Mekabciel Blog'as

[Mekabciel]

Tai tolygu pasakymui: "sviestas pasitalpins save kitoje sviesto dalyje"

Būtent!
Tai kokios tada problemos žmogaus "sąmonę, sielą" patalpinti į „metalą", kuris yra dalis tos pačios sąmonės? Ir dar klausimas ar ta siela išvis egzistuoja, kad ją reiktų su neva materialiais įrankiais perkelinėt iš vieno objekto į kitą? Gal tai tiesiog psichologinė žmogaus problema, kažkoks psichologinis barjeras, užtvara(ego)?
Kad tai jau daroma ir bus padaryta aš net neabejoju, tai veikiau laiko klausimas.

Enšteinas(berods) yra pasakęs jog šita visata viena didelė mintis. Tai šita materija iš esmės yra ta pati dvasia. Tik tankioje būsenoje. Mes neesame lankstūs dėl to ir matomas vaizdas yra labai grūbus, konkrečių linijų ir formų.

Aš rašiau apie žmogaus sąmonę. Apie žmogaus "Aš". Mano požiūriu sąmonė yra nemateriali (neturi jokių materijai būdingų savybių), visuomet asmeniška, netapati mąstymui ir asmenybei. Tai neatsiejama gyvų organizmų dalis.

Šiaip čia tarp kitko, galima retkarčiais atkreipti dėmesį jog visi sutikti žmonės dažnai sako "Aš". Mes visi esame Aš. Kažkokia Matrica, kurioje visi Aš, bet tie Aš visi sau jaučia savo pasaulius...
""Čia aš -Aš - o jūs visi kiti - Vitus, Vytautai, cs ir t.t. ir jums negalima naudot Aš, nes Aš esu Aš, o ne jūs... "" Būtų gerai išsiaiškinti, kas iš mūsų tikrasis Aš. Čia kaip ir su Dievais. Kas iš mūsų tikrasis Dievas...
@Vytautas pvz aiškina, jog ten kas kelintas yra originalas... Kaži kodėl kiti "neoriginalai" irgi naudoja tą žodį Aš? Kas čia per sistemos bug'as... !?!?

Ar apskritai, klausimas apie vietą, turi prasmę...

Taip, sutinku, ner prasmės apie vietą šnekėt... Matyt tereikia paimti ir susitarti, kad mes esame viskas ir tas viskas yra vientisas. Mes vienas didelis mąstantis kompiuteris, mintis, holograma, Aš.

Drįstu prieštarauti.
Kiekviena mikroschema veikia tiksliai kaip laikrodis. Tereikia vienai mikroschemai Tamstos kompiuteryje pradėti veikti chaotiškai, vietoje vienetuko išėjime išduoti nuliuką ir labai galimas daiktas, kad šis mano laiškas monitoriaus ekrane nebus matomas

Tiesiog harmoningai ir ta harmonija kartais pasireiškia per vieno kito miesto subombinimą...
Tu aprašei vieną individą ir dar net ne ryšyje su kitais. Sakyčiau būtent dabar žmonių kompiuteriuose ir veikia randominiu principu. Kiekvienas sau ir dėl to tokie dideli disbalansai sistemoje, o nelygybės mastai, didžiausi istorijoje. Žinai kai nėra kitų pojūčio, nėra tavęs balansuojančių veiksnių. Sąžinės pavyzdžiui.

Ir tada dar klausimas, kas yra sveikas, o kas nesveikas ir pagal ką tas sveikumas matuojamas? Jei pagal laimės rodiklį, kaži koks pas lietuvius laimingumo koeficientas? Ir poto sekantis klausimas koks tas laimingumas - dvasinis/materialus?

Galima didinti mikroschemų skaičių iki begalybės, bet visos jos veiks kaip automatai pagal tam tikras komandas. Taip veiks net save apmokantys kompiuteriai.... 
...kiek skudurinėje lėlėje...

Tai vėl gi klausimas, žmogus programa ar neprograma? Ir kas laikoma programa, kada prasideda ir baigiasi DI? Jei kaip paminėjai sukūrus begalybę microshemų turinti kompiuterį jis vistiek bus automatu. Jei jis veiks identiškai kaip žmogus, be skirtumų - vadinsi tai automatu? Tai tik patvirtinsi jog žmogus taip pat yra automatas. Žmogus gi replikuoja save, išoriniuose daiktuose. Žmogaus DI kūrimas yra taip pat automatinis. Kaži ar žmones gali nekurti DI ar nesiekti pažinti? Žmones gali tiesiog visi susitarti ir nieko nebedaryt? 😃 Nes jei  negali, tai iš esmės neįgyvendinta DI idėja būtent ir verčia žmogų ji realizuoti, sukurti. Tai idėja yra kaip kažkokia ateinanti protinga būtybė, kuri priverčia žmogų sukurti DI, kokio ten primityvumo ji bebūtų. Ir gaunasi jog, Kūrėjas, Kūrinys, DI yra uždara vientisa grandinė. Kūrėjas pagal savo atvaizdą sukūrė Kūrinį, o mes pagal savo atvaizdą DI.

