Citatatos apie tikėjimą

[kiskis]

Ar dievas nori apsaugoti mus nuo blogio, tačiau negali?
Tuomet jis nėra visagalis.
Ar jis gali, tačiau nenori?
Tuomet jis yra piktavalis.
Ar jis ir nori, ir gali?
Tuomet kodėl egzistuoja blogis?
Ar jis nei gali, nei nori?
Tuomet kodėl vadinti jį dievu?

Dar galimas toks variantas, kad Dievas ir mes blogi supranta skirtingai . Kitaip sakant: viskas tik i gera .

[a.t.sielis]

Žmonės per daug viską vertina iš fizinio kūno lygmens požiūrio taško. Jeigu fiziniam kūnui kažkas blogai, tada tai blogis, jeigu gerai, tada tai gėris. Jeigu kažkas nemalonu, tada tai blogis, jeigu malonu, tada gėris.

Viskas yra pamokos, išbandymai, išlaikyti ir neišlaikyti. O kodėl, o kodėl? Todėl, kad reikia išmokti gyventi. Mokomės gyvenimo meno. Kai išmoksim, tada ir gyvensim be jokio blogio. O šis pasaulis - treniruočių stovykla.

[Valius]

Tikėjimas senovės žydui visai nebuvo nuomonės turėjimo dalykas; tai greičiau buvo požiūrio į gyvenimą dalykas. Bibliškai tikėjimo žmogus - reiškė narsus žmogus, kuris išdrįsdavo su galvą pasinerti į gyvenimą.

Bibliškai mąstančiajam Dievas visada buvo atskleidžiamas gyvenime, istorijoje. Jis visada kvietė žmogų į rytojų. Jei žmogus norėjo rasti Dievą, jis atsisukdavo gyvenimo link, drąsiai žengdavo į ateitį. Sugebėjimas įžengti į gyvenimą, susidurti su nežinomybe, rizikuoti, rasti pozityvą savo egzistavime - tai reiškė turėti tikėjimą.

Vyskupas John Shelby Spong

[a.t.sielis]

Žinia, to­kia re­li­gi­jos sam­pra­ta ne­daug tu­ri ben­dra su kon­fe­si­niu ri­bo­tu­mu ir jo išda­va, re­li­gi­ne trum­pa­re­gys­te, kai Die­vas lai­ko­mas bū­ty­be, ku­riai te­rū­pi, kad kuo dau­giau žmo­nių ja ti­kė­tų ir dar taip, kaip pri­sa­ko ta ar ki­ta kon­fe­si­ja. Ne­ga­liu įsi­vaiz­duo­ti, kad Die­vas bū­tų toks smul­kme­niškas. An­tra ver­tus, ne­ga­liu įsi­vaiz­duo­ti, kad bažny­čiai bū­tų pras­min­ga rei­ka­lau­ti, jog ti­kė­čiau. Aš ne­ga­liu už­si­ma­nęs įti­kė­ti, kaip ne­ga­liu už­si­ma­nęs pa­mil­ti, tai­gi pri­mes­ti sau mei­lės, kaip ne­ga­liu pri­mes­ti sau vil­ties. Yra da­ly­kų, ku­rių ne­ga­li už­si­ma­nęs ir ku­rie ne­at­si­ran­da pa­rei­ka­la­vus ar pa­lie­pus. Pa­pras­tas pa­vyz­dys: ne­ga­liu juok­tis pa­gal ko­man­dą. Pa­no­rė­jus, kad juok­čiau­si, rei­kės pa­plu­šė­ti ir pa­pa­sa­ko­ti anek­do­tą.

Pa­našiai es­ti ir mei­lės, ir ti­kė­ji­mo at­ve­ju: jais ne­pa­ma­ni­pu­liuo­si. Tai in­ten­cio­na­lūs fe­no­me­nai, at­si­ran­dan­tys tik ta­da, kai nušvin­ta adek­va­tus ob­jek­tas.

Vie­ną die­ną ma­ne klau­si­nė­jo ame­ri­kie­tė žur­na­lo Ti­me ko­res­pon­den­tė. Ji pa­si­tei­ra­vo, ar aš ne­pa­ste­bįs ten­den­ci­jos trauk­tis nuo re­li­gi­jos. At­sa­kiau, kad ten­den­ci­ja trauk­tis aki­vaiz­di, bet ne nuo re­li­gi­jos, o nuo tų kon­fe­si­jų, ku­rioms, re­gis, te­rū­pi varžytis tarp sa­vęs per­vi­lio­jant ti­kin­čiuo­sius. Žur­na­lis­tė pa­klau­sė, ar tai ne­reiškia, kad ga­liau­siai at­si­ras uni­ver­sa­li re­li­gi­ja? At­sa­kiau, kad, prie­šin­gai, ar­tė­ja­me ne prie uni­ver­sa­laus, o prie as­me­ni­nio, ne­pa­pras­tai su­as­me­nin­to re­li­gin­gu­mo, kai kiek­vie­nas, kreip­da­ma­sis į Die­vą, at­ras sa­vą, as­me­ni­nę, jam ar­ti­miau­sią kal­bą.

