Tikėjimas į aukštesnes jėgas

[gidas]

kaip sakė apaštalas Paulius: gyvename tik kartą, tam kad numirtume ir patektume į dangaus karalystę

Apaštalas Paulius "pusiau" teisus - iki "ir". Toliau taškas.
Visiems nusibodau iki gyvo kaulo - kartojuosi.
Administratorius pats yra sofizmų mėgėjas - jo motto apačioje yra "sofizmas". Sakyčiau neblogas sofizmas, nes kalba tam atveria labai plačias galimybes. O kalba - tai proto "organonas"...,  jei ne daugiau.
Balas idenmeyou.   

[puodukas]

nes kalba tam atveria labai plačias galimybes. O kalba - tai proto "organonas"...,  jei ne daugiau.   

_{pasitaikė proga, tai įdedu  :} "Tylėjimas yra būsimojo amžiaus paslaptis, o žodžis- šio pasaulio įrankis" _{Efrem Sirin}

[glow=red,2,300]преподобный Ефрем Сирин. «Молчание есть тайна будущего века, а слово - орудие этого мира» (св. VII в. преп.[/glow]

[gidas]

Deja, aš protą ir kalbą  esu "nužeminęs" - bandau tai susieti su evoliucija. Surišti per Pavlovo sąlyginį refleksą.
Sąlyginis dirgiklis gali būti ir gentainio skleidžiamas garsas.  Ir t.t.
Pagal tave - žodis yra protas. Su tuo sutinku.

[puodukas]

Pagal tave - žodis yra protas.

Aš ne taip supratau tą pasakymą.
Žodis- tai mintys arba galvoje, arba garsiai išsakytos, o tylėjimas tai taip pat proto (o gal "AŠ") būsena be minčių, kuri galima ir šiam gyvenime. Kažką panašaus yra rašęs eternalbliss , tik nebepamenu kurioje temoje.

[gidas]

tylėjimas tai taip pat proto (o gal "AŠ") būsena be minčių, kuri galima ir šiam gyvenime.

Lieku prie savo "schemos".
Galėčiau tik pacituoti liaudies išmintį - "Kalbėjimas sidabras, o tylėjimas - auksas""
Žodis ir tylint yra protas. Neįsivaizduoju proto būsenos "be minčių". Tai mano problema...
Kaip "konstruoji" savo mintis, viską, kas gimsta tavo galvoje? Nori ar nenori visą tai - garsiai ar "be garso" - koduoji kalba. Kitaip mes būtume "paprasti" žinduoliai, besielgią kaip mums "liepia" instinktai.
Proto ar žodis - pliusas evoliucine prasme ir turbūt pliusas egzistencijos prasme, nes rado būdų  įprasminti žmogaus būtį.
Protas - lazda su 2 galais.

[Vytautas]

Na su tą aukščiausia jėga arba kūrėjais paplepu laikas nuo laiko  . Tiesiog žinau kad jie yra. Savo laiku dar ir pademonstravo man savo galimybes. Kukliai bet efektingai. Todėl esu visiškai ramus kad su šiuo pasauliu ir mumis negali nutikti nieko blogo. Pvz stebiuosi Lietuvos klimato sąlygom. Bent man tai atrodo idealus valdymas. Absoliučiai jokių problemų. Dabartinis pasaulinis konfliktas su Krymu taip pat keistas. To niekada nebuvo. Karinis konfliktas su tūkstančiais kareivių ir jokių aukų. Lieka tik stebėti kūrėjų ir  žmonių anapusinių sielų darbą suvaldant žmonės šiame pasaulyje.

[puodukas]

Neįsivaizduoju proto būsenos "be minčių". Tai mano problema...
Kaip "konstruoji" savo mintis, viską, kas gimsta tavo galvoje? Nori ar nenori visą tai - garsiai ar "be garso" - koduoji kalba.

Aš ir lygiai tai pat neįsivaizduoju, bet gan kelia pasitikėjimą autoriai, kurie apie tai rašo. O ir tas minčių nebuvimas palei aprašymus, tai ne tuščia galva, o kaip rašo "pradedi matyti viską taip, kaip yra". gal vietoj minčių lieka vien vaizdai ?
_{pilnesnis aprašymas kito autoriaus Isaako Sirino}: http://predanie.ru/lib/book/read/67902/#toc42

[omcikas]

Todėl esu visiškai ramus kad su šiuo pasauliu ir mumis negali nutikti nieko blogo.

