ir patogų produktą..Tavo vadinamas mixas manau yra kaip makdonaldo maistas,greitas,pigus ir tik tam kartui užkišti skrandį.O tūkstantmečius puoselėta religija,kaip meistro šefo pagamintas patiekalas,kurio skonį irgi įvertina nevisi,o tik gurmanai..esmė,kad pavalgius abiejų patiekalų būsi sotus,bet kas vyks poto su tavo organizmu jau kita kalba.

[paragraf 78]

Tik tiek, kad jei jau prakalbome apie fast foodą ir gurmanišką patiekalą, tai mcdonaldo maistas šiaip jau yra kenksmingas sveikatai. Jautiesi sotus, bet sveikata genda. Panašiai manau yra ir su miksu bei religiniu dvasingumu, mikso prisikimšęs esi sotus, bet dvasiškai esi ubagas.

[puodukas]

Prie "greito ir patogaus produkto" platinimo manau prisideda ir "reklama". Maždaug nuo 1970m. TSRS pradėjo populiarinti joga, "pro pirštus" KGB žiurėjo į krišnaitų invaziją, pagal principą- bet kas ,tik ne tradicinės religijos. manau tas principas vakaruose jau anksčiau įsigaliojo.

[paragraf 78]

Tikėjimas nėra "pasidaryk pats" produktas, bet manasis "aš" yra produktas tikėjimui.

[paragraf 78]

"Religinių tradicijų maišymas, įvairios pseudo dvasingumo formos, greito ir efektyvaus rezultato ieškojimas paverčia žmogų nepajėgiu eiti ilgą, nelengvą tikėjimo kelią." (Iš rekolekcijų "Gavėnia mieste")

[astropasaulis]

Daugelis su tuo nesutinka, tačiau aš renkuosi dvasinį miksą. Jo nereikia iš karto suprasti neigiamai. Tas miksas man asocijuojasi su laisve, su nevaržomu siekiu pažinti įvairias religines atmainas, iš visų pasisemti vis kitokios informacijos. Juk būna tokių situacijų, kai tu ieškai atsakymo į kokį nors egzistencinį klausimą, tačiau tavo kultivuojama religija negali atsakyti į jį. Ir ką gi tokiu atveju daryti? Tokiu atveju gal gali kita religija atsakyti į norimą klausimą ir tu gali pajausti, kad tau tinka toks atsakymas. Todėl ir renkuosi paprasčiausiai laisvę.
Ir apskritai, jokia religija tavęs neįtakos tiek, kiek tu pats save. Jeigu norėsi tobulėti dvasiškai, gali tai daryti puikiai, gal net geriau be tam tikrų bažnytinių butaforijų. Mano nuomone svarbiausia yra tai, kad tavo pasąmonėje kila nors kokie egzistenciniai klausimai ir, kad tu ieškai atsakymų į juos.
Yra ir kitas svarbus aspektas, kuris padeda dvasiškai tobulėti. Reikia išmokti peržengti savo ego. Kuo daugiau kartų tai padarysi, tuo labiausiai tobulėsi, jausi savo dieviškąjį aš. Paprasčiausiai išmoksi tam tikrą pamoką, galbūt tik tokiu būdu parodysi kitiems pavyzdį, kaip reikia ką nors padaryti. Šiais laikais žmonės geriau šauks, rėks, nepasiduos, negu pripažins, kad klydo.

[paragraf 78]

Jei religija nesugeba pateikti tau atsakymo į tavo klausimus, tai kalta ne religija, o tu, nes ją per mažai pažįsti. Visos didžiosios religijos turi atsakymus į dvasinius, moralinius ir panašius klausimus. Tik va, kai esi auklėtas vienos religijos o atsakymo ieškai kitoje, tai tiesiog renkiesi ne objektyvią tiesą, o sau patogią tiesą. Visų didžiųjų religijų mokytojai sutinka su tuo, jog tik būdamas tikras savo religijos atstovas, galėsi kažko pasisemti iš kitos religijos. O jei susirankiosi sau patogų miksą, tai tiesos nepasieksi, nes būsi be kamieno.
Ir tai ne mano išmislas, o kaip sakiau didžiųjų religijų mokytojų, tokių kaip Dalai Lama mintys. O jei juk tikrai daugiau apie tuos dalykus išmano nei mes visi kartu sudėjus.
Bet kažkodėl mes manome kad žinom teisingiausią būdą pasiekti išganymą ir nušvitimą. Tik bėda ta, kad mokytojai kurie taip sako, būna nušvitusiais, o va mes kažkodėl kapanojamės tame pačiame mėšle, bet kuriamės iliuzijas apie greitą nušvitimą.

Be to "laisvė" tėra iliuzija.

[bs2000]

kas tau taip pasake kad jie nusvite? jei dalai lama pasake tai reiskia taip ir yra? 

[astropasaulis]

Tu renkiesi geriau kokybę, stabilumą, tačiau pažinimas vienos religijos man asocijuojasi su pažinimu tik vienos šalies. O jeigu būtų taip, kad žmogus kultivuoja visą gyvenimą kokią nors religija, o prieš mirtį paaiškėja, kad viskas buvo melas, kad tai, ką jis garbino buvo tik eilinės diktatūros mechanizmas?

[Marius]

Tokiu atveju žmogus bent jau buvo ''ištikimas'' savo principam,o ne blaškesi,tai vienur tai kitur.

Gal ir negražiai pasakysiu ir gausiu DAUUUG minusų,bet visokie ''mixautojai'' man asocijuojasi su dvasine prostitucija.

[paragraf 78]

Tu renkiesi geriau kokybę, stabilumą,

O tai ką geriau brokas ir nestabilumas dvasinaime gyvenime?

tačiau pažinimas vienos religijos man asocijuojasi su pažinimu tik vienos šalies. O jeigu būtų taip, kad žmogus kultivuoja visą gyvenimą kokią nors religija, o prieš mirtį paaiškėja, kad viskas buvo melas, kad tai, ką jis garbino buvo tik eilinės diktatūros mechanizmas?

Koks skirtumas kokią religiją išpažinsi (čia kalbu apie didžiasias religijas), juk iš esmės visos apie tą patį kalba skiriasi tik niuansai, kurie gali būti kardinaliai priešingi. Neesu gyvenime sutikęs nei vieno žmogaus kuris rankiotūsi iš religijų tai kas patinka ir turėtų tvirtą dvasingumą. O dar keisčiau, kad dažniausiai jie kalba teiginiais pasiimtais iš įvairių religijų ir net nepastebi kaip vienu teiginiu paneigia prieš tai pasakytą teiginį.
Va tokia jau miksavimo pasekmė, kritinio mąstymo stoka.
Sorry bet kalbu iš asmeninės praktikos.

[astropasaulis]

Jeigu visos religijos kalba apie tą patį dievą, tai kodėl dvasinis miksas gali būti pavadintas dvasine prostitucija? Man atrodo, jog dievui nesvarbu kokią religiją išpažintum, kokią kelią pasirinktum dvasingumo link, svarbiausia, jog išliktum dievo vaikas - doras, mylintis, užjaučiantis... toks kaip ir jis...