Koks tokiu apeigu tikslas?

[advena]

Paragraf 78, aš nesu išlepusi vien todėl, kad nežaloju savęs. Kaip supratau tu tai supranti kaip atgailą.
Užduosiu tau kelis klausimus; (Atsakyk numeruodamas)

1. Kokį tikėjimą tu išpažįsti?
2. Už ką save plakei?
3. Kaip jauteisi po to?

[paragraf 78]

1. Aš esu Romos katalikas.
2. Norėjau išbandyti senovės praktikas, todėl plakiausia atgailaudamas už nuodėmes.
3. Po to jaučiausi gerai, nes pergalėjęs save kiekvienas pasijustų gerai.

O dabar tu atsakyk:
1. Ar bandei atlikti kokią nepatogią praktiką dėl Dievo (pvz. savaitės pasninkas, savęs plakimas ar pan.)
2. Kaip manai ar sugebėtum tokį dalyką padaryti?
3. Kodėl?

[advena]

Atsakau;

1. Savęs aš neplakiau ir nekapojau niekad, nes Dievui to nereikia. Dievas sako "mylėk kiekvieną žmogų taip kaip save". Jei nemylėsiu ir negerbsiu savęs automatiškai imsiu nekęsti ir kitų. Dievui nereikia mūsų kančių.
2. Tikriausiai sugebėčiau save skriausti, BET man to nereikia, nes taip užsitarnausiu tik blogą savijautą ir vidinį chaosą.
3. Manau jau atsakiau.

Jei Dievas man pakuždėtų, kad dėl jo reikia aukotis, aš aukočiausi, bet jis nieko neprašo.

[paragraf 78]

Visokios savęs kankinimo praktikos sutinkamos visose religijose. Tam net nereikia jokio dvasinio paaiškinimo, yra elementarus valios stiprinimas.
Biblijoje ne kartą rašoma apie pasninką ir savęs apribojimą. To paties reikalauja ir kitos religijos, todėl būna visokios askezės formos, kartais labai ekstremalios. Ir mano akimis žvelgiant jos visos normalios, nes to reikia visų pirma žmogui, o ne Dievui. Žmogus nori savo kūną paaukoti Dievui, prašom. Nori apsimarinti už savo tautą? Prašom. Tai duos ir fizinę ir dvasinę palaimą.
Žmogus nuolat kenčia, bet jei jis sugeba savo kentėjimus įprasminti ir dar daugiau jų susigalvoti, tai rodo tik jo pasišventimą.
Pilna šventųjų kurie matė vizijas kur Dievas klausė ko jie nori. Pilna tokių kurie atsakė jog nori dar labiau kentėti dėl Dievo.
Kentėjimas dėl Dievo yra vienas iš šventumo požymių.

[Marius]

1. Savęs aš neplakiau ir nekapojau niekad, nes Dievui to nereikia.''

O iškur žinai ko reikia dievui?ir kodėl manai kad tavo pasirinktas tikėjimo kelias geresnis už žmogų kuris plakasi?galbūt jis taip išreiškia meilę sau ir dievui..Ar pasmerkdama jo tikėjimo metodus netampi viduramžių laikų inkvizitore kuri sprendžia ''kas ragana kas ne''?Ar pietų Amerikos indėnai aukodami savo dievui žmones nemilėjo saves?Ar jų tikėjimas prastesnis ir žemesnio lygio nei tavo?

[paragraf 78]

Čia geras pastebėjimas. Iš tiesų iš kur mes žinome ko reikia Dievui ko nereikia? Kaip tai nustatai?

[crystal]

Aš tai skaitau ir baisiuosi... jei atvirai paragraf 78, tame poste, kur užsiminei apie savęs plakimą, tai pamaniau kad tu čia nerimtai tikriausiai...Baisus ir žalingas sveikatai tas tikėjimas. Kaip žmonės gydosi nuo pačių įvairiausių ligų, taip reiktų pasigyditi ir nuo tikėjimų. Sakot norma? Kitos kultūros toleravimas, bandymas juos suprasti..tt bet iki kur gali būti toleruotina tokia norma? Mano požiūriu gali būti viskas toleruotina, kol nekenkia žmogui fiziškai ar psichologiškai. Sakot išlepęs šiuolaikinis žmogelis nesupras kankinio dalios. O kurių galų tokiais makabriškais veiksmais reikia kankintis ir ugdyti savo valią? Gal tada jau geriau keisti požiūrio kampą į gyvenimą? Ir šiaip, gyvename šiuolaikiniame ir pažengusiame  amžiuje, tai gal jau nebesigręžiokim į Viduramžius? Arba į tauteles, kurios išgyvena panašius laikus, kaip mes kažkada Viduramžius. Netikslinga taip lygint, geriau tokiem kankinam padėt atsikratyt savęs žalojančių religijų, o ne bandyt toleruot ir suprast jų normas.

[Marius]

O sutiktum ,kad kažkas ateitų pas tave į namus ir pradėtų išmetinėt tavo baldus,nes pagal ta žmogų tau jų nereik...?