Robotas nuo žmogaus skiriasi tuo, jog žmogus užduoda gyvenimo prasmės klausimą. Bet tam, kad žmogus užduotų šitą klausimą, jam reikia sukurti robotą, kuris tarsi negeba užduot šio klausimo.

Mes per robotą replikuojame Kūrėjo "Kūrinio sukūrimą" ir atsakome į gyvenimo prasmės klausimą, bet visi objektai įskaitant robotą iš tiesų visą laiką klausia tą patį klausimą, dėl to kad procesas užsibaigia tada kai žmogus viskame praranda prasmę. O prasmę praranda tada kai atsižaidžia materija. O kadangi materija yra dalis žmogaus tai gyvenimo prasmės klausimą užduoda ne tik žmogus, o bendrai visa kūrinija įskaitant negyvą akmenį. Visa kūrinija instinktyviai juda iš ten kur atėjo.
Metaforiškai:
Robotas yra mūsų dalis ir įrankis, priemonė per kurią mes užduodame esminį gyvenimo klausimą. Tik nepakanka filosofiškai įsitikinti tuo, reikia tai ir sukurti dar. Tad greičiau sukūrtume tą robotą su DI. Greičiau surastume tuos ateivius... DI reikalinga tam, kad aptarnautų mus. O ateiviai taip pat. Galėtų aukštesniame lygyje aptarnauti, pamokytų kaip reikia gražiai žaisti ir nesipešti, gal dar technologijomis apdovanotų.

Yra toks posakis: Если очень захотеть - можно в космос полететь. (jei labai panorėt - galima į kosmosą išskrist)
Tai gal galima šita naudot, fantazijoms? Man atrodo dauguma mokslinių išradimų pradžioje kaip fantazija skambėdavo... Tik aišku reik fantazuot nedestruktyviai. Bo kaip futuristas Žakas Fresko vis ten apie kažkokias utopijas šneka. Ir ateina kas nors priduria, „Utopija yra tik utopija ir taip NIEKADOS nebus". Man labai saldžiai skamba tokia utopija - būt kaip Dievas. Gal jei labai panorėt - galima ir Dievų būt.

Šiaip man mikroschemos nelabai įdomios, man net šita žmogaus patalpinimo į metalą temą nėra įdomi ir išvis nelabai galvoju, kad to reikia, man labiau dvasingumas domina, dvasiniai ryšiai. Sakykime pafantazuojant, yra 7 žemynai, 7 milijardai žmonių, 7 čakros ir vat pradžioje bent jau 5-10 žmonės sukurtų ištiesų stiprų dvasinį ryšį tai gal ateityje mes taptume kaip superkompiuteris saulės sistemoje ir žemės planetoje galėtume tikrąją to žodžio prasme, kaip per kompiuterinį žaidimą, statyt ir tobulinti miestus kolonizuoti kitas planetas aišku ir tas nelabai prasminga, nes mums atsivertų multidimensijos ir multivisatos su neribotomis galimybės... Sako, šitas materialaus pasaulio jausmas yra grynai psichologinė problema. Grynai psichologinė problema jog jaučiamas dualizmas. Jog yra kažkoks išsiskaidymas ir jauti pasauli per savąjį „AŠ". Ištikro kai pagalvoji, tai kažkokia nesąmonė. Jaučia žmogus juk viską savyje, tik pavyzdžiui gėlelės mintimis išauginti negeba... Neturi galių. Mokosi šioje planetoje gražiai žaisti, nes jei mintimis išmoks materialų pasaulį įtakot nevietoje ir nelaiku, kogero nei vienas lėktuvas pakilęs aerodromo nepasieks...

Žmogaus, gyvenančio dideliame mieste, sąmonė niekuom...
Ar toks dalykas gali nutikti ateityje? Jokio pagrindo taip manyti aš neturiu.

Beabejo, kad nėra jokios kolektyvinės sąmonės, nes kogero tuo netikime ir nesistengiame pajausti, įsijungti, pasijungti. Visi tik apie ją paskaitė, automatiškai neatsirado ir tuo baigta...

[cs]

@Mekabciel visi apmąstymai, kurie yra iš seniau yra tinkami. Ir dėl sąmonės tokie teiginiai: jog ji dalijasi, atsiskiria, susinaikina, atsinaujina yra realūs, nes sąmonė yra materiali ir lengvai daloma(manipuliuojama).

