Kunigų celibatas ir pedofilija

[paragraf 78]

Radau neblogą straipsnelį, kalbantį apie celibato ir pedofilijos sąsajas. Šiaip sakyčiau labai geras straipsnis. Objektyvus, be pagražinimų ir liaupsių, be smerkimo ir ksenofobijos apraiškų

KUNIGŲ CELIBATAS IR PEDOFILIJA
   
Ši Gavėnia Katalikų Bažnyčiai tapo akistatos su nuodėmės šlykštumu, laiku. Vakarų Europoje skamba istorijos, kuriose pasakojama apie dvasiškių lytiškai išnaudotus vaikus, popiežius Benediktas XVI laišku kreipėsi į Airijos žmones atsiprašydamas už šias blogybes, pagaliau iškapstomi atvejai, kai net dabartinis pontifikas būdamas vyskupu ar kardinolu esą galėjęs dangstyti pedofilus. Prabylama apie katalikybę krečiančią krizę, kuri skaudžiai atsiliepia paprastiems katalikams - juk viešas deklaravimas, kad esi sąmoningu kataliku pradeda reikšti moralinį diskomfortą. Didįjį pirmadienį televizijos kanalas CNN savo kasdienę laidą „Connect The World" specialiai skyrė katalikybės ateičiai.

Celibatas - blogybių šaknis?

Tokia situacija verčia klausti, kokios yra šios krizės priežastys. „Reikia panaikinti celibatą - visų blogybių šaknį" - prancūzų kairiųjų dienraštyje „Le Monde", kalbėdamas apie kovos prieš pedofiliją priemones, kategoriškai teigia šveicarų teologas Hansas Kungas, kuriam yra atimta teisė dėstyti katalikų teologiją. Panašios nuomonės laikosi ir nemenka dalis lietuviškų internetinių portalų komentatorių. Nors 87% vokiečių mano, kad kunigų celibatas yra atgyvena, tačiau 88% neseniai apklaustų Vokietijos gyventojų nesieja pedofilijos išskirtinai su bažnytinėmis institucijomis.

Sieti celibatą ir pedofiliją yra paprasčiausiai nesąžininga. Juk apie 90 % vaikų prievartavimų vyksta artimoje aplinkoje: šeimos, giminių ar artimųjų draugų ir pažįstamų rate. Šie žmonės su celibatu neturi nieko bendra. Pavyzdžiui, visai neseniai Austrijoje buvo ištirta 510 lytinių nusikaltimų prieš nepilnamečius atvejų, iš kurių tik į 17 buvo įvelti kunigai. Prieš porą savaičių „Lietuvos rytas" paskelbė straipsnį, kuriame buvo pateikti liudijimai apie pedofiliją liuteronų valdomuose internatuose Vokietijoje. Susiaurinti šį reiškinį iki kunigų celibato problemos yra neatsakinga.

Pagaliau, žinoma, kad žmogaus lytinė tapatybė susiformuoja antrame jo gyvenimo dešimtmetyje. Tad galime teigti, jog jau stodamas į seminariją jaunuolis (kai kalbame apie probleminius atvejus) turi pedofilinį polinkį arba būna homoseksualus. Problemos atsiranda, kai kunigiška gyvensena arba celibatas tampa priedanga ir įrankiu aktualizuoti savo patologiją. Tačiau toks asmuo taip elgtųsi ir nebūdamas kunigu. Jam kunigystė, menamas celibatas, tampa tik patogia gyvensena vystytis asmens dvilypumui.

Neatmeskime ir tos galimybės, kad seksualinių problemų ir kompleksų kamuojamas jaunuolis, užuot ieškojęs psichiatrijos pagalbos, stodamas į kunigų luomą naiviai mąsto, kad religinėmis priemonėmis, disciplina, savitvarda sugebės išspręsti savo bėdas. Kunigiška gyvensena reikalauja asmenybės brandos, kurios neturint kenkiama sau, kitiems ir Bažnyčiai.

