Šėtono bažnyčia, 14 tomas

[klajunas]

"Filognozijos pradmenų" projekte pasiektas 14/18 lygis, tad artėjama prie pabaigos ir galutinės filognozijos doktrinos suformulavimo, remiantis paviešinsimais 18 tomų. Naujas projektas vadinamas "Šėtono bažnyčia", kuris skirtas nusisukimo nuo natūralios tvarkos temai, kuriame išaukštinama arba kokia žemesnė transcendentinė būtybė, arba pats žmogus. Tai nėra egzotiška tema, nes šiuo keliu seniai pasukusi visa Vakarų civilizacija, kuri yra žmogaus triumfas ir išaukštinimas, nerandant realybėje nieko už jį aukštesnio. Kai žmogus garbina ką nors kita - tai teistinis satanizmas, o kai garbina pats save - paprastas materialistinis ir technologinis ateizmas, pavyzdžiui, transhumanizmo pavidale. Visa tai bus susiję su filognozijos tema, juodojo arba baltojo drakono civilizacijų modeliu, bandant panagrinėti ar teisingu keliu eina civilizacija, ar dabartinė jos kryptis - nepražūtinga žmogui. Šėtono bažnyčia, tai ne organizacija, ne sekta, ne kultas, bet pasirinkta metafizinė kryptis, kurioje nusisukama nuo Dievo ir jo sukurtos natūralios tvarkos. Projekto forma tokia:

D. Mockus. Filognozijos pradmenys: Šėtono bažnyčia. 14 tomas. 2025

Kol kas šiame forume viešinimo planas toks: stengsiuosi kiekvieną mėnesį paskelbti vieną arba dvi temas, priklausomai nuo to, kaip vystysis idėjos, ar bus daug naujos ir įdomios informacijos.

(Pav. sukurtas su Dall-E 3 dirbtiniu intelektu)

[klajunas]

Trumpa informacija dėl 14 tomo

Kadangi "Dievo bažnyčios" tomas "Filognozijos pradmenyse" yra baigtas tvarkyti publikavus skaitmeninę ir popierinę knygas, galima pereiti prie tolimesnių tomų planavimo. Pagal "Pradinės mokyklos" programą toliau turi eiti "Šėtono bažnyčios" tomas, skirtas nenatūralios, technologinės civilizacijos analizei, apibūdinamai kaip radikali baltojo drakono kryptis. Šis tomas, greičiausiai, šį pavasarį ir vasarą nebus pradėras rašyti, ir savo planą atnaujinsiu nuo rudens, maždaug spalio mėnesio. Taip yra todėl, kad šiam tomui kurti šviesusis ir šiltasis sezonas nelabai tinkamas, ir turėsiu palaukti rudens. Šiluma ir šviesa - trukdo susikoncentruoti ir įeiti į maksimalią kūrybinę būseną.

Šėtono bažnyčia nėra satanizmas, kaip Dievo bažnyčia nėra krikščionybė. Šias sąvokas suprantu kaip archetipus ir principus, atstovaujančius natūralią ir dirbtinę tvarką, kur natūrali tvarka yra gamtinė, o dirbtinė - žmogiška. Tai reiškia, jeigu čia ir kalbama apie okultizmą ar ezoteriką, tai ji filognozinė, neturinti nieko bendro su tradicine religija ir sektomis. "Filognozijos pradmenyse" sprendžiu klausimą, kaip įvertinti juodojo ir baltojo drakono civilizacijos galimybes, kiek į gamtą leistina įvesti dirbtinumo ir technologijos vystant Žemės civilizaciją. Iš principo - neatmetu technologijų, tik atsisakau radikalizmo, siūlau rinktis nuosaikų kelią ir tai pagrindžiu argumentais.

