Kas sukūrė kūrėją?

[xsistemax]

@idenmeyou ,laikas yra grynai dirbtinė sąlyga ribotam intelektui padedanti suvokti begalybę palaipsniui,nes kitaip toks intelektas paprasčiausiai "užlūžtų".Jei pajėgtum suvokti viską iškart-tave užgriūtų visos įmanomos patirtys.
Visi įmanomi variantai iškart,tokia ir yra visata.Tai aiškiai demonstruoja kvantai,šito pasaulio "plytelės".

[idenmeyou]

Įrodo.

Betkokio įvykio reiškinys, pasitelkus tikimybės teorija gali būti apskaičiuotas visomis įmanomomis baigtimis. Baigtys negali būti begalinės.

Jeigu gyvenimo koncepcija butu neribota, mes galėtume n kartų patirti tą patį įvykį su visomis imanomomis baigtimis per tą patį laiką. Tačiau čia taip suktai padaryta, kad mes tik galime patirti viena iš tų daug variantų, kas jau apspręsta ir yra jau tik 1 galutinė baigtis, kurios nepakeisi kita jokia, kas įrodo ribotumą įvykių.

Galbūt ir išvedus visus nuspėjamus gyvenimo, objekto ar dalelės scenarijus mes visvien viso to nepastatysime į kažkokį nuspėjamą modelį. Tiriant daleles ir nuspėjant jų buvimo vietą, atsiradimo laiką ar kitus dalykus mokslininkai visada susiduria su tuo pačiu, tai, kad pagal, bet kokias tikimybines žinias neįmanoma jų nuspėti. O tai tik įrodo, kad egizstuoja daugiau nei mes matome, nei mes suvokiame.

Po kol kas dirbant su tam tikromis dalelėmis visada būnami išdurti, nes jos elgiasi kaip nori ir remtis tikimybių teoriją tampa visiškai beprasmiška. Žmogiškasis protas įpratęs skaičiuoti nuo mažai link daug ir geba suvokti tik tam tikrą skaičių. Žmogaus protas yra prisitaikęs prie čia gyvenimo žemėje, mes visąlaik protą lavinom daugiausiai dėlto, kad išgyventumėm, vėliau protas buvo naudojamas ir mokslui ir platesniam mąstymui.

Visata netelpa į mūsų suvokimo rėmus.

,laikas yra grynai dirbtinė sąlyga ribotam intelektui padedanti suvokti begalybę palaipsniui,nes kitaip toks intelektas paprasčiausiai "užlūžtų".Jei pajėgtum suvokti viską iškart-tave užgriūtų visos įmanomos patirtys.
Visi įmanomi variantai iškart,tokia ir yra visata.Tai aiškiai demonstruoja kvantai,šito pasaulio "plytelės".

Visvien žmogus kvantinę mechaniką nori kišti i klasikinio modelio suvokimo rėmus. Jeigu nesuveikė klasikinis modelis, tai kai kurie bando aiškinti nenuspėjamų dalelių principu. Į viską pažiūrėjus atrodo, kad prieš mūsų suvokimą kas kas žiūrint į pasaulį, netgi pro langą veikia paprastos klasikinės fizikos aspektai, bet tyrimai akivaizdžiai parodo, kad visgi dalelės nėra tokios nuspėjamos. Bet vėlgi jas tiriant daugumą jų atrodo gana paprastos ir ištiriamos, tai tuomet gaunasi tokia painiava kaip gi jos gali pasielgti pagal mums nenuspėjamą scenarijų.

Iš to išvada gaunasi, kad yra kažkas daugiau ko visiškai nesuprantame.
Labiausiai tinka mintis.

"Manau, kad galiu nebijodamas pasakyti, kad nėra kas supranta kvantinę mechaniką", Ričardas Feinmanas.

.

Kodėl sakau "įmanomi " variantai?Todėl,kad begalinė visata vis dėlto turi apribojimų.Tai konstantos.Todėl,išsėmus visas įmanomas galimybes,viskas kartojasi begalybę kartų.Mūsų visata-ciklinė begalybė,nuo kitų ją skiria konstantų dydžiai.

Bet konstantos atsirado su visatos gimimu. Mes neturime jokių žinių apie konstantas kol nebuvo pačios visatos. Gaunasi taip, kad visatos konstantai atsirasti reikia pačios visatos egzistavimo, išeina taip jog pati visata gimdama nubrėžia sau tam tikras taisykles.