Celibatą atšaukus, problemos liktų

Celibatas nėra dogma, bet priskirtinas pastoracinei, teologinei ir teisinei kategorijai. Maža to, būtent Benedikto XVI pontifikato metu diskusijos tarp vyskupų ir teologų šiuo klausimu įsiplieskė su nauja jėga, nes Jonas Paulius II tokių diskusijų nepageidavo. Nūdienos žmogui, kuris menkai susipažinęs su religiniu gyvenimu, teologiniai argumentai (pagrindinis jų - Jėzaus Kristaus celibatas) neatrodo paveikūs. Tiesa, kokią naudą atneštų celibato atšaukimas niekas aiškiai ir nepasako. Štai broliai protestantai taip pat stokoja pašaukimų į kunigus, o stačiatikių kunigai dejuoja, kad jiems neleidžiama antrą kartą tuoktis…

Tad mechaninis celibato nuostatos atšaukimas problemų katalikybėje neišspręstų, o sumaištį sukeltų, nes dabartinis kunigystės suvokimas, kunigo gyvenimo būdas, bažnytinė struktūra nėra pritaikyti kunigo su šeima reiškiniui. Katalikybėje kunigystė yra itin funkcionali tarnystė. Kunigas turi būti visada pasiruošęs priimti laiko iššūkius, misiją ir patarnavimus, kuriuos iš jo pareikalaus vyskupas ir bažnytinė bendruomenė. Šiam „budėjimo režimui" šeima taptų rimtu trukdžiu. Kunigas turi būti laisvas nuo šeiminių įsipareigojimų, kad galėtų lanksčiai atsiliepti į tikinčiųjų poreikius. Tokia kunigystė katalikybei padeda turėti stuburą, kuris atlaiko pačius stipriausius smūgius. Štai Lietuvoje ir Lenkijoje sovietinės okupacijos laikotarpiu katalikybė tapo priešinimosi jėga, ko nepasakysi apie stačiatikybę Rusijoje. Tuo ji galėjo tapti dėka dvasininkijos vaidmens.

Dabartinėje katalikybėje kunigo figūra yra centrinė parapijos gyvenime. Jo šventumas ar drungnumas, veiklumas ar neveiklumas, įkarštis ar abejingumas - užduoda toną jo vadovaujamoje bendruomenėje. Katalikybėje tik paskutinius keturis dešimtmečius vyksta poslinkis nuo hierarchijos lemiančio vaidmens prie bendruomenės. Pusiausvyros suradimas tarp šių dviejų polių yra ilgalaikis procesas, kuris turėtų virsti nauja bažnytinio sambūvio sistema. Joje sprendimai išsirutuliuotų bendruomeniškumo, sinodo (susirinkimo) terpėje, o ne vien hierarchijos viršūnėse. Bendruomeniškumo kontekste, kai krikščionybė grįš prie Bažnyčios - Šeimos modelio, kunigiškas celibatas gali netekti savo tikslingumo. Tačiau kalbame apie ilgalaikius procesus, o ne vien teisinius pokyčius.

Valdymo krizė

Svarbu pastebėti, kad dažniausiai daroma klaida, kai kalbama apie lytinius kunigų nusikaltimus prieš nepilnamečius yra akcentavimas seksualinės reikalo pusės. Netgi diskusijos apie kunigų celibatą nukreipia nuo reikalo esmės. Juk Vakarų Europą ir JAV drebinantys skandalai atveria ne kunigystės, bet Bažnyčios valdymo krizę.

Nenumojant ranka į vaikų lytinio prievartavimo reiškinio baisumą, kurį Jėzus Kristus yra įvertinęs pragaro bausmės laipsniu, atkreipkime dėmesį, kad visais laikais būta dvasiškių nevertų šio vardo. Prisiminkime evangelijose vaizduojamą Judo dramą. Tad galėtume sakyti bent vienas iš dvylikos visada išduos savo pašaukimą… Ką paliudija ir Bažnyčios istorija.

