Kas nulemia netikėjimą?

[paragraf 78]

Kaip jau sakiau, biblijos prieštaravimai kyla dėl dviejų dalykų: per menko religinio išprusimo ir biblijos saviinterpretacijos.
Jei nagrinėtum viską egzegezės šviesoje tai pamatytum, kad prieštaravimai kyla dėl: esmės nesuvokimo, vertimo netikslumų, teologinio neišprusimo ir panašių dalykų. Kai išmanai ką skaitai, tų prieštaravimų nekyla. Aš irgi užknisdavau dėstytojus su visokiais prieštaravimais, bet mane lengvai sudirbdavo pasitelkę egzegezę, tad ne kartą įsitikinau jog prieštaravimai kyla iš nesupratimo, o ne dėl kokių nors realių dalykų egzistuojanččių Biblijoje.
Gerai, kad keli klausimus, bet svarbu ne tik juos kelti, bet ir atsakymų ieškoti.

[TinSoldier]

Tai, kad nerandu atsakymų. O, jei randu, tai atsakymai ir būna kilę iš nelogiškų saviinterpertacijų. Vien tai, kad interpretuoja kokį nors titulą turintis žmogus, man įspūdžio nedaro, jei tos interpretacijos nepagrįstos. Kaip kad minėtu atveju su "jėzus teigė, kad ST yra neklystantis, išskyrus vietas, kuriose klysta".

Kiek tik ieškau, tuo didesnes nesąmones randu, o ne bent minimalius atsakymus ir paaiškinimus.

Kodėl absoliučiai visose srityse galima bent trumpai esmę nupasakoti, supažindinti su pagrindiniais argumentais. O štai biblijos analizėje nieko nėra. Tik "pasikliauk egzegeistais", nes jie geriau žino.

Šiaip tikrai nemaniau, kad maniškis klausimas: "kodėl Jėzus kalba apie ST patikimumą, bet krikščionys jį atmeta, tik "laiko pagarboje" " bus toks sudėtingas.

[paragraf 78]

Jėzus kalbėjo žydams, jis gyveno žydiškoje aplinkoje, kur visi gyveno pagal Senojo Testamento nuostatas. Todėl ir kalbėjo apie įstatymo laikymąsį. Judėjams apskirtai buvo svarbiau teisingas įstatymo laikymasis, o ne tikėjimas. Jėzus kalbėdamas žydams pabrėžė įstatymo laikymąsį, kalbėdamas savo mokiniams akcentavo tikėjimą. Tad krikščioniška religija ir remiasi tikėjimu, o judaizmas lig šios akcentuoja įstatymo laikymąsį. Galima sakyti, kad Jėzus kalbėjo dviem skirtingom žmonių grupėm. Senąjai Sandorai ir Nuajajai Sandorai. Po Jėzaus įžengimo į dangų, tarp mokinių buvo dideli ginčai, ar reikia laikytis įstatymo ar ne, nugalėjo ta pozicija kad įstatymas yra ne toks svarbus, kaip tikėjimas ir darbai. Tai esmiškai skyrėsi nuo to ką manė judaizmas.
Na čia taip grubiai ir paviršutiniškai pabandžiau atsakyti

Man šiaip irgi titulai nieko nereiškia, labiau vertinu tas žinias kurias iš tiesų turi asmuo. Buvau sutikęs ir labai gerų egzegetų ir labai prastų.

[TinSoldier]

Ačiū už paaiškinimą.

Na, aišku, čia nuo požiūrio labiau priklauso. Ir neneigiu, kad man trūksta normalesnio tikėjimo/biblijos/krikščionybės pažinimo, kad galėčiau labai tvirtai tai sakyti, bet tokios skirtingos žydų ir apaštalų versijos, ir Jėzaus vaidmainiavimas kad pritaptų prie skirtingų chebrų, man toli gražu neprimena dievo žodžio ar patikimumo. Be to, Jonas ir Matas lyg ir buvo Jėzaus mokiniai, ne judaistai. O iš pastarųjų mokinių ir pareina pačios aiškiausios žinutės, kad įstatymas yra nepanaikinamas.

Suprantu, kad tau užknisa tokius dalykus aiškinti, ir kad gali būti sunku nemažą žinių bagažą suglausti  į nedidelę pastraipą, todėl dėkui už kantrybę

[paragraf 78]

Visi apaštalai buvo judaistai, kaip ir pats Jėzus. O evangelijas rašė greičiausiai ne tie patys apaštalai kurie buvo su Jėzumi, o jų mokiniai. Tiesiog tuo metu buvo tradicija priskirti evangelijas kuriam nors apaštalui. Evangelijos buvo rašomos konkrečiom krikščioniškom bendruomenėm ir jau buvo atitolusios nuo judaistinio mokymo. Jos gimė krikščioniškoje aplinkoje. Tad ir kalbama apie krikšioniško mokymo dalykus mažiau akcentuojant judaizmą. Kristaus mokymas buvo suvoktas tik po šventosios dvasios atsiuntimo, nes iki tol apaštalai buvo tokie patys judaistai, tačiau tas įvykis esmiškai juos perkeitė. Jei iki tol mokiniai suvokė Jėzų kaip politinį mesiją (tas labai akivaizdu evangelijose) tai po Šventosios Dvasios atsiuntimo jie suvokė jį kaip Dievą, tas labai jaučiasi Apaštalų darbuose bei Pauliaus ir kituose laiškuose.

