Kodėl fizikų suvokimas apie pasaulį lygus 0

[eternal.bliss]

Nebandau nieko įrodyti. Tokį pavadinimą sugalvojau tik, kad paerzinčiau, o visa ką parašysiu priimkit kaip pasaką.

Paprasta idėja. Kaip viskas kas egzistuoja atsirado iš nieko.
Niekas arba visiška neegzistencija kuri yra lygi nematerijai, yra tyra sąmonė. Todėl gal net ir mokslo žmogus galės suprasti kaip iš nieko atsirado viskas. Niekas, arba nematerija yra objektas, pati sąmonė negali neegzistuoti- ji gali patirti visišką nebūtį, tapdama nematerija. Bet ji yra taip sakant nebūtyje.
Sąmonė patiria nebūtį tuomet kai ji sustoja judėjusi, nebeturi norų, susidomėjimo, to kas ją trauktų kažkur.
Kadangi sąmonė yra nemateriali, neturi jokios kokybės, jokių materialių rodiklių, ji gali būti bet kur bet kurioje vietoje, bet kada, jei negalioja jokie dėsniai, jokios ribos, tik 1 taisyklė- sąmonė visada yra, ji gali patirti nebūtį bet kaip ne materija, negali išnykti, būti sunaikinta, ji visada buvo visada bus.
Sąmonėj pradėjus judėti- judėjimas sukuria energiją, tuo pačiu ir kokybę, ir materijos išraišką, būtį.
Kadangi visa materija yra tiktai tos pačios 1 sąmonės judėjimas, pačios materijos dėsniai yra sukurti, tos sąmonės judėjimo. Juos galima pakeisti, apeiti, todėl nei vienas fizikos dėsnis nėra galutinis.

Tačiau, akmens, augalo ar gyvūno sąmonė negali savęs atpažinti, negali suprasti, kad visa kas yra aplinkui yra tiktai jo judėjimo padarinys, holograma, projekcija. Jei neturi galimybės, kaip tik žaisti savo susikurtą žaidimą ir patirti tai ką norėjo.
Kitos būtybės, kurių intelektas ir analizavimas yra labiau pažengęs, gali suprasti, ir išties, jeigu nėra atsirišusios savęs nuo gamtos, jos labai lengvai pradeda keisti viską pagal savo norą.(kodėl taip yra parašysiu)
Tačiau va yra žmonės, jie yra atskyrę save nuo gamtos, kodėl- galite patys susigalvoti pilna teorijų bet tai yra istorija, viena aišku, kad natūralus žmogaus vystymasis buvo sudrumstas.
Tai sukuria visiškai kitokią situacija, žmogus suvokia viską dualizmo pasaulėžiūroje, kadangi jis nebėra artimas gamtai, jis nebegali pajausti gamtai būdingos harmonijos, ir vienybės.
Todėl šiuo eksperimentu pati sąmonė save bando pamatyti kaip kažką atskiro, ji nesąmoningai traukiasi, tolsta. Tačiau kuo toliau ji eina tuo mažiau jos išlieka, nes pati sąmonė kaip viena negali pasidalinti(ji tik gali save matyti skirtingu kampu, požiūriu, sąmoningumu), ir dėl šios priežasties, kritiško dualizmo atvejai baigiasi visišku išnykimu.
Dualizmui labai sunku gyžti atgal į harmoniją, nes jis nebemato ryšio, be pagalbos jam neįmanoma to padaryti, nes tiktai šis sąmoningumas yra paremtas vėžio principu.

Sąmonė pasireiškusi kūne, kuris sugeba suvokti, kad viskas yra tiktai jo išraiška, gali bet ką. Nes jis tampa tos vienos sąmonės materialia išraiška kuris susivokė save- jis tampa absoliutu, kuris gali išbūti materialiame kūne, kartu patirti savo sukurtą materiją. Gali keisti bet ką, gali keliauti bet kokiu greičiu, iš nieko sukurti viską, nes jis iš tiesų būtų tiktai savyje, ir santykiautų tik su savo susikurta realybe, kurią jis pats valdo ir kuria.

Tai tiek šio vakaro pasaką baigiu.
Tiems kas nori pasiginčyti sakau- tai tik pasaka, neteigiu, kad tai tiesa, todėl neverta ginčytis dėl to 
Jei kas norės pratesimo kitam vakarui, rašykit į pm su tematika. 

[TinSoldier]

Įdomu Kaip pasaka, aišku.
Tikiuosi, kad neturi nei menkiausios minties to prakišti kaip rimtų idėjų. Jei ne, tuomet tikrai labai įdomu paskaityti buvo

[eternal.bliss]

Prakišti? ne, nebandau ir pasakų apie ateivius ar dvasias prakišti tarp rimtų. 
Be to ši pasaka net savyje nepraeitų, nes pasak jos, dualistinis požiūris negali to suprasti. Todėl jeigu net pasakoje ji nepraeitų, tai neverta net bandyti. 

[Teroras]

Tikiuosi, kad neturi nei menkiausios minties to prakišti kaip rimtų idėjų.

O kodel ne? As nesikabinu, bet butu idomu isgirsti tavo nuomone.

[TinSoldier]

O kodel ne? As nesikabinu, bet butu idomu isgirsti tavo nuomone.

Labai nenoriu pradėti ginčytis ten, kur visai nereiktų ginčytis. Tai tik paršysiu, kad tiesiog pirmas sakinys remiasi klaidinga logika:

"Niekas arba visiška neegzistencija kuri yra lygi nematerijai, yra tyra sąmonė"

Kadangi jau pirmas sakinys, pirma prielaida apie sąmonę - visiškai iš oro ištraukta - viskas kas ant to statoma - irgi iš oro ištraukta Mano nuomone.

