Ką reiškia duona Jėzaus maldoje?

[a.t.sielis]

Jėzaus maldoje "Tėve mūsų" yra žodžiai, "kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien". Ar čia turima galvoje maistas?

[paragraf 78]

Tai nereiškia maisto, tai yra prašymas visokeriopai rūpintis žmogumi. Duona paprastai buvo labiausiai naudojamas maisto produktas, todėl ji pasirinkta kaip simbolis dieviško rūpesčio žmogaus kasdienybe

[Lucas]

Pateikiu savo tamsuolišką nuomonę:

Greičiausiai tai iš tikrųjų ir reiškia duoną, nes senovėje manau kasdien sočiai pavalgyti buvo tikrai didelė prabanga. Tad nieko keisto nebūtų, jeigu žmogus tikrai prašytų iš savo dievo maisto. Juk noras pavalgyti visada bus aukščiau už visas morales ar norą pažinti - badaudamas nieko nei nepažinsi, nei super moralus nepasidarysi.

Tai nereiškia maisto, tai yra prašymas visokeriopai rūpintis žmogumi. Duona paprastai buvo labiausiai naudojamas maisto produktas, todėl ji pasirinkta kaip simbolis dieviško rūpesčio žmogaus kasdienybe

Iš tiesų, čia gali būti turima omenyje kokia tai nors kasdieninė dievo palaima ar kiti abstraktūs dalykai, ar tiesiog elementariausias saugumo jausmas (tave saugo kažkas galingas iš aukščiau), tapatinami su jau minėta duona - sotumo garantu. Nes galima būtų teigti, kad galima ,,pasisotinti dievo meile'' ir t.t. (Ne man apie tokius dalykus kalbėti)

Bent kokiu atveju, jeigu čia tikrai Jėzaus malda, tai jis turbūt tiksliausiai ir pasakytų, ką turėjo galvoje. Na, bet tuomet to klausti reikėjo prieš 2000 metų, o ne dabar.

[paragraf 78]

Na matai, norint išsiaiškinti ką norėta pasakyti, biblistikoje žiūrima į kontekstą. Tai ką sakiau labai gerai atskleidžia šito skyriaus pabaiga:

25 „Todėl aš sakau jums: per daug nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas už drabužį? 26 Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos? 27 O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?! 28 Ir kam gi taip rūpinatės drabužiu?! Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, 29 bet sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų. 30 Jeigu Dievas taip aprengia laukų gėlę, kuri šiandien žydi, o rytoj metama į krosnį, tai argi jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai? 31 Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: 'Ką valgysime?' arba: 'Ką gersime?', arba: 'Kuo vilkėsime?' 32 Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. 33 Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta. 34 Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai gana savo vargo".

Čia labai aiškiai apibrėžiama, kad duona nėra maistas, tiksliau maistas tėra vienas iš nežymių dėmenų, o kalbama apie visokeriopą gerbūvį, kuris įima ir materialius ir psichologinius ir dvasinius aspektus, t.y. gerbūvio visumą. Teigti, kad čia kalbama apie maistą yra eilutės traukimas iš konteksto.

[meme]

maistas. įvairus - ta prasme, ne tik šiam kūnui, kurį kirmelės sugrauš po žeme, juo manau mažiausiai kvietė rūpintis.... ))