[Garnett]

fb kuriu grupe lietuviu ateiviai ir zmones ateikit kam ydomu tai

[paragraf 78]

Geriau paskelbk šitoje temoje http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=1435.15 su grupės adresu, nes dabar ne vietoje parašytas pranešimas ir dar neaišku kur kvieti.

[puodukas]

Kaip kad minėtu atveju su "jėzus teigė, kad ST yra neklystantis, išskyrus vietas, kuriose klysta".

Buvau idėjęs į kitą temą, bet manau nepamaišys ir čia, nors čia lygtai adventistas kalba, bet aš asmeniškai nepastebėjau kažkokių tai erezijų (o gal dar nemoku atskirti).
Nuo 2 iki 3 min. skaito laišką parašytą TinSoldier stiliumi 

Kodėl absoliučiai visose srityse galima bent trumpai esmę nupasakoti, supažindinti su pagrindiniais argumentais. O štai biblijos analizėje nieko nėra.

http://www.katalikuleidiniai.lt/index.php?lng=lt&content=pages&page_id=11&book_id=443

[xsistemax]

Tema apie netikėjimo priežastis transformavosi į Šventojo rašto aiškinimą. 
Reikėtų turėti omenyje tai,kad raštas negali būti šventas,nes jį parašė žmonės.Neišprusę,nesuprantantys gamtos ir dėl to bijantys.Visi pasaulio dievai gyvybingi tik tiek,kiek tos gyvybės jiems suteikiame ir yra tik personažai,realiai neegzistuojantys.Pasaulis sėkmingai egzistuoja be jų,tai kam taip viską apsunkinti,įvedant viską komplikuojančius suasmenintus administratorius?
Kulto tarnų aršus religijos gynimas lengvai suprantamas,jie yra religiją savo tikslams išnaudojanti grupė.Deja,jie visiškai neturi kuo remtis,įrodinėdami savo teisumą.Teologiją vadina mokslu.Visas mokslines tiesas galima patikrinti eksperimentiškai,galima jas patvirtinti arba paneigti.Religijos tiesoms tai negalioja,nes jos priklauso pseudomokslui,kuris nagrinėja pats save.Nagrinėjant Šventą raštą ieškoma dievo buvimo.
Paieškokit dievo realybėje,gamtos dėsniuose.Jokių apraiškų nerasite.O tai reiškia,kad Šventąjį raštą galima vertinti tik kaip literatūros kūrinį.Personažas,minimas jame prilygsta Raudonkepuraitei,Bebenčiukui ir visiems kitiems.  Klounais atrodo tie,kurie prie altoriaus susireikšminę daro vaizdą,kad jų beprasmės manipuliacijos ir giesmės yra kažkas labai svarbaus.Eikit dirbt,ponai,kurkit darbu gerovę savo šeimai,šaliai ir žmonijai,užuot visus mulkinę.

[paragraf 78]

Tu vienareikšmiškai atmeti, nors jokių įrodymų, kad Dievo nėra neturi. Tai ne moksliška. O kas jei visi gamtos dėsniai veikia būtent todėl, kad egzistuoja tvarkos Dievas?
Tikintis žmogus su tavimi nesutiktų, nes jis geba matyti Dievo veikimą savo gyvenime, gamtoje, pasaulyje.
Vienareikšmiškas atmetimas, nepaiso jokios logikos, nes atrodo kaip mažo vaiko rėkimas, kad kažko nėra, nors tam nėra jokių įrodymų, tačiau manoma jog dėl garsaus rėkimo, pasidarys taip kaip nori, kad būtų.
Teologijos objektas nėra Dievas. Jau seniai nebėra. Jos objektas yra žmogus.

[xsistemax]

Nėra nei patvirtinimo,nei paneigimo įrodymų.Tai kam apskritai analizuoti tai,ko nėra?

[paragraf 78]

Jei nėra įrodymų, galima jų ieškoti, o ne aklai neigti. Tai būtų mokslinė prieiga.
Mokslinė prieiga neatmeta jokios hipotezės ir galimybės.

[xsistemax]

Ką jūs ten studijuojat?Žmogų?O ką veikia antropologai,anatomai,psichologai?Kokia nauda iš to,kad dubliuojate mokslines sritis?Kiek,pvz.sąnario keitimo operacijų atlikote Arkikadedroje-bazilikoje?Ar kokiam skaičiui žmonių padėjote išspręsti psichologines problemas?Tavo luomo žmonės psichologinių problemų kamuojamus priglaudžia,primaitina pažadais,kad dievas padės(po mirties) ir tokiu būdu užsitikrina rėmėją.
Jei sukurta jokiais faktais nepagrįsta hipotezė būtų mokslinio tyrinėjimo objektas,tai mes vis dar gyventume gūdžiais viduramžiais ir studijuotume kliedesius.

[preacher]

Sveiki, esu naujokas pasistengsiu po truputį įsitraukti į forumo diskusijas. Netikėjimą manau lemia: kritinis mąstymas, išaugęs žmonių išprusimas, mokslinio metodo atsiradimas ir t.t. Visos religijos yra grynai idealistiniame lygmenyje, t.y tas pats kas pasakos, padavimai, mitai ir t.t čia kaip ir filosofija pilstymas iš tuščio į kiaurą. Aš tikiu priežastymis ir pasekmėmis ir tik tai kas realu ir empiriška. Malda ir tikėjimas neapsaugojo žmonijos nuo karų, epidemijų ar gamtos kataklizmų.

[.L.U.T.H.O.R.]

Neapsaugojo nuo tų, kurie įvyko. O tu nežinai tų kurie neįvyko