Citatatos apie tikėjimą

[puodukas]

"Bijok ašarų, žmogaus kurį nuskriaudei, nes jis prašys pagalbos ir aš jam padėsiu".
- Dievas, Biblija turbūt.

               išėjimo knyga
                 iš 22
²¹ Neskriausite našlės ar našlaičio. ²² Jei tu juos nuskriaustum, kai tik jie manęs šauksis, aš tikrai išgirsiu jų šauksmą.

[puodukas]

…Не должно унижать ученость, как рассуждают об этом некоторые; а напротив, надобно признать глупыми и невеждами  тех, которые, придерживаясь такого мнения, желали бы всех видеть подобными себе, чтобы в общем недостатке скрыть свой собственный недостаток и избежать обличения в невежестве…
Григорий Богослов о себе и о Василии Великом

...Nereikia žeminti siekiančių žinių, kaip apie tai svarsto kaikurie; bet atvirkščiai, reikia pripažinti kvailais ir nemokšomis tuos ,kurie, laikydamiesi tokios nuomonės, norėtų visus matyti panašius į save, kad tarp visuotinių trūkumų paslėpti savus trūkumus ir niekas negalėtų atskleisti jų nemokšiškumo. Григорий Богослов о себе и о Василии Великом (vardu nemokėjau išversti)


…Они отвергают необходимость для христиан всякого знания. Они говорят, что напрасное дело делают те, которые ищут каких-либо знаний в Божественных Писаниях, ибо Бог не требует от христианина ничего, кроме добрых дел. Итак, лучше жить скорее попроще и не любопытствовать ни о каком догмате, относящемся к знанию.
Описание ереси гносеомахии (№ 88 в каталоге ересей прп. Иоанна Дамаскина)

...Jie atmeta būtinybę krikščionims siekti žinių. Jie sako, kad bereikalingas darbas tų kas ieško kokio nors supratimo Dieviškuose Raštuose, nes Dievas iš krikščionio nereikalauja nieko kito, tik gerų darbų. Taigi, geriau gyventi kuo paprasčiau ir nesmalsauti apie kokią dogmą, susijusia su mokslu. erezijos aprašymas (гносеомахии)

[paragraf 78]

Григорий Богослов о себе и о Василии Великом (vardu nemokėjau išversti)

Turėtų būti taip verčiama: Grigalius Nazianzietis apie save ir Bazilijų Didijį

[la.benas]

"Keletą pastarųjų metų, paklausta, ko labiausiai noriu, atsakydavau - Gilaus tikėjimo. Aš jo ieškojau visur: Paberžėje, Himalajuose, Šventraščiuose, dvasinėse praktikose, žūtbūtinėse pastangose nušvisti ir aklame, bet labai žmogiškame įtūžyje, kad tai nepavyksta. Dievas tyli. Palengva suvokiau, kad tikėjimo negalima susikurti, pasiimti, pasivogti ar jėga išplėšti."

-Jurga Ivanauskaitė

Tai kaip gi rasti tą tikėjimą?

[puodukas]

„Atsimink dvi mintis ir saugokis jų. Viena - „Tu - šventasis", kita - „Tu neišsigelbėsi". Abi ateina iš priešo, ir jose nėra tiesos. Verčiau galvok: „Aš esu labai nuodėmingas, bet gailestingasis Viešpats labai myli žmones; Jis ir man atleis mano nuodėmes"  (Šv.Siluanas Atonietis)


iš bernardinai.lt : http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-03-20-michel-de-meulenaer-sv-siluanas-atonietis-sventasis-be-sienu-ir-visuotines-baznycios-mistikas/97462/comments#list

[paragraf 78]

Aš paprašiau Dievo atimti mano išdidumą, ir Dievas atsakė man: "Ne". Jis pasakė, kad išdidumas neatimamas. Nuo jo atsisakoma.

Aš paprašiau Dievo išgydyti mano prie lovos prikaustytą dukrą, ir Dievas atasakė man: "Ne". Jis pasakė, kad jos siela amžina, o kūnas vis tiek numirs.

Aš paprašiau Dievo dovanoti man kantrybę, ir Dievas atsakė: "Ne". Jis pasakė, kad kantrybė-išbandymų rezultatas. Ji ne dovanojama, o užtarnaujama.