[xsistemax]

Kodėl sakau "įmanomi " variantai?Todėl,kad begalinė visata vis dėlto turi apribojimų.Tai konstantos.Todėl,išsėmus visas įmanomas galimybes,viskas kartojasi begalybę kartų.Mūsų visata-ciklinė begalybė,nuo kitų ją skiria konstantų dydžiai.
Tam,kad pakeistum pasaulėžiūrą,pilnai pakanka to,ką apie kvantų "elgesį"jau žinome.Be abejo,didžiausi atradimai-ateityje.Bet jau dabar aišku,kas kuria pasaulius.Jokių kitų kūrėjų net neverta ieškoti.
Pasaulius kuria tie,kurie fiksuoja konkrečias kvantų pozicijas,tokiu būdu kurdami realybę.

[Vytautas]

Žmogaus protas yra prisitaikęs prie čia gyvenimo žemėje

Protas būtent tiek ir reikalingas. Gyventi čia žemėje. Suprasti kas ten yra toliau tiesiog nereikalingas proto varginimas. Turim sočiai paprastų kasdieninių reikalų. Nuo to ar egzistuoja kažkokia žvaigždė ar dar kas nei šilta nei šalta. Ir šiaip čia mūsų mokykla o ne kažkur tarp žvaigždžių.

išeina taip jog pati visata gimdama nubrėžia sau tam tikras taisykles.

Logiškai pati visata sau užsiduoti konstantų kaip ir negali nes ten tik skraidantys akmenys. Vadinasi kažkas uždavė "iš išorės". Tos konstantos pakankamai keistai "kietos".

[xsistemax]

Vytautai,jei tau pakanka to pasaulio,kuriame gyveni,tai tu savo "nirvaną"esi pasiekęs.belieka tave pasveikinti.
Bet yra ir kitokios sanklodos būtybių.Tokių,kurios atrado Ameriką.
Konkrečios mūsų visatos konstantos nerodo kūrėjo,rodo tik,jog visatų skaičius taip pat begalinis.Kiekviena su savomis konstantomis.

[Pajauta]

Protas būtent tiek ir reikalingas. Gyventi čia žemėje. Suprasti kas ten yra toliau tiesiog nereikalingas proto varginimas. Turim sočiai paprastų kasdieninių reikalų. Nuo to ar egzistuoja kažkokia žvaigždė ar dar kas nei šilta nei šalta. Ir šiaip čia mūsų mokykla o ne kažkur tarp žvaigždžių.

Tokia jau žmogaus prigimtis - natūraliai siekti sužinoti apie save ir pasaulį kuo daugiau. Ir norisi plėsti savo sąmonę, o ne tik apsiriboti žemiškais dalykais. Dėl to žmogus ir tobulėja, nes jis siekia tai, kas beveik neįmanoma, šiuo atveju suvokti tokius be galo sudėtingus dalykus. Galbūt vieną dieną ir pavyks išsiaiškinti.

[Vytautas]

Vytautai,jei tau pakanka to pasaulio,kuriame gyveni,tai tu savo "nirvaną"esi pasiekęs.belieka tave pasveikinti.
Bet yra ir kitokios sanklodos būtybių.Tokių,kurios atrado Ameriką.

Panašu kad apart Amerikos egzistavusios realiai čia kažko daugiau atrasti nelabai sekasi. Kosmosas kaip bežiūrėsi vis dar "tuščias" nepriklausomai nuo pastangų. Be to tas "atradimas" kai kam pasibaigė sunaikinimu. Būtų geriau jau neatradę.

Galbūt vieną dieną ir pavyks išsiaiškinti.

Labai abejoju. Kūrėjų planas apriboti aiškinimosi galimybes praktiškai iki 0. Gyvenkit čia ir dabar. Visos reikiamos žinios kūrėjų lygyje o ne čia. Čia reikia išmokti gyventi nepažeidinėjant kitų laisvos valios. Tik tokia maža smulkmena.

[time]

Visata netelpa į mūsų suvokimo rėmus.

Tik tiems netelpa į suvokimo rėmus, kurie mano, kad visata kaip vektoriai, kuriuos galima tęsti iki begalybės

Nėra neivieno pavyzdžio gamtoje, kuris būtu begalinis, kurį būtų galima pratęsti iki begalybės kaip vektorius. Atmosfera? Vanduo? Dangus? Žemė? Teigti, kad jų plotų neįmanoma suskaičiuoti būtu kvaila,

Su dideliais plotais, kol neturime galimybės apskaičiuoti jų plotų;

gali dirbtinis intelektas: sukurtas žmogaus,

atmintis žmogaus ribotas dalykas, gamta ribota, momentai ir įvykiai nutinka tik kartą gyvenime, planetų, žvaigždžių skaičius ribotas (nesvarbu kad neviskas dar atrasta, bus tada vėliau atrasta), žmonės riboti, viskas ribota...

pati visata irgi ribota.

