Pranašysčių prieskoniai gyvenimui

[paragraf 78]

Visada atsiranda debilų kurie gerą idėją paverčia mėšlu, čia aš apie religinį fanatizmą.
Šiaip galėtume sakyti humanizmas valdo, tačiau žmogui paaugus kyla egzistenciniai klausimai į kuriuos religija pateikia atsakymus. Retam kuriam jie nekyla. Čia jau visiškas dvasinis invalidas turi būti kad nekiltų egzistenciniai klausimai. Tie kas nuo mažumės susidūrę su religiniu auklėjimu lengviau randa atsakymus į įvairius egzistencinius klausimus. Be to religijotyrininkai pastebi jog žmonės nuo mažumės praktikuojantys religiją mažiau linkę į depresiją ir kitas psichines ligas, mažiau linkę pasinešti ant ezoterikos ir apskirtai yra harmoningesnės asmenybės.
O visą tą blogį kurį išsakiai, tai čia nesusipratimai kažkokie kurie nebūna dažni.
Be to padarei klaidą, Dievas nebaudžia, čia taip sako liaudies tikėjimas, teologija nesako kad dievas baudžia.
Be to kas blogo tame kad žmogus mokomas mylėti artimą ir gyventi harmonijoje su pasauliu?

[omcikas]

TIKRAI tikintis ir besilaikantis 10 Dievo isakymu, na nors 5 uzaugs daug moraliai atsakingesnis nei ateistas, humanistas, kuris morales normas pritaiko individualiai sau pagal situacija.PVZ Tikinciajam yra pasakyta nevok, o humanistas ateistas gali mastyt taip.. na is kaimyno vogt negalima..bet is valstybes, is darbo jei vogsiu tai nieko tokio, lygiai taip jis augina ir savo vaikus. Yra isakymas nesvetimoteriauk ir viskas cia aisku, o humanistas, ateistas gali interpretuot taip..aha mano zmona buvo neistikima todel ir as turiu teise but neistikimas.  Ir kuo toliau tuo labiau vertybes menksta kartele zemeje, kol pagaliau is ateisto, humanisto issivysto velniai zin kas..  Va cia ir pasimato tikrasis tikejimo pranasumas ugdant moralines vertybes pries humanizma ir ateizma ir visus kitus naujadarus. 

[crystal]

Na nieko sau...kažkaip labai jau silpni ir suvaržyti man atrodo žmonės, kai savo moralines vertybes stato ant tikėjimo. Ir dar tas pasakymas "tikinčiam yra pasakyta". Na kaip galima į tai remtis? Ką, neužtenka suvokimo kad kitas žmogus irgi yra lygiai toks pat kaip ir aš, jaučiantis ir išgyvenantis? Ar įsikalinimas nemenkina to tikro supratimo  kodėl turime laikytis moralinių nuostatų? Gal jau nuo čia ir nebereikia tos religijos?

paragraf78-religija neatsako į egzistencijos klausimus, tik suteikia iliuzijų. Gal kažkam nuo to ir lengviau, bet iš esmės tai tik dirbtinai palengvina susitaikymą su mirtimi.

[paragraf 78]

Tu negali sakyti jog religija neatsako į egzistencinius klausimus, nes pats to neesi patyręs. Čia tas pats kas kalbėtų šokolado mėgėjas ir tas kuris gyvenime šokolado neragavęs. Vienas sakys: Šokoladas yra skanu. Kitas sakys: šokoladas neegzistuoja.
Man religija atsako į mano egzistencinius klausimus, žinoma nuo to nemažiau abejonių būna, nes tikrai tikintis žmogus yra visada abejojantis. Ir tikrai ne pats svarbiausias klausimas man yra: Kas bus su manimi po mirties? Tai visiškai antraeilis klausimas.
Tu nusipiešęs kažkokį keistą religijos paveikslą, kuris neatitinka realybės ir visi tavo pasisakymai yra nukreipti prieš tą paveikslą, o ne prieš religiją kaip tokią. Tai tik pasunkina diskusiją, nes tau kaip mažam vaikui reikia aiškinti kas yra religija ir su kuo ji valgoma, o tada aiškinti kas ir kaip yra su ja. Būtų daug lengviau jei kalbėtume apie tai kas tikrai religija yra, o ne apie tavo susikurtą iliuziją apie ją.