Aš paprašiau Dievo padovanoti man laimę, ir Dievas atsakė: "Ne". Jis pasakė, kad duoda palaiminimą, o ar būsiu laimingas, priklauso nuo manęs.

Aš paprašiau Dievo apsaugoti mane nuo skausmo, ir dievas atsakė: "Ne". Jis pasakė, kad kančia atitolina žmogų nuo gyvenimo rūpesčių ir priartina prie Jo.

Aš paprašiau Dievo dvasinio augimo, ir Dievas atsakė man: "Ne". Jis pasakė, kad dvasiškai aš turiu pats išaugti, o Jis tik apgenės mane, kad priverstų subrandint vaisius.

Aš paprašiau Dievo padėti man mylėti kitus taip, kaip Jis myli mane , ir Dievas atsakė:"Pagaliau tu supratai, ko reikia prašyti".

Aš paprašiau jėgų, ir Dievas atsiuntė man išbandymus, kad užgrūdintų mane…
Aš paprašiau išminties, ir Dievas atsiuntė man problemas, dėl kurių man teko laužyti galvą…
Aš paprašiau drąsos, ir Dievas atsiuntė man pavojus.
Aš paprašiau meilės, ir Dievas atsiuntė man laukiančių mano pagalbos…
Aš paprašiau gerovės, ir Dievas davė man galimybes.

Aš negavau NIEKO, ko aš prašiau. Aš gavau VISKĄ, ko man reikėjo.
/Motina Terese/

[TinSoldier]

<...>Aš negavau NIEKO, ko aš prašiau. Aš gavau VISKĄ, ko man reikėjo.
/Motina Terese/

(sun)

[puodukas]

Yra dvi to­ly­gios, bet prie­šin­gos klai­dos, ku­rias žmo­nės lin­kę da­ry­ti spręs­da­mi apie vel­nius. Pir­mo­ji yra ne­ti­kė­ti jų eg­zis­ta­vi­mu. Ant­ro­ji - ti­kė­ti ir per­dė­tai, li­guis­tai jais do­mė­tis. Pa­tiems vel­niams vie­no­dai mie­los yra abi klai­dos, ir jie su to­kiu pat džiaugs­mu svei­ki­na ir ma­te­ria­lis­tą, ir tą, ku­ris už­si­i­ma ma­gi­ja.
(C. S. Lewis. Kipšo laiškai)

[puodukas]

       Šventas Antanas apie dorybę
Kartą pas šv. Antonijų susirinko tėvai tam, kad surastų, kuri dorybė yra tobuliausia ir kuri galėtų apsaugoti vienuolį nuo priešo pinklių. Kiekvienas iš jų pasakė tai, kas atrodė jam teisinga. Vieni gyrė pasninką ir būdravimą, nes jie sutvarko mintis, daro protą aštriu ir palengvina žmogaus priartėjimą prie Dievo. Kiti aukštino skurdą ir visko, kas žemiška atsisakymą, nes šito dėka protas pasidaro ramesnis, skaistesnis ir laisvesnis nuo pasaulio rūpesčių. Kiti norėjo duoti pirmenybę gailestingumui, nes Dievas pasakys gailestingiesiems "Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!" (Mt. 25, 34), kiti sakė kitą.