Iki 18 tomo liko parašyti dar penkis tomus, kurie užbaigs trečią šešetą ir bus "Pradinės mokyklos" sintezė. Pradinės mokyklos archetipas yra "kosminė civilizacija", rodantis, kad finale renkuosi baltojo drakono kelią. Tačiau tas kelias filognozinis, atsisakantis technokratijos, meritokratijos ir kibernetinės diktatūros, susijusios su dirbtiniu intelektu, psichotronika, daiktų ir žmonių internetu, robtizacija, genų inžinerija, skaitmenizacija ir pan. Manau, kad pažanga gali rinktis ir kitą kelią, kuris nukreiptas ne į žmogaus pavergimą, bet į žmogaus išlaisvinimą.

Laikausi nuomonės, jog šią programą geriausia įgyvendinti liberalizmo priemonėmis.

[klajunas]

Vidurvasario planai ir pasiruošimai

Naujo žinių organizavimo metodo, vadinamo filognozija, pirma forma vadinama Pradine mokykla, kurios teorinę medžiagą sudaro aštuoniolika "Filognozijos pradmenų" tomų. Šiuo metu parašyta 13 tomų, tai yra šiek tiek daugiau negu 2/3. Šio žinių organizavimo centru yra žmogus, iš kurio perspektyvos aiškinamos visos filognozijos struktūros. Tai visos kultūros, kūrybinės ir techninės, pagrindas, paaiškinantis kaip atsiranda išvystytas pasaulis, paprastai vadinamas planetine civilizacija. Ši civilizacija intepretuojama dviem paradigminiais būdais, kurių vienas yra metafizinis, o kitas - antimetafizinis. Filognozija yra naujas visos civilizacijos informacijos bei žinijos organizavimo metodas, kurio centru yra kuriantis žmogus, vykdantis išorinių ir vidinių substancijų informacines sintezes. Šią informaciją galima organizuoti įvairiai: vienas variantas yra dalinti į skirtingus mokslus, kurie savo siauroje srityje siekia susisteminti visą empirinę ir faktinę informaciją ir paversti ją žinojimu. Filognozija tai daro kitaip negu mokslas - neskaidant, neišimant iš žmogaus "rėmų", vadinamų sątvaru, arba "ola". Filognozija yra būdas paaiškinti viską, įstatant tai į psichoformos ir daiktoformos apgaubiantį sietuvos saiką, kuris yra vienintelis atveriančios būties principas. Civilizacija tuo, kuo ji yra atsiveria žmgui ir yra tiek šios atverties variantų, kiek planetoje yra žmonių. Kiekvienas žmogus yra civilizacijos autentiško buvimo vieta. Tai reiškia, kad koks žmogus, toks ir civilizacijos "pojūtis". Ne aš esu civilizacijoje, bet civilizacija yra manyje, todėl pavaldi pagrindinei mano olos nuotaikai, bandytai apibrėžti egzistencialistų. Žmogus visada yra daugiau negu civilizacija, o civilizacija - mažiau negu žmogus. Šis "daugiau" pirmiausiai reiškia "pirmapradiškiau", arčiau realybės centro, anapusinio pasaulio fundamento. Anapus nėra civilizacijos, ji visada šiapus, arba kitaip sakant, žmogaus sukurta informacinė sintezė, kuri valdo vidinę žmogaus olą, formuodama jo pagrindinį informacinį vektorių, kuriame atsiranda santykis tarp vidinio žmogaus ir išorinės tikrovės. Taip valdomas žmonijos veiklos mastas, kuriame atsiranda nauja, antropomorfinė materija, vadinama techniniais daiktais.