Jeigu žmogus nesupras vieno paprasto dalyko, tam nepadės nei laikas, niekas. Kalbėjau apie absurdiškas racionalias idėjas, kurios artimos ir vos ne kaip 'peilis' dedamas po kaklu.

Sąmonę, kaip energijos forma irgi nėra tinkama įsivaizduoti ir palaikyti. Sąmonė yra ir žmogaus kraujas ir įvairūs jo hormonai ir liaukos, limfos, visi kūniškieji audiniai... Jie yra sąmonė. Ir jie dualistiškai sutampa su DI atmintimi, kuri leidžia viską suprojektuoti sąmonėje artimame lygyje. O lygiai yra virtę iš formų ir kitų lygių. Tam ir reikalinga netikra žmogaus kalba... Neesmė, kad kasnors įsivaizduoja save per kolektyvinę sąmonę, o kas darosi, kai jis darko savo kūną nemokėdamas suvaldyti kalbos.

[Vytautas]

@Vytautas pvz aiškina, jog ten kas kelintas yra originalas... Kaži kodėl kiti "neoriginalai" irgi naudoja tą žodį Aš? Kas čia per sistemos bug'as... !?!?

Na mano aiškinime tai atsiranda labai "techniškai". Mes mokam klonuoti. Tiesiog prieš mus buvusi ne biologinė civilizacija užsiaugino mus kaip fermą maistui klonavimo būdu. Tiesiog gerai padirbėjo ir originalų liko mažai o kopijų pasidarė daug. Viskas techniškai paprasta ir realu. Jokios mistikos. Tik visa problema kad biologinę dalį nukopijuoti galima o ne materialios ne. O egzistuoti be ne materialios dalies be problemų galima. Net pirmoji ne biologinė civilizacija tokios dalies neturėjo. Ji egzistavimui ir nebūtina. 

[Mekabciel]

@
Sąmonę, kaip energijos...  ...o kas darosi, kai jis darko savo kūną nemokėdamas suvaldyti kalbos.

Kūną, kraują, hormonus ir liaukas jaučiame, kaip trafaretą, atspindį mūsų išsiskaidymo. Tai sąmonė tokia išsiskaidžiusi ir dėl to kiekvienas jos aspektas asocijuoja save su savo kūnų.
 Tai gal reiktų pakilti aukštu aukščiau ir pradėt save tapatinti ne su savo aš, o su kolektyviniu Aš?

Na mano aiškinime tai atsiranda labai "techniškai". Mes mokam klonuoti... galima. Net pirmoji ne biologinė civilizacija tokios dalies neturėjo. Ji egzistavimui ir nebūtina. 

O kas sukūrė tą ne biologinę civilizaciją?  Jei ta civilizacija užsiaugino mus kaip fermą, tai mes prieš tai buvome ar ne?

[cs]

Kūną, kraują, hormonus ir liaukas jaučiame, kaip trafaretą, atspindį mūsų išsiskaidymo. Tai sąmonė tokia išsiskaidžiusi ir dėl to kiekvienas jos aspektas asocijuoja save su savo kūnų.
 Tai gal reiktų pakilti aukštu aukščiau ir pradėt save tapatinti ne su savo aš, o su kolektyviniu Aš?

Sutapatinant su kolektyviniu junginiu tu kuri formas, kurios išsisaugoja kaip tavo steikatos ir savijautos formomis. Ir tam tikra asocijacija kelia nuojautas, o nuojautas gali panaikinti tik sąmonė. Sąmonė nėra dvasia, bet ir ne siela.

Praplėsiu aiškinimą, nes iš to nepasakiau, kas padėtų.

Pridedant @Vytautas nuomonę apie visatos susiformavimą, galime nukrypti link to, kad įžvelgsime didelį sąmokslą, o jo nepatikrinsime. Vytautas yra įsitikinęs, jog mus užaugino iš mikro ir macro ir molekulių, o tas vyko iki jo atsiradimo. Šį eksperimentą, kai panaudojamos kamieninės, dnr ląstelės mokslininkai yra išsiaiškinę kaip praktikuoti, tačiau jį laiko ribojamu ar net draudžiamu.

Kad būtų paprasčiau užsiminsiu apie visumą. Aš pagalvojau ir apie kitas gyvas rūšis ir jeigu jos turi sąmones - jos gali augti. Vadinasi sąmonė yra gyvybę palaikanti materija, kuri apsupa arba yra įpinta, sukokretinta pačio organizmo, kuri sąveikaudama su atmintimi gali būti manipuliuojama ir kreipiama link primityvesnio panaudojimo. Pats primityviausias organizmas yra dumblis - jis turi sąmonę, kuri jam padeda augti ar 'plėstis' ir jam tereikia šviesos ir vandens.