O šv. Antonijus pasakė: visos dorybės, kurias jūs čia paminėjote, yra tikrai išganingos ir labai reikalingos tiems, kurie ieško Dievo ir kurie dega dideliu noru priartėti prie jo. Bet mes matėme, jog daug kas kankindavo savo kūną pernelyg griežtu pasninku, beveik atsisakydavo miego, išeidavo į dykumas, atsisakydavo viso žemiško, ir viską, ką  turėjo palikdavo vargšams, tačiau būdavo, kad po viso to jie nukrypdavo į blogį ir į nuopuolį ir, praradę visų tų dorybių vaisių, darydavosi verti  pasmerkimo. Šito priežastis yra ta, kad jie neturėjo samprotavimo ir išmintingumo dorybės, ir negalėjo naudotis jos pagalba. Nes ji ir yra toji dorybė, kuri moko žmogų eiti tiesiu keliu, nenukrypstant į šonus. Jeigu eisime karališku keliu, niekada nebūsime nustumti nei į dešinę - į pernelyg didelį susilaikymą (asketizmą), nei į kairę - į tinginiavimą ir nerūpestingumą. Samprotavimas yra sielos akis, jos šviesa, kaip akis yra kūno šviesa: Todėl, jei tavo akis sveika, visam tavo kūnui bus šviesu. O jeigu tavo akis nesveika, visas tavo kūnas skendės tamsoje, kaip pasakė Dievas Evangelijoje (Mt. 6. 22, 23). Samprotaudamas žmogus įvertina savo norus, žodžius ir darbus, ir atsitolina nuo tų, kurie atitolina jį nuo Dievo. Samprotavimu jis suardo ir sunaikina visas priešo pinkles, aiškiai atskirdamas, kas yra gerai ir kas blogai.

[...]
Geriausiai būtų vadovautis savo samprotavimu, jeigu tik jo visada visiems pakaktų. Tačiau kadangi šitaip nėra, tai saugesnis ir tikresnis kelias yra [dvasinės] patirties turinčių žmonių patarimas.

(Filokalia, T. 1, 4 [Šv. Antonijaus žodžiai ir pasakojimai apie jį], 4, 14.)
_šaltinis: http://www.arche.lt/2013/05/sventas-antanas-apie-dorybe.html

[puodukas]

Jei didžiausio romumo požymis yra tai, kad ir būnant šalia pykstančio, išlaikyti širdies tylą ir meilės pradą(užstatą) širdyje jam;   tai be abejonės, kraštutinis piktumo laipsnis pastebimas tame, kad žmogus būdamas vienas pats su savimi, žodžiais ir judesiais tarsi ginčytųsi ir atsikirtinėtų su jį įžeidusiuoju. ^{(Šv. Jonas Klimakas)}

Если признак крайней кротости состоит в том, чтобы и в присутствии раздражающего сохранять тишину сердечную и залог любви к нему; то, без сомнения, крайняя степень гневливости обнаруживается тем, что человек наедине сам с собою, словами и телодвижениями как бы с оскорбившим его препирается и ярится

[gidas]

B.Pasalis buvo puikus rašytojas, genialus matematikas ir giliai tikintis žmogus. Būdamas vienas iš tikimybių teorijos pionierių, tikėjimą "įvertino" ir šia prasme - statymas "už Dievą" jo nuomone yra matematiškai pagrįstas.
Neesminiai pataisysiu Paragrafą (iš lietuviškos Vikipedijos)

Filosofijos istorijoje Paskalis žinomas dar ir dėl to, kad „Mintyse" išdėstė samprotavimą, vadinamą „Paskalio lažybomis" (le pari de Pascal). Šiuo samprotavimu siekiama įrodyti, kad žmogui yra naudinga pripažinti Dievo buvimą. Paskalis samprotauja taip: „Dievas arba yra, arba jo nėra (…) jei laimite, išlošiate viską, jei pralaimite, nepralošiate nieko" (233-as fragm., p. 79-80). Jo nuomone, „statydami" už Dievo buvimą, galime arba laimėti „viską" (t. y. amžinąjį gyvenimą), arba „nepralošti nieko" (t. y. „pralošti" žemiškąjį gyvenimą).

[gidas]

Nerandu, kur kitur įkišti trigrašį.

Į temą - nors citata ir 10-tis x skambėjo forume, bet „originalas" ko gero ne.

A.Einšteinas - „Sunku įžvelgti, kokia kortas turi Dievas. Bet kad Jis žaistų mėtydamas kauliuką ir taikytų telepatinius metodus... aš nepatikėsiu nė vieną akimirką"(„Dievas nežaidžia kauliukais").

A.E buvo paradoksų ir aforizmų mėgėjas, ir iš to kas pasakyta darytina vienintelė išvada - p. Albertas  nemėgo kvantų mechanikos.