Filognozija yra projektas, kurio tikslas iš naujo performuluoti civilizacinę informaciją, sujungiant ją į naują paradigmą, kurioje išvengiama mokslo keliamų sunkumų ir trukumų, neleidžiančių pamatyti civilizacijos ašinę struktūrą, kaip ji paprastuoju būdu turėtų būti įdedama į žmogų, kad jo kūrybiškumą ne stabdytų ir ribotų, bet skatintų ir vystytų. Filognozija reikalinga civilizacijos proveržiui, kuriame žmogus pamato, kas yra jis pats realybėje paprastuoju būdu ir kas yra kita pusė, iš kurios gelmės išnyra žmogiška egzistencija. Informacinis chaosas, kuriamas mokslo, trukdo civilizacinę informaciją pamatyti aiškiu pamatymu, kaip paprastą, žmogaus viduje sukuriamą, informacinę sintezę, kurioje būtų įmanomas judėjimas į priekį, link baltojo drakono lygio, kuriam atverta visa realybės ir žmogaus paslaptis, kurioje substancija vis efektyviau verčiama į informaciją, vykdant makslimalų protui įmanomų žinių plėtojimą, nuo kurio priklauso kiek atverta anapusinės realybės, reikalingos žmonijos veiklos masto plėtojimui. Kitaip sakant, tai ką siūlau aš filognozijoje yra efektyvesnis informacijos tvarkymo metodas, paremtas nauja pradigma, kurioje išryškinti kertiniai vidinės žmogaus erdvės dėmenys, kurių tvarkingas išdėstymas praskaidrina sąmonę ir padaro protinę pastangą daug efektyvesne. Imant bendrą vaizdą yra penki pagrindiniai informacijos sluoksniai:

1. Baltasis drakonas.
2. Archontas.
3. Imperatorius
4. Prezidentas.
5. Pilietis.

"Pradinė mokykla" apima "Piliečio" lygmenį, kuris planetinę civilizaciją suvokia per filognozijos pradinės mokyklos prizmę, kuri paaiškina visą sistemą nuo penkto iki pirmo lygio ir padeda susiorientuoti planetos istorijoje. Visko teorija žemiausiame lygyje tik pristatoma ir pagrindžiama, o aukščiausiame lygyje - pilnai išpildoma, gaunant galutinį filognozijos variantą, atitinkantį "dievo sąmonę". Paprastas žmogus yra penktas lygis, kuris turi pradinę mokyklą, kurioje pateikiamas supaprastintas planetinės civilizacijos lygmuo, išvaduojant sąmonę iš chaoso ir painiavos.

Šiuo metu užbaiginėju galutinį pradinės mokyklos variantą, naudojant kurį bus galima kiaurai permatyti visus mokslus, pašalinti iš galvos betvarkę ir padės suprasti, ko reikia, kad atsirastų proveržiai teorinėje ir techninėje sintezėje, valdant anapusinę materiją. Ši sistema naudinga tiek vystant kultūrinę, tiek techninę civilizacijos dalį. Kaip jau sakiau, 14 tomą pradėsiu rašyti spalio mėnesį, ateinantį rudenį, o šiuo metu filognozija vystoma neviešu principu, formuojami baigiamieji akcentai ir galutinė finalinės filognozijos dalies forma. Nuo rudens, galbūt, likusius penkis filognozijos tomus parašysiu greituoju būdu, per du metus, o paskui bus "ilgoji pertrauka" iki vadinamosios "Baltojo drakono civilizacijos" pirmos dalies.

[cs]

Atsitiktinai radau, kad vieno ispanų profesoriaus darbas yra dar senesnis savo filognozijos variantu nei @klajunas . Jei įdomu apie ką kalbu, filognozijos pradinis darbas viešai dar yra čia:

Bet matosi, kad projektas nutrauktas 2015 metais.

http://filognose.blogspot.com/
https://draft.blogger.com/profile/12826012868947844376

[klajunas]

Kas domisi filognozijos ištakomis, tai yra mano 2010 - 2013 metų tinklaraštis www.filosofija.blogas.lt

https://web.archive.org/web/20130703044853/http://filosofija.blogas.lt/

https://web.archive.org/web/20130601091127/http://www.blogas.lt/vartotojas?laisvas2

Mano slapyvardis čia buvo laisvas2.