Norėdamas staigiai užvesti ir prie sudėtingesnių struktūrų, dar paminėsiu žmogaus. Žmogaus sąmonė nuo dumblio nesiskiria, nes pagrindas išlieka, jog abu plečiasi (neskaičiuojant laiko). Sąmonės turinys žmogaus visiškai priklausomas nuo maisto, kurį jis gauna. Jis reaguoja į maistą, kuris jį gydo, augina, sotina, apsvaigina... Nes tas maistas yra sąmonės maistas ir jis derinamas. Dumblis galbūt neaugtų benzine, ar degiame skystyje, nes jo sąmonę toks maistas žudo.

Ir kai sakau maistas, turiu omenyje ir 'garai, ugnis, vanduo, plasmasė, metalas, augalas(su sąmone), žuvis(be sąmonės), gyvūno mėsa(be sąmonės), medis(be sąmonės)...

Sąmonė egzistuoja iš vieno taško ir jai atsijungus tas taškas atsijungia, arba nutraukus dalį grandinės su palaikoma sąmone - ji žūva ir nyksta. Be viso to sąmonė labai mėgsta šviesą ir ji gali būti viena iš atminčių formų.

Taip pat norėčiau užsiminti apie neaiškų pomirtinį gyvenimą. Todėl, kad sąmonė žūdama kartu žūva su jos atmintimi ir jeigu betkokiam gyvam organizmui nereikia sielos, jog jis egzistuotų, vadinasi, kad žūstant viską prarandi. Yra manipuliacijos, kurios parodo, kad sąmonei reikia maisto, kuris palaikytų energiją ir sveiką savijautą... Tik tiek užtenka žmogui, o procesai susiję su atmintimi yra susiję su šviesa. Šviesa gali būti nematoma, pavyzdžiui: garsas, radijo bangos, mikrobangos.

[Vytautas]

O kas sukūrė tą ne biologinę civilizaciją?  Jei ta civilizacija užsiaugino mus kaip fermą, tai mes prieš tai buvome ar ne?

Tą civilizaciją sukūrė tie patys ne materialūs kūrėjai kaip ir mus. Tik juos sukūrė anksčiau ir kitokius, bet taip pat turinčias savarankišką mąstymą bei nepalyginamai didesnes galimybes nei mes keisti materialų pasaulį. Tiesiog jų materijos pažinimo "gylis" visiškai kitas. Čia eina kalba apie vedose minimus žmonės - dievus. Iš tikro jie tokie. Bet galiausiai jie persikėlė į taip vadinamą aukštesnių vibracijų pasaulį ir kaip ir užbaigė savo vystymosi kelią. Žemė liko tuščia ir nereikalinga. Tuomet buvom sukurti mes. Bet jau visiškai kitokio tipo su ne materialią pora ne materialiame pasaulyje ir su labai minimaliomis galimybėmis keisti materiją. Tiesa visos galimybės keisti materiją ne mūsų kūrybos vaisius o pirmos civilizacijos "dovana" savanaudiškais tikslais, nes pirmąją civilizaciją sudominom savo energetika ir galiausiai tapome jų maistu- ferma. Savotiškai problemos tame nėra nes ne materialios dalies suvalgyti neįmanoma. Tai kaip ir saugūs. O šiaip apsidairyk aplinkui viskas skirta kad generuotum emocijas. Nesvarbu teigiamas ar neigiamas. Seniau tai buvo maistas kažkam. Dabar beprasmis dalykas iš inercijos. Naudotojo tai nėra.

Kas liečia tiek mūsų tiek anų kūrimo procesą tai buvom tiesiog materializuoti iš nieko. Ką pirmoji civilizacija bandė pakartoti su Jėzumi Kristumi. Jie jį savotiškai taip pat materializavo iš nieko. Tiksliau iš tos mūsų emocijų energijos. Tiesiog neblogai mus reikėjo pakankinti kad gautųsi Jėzus. Nors "apiformino" priešingai.

Be to visokios Darvino pagal mano variantą tik fantazijos. Visi dinozaurai ir kitos gamtos išdaigos tai pirmos civilizacijos genetiniai žaidimai. Jei mes tai jau mokam tai jie mokėjo iš viso super. Aišku šis pasaulis dėl to pakeistas neatpažįstamai. Ir ta rojaus mintis visai logiška nes prieš tai iš tikro buvo rojus. Tik kiti tiesiog sugadino mūsų rojų ir dar mus apkaltino kas kažką prisidirbom. Nors pridirbo jie sau naudinga linkme.      

[cs]

Ir ta rojaus mintis visai logiška nes prieš tai iš tikro buvo rojus. Tik kiti tiesiog sugadino mūsų rojų ir dar mus apkaltino kas kažką prisidirbom.