Jei atidžiau paanalizuotume kunigų lytinių nusikaltimų prieš vaikus atvejus, tai pamatytume, kad jie dažniausiai vyko praėjusio amžiaus septintame - aštuntame dešimtmečiuose. Katalikybė tuo metu pergyveno pereinamąjį laikotarpį po Vatikano II Susirinkimo. Po Susirinkimo įvykę pokyčiai atnešė naujų vėjų: viešumas, teologinių nuomonių įvairovė, pašaukimų skaičiaus mažėjimas liturginė reforma ir pan. Nors keitėsi Bažnyčios ir visuomenės veidas, tačiau hierarchijoje pokyčiai buvo menki. Vyskupijoms vadovavo tie patys seno sukirpimo ganytojai, kurie išaugo Bažnyčioje atrodžiusioje kaip pasaulio jėgoms neįveikiamas bastionas, tiesos monopolija, autoritariškai hierarchų valdoma klusni kaimenė. Tokioje atmosferoje kunigų nusižengimų išviešinimas ne vieno vyskupo mintyje būtų reiškęs smūgį Bažnyčios autoritetui. Slaptumo kultūra turėjo garantuoti šventumo aureolės blizgesį, bet po kelių dešimtmečių ši veidmainystė atnešė priešingus rezultatus - besimušantį į krūtinę popiežių ir katalikų bendruomenės pažeminimą. Belieka tikėtis, kad po šių skaudžių pamokų bus padarytos deramos išvados.

Šaltinis: http://viluckas.lt/kunigu-celibatas-ir-pedofilija/

[inkognito]

http://www.delfi.lt/news/daily/world/kunigus-pedofilus-dangste-nusidejeliai-turi-teise-rinkti-popieziu-sako-vatikano-eksprokuroras.d?id=60772475

[paragraf 78]

Manau straipsnyje pakankamai aiškiai atsakyta kodėl jie turi tam teisę, ar straipsnio neskaitei?

[inkognito]

Manau straipsnyje pakankamai aiškiai atsakyta kodėl jie turi tam teisę, ar straipsnio neskaitei?

Remdamasis kanonų teisė, jis tvirtino, kad šie kardinolai "turi teisę ir pareigą" balsuoti konklavoje.
"Išmintis (Dievo) duota ne vien šventiesiems, bet ir nusidėjėliams", - aiškino Ch.Scicluna, vadovavęs Vatikano kampanijai išauti kunigų pedofilijos piktžolę iki praeitų metų, kai buvo paskirtas Maltos vyskupu augziliaru.

   Nežinau ko tikisi krikščionių religija remdamasi tokiais švelniai tariant "ARGUMENTAIS"? Galvojate kad visuomenė nemato Jūsų sutanos brolių niekingų darbų ir vis dar tiki jūsų šventvagišku dievobaimingumu?

[paragraf 78]

O kodėl tau turėtų rūpėti Bažnyčios vidaus politika? Tau ką svarbu pasikapstyti po svetimus apatinius ir kiekvieną iš jų pauostyti, kuo kvepia?
Tu neesi krikščionis, tą ne karą deklaravai, tai gal nusiramink, ir leisk Bažnyčiai pačiai spręsti savo reikalus.
Kritikuoti svetimus darbus lengviausia, tada nepastebi savo nešvarių darbelių.

[inkognito]

O kodėl tau turėtų rūpėti Bažnyčios vidaus politika? Tau ką svarbu pasikapstyti po svetimus apatinius ir kiekvieną iš jų pauostyti, kuo kvepia?
Tu neesi krikščionis, tą ne karą deklaravai, tai gal nusiramink, ir leisk Bažnyčiai pačiai spręsti savo reikalus.
Kritikuoti svetimus darbus lengviausia, tada nepastebi savo nešvarių darbelių.

Nesiputok taip,o geriau pripažink, kad yra reali galimybė  turėti sekantį popiežių PEDOFILĄ ar gi ne taip? Laukiu  konkretaus atsakymo o ne  niekuom nepagrįstų emocijų.Juk pats prisiėmiai sunkią naštą atstovauti krikščionybės interesus jaunimo forumuose argi ne?
Kas liečia nešvarius baltinius,tai ar nemanai, jog žmogus davęs priesaiką celibatui ir tarnavimui VIEŠPAČIUI privalėtų ir laikytis jos  šiame kupiname pagundų materialiame ir velnio valdomame pasaulėlyje? Na o jeigu jau neišgali tai ar nebūtų garbingiau mesti kunigo luomą ir eiti pas mane pagalbiniu prie miško kirtimo darbų?

[Teroras]

O kodėl tau turėtų rūpėti Bažnyčios vidaus politika?

O kodel jam neturetu rupeti?

Cia palaikau inkognito, tokio debilisko sprendimo kazin ar galima buvo tiketis.