Šio tinklaraščio įrašai sudėti į knygą D. Mockus. Tikrovė, protas ir laisvė. 2020

https://www.lulu.com/shop/darius-mockus/tikrov%C4%97-protas-ir-laisv%C4%97/paperback/product-gdr82p.html?q=&page=1&pageSize=4

Čia sudėti tekstai iš 2008 - 2011 metų.

[cs]

@klajunas

Apie filognoziją (filosofijos tema), analogiškai rašo seniau šis profesorius. Net pati antraštė iš ispanų arba portugalų kalbos išvertus: "Pažinimo meilė". "Amor co conhecimento".

Filognozijų ištakų gali būti visokių, bet čia tikras šaltinis, kuris dar seniau susikūrė filognozijos forma. Nemanau, kad nuo kažko dubliuota versija.

Bent kiek pasidomėjus puslapiu, atsiveria, kad informacija ne @klajunas kurtų puslapių.

kaip ir šis ispanų ar portugalų kalbos įrašas.

http://filognose.blogspot.com/2015/11/teoria-do-conhecimento.html


----------


Netingėjau paieškoti, po šiuo straipsniu tikras "pažinimo meilės" ištakas, kurios matyti šioje knygoje:

https://archive.org/details/IntroduoFilosofia/page/n63/mode/2up

https://pt.wikipedia.org/wiki/Miguel_Reale

Ištakos dar senesnės nei 20 metų.

[klajunas]

A. Šliogerio kelias filognozijoje

Šiuo metu turiu parašytus 13 "Filognozijos pradmenų" tomų, kurių užtenka išreikšti pagrindinei filognozijos idėjai, rodančiai koks daromas pasirinkimas vertinant Vakarų civilizacijos tolimesnes judėjimo galimybes. Šiuo metu - tai asmeninis pasirinkimas, tačiau manau, kad kiti žmonės, kurie yra laisvi rinktis, susiduria su tais pačiais klausimais ir jiems atsiveria tokios pačios perspektyvos kaip ir mano parodytoje situacijoje. Tai pasirinkimas tarp F. Nietzsche'ės ir A. Šliogerio, kuris matosi pagrindinėje filognozijos formulėje, rašomoje kaip santykis tarp mažosios ir didžiosios sievos, tarp kurių įsiterpia informacinė struktūra, sukurta gnostinės ir techninės sintezės, išreiškiančios civilizacinio išsivystymo lygį ir žmonijos intelekto sukurta civilizacijos veiklos mastą. Išoriniai nariai yra A. Šliogeris, arba Dievo bažnyčia, o vidiniai nariai - F. Nietzsche'ė, arba Šėtono bažnyčia, Viršžmogis, genijus arba aukštesnysis žmogus.

MS - ds - ms - DS

MS-DS - A. Šliogeris, natūralus žmogus

ds-ms - F. Nietzsche'ė, dirbtinis žmogus, inversija ir eksversija

Filognozijos projektas iš esmės yra bandymas išspręsti šią problemą, pirmiausiai sau asmeniškai, o po to, galbūt, ir kitiems, apmąstymo būdu siekiant padaryti pasirinkimą tarp F. Nietzsche'ės ir A. Šliogerio. Tam reikia nuspręsti ar geriau akcentuoti išorinę ar vidinę formulės struktūrą. Per visą civilizuoto žmogaus istorija labiausiai buvo vertinamas žinojimo ir technikos vystymas, kuriais buvo manoma, kad taip žmogus vis labiau artėja prie Dievo. Tačiau kuo labiau civilizacija išsivysto technologiškai, tuo aiškiau, kad tai ne artėjimas prie Dievo, bet iššūkio jam metimas, siekiant užimti Dievo vietą, tampant nyčišku viršžmogiu. Kyla klausimas, kokia to prasmė asmeniniame gyvenime, jeigu šis procesas trunka tūkstantmečius, o individuali egzistencija nesiekia nė šimto metų. Kam žmogui asmeniškai to reikia. Panašu, kad ši sistema yra sukurta žmonių išnaudojimui ir apgavimui, kai jie visą gyvenimą dirbą pažinimo darbą, aukojasi, o pasiektais rezultatais, kažkada po tūkstančių metų, galės naudotis tik anoniminis elitas, nežinia vertas šio vaidmens - tapti "dievais" - ar ne.

