Citatatos apie tikėjimą

[paragraf 78]

Siūlau šioje temoje dalintis ciatomis apie tikėjimą. Radai kokią gerą ciatatą, kuri tavo manymu tobulai atspindi tikėjimą ar gali duoti dvasinio peno kitiems, dalinkis ja čia.
Pradėsiu aš nuo Mahatmos Gandi septynių išvardintų pavojų. Jie manau labai gerai atspindi Gandžio tikėjimą, kuris būtų pavyzdys mums visiems.

[omcikas]

ištrauka iš vieno komentaro po straipsniu delfyje. Ištraukos autorius pasirašė Henriko vardu.

"Tiesos ieškojimas tęsėsi apie tris metus, tuo metu buvo perskaityta ne viena knyga, daug laiko praleista pasinėrus į savo mintis, stebint visuomenę ir svarstant kokia gi ta tiesa. Tiesos ieškojimas baigėsi kuomet išdrįsau į rankas paiimti Naująjį Testamentą, galvojau paskaitysiu tas pasakaites, patikrinsiu kuo krikščionys tiki. Ir tai buvo lemtinga akimirka, Jėzaus žodžiuose radau tiesą, kurios taip ilgai ieškojau. Ir ta tiesa buvo meilė. Tiesa, kurį slypi kiekvieno širdyje. Šiandien Jėzų aš suprantu kaip Dievo siųstą meilės paveikslą, trafaretą, instrukciją pagal kurią žmogus galėtų kurti save. Jėzus tai meilės išraiška žmoguje, pavyzdys žmonėms kaip atrodo meilė-Dievas žmoguje, tai tarsi gyvas paveikslas, kurį Viešpats tapė norėdamas žmonėms atskleisti meilę, atskleisti save ir pakviesti pas save, tapti tokiu kaip jis, tapti tobula meile.
Štai toks mano, buvusio ateisto, liudijimas apie tiesos-meilės-Dievo pažinimą. Linkiu visiems ateistams bent kartą išsižadėti savo įsitikinimų ir pabandyti pažinti tiesą. Jei širdis nesuakmenėjusi išgirsite Jėzų, priimsite jo skelbtą tiesą, jo skelbtą meilę."

[paragraf 78]

Tu gali pasirinkti tikėti į Jėzų Kristų arba į jį netikėti. Jei pasirinksi tikėti ir pasirodys jog Dievo nėra, tave žmonės atsimins kaip gerą žmogų. Antruoju atveju pasirinkus netikėti į Dievą ir pasirodžius jog jis vis tik yra, tau paprasčiausiai blogai baigsis. (Paskalis)
(sorry neradau tikslios citatos, tai iš atminties perteikiau esmę)

[Prieblanda]

[crystal]

[paragraf 78]

[paragraf 78]

Radau facebooke. Išties rimti žodžiai...

Gal kartais teko girdėti apie pokalbių laidą, kurioje dalyvavo Billi
Grem'o duktė ir kurios pagrindinė tema buvo Rugsėjo 11-osios
teroristiniai įvykiai JAV.
Pokalbių laidos vedėja Džein Kleison uždavė klausimą: Kaip Dievas
leido tokiai baisybei įvykti?

Anna Grem atsakė labai išsamiai ir blaiviai. Ji pasakė:

Aš tikiu, kad Dievas, lygiai kaip ir mes, sielojasi dėl to, kas įvyko.

Tačiau mes patys metai iš metų vijome Dievą lauk iš mūsų mokyklų, iš mūsų valdžios, iš mūsų gyvenimo. Ir aš manau, kad Dievas, pats būdamas džentelmenu, tiesiog atsitraukė.

Ar galime mes tikėtis iš Dievo
palaiminimo ir apsaugos, jei patys tuo tarpu reikalaujame, kad Jis mus
paliktų?

Prisiminkime...

Kadaise Medlin Miureij O'Chara (neseniai ji buvo nužudyta) pareiškė,
kad mokykloje ne vieta melstis. Ir mes tarėme: "Gerai".

Po to kažkas pasakė, kad mokykloje geriau neskaityti Biblijos (knygos,
kurioje mokoma: Nežudyk, Nevok, Mylėk artimą kaip patį save!). Ir mes
tarėme "Gerai".

Kiek laiko praėjus Dr. Bendžaminas Spokas pasakė, kad mums nedera savo
vaikams taikyti fizinės bausmės, kada jie blogai elgiasi, nes tuo mes
pakenksime jų mažoms asmenybėms - mes galime pakenkti jų savigarbai
(Dr. Spoko sūnus nusižudė). Ir mes atsakėme: "Jis specialistas ir
žino, apie ką kalba". Taigi, ištarėme "Gerai".