[crystal]

Šiaip kažin ar čia tikęs pavizdys, na bet jei tie baldai žalingi mano sveikatai ir šiaip gyvenimui tai taip, sutikčiau.  Na kad ir grįžtant prie pavyzdžio kažkas tarkim nustatė kad tie baldai radioaktyvūs ar dar kaip nors kenksmingi. Tai tokiu faktu ir pasikliaučiau ir nesiekčiau jų tolimesnio laikymo pateisint nelogiškom priežastim kad tarkim  tie baldai buvo kokia sena sena iš kartos į kartą paveldima tradicija ar dar kažkas. (na čia jau truputi lyginant su religijom). Bet pavizdys netinkamas, nes jis liečia tik mane, o ne tas tautas. Kaip jau ir ankstesniame poste minėjau tokios tautelės gyvena panašiai kaip mes Viduramžiuose, tai gal truputi pasikliauju ir tuo, kad esam nutolę ir patobulėję, kad neverta toleruoti tokių apeigų, todėl turėtume po truputi ir jiems padėti, nors jie ir savo baisių, nepriklausomai nuo normų, bei sveikatai akivaizdžiai kenksmingų papročių nenorėtų iškart atsikratyti. Tiesiog  čia mano asmeninė humanistinė nuomonė.

[gakeris]

Vienu žodžiu norint kad atleistu nuodėmes reikia tiesiog galva i siena patrankyt....right

[paragraf 78]

Crystal, mes patobulėję techniškai, bet dvasiškai tai dauguma žmonių nuėję į tokį akligatvį, kad net primityvių tautų tikėjimas atrodo daug rimtesnis už daugumos mūsų tautiečių tikėjimą.
Plakimasis sveikatai nekenkia. Kenkia tiek kiek vaikystėj gauta diržu per subinę nuo tėvų. Skaudėti suskausta, bet tai puiki galimybė pergalėti save. Nesakau, kad pritariu tokiam savęs žalojimui kaip tame video, man irgi tai nesuvokiama. Tačiau kadangi studijuoju religijas, tai stengiuosi atsiriboti nuo savo suvokimo ir suprasti kitokį tikėjimą. Tai galima pavadinti tolerancija. Priimi kitą tokiu koks jis yra, nors ir nepritari jo veiksmams.
Nors aš ir nepritariu tokiam savęs žalojimui, aš pritariu visokiom apsimarinimo praktikom. O tokį savęs žalojimą, kaip video, stengiuosi suprasti, vietoj to, kad aklai neigti ir sakyti "va kokie debilai". Tai jų tikėjimo išraiška ir ne mums juos teisti.

[Master]

Crystal/ laikyti save humanišku nėra humaniška Sunku praleisti pro akis tokius pasisakymus, kurie žeidžia. Savo kūno "principų" patenkinimas irgi yra žalingas... O ir gulėjimas prišildytoje patalpoje apsiklojus 9 dekiais negrūdina ir neveda prie ni jokio tobulėjimo...

[advena]

Crystal/ laikyti save humanišku nėra humaniška Sunku praleisti pro akis tokius pasisakymus, kurie žeidžia. Savo kūno "principų" patenkinimas irgi yra žalingas... O ir gulėjimas prišildytoje patalpoje apsiklojus 9 dekiais negrūdina ir neveda prie ni jokio tobulėjimo...

Norit grūdintis? Prašom. Prauskitės po šaltu vandeniu, miegokit žiemos tylią naktį lauke. Bet jokiu būdu nesakykit, kad tai dėl Dievo.

1. Savęs aš neplakiau ir nekapojau niekad, nes Dievui to nereikia.''

O iškur žinai ko reikia dievui?ir kodėl manai kad tavo pasirinktas tikėjimo kelias geresnis už žmogų kuris plakasi?galbūt jis taip išreiškia meilę sau ir dievui..Ar pasmerkdama jo tikėjimo metodus netampi viduramžių laikų inkvizitore kuri sprendžia ''kas ragana kas ne''?Ar pietų Amerikos indėnai aukodami savo dievui žmones nemilėjo saves?Ar jų tikėjimas prastesnis ir žemesnio lygio nei tavo?

Tu manai, kad savęs žalojimas yra meilė SAU ir Dievui? Dievui nereikia jokių kančių, nes jis mus myli. Koks tėvas norėtų, kad jo vaikas kentėtų išorinį skausmą? Dievas man išgelbėjo gyvybę, padėjo visada kai ko nors prašiau, aš jaučiu kaip jis mane apkabina ir kaip suteikia meilės kai aš kalbu su juo. Tai kodėl turėčiau juo netikėti?
O kodėl tie žmonės kurie plakasi ar kitaip save žaloja rodo tai viešai? Jeigu jau nori pasiaukoti savo "Dievui" tai prašom. Tegul užsidaro kokiam rūsy ir kankinasi patyliukais. Kam čia tokios reklamos reikia?

Žmogus nuolat kenčia, bet jei jis sugeba savo kentėjimus įprasminti ir dar daugiau jų susigalvoti, tai rodo tik jo pasišventimą.
Pilna šventųjų kurie matė vizijas kur Dievas klausė ko jie nori. Pilna tokių kurie atsakė jog nori dar labiau kentėti dėl Dievo.
Kentėjimas dėl Dievo yra vienas iš šventumo požymių.

Patys žmonės nukryžiavo Jėzų, o dabar nori patys kentėti matai. Čia kaip koks gerinimasis. Kuo daugiau kentėsi tuo šventesnis būsi...Absurdas.
Dievas tik paklausė ko jie nori, jis neliepė kam nors kankintis.

[paragraf 78]

Kokiu autoritetu matuoji savo Dievo suvokimą?

[advena]

Kokiu autoritetu matuoji savo Dievo suvokimą?

Kaip suprasti šį klausimą? Gal gali plačiau ir tiksliau?