Todėl realistinė būsena - įeiti į savo autentišką žmogiškumą, kuriame atskleidžiamas Dievo žmogus ir atsisakyti savo gyvenime beprotinių projektų, kuriais aptarnaujama kažkokia nematoma, planetą valdanti jėga, kuri organizuoja žmones realybės užkariavimui ir savinasi sukurtus darbo vaisius. Tai yra A. Šliogerio kelias, orientuotas į natūralų žmogų, jo būtį, išimant visą dirbtinę informacinę struktūrą, filognozijoje vadinamą rišliu. Tai yra pasirinkimas likti Dievo bažnyčia, kuri išreiškia galutinę filognozijos formulę, be vidinės jos struktūros, atsirandančios ivykdant inversiją tarp MS-DS. Tai kyla iš supratimo, kad nei atskiras žmogus, nei žmonija nepajėgi būti tikrovės fundamentu; visą visatą daryti pavaldžia žmogaus / žmonijos norams yra beprotybė. Kitaip sakant, ta kryptis, kuria juda dabartinė techninė civilizacija, filognozijoje laikoma klystkeliu, individualiai atsisakant dalyvauti šioje sistemoje. Tai daroma pirmiausiai nutraukiant filognozijos vystymą Baltojo drakono keliu, atsisakant atskleisti pažangesnes filognozijos formas ir drakono akies lygius, ir renkantis principą, kad mažoji kelionė, visas žmogaus gyvenimas turi būti Juodojo drakono paradigma, o Baltasis drakonas atsiveria tik didžiojoje kelionėje, tai yra žmogui pasiekus anapusinę būseną po mirties.

Juodajame drakone, sumatoriaus realybėje neturi būti siekiama didesnio Dievo apreiškimo negu duotas sumavimo paviršiuose, tai reiškia, kad atmetama protinė ir dvasinė teologija ir tenkinamasi tuo "apreiškimu" koks duotas natūraliuose Uroboro įstatymuose. Tokiu būdu A. Šliogerio Dievo bažnyčia tampa maksimalia prigimtinės darnos puoselėtoja, parodanti kelią, kuriuo einant gyvenama vienybėje su dvasiniu žmogumi, gamta ir jos kuriama gyvybe, vidiniame apreiškime esančia svarbiausiu Dievo kūriniu, kuriuo apsireiškia anapusinė realybė. Jeigu gyvybė ir gyvenimas turi būti vystomas, tai tik natūraliu būdu, tokiu kokiu sukūrė Dievas, nesiekiant nei technologinio transhumanizmo, nei posthumanizmo. Evoliucija suprantama tik kaip biologinė ir genetinė, be dirbtinio spartinimo, kišantis žmogui, mokslui ir technologijoms. Todėl filognozija tampa antimoksline, kurios pažinimo pretenzijos minimalios, apribotos elementariu žinojimu ir žmogaus padėties kūrinijoje supratimu. Tai reiškia, kad didžiosios sievos įtraukimas į protą, į sumatoriaus realybę, niekada neparodo jos kaip tai, kas ji iš tikro yra, tik iliuzinę žmogišką interpretaciją; taip pat, mažosios sievos išstūmimas į anapusinę, holoplastinę realybę įveda į ją sumatoriaus realybės norus, kurie yra iliuziniai, riboti ir net beprotiniai, griaunantys natūralias gamtines pusiausvyras ir prigimtinę darną. Dėl šios priežasties ši sątvarologijos dalis nustojama vystyti kaip nereikalinga einant A. Šliogerio apmąstytu ir pasiūlytu keliu.