Po to kažkas pasakė, kad mokytojai ir direktoriai neturi teisės bausti
mūsų vaikų. O mokyklos administracija kuo griežčiausiai uždraudė savo
mokytojams netgi prisiliesti prie nusikaltusių mokinių, nes jai
nereikalinga neigiama reklama ir juo labiau ji nenori atsakyti už tai
teisme (yra didelis skirtumas tarp bausmės ir tvirkinimo, išpėrimo,
žeminimo ar mušimo). Ir mes atsakėme "Gerai".

Po visko kažkas pasakė: "Leiskime mūsų dukterims daryti abortus, jeigu
jos šito nori. Joms netgi nereikės to pasakoti savo tėvams". Ir mes
atsakėme "Gerai".

Tada kažkoks protingas mokyklos tarybos narys pasakė: "Berniukai liks
berniukais ir visada tuo užsiėminės. Taigi duokime mūsų sūnums tiek
prezervatyvų, kiek jie nori, kad jie galėtų linksmintis, kaip jiems
patinka. O mums neteks pasakoti jų tėvams, kad prezervatyvus jie gavo
mokykloje". Ir mes atsakėme "Gerai".

Po to kažkas iš mūsų išrinktos aukščiausios valdžios pasakė, kad
nesvarbu, kas vyksta mūsų asmeniniame gyvenime, jei mes gerai
atliekame savo darbą. Ir, sutikdami su tuo, mes pasakėme, kad mums
nesvarbu, kas (įskaitant ir prezidentą) kuo užsiima asmeniniame
gyvenime, jei mes turime darbus ir ekonomika tvarkoje.

Tada kažkas pasakė: "Spausdinkime žurnalus su nuogomis moterimis ir
vadinkime tai sveiku praktiniu išaukštintu moters kūno grožio
vertinimu." Ir mes pasakėme "Gerai". Tada kai kurie su tokiu aukštu
vertinimu žengė toliau ir ėmė publikuoti nuogų vaikų fotografijas,
netgi talpindami jas internete. Ir mes pasakėme: "Gerai, jiems
priklauso žodžio laisvė".

Po visko, pramogų industrija tarė: "Darykime filmus ir tv programas,
propaguojančias prievartą, šventvagystę, piktžodžiavimą, uždraustą
seksą. Įrašykime muziką, skatinančią vartoti narkotikus, skatinančią
išprievartavimus, žmogžudystes, savižudybes ir satanizmą". Ir mes
atsakėme: "Tai viso labo pramoga, neigiamai ši muzika neveikia, niekas
į ją rimtai nežiūri, taip kad galite tęsti taip ir toliau".

O dabar mes klausiame savęs, kodėl mūsų vaikai neturi sąžinės, kodėl
jie negali atskirti bloga nuo gera, kodėl jie nesusimąsto, žudo
nepažįstamus, savo bendraklasius ir patys save. Galbūt, jei mes rimtai
ir giliai susimąstysime, tai galėsime tai suprasti. Aš manau, kad čia
veikia taisyklė: "Ką pasėsi, tą ir pjausi".

Vienas jaunas žmogus rašo: "Brangus Dieve, kodėl Tu neišgelbėjai mažos
mergaitės, kuri buvo nužudyta savo mokyklos klasėje? Nuoširdžiai tavo
- susirūpinęs studentas". Štai atsakymas: "Brangus susirūpinęs
studente, Manęs į mokyklą neįleidžia. Nuoširdžiai tavo - Dievas".

Juokinga, kaip lengva žmonėms atsikratyti Dievo, o po to stebimės,
kodėl pasaulis virsta pragaru.

Juokinga, kada mes tikim tuo, ką sako laikraščiai, ir abejojame tuo,
ką sako Biblija.

Juokinga, kad visi nori patekti į dangų, tuo tarpu netikėdami,
negalvodami, nekalbėdami ir nedarydami nieko iš to, ko moko Biblija.

Juokinga, kada kažkas sako "Aš tikiu Dievu", bet pats seka paskui
šėtoną, tarp kitko, taip pat tikintį Dievu...

Juokinga, kad mums taip lengva teisti, ir taip sunku, kai teisia mus kiti.

Juokinga, kai elektroniniu paštu išsiuntinėti juokeliai išplinta
šviesos greičiu, tačiau prieš išsiųsdami toliau pranešimą, kuriame
kalbama apie Dievą, žmonės dukart pagalvoja.

Juokinga, kad viskas nepagarbaus, grubaus, gašlaus ir vulgaraus ramiai
sau talpinama internete, o mokyklose ar darbo vietoje neįmanoma atvira
diskusija apie Dievą.