[Pajauta]

Labai abejoju. Kūrėjų planas apriboti aiškinimosi galimybes praktiškai iki 0. Gyvenkit čia ir dabar. Visos reikiamos žinios kūrėjų lygyje o ne čia. Čia reikia išmokti gyventi nepažeidinėjant kitų laisvos valios. Tik tokia maža smulkmena.

Na, jei tikėsim, kad kažkas mus riboja, tai tikrai  kažin ar išsiaiškinsim.

atmintis žmogaus ribotas dalykas, gamta ribota, momentai ir įvykiai nutinka tik kartą gyvenime, planetų, žvaigždžių skaičius ribotas (nesvarbu kad neviskas dar atrasta), žmonės riboti viskas ribota...

O kaip dėl mokslinio fakto, kad visata nuolat plečiasi. Jos niekas neriboja , todėl ji gali plėstis iki begalybės. O gamtoje yra amžinas vyksmas, begalinė tąsa, niekas nesustoja. Kad ir metų laikai, kai po vasaros ateina ruduo žiema (mirtis) ir atgimimas - pavasaris, vasara ir vėl. Žmogaus sąmonė atrodo ribotas dalykas, bet mes dar gerai neištyrę savo galimybių.

[time]

O kaip dėl mokslinio fakto, kad visata nuolat plečiasi? Jos niekas neriboja , todėl ji gali plėstis iki begalybės. O gamtoje yra amžinas vyksmas, begalinė tąsa, niekas nesustoja. Kad ir metų laikai, kai po vasaros ateina ruduo žiema (mirtis) ir atgimimas - pavasaris, vasara ir vėl. Žmogaus sąmonę atrodo ribotas dalykas, bet ji taip pat gal plėstis, mes dar gerai neištyrę savo galimybių.

Niekas niekada neisiaiškins nieko, kol minės žodį "begalybė". Aš jau mėginau paaiškinti begalybės tikrają paskirtį, bet jeigu ji neaiški, pabandysiu dar kartą.

Begalybė naudojama tik bendroms problemoms, matematiniams uždaviniams spręsti, kai nenorima turėti uždavinio ar formuluotės galutinio varianto, su tikslu, kad vietoj to bus dar galimybė išgauti vieną variantą iš visų galimų vietoj begalybės ženklo įrašius skaičių, o skaičiai kuriuos tu įrašysi visi tiks. Prasmingai panaudojant begalybę, galima iškelti logišką uždavinį, bandant apskaičiuoti visatos plotą ir kitus tariamai "begalinius" reiškinius.

Žmonės tik per daug susižavėjo begalybe, bet ir naudojasi kaip metafora, girdėjau fantastinių posakių: "begalinis dangus" ; "begalinės žvaigždės", "vanduo begalinis" ir pan. Kada žmonės įpranta nebemąstyti, nebesprendžia uždavinių, ("prirašo begalybę, o kam reikės tas įstatys betkokį skaičių kokį reikės"). Begalybė trigdo uždavinio sprendimo eigą, uždavinys neretai lieka neišspręstas iki galo. Vien dėl žmogaus įsitikinimų, kad viskas yra begalybė.

Bet aš darau prielaida, kad jiems patinka nežinoti kaikurių faktų, jie nori gyventi paslapčių realybėje, kur, nedaleiskit, kas nors atskleis visatos plotą, tai bus pasaulio pabaiga. Atsiras skeptikų, kurie vistiek teigs, kad visata begalinė ir niekaip niekas nesusikalbės.

Reikia kažką veikti vistiek... įjungiam protą ir mąstom.

[xsistemax]

time,darai seną,kaip pasaulis,klaidą.Pamiršti,jog analizuoji savo paties pasaulį.Ribotą dėl savo paties ribotų galimybių.Visatos galimybės beribės.

[Vytautas]

Reikia kažką veikti vistiek... įjungiam protą ir mąstom.

Būtent kažką veikti o ne sėdėti medituoti ar fantazuoti nieko nedarant. Tam ir duotas kūnas kaip priemonė veikti. Kitu atveju jei reiktų tik mąstyti būtu duotas trilitrinis indas su smegenimis ir tegul mąsto. Mūsų gyvenimo esmė konkretūs sprendimai ir kaip je dera su laisva valia. Sėdėjimas meditavimas ar malda joks sprendimas. Tai tiesiog nieko nedarymas ir nesinaudojimas duotomis galimybėmis veikti ir mokytis.

