Kas nulemia netikėjimą?

[paragraf 78]

preacher, kritinį mąstymą sukūrė būtent filosofai, o už mokslinį metodą galime būti dėkingi viduramžių pranciškonams.
Religijos nėra idealistinė pasaulėžiūra. Daug kas įsivaizduoja jog tikintys žmonės neturi kritinio mąstymo ir gyvena kažkokiame iliuzijų pasaulyje nesuvokdami kas dedasi pasaulyje. Tačiau taip nėra. Tikintysis privalo užduoti klausimus apie savo tikėjimą, kvestionuoti jį, visada ieškoti įrodymų jam patvirtinti arba paneigti. Tik fanatikas viską mistifikuoja, bet fanatizmas nėra tikrasis tikėjimas, tai iškreipto religingumo forma. Gerai sakė Čestertonas: tik tikintis žmogus gali sau leisti abejoti, to nesugeba netikintis.
Taip, geras šešėlio pastebėjimas. Mes net neįsivaizduojame kiek visko neįvyko dėl to kad kažkas meldėsi tuo klausimu.

[xsistemax]

Šešėli,o tu žinai apie tuos kataklizmus,kurie neįvyko? 

[paragraf 78]

Negali atmesti, jog mes apie juos ir nežinome, todėl kad už juos buvo melstasi.
O šiaip tavo klausimas su logine klaida. Panašiai kaip: ar visagalis dievas gali sukurti akmenį kurio negalėtų pakelti.

[preacher]

Savo laiku filosofai ar tai buvo klasikinis antikos laikotarpis(sokratas, aristotelis, platonas) ar viduramžių scholastikos laikai ar renesansas ar apšvietos epocha, padarė daug, tačiau aš dabar turėjau omenyje grynai XXIa. žmogaus pasaulėžiura. Šiuolaikinė filosofija gali spręsti klausimus susijusius su etika, moralė, soc.klausimais ar viską kas susije su idealizmo klausimas. Tačiau jos pamastymai kas susije su materija ar viskuo kas yra empiriška yra apgailėtini. Viską kas apčiuopiama yra ir gali but ištirta mokslo. Manau tikėjimas pvz.: krikščionybė buvo grynai mutacija senųjų religijų, padavimų, mitų ir t.t Visa tai buvo skirta žmonėms valdyti, įbauginti i kontroliuoti. Viso to principas bijok to, nedaryk ano, atgailauk prieš ta. Pries ką ta? Taip ir neaišku. Ai tiesa prieš tokiu pačiu žmoniu kaip aš papasakota mitą, legendą ir t.t

[paragraf 78]

Na tavo teoriją griauna tai, kad pirmus keturis amžius krikščionys buvo persekiojami ir masiškai žudomi. Tai kur čia ta visų minima kontrolė kuriai buvo sukurta krikščionybė, kai pati religija gimė kaip pasipriešinimas esamai valdžiai?
Filosofija ir nebelenda į empiriką, viskas joje remiasi proto argumentais. Yra tiesa mokslo filosofija, kuri kelia klausimus iš mokslo srities.
Pateik pavyzdį kai filosofija nusišneka kalbėdama apie empiriką. Baisiai įdomu tokį sužinoti.
Siūlau nepainioti pasaulėžiūros ir filosofijos kaip mokslo, nes tai skirtingi dalykai,

[preacher]

Beje jeis jis toks geras ir padeda žmonėms, tai kodėl įvyko WW2? Nankino žudynės? Hirosimos ir Nagasakio bombardavimas? Holokaustas? Kiek Žmonių meldė, maldavo ir prašė jo pagalbos ir ką už tai gavo? Dujų kamerą, grupinį išprievartavimą ar radiacijos sudarkyta kūną?
P.S manau daug realesnė versija, kad dievas gali buti iš kitų labiau išsivysčiusių civilizacijų atvykes, mus labaratorijoje sukūręs ir lig Sid Meier Civilization žaidime sau stebi kaip vystosi ši jo paties sukurta žmonių civilizacija, jam labiau rūpi pats progresas ir žmonijos vistymasis, o ne pavienių žmonių nelaimės ar moraliniai ir etiniai nuklydimai, jis nesiklauso ir nepadeda ar atitinkamai baudžia už maldą, tačiau jis grynai stebi didelį paveikslą, neatsižvelgdamas į detales, su tokių "dievo" paveikslų sutikčiau labiau, nei su jo gerojo padejėjo ir globėjo paveikslų, kur viskas etiška, dangiška ir sakrališka.

[paragraf 78]

Visos tavo minėtos bėdos yra žmogaus laisvos valios pasireiškimas, o ne Dievo darbas. Dievas negali pavergti žmogaus laisvos valios, nes tada žmogus būtų marionetė. Tai kad vyksta karai, priklauso nuo žmogaus darbų, tad kvaila kaltinti Dievą, tuo ką patys darome.