Juokinga, kad galima būti "visomis rankomis už" Kristų sekmadieniais,
bet likti nepastebimu krikščionimi visą likusią savaitę.

[paragraf 78]

[paragraf 78]

Krikščionybė nėra ideologija ar pasaulio pertvarkymo programa, konkuruojanti su kitomis programomis. Taip, ji perkeičia pasaulį daug radikaliau nei kuri nors ideologija, tačiau ta pertvarka yra visai kito lygmens. Kai tik mes pasistatome kovos barikadas - tai jau būna pralaimėjimo pradžia. Nesvarbu, prieš ką jos statomos: ar prieš gėjų kultūrą, ar prieš kitaip tikinčiuosius, ar prieš krikščionybę niekinančiuosius. Kai tik paskelbiame, kad „Viešpats su mumis", neišvengiamai paaiškėja, jog mūsų barikada yra ne Dievo Karalystės tvirtovė, bet veikiau užtvanka Dievo meilės upėje. Kiekviena barikada užstoja Kristų. Nes Jis visada barikadas griauna, o ne jas stato, nes Jis neįsitenka nė vienoje barikadų pusėje, nes Jis neturi priešų, tik paklydusias avis ir pasimetusias monetas, kurių nenuilsdamas ieško.

- A. Navickas

[paragraf 78]

Kartą vienas protingas profesorius universitete uždavė savo studentams tokį klausimą:
„Ar visą tai, kas egzistuoja, sukūrė Dievas?" Vienas studentas drąsiai atsakė: „Taip, sukūrė Dievas". „Dievas viską sukūrė?" - paklausė profesorius. „Taip, sere." - atsakė studentas.
Profesorius paklausė: „Jeigu Dievas viską sukūrė, reiškia, Dievas sukūrė blogį, jeigu jau blogis egzistuoja. Ir pagal tą principą, kad mūsų darbai parodo, kas mes esame, reiškia, kad Dievas yra blogis". Studentas nutilo, išgirdęs tokį atsakymą. Profesorius buvo labai savimi patenkintas. Jis pasigyrė studentams, jog dar kartą įrodė, kad tikėjimas Dievu - tai mitas. Nes sąvokos „Dievas" ir „blogis" prieštarauja viena kitai ir viena kitą paneigia.
Tada studentas pakėlė ranką ir paklausė: „Ar galiu Jums užduoti klausimą, profesoriau?" „Žinoma", - atsakė profesorius. Studentas atsistojo ir paklausė: „Profesoriau, ar egzistuoja šaltis?"
„Kas per klausimas? Žinoma, egzistuoja. Ar tau niekada nebuvo šalta?" Studentai prapliupo juokais iš jaunuolio klausimo. Jaunuolis atsakė: „Iš tiesų, sere, šalčio nėra. Pagal fizikos dėsnius, tai, ką mes vadiname šalčiu, laikoma šilumos nebuvimu. Absoliutus nulis (-460 laipsnių pagal Farenheitą) yra visiškas šilumos nebuvimas. Šioje temperatūroje visa materija tampa inertiška. Šalčio nėra. Mes sukūrėme šį žodį, kad įvardintume, ką mes jaučiame kai nėra šilumos." Studentas tęsė: „Profesoriau, tamsa egzistuoja?" Profesorius atsakė: „Žinoma, egzistuoja". Studentas atsakė: „Jūs vėl neteisus, sere. Tamsos taip pat nėra. Tamsa - tai šviesos nebuvimas. Mes galime tyrinėti šviesą, bet ne tamsą. Mes galime naudoti Niutono prizmę, kad išskaidyti baltą šviesą į daugybę spalvų ir išmatuoti kiekvienos spalvos bangos ilgį. Mes negalime išmatuoti tamsos. Šviesos spindulys, patekęs į tamsią erdvę, ją apšviečia. Kaip jūs galite išmatuoti, kiek tamsi yra kuri nors erdvė?
Jūs matuojate, kiek šviesos joje yra. Ar ne taip? Tamsa, tai sąvoka, naudojama apibūdinti, kas vyksta kai nėra šviesos." Galų gale jaunuolis paklausė: „Sere, ar blogis egzistuoja?" Šį kartą profesorius jau nebe taip pasitikėdamas atsakė: „Žinoma, aš jau pasakiau. Mes tai matome kiekvieną dieną. Žiaurumą tarp žmonių. Daugybę nusikaltimų ir prievartos visame pasaulyje. Šie pavyzdžiai parodo blogio apraiškas." Ir šį kartą studentas atsakė: „Blogio nėra, sere, arba, galima sakyti, jis neegzistuoja pats sau. Blogis - tai paprasčiausiai Dievo nebuvimas. Jis panašus į tamsą ir šaltį, tai žodis, sukurtas žmogaus, kad įvardintų Dievo nebuvimą. Dievas nesukūrė blogio. Blogis - tai ne tikėjimas arba meilė, kurie egzistuoja kaip šviesa ir šiluma. Blogis - tai Dieviškos meilės nebuvimo žmogaus širdyje rezultatas. Tai kaip šaltis, kuris atsiranda, kai nėra šilumos, arba tamsa, kuri ateina, kai nėra šviesos". Profesorius atsisėdo......
Šio jaunuolio vardas buvo ; Albertas Enšteinas......