[illuminati]

@time, būtent begalybė naudojama tada, kuomet nenorima turėti galutinio atsakymo, ar tikrai? Bet kas jei galutinio atsakymo ir nėra. Paimkime visiškai paprastą pavyzdį - funkciją kurios salygą tenkina į x įstayti (2:\infty)
taigi uždavinio atsakymas elementariai nera baigtinis, salygą tenkins visi skaičiai einantys nuo 2 iki... (šiuo atveju) taigi kur tos "lubos" ? jų nėra.

[tadasas99]

Kaip kazkas sitoje temoje rase pabandgkime mastyti placiau, pabandykime paieskoti tos begalybes visatoje, gal visdelto esame pajegus ja suvokti, tik kolkas kazko tryksta, galbut pacio modelio kurio reiketu remtis suvokiant.
Cia tik teorija, ne mano:
Paimkim skaiciu Ф, cia butu vienetas padalintas i du kuriu santykis 1.618001...... begalinis. Toliau prie sito vieneto pridekime kita 1.618001.... karto didesni, gausime kita didesni vieneta kuri tapacia tvarka sudaro du mazesni, sita seka galime testi begalo.
Kazkas panasaus i

Sita spirale galime piesti be galo, cia gainame phibonachi, sita skaiciu santykiu seka egzistuoja visoje mums pazystamoje gyvojoje gamtoje, nuo drugelio kunelio

iki musu kuno, pvz plastakos kaulu.

Cia bandau susieti begalybe su tuo kad keli mazi vienetai sudaro didesni vieneta tie didesni dar didesni ir t.t. bet mes linke kazkuri taska nustaryti kaip sekos pradzia ir pabaiga, bet jei ziuresime kas toliau, kaip pvz pagal auksciau mineta seka zmogaus kunas mums atrodytu sekos pabaiga, pilnas paveikslas, bet jei dadesim dvasia, jau pratesem, dadekim bendra samone kuria bendrauja sielos, dar prapletem, kur toliau plesti nezinom, bet ar nezinojimas reiskia kad nera kur?
Tai paieskokime tu didesniu, sy karta be Ф, nusipieskime grafika, bet ieskokime ne egzistencijos o laiko begalybes.
 
 Gracikus skolinu, nerarau tinkamesnio, bet tarkim B yra vienas vienetas, tarkim diena, tada sitame grafike pieskime kita banga kuri apreptu 7 mazesnes, gausime savaite, tokiu principu galime nubrezti menesi, metus, ekvanoksa, saules sistemos orbita, ir t.t.
 Bet mes sitame grafike linke ieskoti pradzios ir pabaigos, bet gal jos nera, juk tapati galim piesti tiek pirmyn laiku tiek,atgal.
 Toliau apie egzistencija, vel taspats principas, keli mazesni elementai sudaro viena didesni, cia galioja visur, galima tapati grafika kuri naudojau laikui pritaikyti, bet vel kur jo pradzia kur pabaiga, vis atrandam mazesniu sudetiniu daleliu, o kur didesnes, didziausiu vienetu laikome visata, bet ji tikrai didziausia? Vel kyla seniau minetas klausimas, siejamas su tapacia dievybe, bet netradiciskai, t.y. imkim atoma ji tapatinam su planeta, jame gyvena zmogeliukai ir galvoja kur ju matomos visatos ribos, galvoja apie kazkokia aukstesne samones forma bet negali jos identifikuoti, nieko neprimena, gryztam prie visatos ir grafiko, kyla klausimas kokio didesnio kuno dalis yra visata, kas egzistuoja auksciau?

 Cia daugmaz apie ka kalbu, zinom sita dali laiko, kazka identifikuojam kaip pradzia sukurima, bet gal tai ka laikom pradzia buvo tik didesnio intervalo pabaiga ir kito, musu intervalo pradzia.

[kiskis]

Jo begalybes  suvokt neina . Kaip vaikas uzauges su  vilkais  patenka pas zmones nebesugeba ismokt kalbet ir elgiasi kaip vilkas (aiskei matyt atsiradusios vystimosi ribos), mes uzauge su savo tevais irgi aiskei turim uzdetas ribas, gal augdami kitokioj aplinkoj turetume maziau ribu.Kai praleidi momenta kazka esminio ismokt veliau nebesigauna. Liaudies patarle : lenk medi kol jaunas.