[preacher]

Na tavo teoriją griauna tai, kad pirmus keturis amžius krikščionys buvo persekiojami ir masiškai žudomi. Tai kur čia ta visų minima kontrolė kuriai buvo sukurta krikščionybė, kai pati religija gimė kaip pasipriešinimas esamai valdžiai?

O tai kaip tau atrodo kodėl paskui toji valdžia pavertė jų religiją oficialią?

[paragraf 78]

Na gi nagi ir kaip po to buvo kontroliuojami žmonės, kai krikščionybė tapo oficialia religija?

[preacher]

Visos tavo minėtos bėdos yra žmogaus laisvos valios pasireiškimas, o ne Dievo darbas. Dievas negali pavergti žmogaus laisvos valios, nes tada žmogus būtų marionetė. Tai kad vyksta karai, priklauso nuo žmogaus darbų, tad kvaila kaltinti Dievą, tuo ką patys darome.

Kaip supratau studijuoji teologiją, prašau apšviesk manę. Koks Dievo tikslas ir kam jis kūrė žmoniją?

[preacher]

Na gi nagi ir kaip po to buvo kontroliuojami žmonės, kai krikščionybė tapo oficialia religija?

Inkvicijos, religiniai karai, raganų medžioklės, ekskomunikacijos, indulgencijos ir t.t

[paragraf 78]

Nerašyk dviejų pranešimų vienas paskui kitą, jei nori ką nors papildyti naudokis funkcija keisti.

Tavo išvardinti dalykai egzistavo labai mažame laiko tarpe ir yra per daug išpūsti, kad būtų esminiai.
Inkvizicija apskritai išpūstas reikalas, nes Bažnyčia priešinosi inkvizicijos teismams, o juos vykdė vietos valdžia pasipriešindama Bažnyčios mokymui. Tai daugiau linčo teismai buvo, nei Bažnyčios persekojimas.
Religiniai karai niekaip nesusiję su kontrole, nes visų pirma jie buvo politiniai karai, o tik po to religiniai. Tiksliau poitikos brukimas pasinaudojant religija. Tai gi čia kalbama apie politikos išnaudojamą religiją.
Ekskomunika egzistuoja bet kokioje organizacijoje ir pasireiškia tuo, jog tu būdamas organizacijos nariu privalai laikytis tos organizacijos idėjų, jei nesutinki su idėjomis, tai pats save atskiri nuo tos organizacijos, organizacija tik padaro oficialų tvirtinimą tavo atsiskyrimo.
Indulgencijos. O kaip jos prisidėjo prie kontrolės? Tai irgi poros šimtmečių pakklydimas, kuris neturėjo lemiamos įtakos.

Kaip supratau studijuoji teologiją, prašau apšviesk manę. Koks Dievo tikslas ir kam jis kūrė žmoniją?

Katekizme rašoma jog Dievas sukūrė žmogų iš meilės, nes norėjo su kuo nors ta meile pasidalinti. Tai ir yra jo ir kūrimo tikslas.

[preacher]

O paaiškinkik kam atsirado protestantizmas, paskui vysi tie karai susije su šia tema pvz,: hugenotų žudynės ir t.t kodėl po apšvietos laikotarpio labiau paplito ateizmas ypač tarp liberalų intelektualų jei neklystu. Manau tai tiesiog yra amžina kova tarp realizmo ir idealizmo, tarp klausimo tikėti ar netikėti. Mūsų diskusija lig Don kichoto ir Sančos panšos, čia tiesiog kiekvieno pasirinktinas dalykas. Tačiau visgi jis įtakos mūsų gyvenime tikrai nedaro.

[paragraf 78]

Tai buvo visų pirma politiniai žingsniai, o jau tik po to religiniai.
Beje inkvizicija aktyviausiai reiškėsi tavo minėtame apšvietos laikotarpyje ir pagrindinius deginimus vykdė pasaulietinis teismas, nors Bažnyčia tai ir draudė daryti.
Be to negražu oponentą atakuoti klausimais kurie:
1. Jau buvo aptarti anksčiau
2. Neatsakant į oponento užduodamus klausimus

[preacher]

Hm.. bet kiek teko skaityti tai visi religiniai karai vyko su popiežiaus palaiminimų, paskui berods buvo plaunamos smegenis, kad dalyvavus kryžiaus žygiuose bus atpirktos nuodemės, pakui, kad ir celibatas buvo įvestas, kad kunigia nepaliktu paveldėjimo vaikams. Kad ir tie "poltiniai konfliktai" vyko su kunigų patiepimų. Katekizmas yra pačių žmonių užrašytas, nors teigiama, kad tai yra Dievo padiktuota, o gal šizofrenijos? Dar kalbi apie paklidimus kurie neturėjo reikšmės, tai tipo už pinigus pirkimas atleidimo yra nereikšmingas dalykas? O, kaip dar dėl pedofilų tinklo tarp kunigų?