[crystal]

Tu nusipiešęs kažkokį keistą religijos paveikslą, kuris neatitinka realybės ir visi tavo pasisakymai yra nukreipti prieš tą paveikslą, o ne prieš religiją kaip tokią. Tai tik pasunkina diskusiją, nes tau kaip mažam vaikui reikia aiškinti kas yra religija ir su kuo ji valgoma, o tada aiškinti kas ir kaip yra su ja. Būtų daug lengviau jei kalbėtume apie tai kas tikrai religija yra, o ne apie tavo susikurtą iliuziją apie ją.

Na, na, lengva tau atsakyti, kad mano netikras religijos supratimas, kai pats tuo galima sakyti gyveni.  Aš kalbu taip kaip matau ir kaip savo paprastame eilinio žmogaus gyvenime susidūriau su religija. Dauguma mano pažįstamų turi prastą požiurį į religiją, todėl nemanau, kad turiu iškreiptą požiūrį.

[paragraf 78]

Kaip tu gali turėti neiškreiptą požiūri jei apie dalyką tik iš nuogirdų girdėjai? Aš jau 15 metų studijuoju religiją vienokiais ar kitokiais aspektais ir tai dar neteigiu kad ją gerai išmanau, o tu teiogi kad išmanai...
Čia tas pats kad aš sakyčiau jog turiu neiškreiptą požiūrį į kvantinę fiziką kurios šiaip neišmanau, nors mano pora pažįstamų apie ją man yra pasakoję ir dar mačiau pora filmų apie ją. Viskas, aš esu kvantinės fizikos ekspertas.  Nuspręsta.

[crystal]

Ok, aš tikrai neišmanau visų tų religijų subtilybių, tačiau nesakyk, kad mano ankstesni postai buvo visiškai klaidingi. Įrodymui kodėl žmonėm nereikalingas tikėjimas, neprivaloma studijuoti ir aktyviai domėtis pačiomis religijomis.

[paragraf 78]

Tai kad tu nieko neįrodei, tik atskleidei savo įsivaizdavimą apie religiją. Tik tiek

[crystal]

Visos religijos yra dideli fantazavimai ir įsivaizdavimai. Jose nieko labai tikro ir nėra.

[paragraf 78]

Tikra eksperto verta nuomonė nulis argumentų, o tik garsus rėkimas.
Gal todėl religijotyrininkai jau pora šimtų metų ir tiria tuos fantazavimus.

[astropasaulis]

Tikra eksperto verta nuomonė nulis argumentų, o tik garsus rėkimas.
Gal todėl religijotyrininkai jau pora šimtų metų ir tiria tuos fantazavimus.

Žiauriai prajuokino pirmas sakinys.

[crystal]

Gal todėl religijotyrininkai jau pora šimtų metų ir tiria tuos fantazavimus.

Jei jie tiria apie religijose minimų asmenų ir įvikių egzistavimą, tai puiku, tik praplėsim savo istorijos žinias. Taip gyvenime kažkokio tikėjimo ir nebeliks

[paragraf 78]

Ne, religijotyra visiškai netiria asmenų ar įvykių, tai daro religijos istorija. Religijotyra tiria vykstančius fenomenus: sakralumą, profaniškumą, numisodinius potyriius, tremendum išgyvenimą, tai kas vyko in illo tempore, kuo tiki žmonės, kaip išgyvena santykį su anapusybe ir dar begalę kitų sričių.
Pradžiai gerai būtų jei persiskaitytum G. Beresnevičiaus "Religijotyros įvadą" tada jau galima diskusija. Nes dabar be pseudoateistinių šūkių iš tavęs kolkas nieko doro neišgirdome

[crystal]

Negarantuoju kad skaitysiu. Gal kada nors dėl bendro išprusimo. Kad ir kokius santykius išgyvena tikintieji, tai nelabai mane domina. Aš tik nematau prasmės to tikėjimo ir bendravimo su anapusybe, kuris išplaukia iš nelogiškos ir senos religinės pasaulėžiūros.

[TinSoldier]

Negarantuoju kad skaitysiu. Gal kada nors dėl bendro išprusimo. Kad ir kokius santykius išgyvena tikintieji, tai nelabai mane domina. Aš tik nematau prasmės to tikėjimo ir bendravimo su anapusybe, kuris išplaukia iš nelogiškos ir senos religinės pasaulėžiūros.

Yra ir mokslininkai ir tyrėjai užsiimantys placebo fenomeno tyrinėjimu. Vis dėl to, placebas nėra kas kitka kaip "dideli fantazavimai ir įsivaizdavimai", kaip crystal religiją ir apibūdino.

Aišku, kad religijos gali įtaką turėti tiek žmogui, tiek visoms kultūroms. Bet nemanau, kad tą crystal turėjo omenyje :?