[paragraf 78]

[puodukas]

Šv.Pauliaus 1 laiško korintiečiam dažnai cituojama dalis:

   Pirmasis laiškas korintiečiams
   
1 Kor 13   

Himnas meilei

0  (31 b) Aš trokštu jums nurodyti

dar prakilnesnį kelią:

1 Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis,

bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau

žvangantis varis ir skambantys cimbolai.

2 Ir jei turėčiau pranašystės dovaną

ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą;

jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti,

tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.

3 Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu,

jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti,

bet neturėčiau meilės, - nieko nelaimėčiau.

4 Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;

meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.

5 Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos,

nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,

6 nesidžiaugia neteisybe,

su džiaugsmu pritaria tiesai.

7 Ji visa pakelia, visa tiki,

viskuo viliasi ir visa ištveria.

8 Meilė niekada nesibaigia.

Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas. 9 Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės. 10 Kai ateis metas tobulumui, pasibaigs, kas netobula. 11 Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška. 12 Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas. 13 Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė - šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.

[ponaitis]

Dievas duoda laisve žmogui,tikėti juo,ar ne.

[paragraf 78]

MOTINOS TERESES ATSAKYMAI.
Gražiausia diena? - Šiandien.
Lengviausia? - Suklysti.
Didžiausia kliūtis? - Baimė.
Blogio šaknys? - Savanaudiškumas.
Didžiausia klaida? - Karas.
Geriausias išsiblaškymas? - Darbas.
Geriausi mokytojai? - Vaikai.
Pirmoji būtinybė? - Bendrauti.
Blogiausias jausmas? - Pagieža.
Pavojingiausias asmuo? - Melagis.
Greičiausias maršrutas? - Teisingas kelias.
Geriausias jausmas? - Optimizmas.
Gražiausias dalykas? - Meilė.
Reikalingiausi asmenys? - Tėvai.
Svarbiausia? - Namai.
Kas daro laimingu? - Naudingumas kitiems.
Didžiausia paslaptis? - Mirtis.
Ko reikia geresnei savijautai? - VIDINĖS TAIKOS

[zipphead]

Truputi apie Dievus:

(Šv. Koranas, 40:61-65)
"Tai yra Dievas, kuris sukūrė jums naktį, kad galėtumėt
pailsėti, ir dieną, kad matytumėt. Iš tikrųjų Allahas yra
pilnas malonės ir dosnumo žmonėms. Bet daugelis
žmonių Jam nedėkoja. Toks yra Allahas-jūsų Dievas,
visų daiktų kūrėjas. Nėra kito Dievo, tik Jis,-tai kodėl jūs
nuo Jo nusisukat? Taigi yra atstumiami tie, kurie neigia
Dievo ženklus. Dievas yra tas, kuris sukūrė jums Žemę
kaip poilsio vietą ir dangų kaip pastogę ir suteikė jums
nuostabius pavidalus bei pateikė jums šviežią ir švarų
maistą,-toks yra Dievas, jūsų Viešpats. Tebūnie
pašlovintas Allahas, pasaulių Valdovas. Jis yra Gyvas ir
nėra jokio kito dievo, tik Jis. Tad šaukitės Jo ir būkit
atsidavę savo tikėjimui Juo. Garbė Allahui, pasaulių
Valdovui."

(Biblija, Išėjimo knyga, 20,3 ir 20,5-6)
"Neturėk kitų dievų, tiktai mane"
"... aš, VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydulingas Dievas, skiriantis bausmę vaikams už tėvų kaltę iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų."

(M. Liuteris. Didysis katekizmas 1529)
"Dievas nepakenčia nei įžūlumo, nei tikėjimo kuo nors kitu ir nereikalauja iš mūsų nieko daugiau, tik kad širdingai pasitikėtume, laukdami iš Jo visokeriopo gėrio"

Kaip matyti, Dievai patys kovoja už mūsų sielas ir personalinį įtikėjimą tik juo...