geris ir blogis.

[time]

Gėris ir blogis yra atšakos einančios ne iš dvasinių dalykų, bet iš logikos.

Žmogaus logika yra veiksmai, kuriuos jis nuolat daro atsižvelgdamas į globalią visuomenės mąstyseną. Gėrio samprata daugiau siejasi su gerų darbų darymu, pagalba, užjautimu, supratimu, empatija. Šis logiškas supratimas yra išmoktas ir jis išmokstamas dar mokykloje arba iš tėvų. Logiškas supratimas, kad gėris yra būtent tos krypties (kaip ir daugelis supranta), yra pats teisingiausias, bet nevisada veiksmingiausias būdas pasireikšti ir patirti gėrį. Būna atvėjų, kada gėris sumaišomas su blogiu, visa tai lemia sąžinė, kuri yra atmintis, patirtis veiksmų, kuriuos darydamas žmogus jaučiasi itin gerai.

Visas gėrio suvokimas yra neapibrėžtas iki galo. Visa tai yra paslaptinga ir nepaaiškinama. Vienintelis dalykas, kuris leidžia painioti blogį su gėriu yra sąžinės (atminties) nebūvimas. Ieškojimas iš kur pas žmogų ateina logika, veda pas Dievą ir kūrėją.

Kūrėjas turėtų mokėti valdyti betkurį žmogų, kaip jis nori ir kaip jam reikia. Visas šis didelis kūrinys yra sukurtas kūrėjo ir kiekviename daikte veikia logika. O logika yra suplanuota.

Tai gali būti, kad naudodamas daviklius per anapusinį pasaulį, kurėjas turi prieigą valdyti betkurį žmogų ir suteikti logikos ypatybes, kokių jis pageidauja. Vadinasi, kada vyksta karai, riaušės ir visi blogi dalykai tai yra kūrėjo kaltė. Jis tokiu būdu "žaidžia" su savo kūriniais.

Bet kita vertus, mes galime būti netopačio kūrėjo kūriniai ir nepriklausyti jam visiškai. Jeigu šis kūrėjas sukūrė žmogų ir leido jam savarankiškai mąstyti, vadinasi, mūsų atsiradimo vieta ne žemė. Pirminis žmogus yra ne iš žemės.