Nelabai į temą
Paskaitinėdamas šį bei tą, temose apie loginį Dievo įrodymą ir apie Dawkins'ą (2013m. vasarą) „užlipau" ir ant Tinsoldier'io, ir ant Pragrafo, ir ant „la pari de Pascal" kartu. Viskas kramtyta ir sukramtyta. Tik „matematinis" Paskalio dilemos aspektas lyg ir paliktas nuošalėje (? - visko neperskaičiau, nes nėra sveikatos „įsijausti" į didžiulę diskusiją). Jei tikrai nepaliestas - šitai nors kiek paguodžia, nes kaip tik į tai ir norėjau atkreipti dėmesį.

1654 metais, sekdamas matematiko Džirolamo Kardano pavyzdžiu, Paskalis ypač susidomėjo lošimais, bei tikimybėmis laimėti. Suvienijęs jėgas su buvusiu tėvo draugu, matematiku Pjeru Fermatu, Paskalis paklojo pamatus svarbiai matematikos atšakai: tikimybių teorijoms. Savo darbuose jis išdėstė beveik viską, ką mes dabar žinome apie šią sritį.

Pavadinčiau šias „lažybas" savotišku B. Paskalio - kuris anaiptol nebuvo didelis jumoristas - matematiniu „šposu", gal net „paradoksu", ir tikrai nederėtų to traktuoti, kaip „matematinio Dievo įrodymo ar neįrodymo" ir pan. Būdamas matematikas ir kalbėdamas-rašydamas apie Dievą, Paskalis  tiesiog negalėjo nepaliesti ir „matematinio" šio reikalo aspekto - lažybų ir tikimybės tokias lažybas laimėti prasme. Ir nėra jokio reikalo Paskalio "lažybų" nagrinėti kitais „kampais" - jos išnarstytos po kaulelį visų, kas netingi ir niekas niekam nieko neįrodė, nes pats Paskalis nieko daugiau, kaip „lažybos" ir neturėjo galvoje.

O kad šiuo (agnostiniu) klausimu „lažintis" verta (nieko nepraloši) - tą jis logiškai ir įrodo . Tik tiek ir daugiau nieko.

Visai ne į temą - TinSoldier'io citata iš anų diskusijų.

Šiaip toje R. Dawkins knygoje aprašoma gana tikėtina teorija, kad religija ir žmonių poreikis tikėti ja - šalutinis evoliucijos produktas. Nuo 192 puslapio

Pacituosiu ir save

„Todėl religijos vaidmenį žmonijos istorijoje vertinu teigiamai. Kaip man įprasta - teigiamai evoliucine prasme, nes religija konsolidavo rūšį, kuri vienintelė turi protą ir, deja, geba sąmoningai susinaikinti."

„Ir už tai ačiū. O kad žiūrim iš skirtingų pusių (evoliucinis religijos poreikis - ko gero gana kontraversiškas teiginys) - kaip sako p. A,  į naudą visiems…"

Tai išdėsčiau nieko nežinodamas apie Dawkins'o „teoriją" - jo knygos nesu skaitęs, ir pasirodo, kad esam šiuo klausimu vos ne bendraminčiai (nepriklausomi teorijos bendraautoriai?  ). Tai paglosto savimeilę - žymus mokslininkas Dawkins'as žiūri į religiją  panašiai kaip paprastas mirtingasis...
Tačiau Dawkins'as yra ekscentrikas, o aš ne.

Vėl - nelabai į temą
Žydų karaliaus  Sauliaus mintis

„Sauliaus moto buvo: ,,Jeigu nepasigirsi, tai niekas tavęs ir nepagirs"."

[paragraf 78]

Gal ne visai apie tikėjimą, bet vieno Bažnyčios tėvų pasisakymas:
Medicina gydo kūną, filosofija - sielą. (Klemensas Aleksandrietis, Stromatai)

[nereikalinga]

Taip išeina,kad ugdykis pats.O nuo tavęs priklausys,ar atseikės tau kažkuo geresniu. Jei nepeiksi Dievo už duodamas kančias,problemas,ar priimsi tai kaip išbandymą tau ,kad pamatytum dar kažkur ir švieselę.Bet dėja kančių vistiek jis nepasiims  Kai kur stebuklai tikrai neegzistuoja.

[Kukas2]

Man labiausiai patinka ir tinka (IMO)

Neturėk kitų Dievų, tik mane vieną.