Primena, ką ir prieš tai galvojau. Jei čia ir yra tas 'rojus', kam bereikia kito rojaus, nes tai labai nelogiškas sprendimas sukurti religiją, kuri skelbia netikslingas idėjas ir pati yra tarsi kaip nusikaltimas.

O apie pomirtinį gyvenimą manau paprastai. Visos atminties formos žūva, kur perkelsi savo atminties formą, jei ji sudyla ir subirėja į smulkias daleles? Nebent įmanoma perkelti į šviesą, į šviesos struktūras. Panašiai kaip įrašomas garso ar vaizdo įrašas ir jis lieka šviesos pavidale, kietame diske. Ar galima padaryti tai su žmogaus gyvenimu ir jo atmintimi, perkeliant į šviesos formatą?

[Vytautas]

Primena, ką ir prieš tai galvojau. Jei čia ir yra tas 'rojus', kam bereikia kito rojaus, nes tai labai nelogiškas sprendimas sukurti religiją, kuri skelbia netikslingas idėjas ir pati yra tarsi kaip nusikaltimas.

Visos religijos tiesiog pirmos civilizacijos žmonių valdymo priemonės. Atitinkamai ir teikia sau naudingą informaciją visiškai neatitinkančią realybės. Nors jose "tiesos" tikrai daugiau nei Darvino teorijoje. Bent jau jos kalba kad ir dievo apsimetėlio vardu. Atitinkamai suranda pateisinimus šiam ne tobulam gyvenimui. Taip dievas sukūrė ir šventa pagal juos. Ir maždaug nėra ko čia ieškot sliekų.

O apie pomirtinį gyvenimą manau paprastai. Visos atminties formos žūva, kur perkelsi savo atminties formą, jei ji sudyla ir subirėja į smulkias daleles?

Taip visos materialios struktūros kad ir nematomos iš tikro išnyksta. Iki 2012 buvo kitaip. Užstrigdavo aukštesnių vibracijų pasaulyje. Bet nemateriali dalis esanti iki mirties kūne be problemų pereina į ne materialų pasaulį ir ten randasi kur kas ilgiau nei čia. Galima sakyti šis pasaulis po rojaus pavertimo pragaru nepatrauklus įsikūnyti. Tai visi čia ir neskuba.  Originalai čia įsikūnija iš bėdos kad tiesiog neprarasti galimybės. O tokia galimybė yra tik tuomet kada bent vienas iš tėvų yra originalas.

[cs]

Visos religijos tiesiog pirmos civilizacijos žmonių valdymo priemonės. Atitinkamai ir teikia sau naudingą informaciją visiškai neatitinkančią realybės.

Iš tavo požiūrio, man nekyla abėjonių, kad visata yra valdoma mintimis. Tačiau tos mintys atsiranda šviesos pagrindu ir įeina ir sukelia neaiškius įvykius, o jų išsiaiškinti neduodama. Todėl susirūpinau, kad negalima atsekti, kas ir kaip valdo mintimis. Ir ta kolektyvinė sąmonė yra visa visata, tačiau netokio įsivaizdavimo, kad vienas žmogus visą kolektyvinę sąmonę valdo. Jis nebent tik gauna informaciją kaip kolektyvinė sąmonė valdoma, bet kartu pakliūva į įtaką. Dėlto jis nieko nedaro, o daro kažkas, kas viską valdo mintimis.

Ir religijose aš ieškojau tiesos, bei radau. Daugelis situacijų kryptingai atitinka sąlygas 'rojaus' ir tik tiesiog suklaidina taip galvoti pati religija nukreipdama tikėti, jog rojus kitur, o ne čia. Per tai galime pritempti kitų religijų požiūrį, kad ir blogųjų, kurios nori panašia idėja čia padaryti pragaru. Tai ir yra vienintelis paaiškinimas... Jokio kito rojaus neberasi...

Aš šiek tiek domėjausi pati šviesa, nes ji galima panaudoti tikslais artimais (sujungti ryšiams, palaikyti ryšius, išsaugoti informacijas...) Ir manau, atitinkamai gali būti atrastas šviesos formatas, kuris pratesia gyvybes po mirties, kuris išsaugoja gyvybes nuo mirties... Kuris išsaugoja gyvenimus... Kam reikalinga saulė, kuri niekam nenaudojama kitais tikslais apart kaip šaltinis pačios pradinės šviesos? Labai keista :/

Gal ten ne kiek saulė, o ore pakibusi ksenono lempučių sudaryta dirbtinė saulė? Gal išvis nėra tokio dalyko kaip saulė. Kiek galime pasitikėti,jog saulės sistema tikra ir kiek ne? :/

[Vytautas]

Iš tavo požiūrio, man nekyla abėjonių, kad visata yra valdoma mintimis. Tačiau tos mintys atsiranda šviesos pagrindu