[paragraf 78]

Pirma, nebuvo jokio emocijų reiškimo, ar tu kaip moteris gebi žinutėje įskaitytiemocijas?
Kodėl neturėtų rūpėti?
Dėl elementarios priežasties: kaimynų vidinis gyvenimas yra ne tavo reikalas.
Bažnyčią sudaro nuodėmingi žmonės kurie daro klaidas. Visi jas darome. Pasikuitus kiekvieno gyvenime galime rasti gėdingų faktų. Tai kad kai kurie kunigai nesilaiko celibato yra jų asmeninis reikalas, kuris diskredituoja Bažnyčią. Man tokie kunigai irgi nepatinka.
Jie kaip ir kiekvienas krikščionis turėtų gyventi vadovaudamiesi skaistumu, tai kad nesilaiko yra blogai.
O tai, kad rinkimuose dalyvauja kardinolai kurie slėpė pedofilijos faktus, tai jau mūsų reikalas. Kokius kardinolus turime tokius turime. Jie atsakys už savo veiksmus prieš Dievą. Mes pasitikime Šventosios Dvasios vedimu. Kokie bebuvo vyskupai, nei karto nebuvo išrinktas blogas popiežius. Visi XX a. popiežiai verti pagarbos ir yra nudirbę nemažai darbų Bažnyčios ir pasaulio labui. Bet kai matai tik blogybes, tai nematai realybės.

[inkognito]

Pirma, nebuvo jokio emocijų reiškimo, ar tu kaip moteris gebi žinutėje įskaitytiemocijas?
Kodėl neturėtų rūpėti?
Dėl elementarios priežasties: kaimynų vidinis gyvenimas yra ne tavo reikalas.
Bažnyčią sudaro nuodėmingi žmonės kurie daro klaidas. Visi jas darome. Pasikuitus kiekvieno gyvenime galime rasti gėdingų faktų. Tai kad kai kurie kunigai nesilaiko celibato yra jų asmeninis reikalas, kuris diskredituoja Bažnyčią. Man tokie kunigai irgi nepatinka.
Jie kaip ir kiekvienas krikščionis turėtų gyventi vadovaudamiesi skaistumu, tai kad nesilaiko yra blogai.
O tai, kad rinkimuose dalyvauja kardinolai kurie slėpė pedofilijos faktus, tai jau mūsų reikalas. Kokius kardinolus turime tokius turime. Jie atsakys už savo veiksmus prieš Dievą. Mes pasitikime Šventosios Dvasios vedimu. Kokie bebuvo vyskupai, nei karto nebuvo išrinktas blogas popiežius. Visi XX a. popiežiai verti pagarbos ir yra nudirbę nemažai darbų Bažnyčios ir pasaulio labui. Bet kai matai tik blogybes, tai nematai realybės.

Įmanoma kad tie kardinolai puikiai žino kad dievo nėra,todėl paragarafai jie išsisuks gerai pagyvenę visų jūsų tikinčiūjų sąskaita,argi ne taip? Juk tvirtų rodymų kad jie gavo ko nusipelnė niekas mums nepateiks?
Čia gaunasi kaip su Lietuvos privatizavimu,žinome kad viskas išvogta bet konkrečių kaltininkų tai nėra,nes seime tėra kolektyvinė atsakomybė,argi ne taip?
Va šita demagogija vadovaudamasis materialusis pasaulis ir yra giliai įklimpęs ŠĖTONO valdžion,vienas  kitą apgaudinėjame žvelgdami tyromis dvasingomis akimis. Ir kas po to galėtų nuneigti jog krikščionybė nėra tam tikros rūšies mafija? Aišku prieš keletą šimtmečių už tokius žodžius būčiau atskirtas nuo bažnyčios ir sudegintas ant laužo,nors mano žodžiuose slypi gili tiesa...

[paragraf 78]

Tai kad tu ir taip atsiskyręs nuo Bažnyčios tai kam tau jaudintis?
Darai prielaidas, kaip visą laiką iš lempos. Tu nei žinai nei išmanai kuo tiki kardinolai, o darai prielaidas, kad jie netiki Dievu. Tokios prielaidos nieko nepagrįstos. Kaip ir tavo teiginys jog popiežius atsisakė savo sosto dėl to kad netiki jog yra Dievas. Ir sumąstyk tu man taip.
Kardinolai, turi pareigybes Bažnyčioje ir jei jie nevykdo savo pareigų gali būti suspenduoti. Nenorėčiau būti kardinolu, per daug didelė atsakomybė ir darbas be išeiginių.