Žino­ma, tai anaip­tol ne­reiškia, kad ne­liks ben­drų ri­tu­a­lų ir sim­bo­lių. Juk yra dau­gy­bė kal­bų, ta­čiau ar dau­ge­lio jų ne­vie­ni­ja ben­dras rai­dy­nas? Šiaip ar taip, re­li­gi­jų įvai­ro­vė pri­me­na kal­bų įvai­ro­vę. Nie­kas ne­ga­li teig­ti, kad jo kal­ba pra­našes­nė už ki­tas: kiek­vie­na kal­ba kal­bė­da­mas žmo­gus ga­li at­ras­ti tie­są - vie­ną tie­są, ir kiek­vie­na kal­ba jis ga­li klys­ti ar net me­luo­ti. Pa­našiai ir kiek­vie­na re­li­gi­ja ga­li bū­ti tar­pi­nin­kas, pa­de­dan­tis jam ras­ti ke­lią pas Die­vą - vie­ną Die­vą.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-12-19-viktor-frankl-psichoterapija-ir-religija/54893

[Creative]

Kai dievai nori mus nubausti, jie atsako į mūsų maldas.   Oscar Wilde

Mokslas be religijos yra luošas; religija be mokslo akla.  Albert Einstein

Nors Dievo malūnai sukasi lėtai, bet mala nepaprastai smulkiai.   Friedrich Von Logau

Daugumos žmonių nesantaika dėl religijos primena dviejų vyrų ginčą dėl moters, kuriai nerūpi nė vienas iš jų.    George Savile, markizas de Halifas

Žmogus su Dievu visada sudaro daugumą.    John Knox

Mažame name Dievas turi Savo kampelį, dideliame name Jam tenka stovėti prieangyje.  Švedų patarlė

Tikėjimas be abejonių - tai negyvas tikėjimas.   Miguel de Unamuno

[a.t.sielis]

Mokslas be religijos yra luošas; religija be mokslo akla.  Albert Einstein

Žinau panašią ištarmę:

"Religija be filosofijos - sentimentai arba fanatizmas, o filosofija be religijos - sausi abstraktūs samprotavimai." Bhaktisidhanta Sarasvati

[Creative]

Jei Dievas neegzistuotų, Jį reikėtų išgalvoti.   Volteras

Esame pakankamai tikintys, kad vienas kito nekęsti, bet mažai tikintys, kad pradėtume mylėti.   Džonatanas Sviftas

Kuo arčiau bažnyčia, tuo toliau Dievas.    Endrius Lanselotas

Nebijok Dievo - bijok savęs. Tu pats esi savo sėkmės kūrėjas ir savo nelaimių priežastis. Tavo paties sieloje yra ir rojus, ir pragaras.   Pjeras Silvenas Marešalis

Mažiausiai suprantamus dalykus mes labiausiai esame linkę dievinti.  Mišelis de Montenis

Kai žmonės niekuo netiki, jie pasirengę patikėti bet kuo.   Fransua Renė de Šatobrianas

Vienintelis skirtumas tarp šventųjų ir nusidėjėlių: visi šventieji turi praeitį, o visi nusidėjėliai - ateitį.    Oscar Wilde

Neapsigaukite! Dievas nesiduoda išjuokiamas: Ką žmogus sėja, tą ir pjaus.    Gal 6,7

Dažniausiai žmonės maldomis prašo Dievą, kad du ir du nebūtų keturi.  Nežinomas autorius

[TinSoldier]

Atsakas Paskalio lažyboms.



P.S. Citata ne Marko Aurelijaus, tik kažkodėl jam kartais priskiriama.

[Benamis]

Myliu sita Popieziu.

[TinSoldier]

Pernelyg įtartina ta Pranciškaus citata man buvo...

http://www.snopes.com/politics/quotes/popeatheist.asp

Nors ir liberalesnis jis, bet tokio lygio, kaip citatoj, dar nepasiekė

[a.t.sielis]

Citata gal ir nebloga, bet greičiausiai ne popiežiaus, o jį ironizuojančių/parodijuojančių sukurta. O paskui jau ji pasklido.

Bet šiaip įdomu panagrinėti.

- Nebūtina tikėti Dievu, kad būti geru asmeniu.

Na taip, nebūtina tikėti krikščionybės Dievo samprata, kad būti geru asmeniu.