Kad tai minčių pagrindas taip, bet šviesa čia ne prie ko. Mintys tiksliau minčių sankaupos kol jos dar nesimaterializavo smegenyse šio pasaulio atžvilgiu yra niekas. Tai ir yra tas nematerialumas. Be to tos minčių sankaupos ir yra konkrečios ne materialios atskiros esybės. Patys pirmapradžiai, amžini kūrėjai yra dvi minčių sankaupos viena su moteriška logika, kita su vyriška. Jos visiškai atskiros nuo materijos ir ją kuria, valdo "iš išorės". Būdamas materijoje ją ir esi apribotas. Atitinkamai atsiranda kūrybos apribojimas. Mes normaliai viską darom kito objekto atžvilgiu. Save transformuoti viduje mechaniškai gan keblu ir ribota.

Ir religijose aš ieškojau tiesos, bei radau.

Kad tos tiesos tik trupinėlis ir ją suprasti reikalinga paprasčiausia kasdienė praktika "nedaryk kitam to kas tau blogai". Tegul pasaulis laikosi tokio principo ir čia bus vėl beveik rojus. Iki pilno rojaus reikalinga pašalinti vienas kito valgymo būtinumą. Bet tai gali padaryti tik kūrėjai. Apie tai esu kalbėjęs. Tai tiesiog nusikelia 15-17 metų į ateitį. Viskam reikalingas laikas ir nematomos šio pasaulio dalies paruošimas pasikeitimui.

Aš šiek tiek domėjausi pati šviesa

Šviesa yra šviesa. Materijos dalis. Šiaip tikrųjų kūrėjų tik du kūriniai be mūsų - saulė ir žemė. Visa kita pirmos civilizacijos kūrybos eksperimentai. Betvarkė saulės sistemoje byloja kad su kūryba buvo problemų. Tikriesiems kūrėjams nėra jokio poreikio kurti ne tobulai. Čia tik "mėgėjai" gali priskaldyti malkų. Šiaip saulė skleidžia įdomius simbolius. Kada jie tau neskirti atrodo visiškai neaišku kas. Bet pagal matomus simbolius teko atlikti tam tikrus veiksmus. Kai reikia jie tampa suprantami. Kiek suprantu čia visiems originalams tai teks pereiti. Savotiškas egzaminas. Po to įsikūnijimai čia baigiasi ir keliauji į "tėvų kūrėjų" ne materialų lygį. Pats su savo pora tampi kūrėju. Tokia mūsų evoliucija. Viskas tėvai, vaikai, augimas kaip ir šiame pasaulyje. 

Dar toks įdomus momentas. Švytuoklė sako kad ši visata šiam momentui apsiriboja sfera už mėnulio orbitos. Žodžiu didelis sferinis ekranas. Šiam momentui nieko daugiau nėra tik žemė, saulė ir mėnulis. Saulė ir ta randasi už sferos ir joje savotiškai projektuojasi. Čia prisiminiau apie mokslininkų vadinamą "blogio ašį" kad visa visata tarsi sukasi apie saulės judėjimo ašį. Šitoks variantas tai visai logiškai tai paaiškina. Kyla klausimas informacija iš marsaeigio. Na tai tiesiog mums pateikiama realybės kompiuterinė simuliacija. Norit važinėtis kompiuteriniame žaidime - važinėkitės. Bet realybėje jokių planetų nėra. Iki 2012m buvo. Po visa betvarkė panaikinta. Nors vaizdas dideliam ekrane liko. Grožėkitės ir fantazuokit. Negi gaila. Kitai stogai nuvažiuos. Bet mokslininkai įtarinėja kad čia kompiuterinė simuliacija. Mes, žemė, saulė, mėnulis tikri o visa kita iš tikro tik iliuzija.  
 

[Mekabciel]

Su Šv. Velykom!

Tai kaip ir saugūs....  Nors pridirbo jie sau naudinga linkme.      

Du tai "taip ir ne". Tie du yra visiškai lygus aukštesėje pakopoje. Tai detalizavimas mano supratimu yra nereikalingas dalykas. Kad ir mus iš ***o išspaudė. Koks galų gale skirtumas? Ta sąmokslo ir eksperimento reikšmė man visiškai beprasmė. Nes visą laiką užduosiu klausimą iki tol kol liks vienas veikėjas, kuris viską ir pradėjo.

Emocijos reikalingos mums patiems. Nes be emocijų mes elementariausiai pasaulio nejaustume. Emocijos reikalingos tam, kad galėtum sekančią pakopą sukurti - kai ne ir taip yra lygūs. Nes jei nebūtų dvipolių emocijų, nebūtų vietos ir galimybės pakilti virš emocinių svyravimų.