[Nežinukas]

Gal ir galima būtų čia gal ką išspausti: "Niekas arba visiška neegzistencija kuri yra lygi nematerijai, yra tyra sąmonė", tik reikia sužinoti, kas yra materija.

[eternal.bliss]

Materija yra sąmonės judėjimo išraiška. Sąmonė+energija.
Atitikmenų gali rasti ir religijose. pvz- Shiva ir Sakti. Shiva kaip toks yra naikintojas nes tyra sąmonė stabdo savo judėjimą ir to pasakoje materija išnyksta, todėl jis dažniausiai "miega".
Krikščionybėje- Dievas sukūrė viską, iš nieko. Kai aplinkui nebuvo iš ko kurti. Todėl jis kūrė iš savęs, todėl jis yra visur, viską mato ir žino, nes yra visur. Be to Kristus irgi sakė "Perskelk medžio gabalą - ten esu aš, pakelk akmenį ir ten rasi mane." 

[eternal.bliss]

Į temą. 
https://www.youtube.com/watch?v=-kDiAgFx02A&feature=g-all-u

[idenmeyou]

Nebandau nieko įrodyti. Tokį pavadinimą sugalvojau tik, kad paerzinčiau, o visa ką parašysiu priimkit kaip pasaką.

Paprasta idėja. Kaip viskas kas egzistuoja atsirado iš nieko.
Niekas arba visiška neegzistencija kuri yra lygi nematerijai, yra tyra sąmonė. Todėl gal net ir mokslo žmogus galės suprasti kaip iš nieko atsirado viskas. Niekas, arba nematerija yra objektas, pati sąmonė negali neegzistuoti- ji gali patirti visišką nebūtį, tapdama nematerija. Bet ji yra taip sakant nebūtyje.
Sąmonė patiria nebūtį tuomet kai ji sustoja judėjusi, nebeturi norų, susidomėjimo, to kas ją trauktų kažkur.
Kadangi sąmonė yra nemateriali, neturi jokios kokybės, jokių materialių rodiklių, ji gali būti bet kur bet kurioje vietoje, bet kada, jei negalioja jokie dėsniai, jokios ribos, tik 1 taisyklė- sąmonė visada yra, ji gali patirti nebūtį bet kaip ne materija, negali išnykti, būti sunaikinta, ji visada buvo visada bus.
Sąmonėj pradėjus judėti- judėjimas sukuria energiją, tuo pačiu ir kokybę, ir materijos išraišką, būtį.
Kadangi visa materija yra tiktai tos pačios 1 sąmonės judėjimas, pačios materijos dėsniai yra sukurti, tos sąmonės judėjimo. Juos galima pakeisti, apeiti, todėl nei vienas fizikos dėsnis nėra galutinis.

Tačiau, akmens, augalo ar gyvūno sąmonė negali savęs atpažinti, negali suprasti, kad visa kas yra aplinkui yra tiktai jo judėjimo padarinys, holograma, projekcija. Jei neturi galimybės, kaip tik žaisti savo susikurtą žaidimą ir patirti tai ką norėjo.
Kitos būtybės, kurių intelektas ir analizavimas yra labiau pažengęs, gali suprasti, ir išties, jeigu nėra atsirišusios savęs nuo gamtos, jos labai lengvai pradeda keisti viską pagal savo norą.(kodėl taip yra parašysiu)
Tačiau va yra žmonės, jie yra atskyrę save nuo gamtos, kodėl- galite patys susigalvoti pilna teorijų bet tai yra istorija, viena aišku, kad natūralus žmogaus vystymasis buvo sudrumstas.
Tai sukuria visiškai kitokią situacija, žmogus suvokia viską dualizmo pasaulėžiūroje, kadangi jis nebėra artimas gamtai, jis nebegali pajausti gamtai būdingos harmonijos, ir vienybės.
Todėl šiuo eksperimentu pati sąmonė save bando pamatyti kaip kažką atskiro, ji nesąmoningai traukiasi, tolsta. Tačiau kuo toliau ji eina tuo mažiau jos išlieka, nes pati sąmonė kaip viena negali pasidalinti(ji tik gali save matyti skirtingu kampu, požiūriu, sąmoningumu), ir dėl šios priežasties, kritiško dualizmo atvejai baigiasi visišku išnykimu.
Dualizmui labai sunku gyžti atgal į harmoniją, nes jis nebemato ryšio, be pagalbos jam neįmanoma to padaryti, nes tiktai šis sąmoningumas yra paremtas vėžio principu.

Sąmonė pasireiškusi kūne, kuris sugeba suvokti, kad viskas yra tiktai jo išraiška, gali bet ką. Nes jis tampa tos vienos sąmonės materialia išraiška kuris susivokė save- jis tampa absoliutu, kuris gali išbūti materialiame kūne, kartu patirti savo sukurtą materiją. Gali keisti bet ką, gali keliauti bet kokiu greičiu, iš nieko sukurti viską, nes jis iš tiesų būtų tiktai savyje, ir santykiautų tik su savo susikurta realybe, kurią jis pats valdo ir kuria.

Tai tiek šio vakaro pasaką baigiu.
Tiems kas nori pasiginčyti sakau- tai tik pasaka, neteigiu, kad tai tiesa, todėl neverta ginčytis dėl to 
Jei kas norės pratesimo kitam vakarui, rašykit į pm su tematika. 

pasaka ar ne , bet tai ka tu minejai mano poziuriu realiausias paaiskinimas daug kam , jo labiau didele dalis fiziku mano tai ka tu rasei

[eternal.bliss]

Tuomet puiku