Nekritikuodamas klausiu, o kaip 1 ir 2 pasauliniai karai nusineše milijonus gyvybių, ne taip jau seniai per Kalėdas įvykęs cunamis pražudęs virš 100 000 žmonių, japonijos cunamis?
Negalima sakyt, jog negali nutikt nieko blogo..

[idenmeyou]

Na su tą aukščiausia jėga arba kūrėjais paplepu laikas nuo laiko  . Tiesiog žinau kad jie yra. Savo laiku dar ir pademonstravo man savo galimybes. Kukliai bet efektingai. Todėl esu visiškai ramus kad su šiuo pasauliu ir mumis negali nutikti nieko blogo. Pvz stebiuosi Lietuvos klimato sąlygom. Bent man tai atrodo idealus valdymas. Absoliučiai jokių problemų. Dabartinis pasaulinis konfliktas su Krymu taip pat keistas. To niekada nebuvo. Karinis konfliktas su tūkstančiais kareivių ir jokių aukų. Lieka tik stebėti kūrėjų ir  žmonių anapusinių sielų darbą suvaldant žmonės šiame pasaulyje.

Na apie aukas net neverta išsiplėsti, neaišku kas dar nutiks Kryme, be to nežiūrėkime vien tik į šią situaciją, jei kažkuriuose keliuose laikraščiuose nėra aprašomi įvykiai įvairiuose pasaulio kampeliuose, nereiškia, kad jie neįvyksta, kasdien daug žmonių patiria smurtą, yra nužudomi ar kaip kitaip sužlugdomi, tad nematau čia puikaus "valdymo". 

[gidas]

Puoduk, nukrypom nuo temos.

O ir tas minčių nebuvimas palei aprašymus, tai ne tuščia galva, o kaip rašo "pradedi matyti viską taip, kaip yra". gal vietoj minčių lieka vien vaizdai ?

Pacituosiu keletą senų šulų (berods jau kažkur esu citavęs).

F. de Sosiūras  - „Jei atmesime žodžius, psichologiniu požiūriu mūsų mintys tėra viso labo beformė neaiški masė. Filosofai ir lingvistai visada pripažino, kad be ženklų negalėtume skirti vienos idėjos nuo kitos. Mąstymas pats savaime tėra tarsi ūkas naktiniame danguje, kurio nei ribų, nei tikslaus pavidalo nežinome. Jis neturi jokių iš seno slypinčių idėjų ir, kol nevirsta kalba, jame nėra nieko aiškaus".

E Kasyreris - „ Neturėdamos kalbos dovanos, per kurią nutiestų tiltą tarp savęs ir pasaulio, gyvūnas lieka įkalintas savyje. Žmogus kuria simbolius ir todėl iškyla virš pasaulio ir savęs". Kitais žodžiais, takoskyra tarp žmogaus ir gyvūnų - tai simboliais pagrįsta kalba.
E. Kasyreris akcentuoja takoskyrą (kuri, beje, vertinama prieštaringai), bet tuo pačiu nurodo ir kelią, atvedusį prie kalbos atsiradimo. Tas kelias - evoliucija, o atsakymo į klausimą „kaip?" reikia ieškoti etologijoje ir gimininguose moksluose. 

Žmogaus smegenų veiklos tyrimai, etologija ir kt. panašios mokslo kryptys tais laikais žengė pirmuosius žingsnius, ir  F. de Sosiūras, ir E Kasyreris tegalėjo vertinti problemą pagal tų laikų mokslo lygį, todėl ir  sulaukė nemažai kritikos, nors esmę jie ir užčiuopė.

Vaizduotė turi neabejotiną ir svarbų ryšį su protu/mąstymu, tik ji yra senesnis sąmonės fenomenas, nei kalba - vaizdinę atmintį (gebėjimą „mokytis"), tuo pagrindu ir vaizdinį mąstymą „čia ir dabar" (priklausomą nuo konkrečių juslinių išorės dirgiklių „čia ir dabar") - kas ir lemia adaptacinius gyvūno sugebėjimus, t.y., logišką instinktyvią jų elgseną - turi ir gyvūnai. Bandomis gyvenantys gyvūnai turi ir „kalbą", bet tik kaip primityvią, iš esmės, tik horizontalią „komunikacijos" priemonę.

Sąlyginių dirgiklių sekų ilgėjimas kartu su kalbos kaip sąlyginio dirgiklio atsiradimu ir evoliucionavimu  suteikė gyvūnų „vaizdiniam mąstymui" tai, ką šiandien drįsčiau pavadinti protu.

Tavo nurodytas šaltinis man per sunkus.