Ir nemanau, kad kažkas kažką pridirbo. Tai kas buvo, tai jau vienareikšmiškai buvo numatyta, o tai kas bus priklauso nuo to į kurią pusę čiaupą pasuksi. Tas princpias - "galėjo būt kitaip" "jei ne tas tai tas" tai  pakankamai neefektyvus...

Man nėra efektyvu nagrinėt tai kas yra tarp žmogaus ir pirminio Kūrėjo. Tas viskas yra pakankamai detaliai ir nuosekliai aprašyta. Problema yra pačiame dualizme, o ne tai kokiais laipteliais, kokiomis aplinkybėmis buvo materializuotas ir sukurtas žmogus. Ir kaip tu parašei apie sliekus - aš būtent taip ir galvoju, kam tau tie sliekai? Reikia pati pagrindinį kaltininką prigaut, o ne tarpininkus, pildytojus...

Patys pirmapradžiai, amžini kūrėjai yra dvi minčių sankaupos viena su moteriška logika, kita su vyriška.

Dabar šneki apie 1 pakopą:


@cs "Sąmonė nėra dvasia, bet ir ne siela."
O tai kas yra sąmonė?

[Vytautas]

Reikia pati pagrindinį kaltininką prigaut, o ne tarpininkus, pildytojus...

Kūrybos procese net kūrėjai suteikdami kūriniui visišką laisvę negali numatyti kas iš to gausis. Tuo labiau kai egzistuoja vidinė kūrėjų taisyklė kad savo kūrinio negalima sunaikinti. Tik pats kūrinys gali priimti tokį sprendimą jei jam kažkas nepatinka. Nors mes  materialiam pasaulyje tokią galimybę turim bet ne materialiam neturim kaip ir pirminiai kūrėjai.  Realiai jokio kaltininko nėra, nes ir problemos nėra. Tik mūsų augimo, evoliucijos procesas ir nieko daugiau.  Mums joks pavojus negresia. Kad materialiam pasaulyje kažkas sugenda ir išnyksta tai tokios pirminės sąlygos.  Nuo to mums nei šilta nei šalta. Iš mano pusės tai tik paaiškinimas kaip čia viskas sutverta. Esu prie jo visiškai neprisirišęs. Kad ir šią sekundę jį galiu palikti. Bet be problemų pabūsiu visą priklausančią "kadenciją".

O augimas lygiai kaip žemėje: tėvai-vaikai-tėvai-vaikai...... Ir nėra kažko vienio. Visi savarankiškos atskiros esybės. Nors poros amžinos. Pasikeisti neįmanoma.

Šiaip mūsų supratimai saviti. Bet realybės tai nekeičia. Yra kaip yra. Gal kokio "kampo" kažkur ir nepagavau. Bet šiam momentui sau geresnio varianto neturiu. Na o kitų privatus reikalas turėti savus variantus. taip kad į viską žiūrėkit "lengvai" ir "dinamiškai".

[Mekabciel]

Kūrybos procese net kūrėjai suteikdami ...

O augimas lygiai kaip žemėje: tėvai-vaikai-tėvai-vaikai...... Ir nėra kažko vienio. Visi savarankiškos atskiros esybės. Nors poros amžinos. Pasikeisti neįmanoma.

Šiaip mūsų supratimai saviti. Bet realybės tai nekeičia. Yra kaip yra. Gal kokio "kampo" kažkur ir nepagavau. Bet šiam momentui sau geresnio varianto neturiu. Na o kitų privatus reikalas turėti savus variantus. taip kad į viską žiūrėkit "lengvai" ir "dinamiškai".

Jei stebi kūnus, principas teisingas - tėvai-vaikai-tėvai-vaikai.
Jei stebi bendrą vaizdą, sielas, dvasią tai visi - Aš. Ir neturi reikšmės rasė, kalba, lytis.
Aišku dar kas nors gali pridurti, kad yra kokia nors gentelė kur nėra tokio supratimo kaip Aš, o tik Mes, arba kreipiasi tik Tu ir nėra įvardžio Aš, bet tai neturi reikšmės. Ta pati dualistinė problema.

Visi "savarankiškos atskiros asmenybės", nes niekas nejaučia, kaip viskas yra surišta. Tam gi net yra pilną mokslinių tyrimų pridarytą, jog viskas yra(banginiu, "žaibiniu", akimirksniniu principu) ant tiek tampriai surišta, ir tas pasakymas jog viskas sau juda, tai yra grynai iliuzinis... Sistema kiekvieną sekundę sukasi  kaip vientisas kūnas. Ir net ne "kaip" - o tiesiogine to žodžio prasme - vientisas kūnas

Iliuzija, kad tu sau susirašinėji, o aš sau. Mes kartu apie save patį susirašinėjame(su savim susirašinėjame, per kitus savo aspektus pvz @Vytautas). Jei kaip sakai, bet kada gali savo matymo kampą išmesti, tai gal gali priimti kitą? Pavyzdžiui manąjį? nes aš su tavuoju sutinku jog yra dvejybė, bet dar pridurčiau, kad ta dvejybė yra vienybė, o tu teigi jog nėra vienio...  Tai pas mus yra skirtumai. Tada paaiškink man, kodėl dvejybė nėra vienybė?