[inkognito]

Tai kad tu ir taip atsiskyręs nuo Bažnyčios tai kam tau jaudintis?
Darai prielaidas, kaip visą laiką iš lempos. Tu nei žinai nei išmanai kuo tiki kardinolai, o darai prielaidas, kad jie netiki Dievu. Tokios prielaidos nieko nepagrįstos. Kaip ir tavo teiginys jog popiežius atsisakė savo sosto dėl to kad netiki jog yra Dievas. Ir sumąstyk tu man taip.
Kardinolai, turi pareigybes Bažnyčioje ir jei jie nevykdo savo pareigų gali būti suspenduoti. Nenorėčiau būti kardinolu, per daug didelė atsakomybė ir darbas be išeiginių.

Na tu neteisus kad tokios prielaidos yra niekuom nepagrįstos,jos pagrįstos paprasta logika. Juk negali žmogus tikėti viešpačiu ir tuo pat metu daryti tokias baisybes? O tai kad jie tuo pačiu metu vykdo dar ir pareigas bažnyčioje yra dviguba šventvagystė ir niekšybė. Negi jums toje religijoje taip išplauna smegenis, kad nesugebi nieko logiškai mastyti? maniau kad tik sektose sugeba taip švariai išmazgoti smegenus

[paragraf 78]

Kiekvienas žmogus nusideda. Biblijoje rašoma jog net šventieji nusideda septynis kartus per dieną. (Septyni tobulumo skaičius, vadinasi nusideda daug). Matai, aš suvokiu, kad Bažnyčią sudaro nusidėjėliai, vieni nusideda daugiau, kiti mažiau. Anot tavęs gaunasi kad visi kurie priklauso Bažnyčiai yra šventieji, ypač hierarchai. Tai gi sugriausiu tavo infantilų požiūrį. Visi yra nusidėjėliai. O biblija moko nusidėjėlius mylėti su visomis jų nuodėmėmis. Va tu pavyzdžiui mane nervini su savo tipo "logiškais" išvedžiojimais, bet aš tave vistiek myliu, kaip žmogų.
Nusideda visi, hierarchai tokie pat žmonės kaip kiti. Kunigystės šventimai jiems nesuteikia imuniteto prieš nuodėmę. Ar jie elgiasi gerai nusidėdami? Žinoma, kad ne. Tačiau kaip sakiau visi daro klaidas.
Tad ne tau teisti, o mums krikščionims reikia teisti savo hierarchus, ką mes ir darome, bet darome tai su meile, o ne taip kaip tu su neapykanta. O tu teisk savo viešpačisu ir dievus Torniečius
Meilė ir gailestingumas yra svarbiausias teisimo pamatas, o ne neapykanta ir panieka.

[inkognito]

Atrodo prisideda prie viso to ir dar viena šiuolaikiška blogybė:

http://www.delfi.lt/news/daily/crime/vilniuje-su-narkotikais-suciuptas-arkikatedros-kunigas.d?id=60867595

[paragraf 78]

O tai kunigas jau neturi teisės į silpnybes?
Kunigystės šventimai nesuteikia imuniteto nuodėmei.
Ačiū Dievui kad Bažnyčią sudaro nuodėmingi žmonės.
Šiaip tik sektose visi būna "šventieji" kurie nuodėmių nedaro.

[inkognito]

Paragrafai,tai kaip tu sakysi pamokslus tikintiesiems? Sakysi -Klausykite ką aš jums sakau-bet nežiūrėkite tai ką aš darau? Kažkaip labai jau ne moralu gaunasi,ir jeigu jautiesi išties toks silpnas ir negali atsispirti šėtono gundymams gal tikrai kol ne vėlu mesk šį užsiėmimą, kuris matyt tikrai ne tavo jėgoms,bent jau sprendžiant pagal tą "išmintį" kur čia dėstai... O gal tu dūšioje koks nors satanistas?