Dievas bei religija. Tikit ar ne. Ką apie tai manot. Argumentai

[paragraf 78]

Dabar kolkas puslapis neveikia. Bet tikimės jog artiiausiu metu pavyks jį sutvarkyti.

[.L.U.T.H.O.R.]

Malda tai kaip paprasčiausias energijos nukreipimas, tik vienur kreipiamasi į Aukščiausiąjį, kitur į Visatą ar kokią dievybę, bet esmė, kad kur dėmesys ten energija. Visa tai yra veiksminga. Ir kuo daugiau žmonių tuo veiksmingiau.

[inkognito]

Juokinga. Genijui  sukūrusiam visatą ir jos dėsnius,tobuliausias ateivių bei žmonių bendruomenes būtini kažkokie tai nupirktų verkšlentojimų klenčinimai? Norit pasakyti kad jeigu aš šlykščiai išdavęs manimi pasitikėjusius žmones privedęs juos prie savižudybių ,paaukosiu kažkiek tai  bažnyčiai,sumokėsių besimeldžiančių už mano niekšybes gaujai,gausiu pilną nuodėmių indulgenciją ir toliau švaria sąžine galėsiu sėti blogį? Juokinga tokia religija ir pats  supratimas,tai tikrai tik tamsių žmonelių mulkintojų gauja.

[paragraf 78]

Žinai kas iš tiesų juokinga? Tai kad tu varydamas ant religijos visada parodai jog nesupranti jos principų.
Paaiškinu kaip yra iš tiesų. Jei padarei nuodėmę, tai jokia indulgencija, nei mokėjimas bažnyčiai ir jokie verkšlenimai nepadės, jei nebus tavo asmeninio gailesčio. Pvz. per išpažintį kunigas neturi teisės duoti išrišimo jei žmogus nesigaili už savo nuodėmes.
Tai gi jei nusidėjai, tik gailestis tave išgelbės.

[la.benas]

Man nepatinka pati idėja, kad reikia savo nedorybes papasakot kažkam kitam... Negi neužtenka pasimelsti - pamedituoti besigailint, ir beprašant atleidimo?

[.L.U.T.H.O.R.]

Aš manau, kad užtenka. Bet ne visiems vienodai.

[paragraf 78]

Šiaip Jungas būdamas protestantu pastebėjo jog tuose kraštuose kur pas katalikus būna stipri išpažinties institucija ir tradicija, katalikai mažiau už protestantus turi visokių psichologinių problemų.
Išpažinti yra svarbu. Kai kurios protestantiškos bendruomenės kurios neturi išpažinties sakramento, nuodėmes vistiek išpažįsta kuriam nors patikimam bendruomenės nariui.
Kitose kultūrose nuodėmių išpažinimas būna viešas, arba surašomas ant lapo ir pan. Bet kuriuo atveju, kaip pastebi Jungas, neužtenka tik pasimelsti ir paprašyti atleidimo, nes tada toks žmogus niekada nebūna tikras kad nuodėmė jam atleista. Bet kuriuo atveju reikia kažkokio ritualo.

[.L.U.T.H.O.R.]

Čia jau greičiau toks dalykas slypi žmogaus psichologijoje. Noras išsipasakoti ir būti paplekšnotam per petį: "Tau atleista".

[paragraf 78]

Gal ne tiek noras išsipasakoti, aš va pavyzdžiui neturiu jokio poreikio išsipasakoti, čia greičiau toks sakykime teisinis dalykas. Štai nuo dabar tau atleista.
Yra toks palyginimas. Išpažintis kaip mašinos pirkimas. Tu ateini pirkti (atleidimo) mašinos, Dievas tau ją parduoda. Kunigas šiuo atveju yra notaras kuris sutvarko dokumentus ir tu tada tiksliai žinai, kad mašina nuo šiol priklauso tau.
Na tikiuosi aiškiai palyginimą išdėsčiau.

[eternal.bliss]

Nėra jokių "įstatymų" visatoje, yra principai kuriais veikia ir kuriais sukurta visata. Niekas nieko nevaldo, nekontroliuoja nes patys princypai viską nusako.

Visa kita yra tik maskavimas paprastų dėsnių.

Malda nebutinai veikia visada, ir kiti už tave pasimeldę nebutinai tau atneš kažką.
Malda šiuo atveju naudojasi dėsiu- tai ką jauti- tą ir patiri- tas ir yra.
Jei žmogus už kurį meldžiasi yra kardinaliai kitokios energijos ir būties, jam teigiama energija atneš dar didesnį diskomfortą.
Joks kunikas nieko atleisti niekada ir negali- jis tiesiog pasako, kad tau yra atleista- ir jei žmogus patiki tuomet jaučia- ir dėsnis vėl pradeda veikti. Pats žmogus sau atleidžia o ne kunigas.

Jegu nori neturėti karmos- arba kaip išsireiški- atleidimo, tau tereikia pakeisti savo būtį. Nėra jokių nuodemių, yra tik veiksmas ir atoveiksmis, noras ir pasekmė. Žmogaus sąmonė nusako būtį, norus, pomėgius, asmenybę, veiksmus, kalbą ir t.t. Keičiant betkokį būties aspektą keičiama sąmonė kas pakeičia ir realybę, ir atoveiksmius, ir ateitį.

[xsistemax]

Išpažintis svetimam žmogui{kunigui}formuoja stiprią priklausomybę nuo to žmogaus.Nes jis sužino tavo paslaptis.
To ir siekia klerikalai,nes kitaip neturės "avelių",kurias galėtų ganyti,vadinkim dalykus tikraisiais vardais.
Žmogui iš tiesų palengvėja po išpažinties,bet čia nėra nieko dieviško,moterims irgi palengvėja,kai išpasakoja draugėms šeimos problemas. 

[paragraf 78]

Na kiek ėjau išpažinties tikrai ne visada palengvėja, vis rečiau ir rečiau tai patiriu.
O dėl priklausomybės tai čia jau visiškai iš piršto laužtas dalykas, nes tikrai neišsivysto priklausomybė. Retas kuris turi savo asmeninį nuodėmklausį. Paprastai eini pas tą kunigą kuris tuo metu kai tau reikia sėdi klausykloje.
Kiek kalėjau su kunigais ar nesunku jiems sužinoti svetimas nuodėmes, tai visi kaip vienas tvirtino, kad pradžioje būna sunku nes visas atsimeni, bet po kurio laiko nebeatsimeni išpažįstamų nuodėmių, tiesiog toks srautas žmonių praeina, kad nebefiksuoji kas ką sako.
Apskritai, kuo žmogus mažiau išmano apie išpažintį ir jos malones, bei praktikavimą, tuo jis garsiau rėkia kokia tai nesąmonė.

[xsistemax]

Aš vis tiek pasiliksiu prie savo nuomonės.Geriau jau išsipasakosiu žmonai,dukrai ar broliui.Jie geriau supras...

[paragraf 78]

Niekas juk tavęs neverčia eiti išpažinties, nenori neik, tai tavo reikalas. Išsipasakok žmonai, dukrai, gal jos tikrai dvasingesnės už tave ir sugebės tau patarti dvasiniuose dalykuose.

[xsistemax]

Taikliai pastebėjai,aš neturiu emocijų.Tikriausiai jas vadini dvasingumu?