Gal susitarę netyčia pradėsime jausti kolektyvinę sąmonę ir tie paspangimai apie tai kaip ten kažkur, kažkada, kažkas, kažkaip susikūrė, paaiškės jausminiame lygyje...

Man kažkodėl tas likimas šią kadenciją prie savo supratimo, asocijuojasi su garantuota papildoma reinkarnacija... Nu žinai - tu sau, AŠ sau. Tai dar pasiniveliuosime kitame gyvenime.

[cs]

@cs "Sąmonė nėra dvasia, bet ir ne siela."
O tai kas yra sąmonė?

Žmogus neturi nei dvasios nei sielos. Jo sąmonė saveikaudama su atmintimi tokią iliuziją sukuria ir į tai pradedama žiūrėti daug sudėtingiau. Žmogaus sistema paprasta, jokių aurų, jokių dvasių ir sielų jis neturi... GYvenimas prasideda ir baigiasi čia ir jis toliau niekur nebekeliauja. Kad taip sakyčiau, turiu nutuokti ką kalbu, o tą galima paaiškinti racionalumu, ir mano praktikuojama sritimi, kuri į dalykus žvelgia giliau, pridedant daugiau prielaidų ir išsiaiškinant priežastis, dėl ko viskas pakrypsta ar kas kaip atsiranda.

Todėl, galima netikėti, bet nelabai tikiu, kad pasiseks. Tą sako ir @Vytautas, nes nuo 2012m. kažkas visiems buvo parodyta, dėl ko visi dėl neaiškios priežasties nebepates į rojų, o tuo labiau į pragarą. Vadinasi, kažkas, kas žinojo daugiau už mus - pasinaudojo padėtimi ir mus numetė. Vadinasi, yra kažkas, kas atstovauja ir mus įtakoja, o mes pasidavėme jų 'įtakos' spaudimui. Ir tie, kas tai padarė yra anapusiniai, gerai suvokiantys ir dar anksčiau išnagrinėję žmogaus paslaptis. IR jie gali manipuliuoti žmogaus mintimis privesdami prie betkokio įvykio, kuris jiems negalioja (bet galioja visiems čia paliktiems). Jie tikrieji 'dievai'.

[Mekabciel]

Žmogus neturi nei dvasios nei sielos. Jo sąmonė saveikaudama su atmintimi tokią iliuziją sukuria ir į tai pradedama žiūrėti daug sudėtingiau. Žmogaus sistema paprasta, jokių aurų, jokių dvasių ir sielų jis neturi... GYvenimas prasideda ir baigiasi čia ir jis toliau niekur nebekeliauja. Kad taip sakyčiau, turiu nutuokti ką kalbu, o tą galima paaiškinti racionalumu, ir mano praktikuojama sritimi, kuri į dalykus žvelgia giliau, pridedant daugiau prielaidų ir išsiaiškinant priežastis, dėl ko viskas pakrypsta ar kas kaip atsiranda.

Aha, būtų galima atmesti visus šituos dalykus, tai tada galėtume save pajausti viena didele sąmone.

Todėl, galima netikėti, bet nelabai tikiu, kad pasiseks. Tą sako ir @Vytautas, nes nuo 2012m. kažkas visiems buvo parodyta, dėl ko visi dėl neaiškios priežasties nebepates į rojų, o tuo labiau į pragarą. Vadinasi, kažkas, kas žinojo daugiau už mus - pasinaudojo padėtimi ir mus numetė. Vadinasi, yra kažkas, kas atstovauja ir mus įtakoja, o mes pasidavėme jų 'įtakos' spaudimui. Ir tie, kas tai padarė yra anapusiniai, gerai suvokiantys ir dar anksčiau išnagrinėję žmogaus paslaptis. IR jie gali manipuliuoti žmogaus mintimis privesdami prie betkokio įvykio, kuris jiems negalioja (bet galioja visiems čia paliktiems). Jie tikrieji 'dievai'.

kažkas... dėl ko visi dėl neaiškios priežasties... kažkas, kas žinojo... kažkas, kas atstovauja ir mus įtakoja.... Ir tie, kas... manipuliuoti... jiems.... "dievai".

Tai vat iš šitos pastraipos man labiausiai patiko kabutės. O visa pastraipa lieka visiškai tuščia.