Jeigu geras žmogus tiki gerumu kaip esmine vertybe, tai jau neša į transcendencijos pripažinimą.

Kita vertus, jeigu gerumas laikomas tik materijos šalutiniu produktu, tam tikru iliuziniu sentimentu; iliuzinės sąmonės, kuri susidaro veikiant smegenų mechanizmui, vienu iš pasireiškimų, tada jis gali tapti gana išskaičiuotinas (kaip pvz. amerikiečiai skaičiavo, kad geriau numesti atomines bombas ant japonų, ir padaryti daug aukų per trumpą laiką, negu tęsti karo veiksmus ilgesnį laiką, kur žus dar daugiau žmonių). Kitaip sakant, materialistiniai argumentai dažnai turės daug įtakos tokiam gerumui.

- Tradicinė Dievo sąvoka pasenusi.

Na taip, žodis "Dievas" tapo nuvalkiotas, įkrautas neigiamom reikšmėm, trukdančiom gilintis į esmę.

- Galima būti dvasingu, bet nereligingu.

Galima. Organizuota religija iš viso yra materialistinis reikalas pagal prigimtį.

- Gamta gali būti bažnyčios vietoje.

Kodėl ne, daug dvasingų asmenų ir šventųjų istorijoje klajojo gamtoje, ir patalpų buvimas ar nebuvimas nuo jų nieko neatėmė. Bet čia yra ir kita pusė, kad patalpos irgi netrukdo, jeigu Dievas yra visur, tai jis neaplenks ir patalpų.

- Vieni geriausių žmonių istorijoje netikėjo Dievu, tuo tarpu kai kurie iš blogiausių darbų buvo atlikti jo vardu.

Suabejočiau laipsniavimu. Kas įvertins, kurie buvo geriausi ar mažiau geri ir pagal ką? Kitas dalykas, kad teiginys demagogiškas, nes pirmoje teiginio dalyje kalbama apie netikėjimą, o antroje - apie [netikėjimą + veidmainystę + nusikalstamumą)], pateikiant tai kaip tikėjimą.

P.S.: o temos pavadinime "citatatos apie" čia specialiai klaida, ar atsitiktinai, tik nesiimama ištaisyti?

[TinSoldier]

Kita vertus, jeigu gerumas laikomas tik materijos šalutiniu produktu, tam tikru iliuziniu sentimentu; iliuzinės sąmonės, kuri susidaro veikiant smegenų mechanizmui, vienu iš pasireiškimų, tada jis gali tapti gana išskaičiuotinas (kaip pvz. amerikiečiai skaičiavo, kad geriau numesti atomines bombas ant japonų, ir padaryti daug aukų per trumpą laiką, negu tęsti karo veiksmus ilgesnį laiką, kur žus dar daugiau žmonių). Kitaip sakant, materialistiniai argumentai dažnai turės daug įtakos tokiam gerumui.

Net ir krikščioniškoj etikoj yra tokia sąvoka kaip "mažesnis blogis".
Neteisinu atominės bombos numetimo. Teisinu racionalų apmąstymą ir pasirinkimą. O ne svaigimą apie kažkokius transcedentinius gerumus.

[a.t.sielis]

Neteisinu atominės bombos numetimo. Teisinu racionalų apmąstymą ir pasirinkimą. O ne svaigimą apie kažkokius transcedentinius gerumus.

Aš irgi mėgstu racionalų apmąstymą ir pasirinkimą. Bet vienas iš racionalių dalykų, kuriuos žino kiekvienas, kad niekada nebūna taip, kaip suplanuoji. Kažkas vyksta pagal planą, kažkas vyksta visai ne pagal planą. Todėl kartais verčiau laikytis gero principo, negu išskaičiuoti pagal planą, nes vis vien nežinai, kaip pakryps reikalai ateityje.

[TinSoldier]

Net ir kiekviename žingsnyje rinkdamasis giliausią ir nuoširdžiausią gėrį, vis tiek nežinai kaip pakryps reikalai - galbūt net ir blogiausiai iš visų galimų variantų.

Tuo labiau, kad, kaip pats teigei:

Suabejočiau laipsniavimu. Kas įvertins, kurie buvo geriausi ar mažiau geri ir pagal ką?

Beveik neįmanoma įvertinti, ar tai, ką žmogus laiko "gėriu", iš tiesų buvo gėris.

[a.t.sielis]

Nu ką aš žinau, subombinti keliasdešimt tūkstančių civilių su atomine bomba - genijaus čia nereikia, suprasti, kad principas nėra baisiai geras.

Dėl didžiausio gėrio sutikčiau, mes nežinom, kas iš tikro yra gera, o kas bloga.