Kadangi žmogaus sumatoriaus antitezėje sumuojamas procentas labai mažas, F. Nietzsche'ės pretenzijos išvystyti genijų "rasę" ir planetos valdovus - neturi prasmės, nes žmogus niekada neturės savo sumavimo gylyje reikalingų sugebėjimų, kad pasiektų dieviško lygio gnostinę sintezę, kuria galėtų varžytis su gyvybę kuriančiais dievais. Visi žmogaus kūriniai, kaip robotai, dirbtinis intelektas - niekada nepasieks reikalingo išsivystymo, tad šis kelias beprasmis ir žmogų ne aukštinantis, bet darantis vergu, tarnaujančiu mašinai ir dirbtinei tikrovei. Taip filognozijoje nustojama vystyti Šėtono bažnyčią, siūlant tuo pačiu keliu pasukti ir kitiems žmonėms, nes jis neturi prasmės, o jeigu ir smegenų plovimu bei neurolingvistiniu programavimu prasmė instaliuota, ji yra iliuzija ir klaida, kurios reikia atsisakyti. Didelėms organizacijoms tai gal ir nepriimtinas kelias, tačiau aš rašau ne kaip organizacija, o kaip privatus asmuo ir siūlau tokiu pat principu laisvai pasirinkti ir kitiems žmonėms. F. Nietzsche'ė savo knygose rašė, kad iš žmogaus reikia sukurti tobulesnę, dievišką rūšį; tačiau jis klydo, nes natūraliu būdu tai vyksta savaime, o dirbtiniu būdu, vykdant MS-DS inversiją, gyvybė ne patobulinama, bet sugadinama. Žinojimas duoda žmogui įrankius žudyti kitus ir save, kol galiausiai prieinama riba, kurioje civilizacija atsiduria prie bedugnės krašto. Todėl norint sugrįžti į tiesos kelią, reikia rinktis nuosaikų žmogaus ir žmonijos vystymo variantą, kuris gyvena A. Šliogerio aprašytoje Dievo bažnyčioje, vaizduojamoje pagrindinėje žmogaus formulėje, iš kurios išimama inversija vadinama dalis:

MS - [ds - ms] - DS.

Tai reiškia, kad genijai yra ne tie, kas renkasi kurti, bet tie, kas atsisako. Tai metafiziniai žmonės, mokantys laukti ir žinantys, kad Dievo sukurtas planas yra geriausias.

[cs]

Dievo sukurtas planas yra geriausias.

Manau būtų verta atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus:

Kiek domėjausi, pagrindine filognozija, yra panašumų su tavo.

Kiek panašus asmuo kūręs filognoziją (ištakų lygmenyje) yra portugališkai kalbantis brazilas (Miguel Reale), kuris buvo filosofas ir kalbėjo panašius dalykus kaip ir tu, dar apie 1980 metus, rašydamas knygose.

Nekalbant apie kelias knygas kurias jis parašė portugalų kalba. Temos tiek apie žmogų, vidaus sąmonę, minties žmogų ir filosofiją.

Geriau neklaidintum visų, savo (filognozijos plėtojimais) ir paaiškintum, kam filognozija priklauso, ir kieno ištakos yra tikros. Nes atrodo kad užgrobei savo (pamatytu naudingumu) filognozijos sritį, kurios neesi šeimininkas. Tai nėra kaip 2018 metų lygio projektas.

[klajunas]

Netingėjau paieškoti, po šiuo straipsniu tikras "pažinimo meilės" ištakas, kurios matyti šioje knygoje:

https://archive.org/details/IntroduoFilosofia/page/n63/mode/2up

https://pt.wikipedia.org/wiki/Miguel_Reale

"Tikros pažinimo meilės ištakos" yra pirmasis filosofas, norėjęs pažinti realybę protu, Talis Miletietis.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Talis_Miletietis

Miguel Reale - neoriginalus filosofas, priklausęs tradicionalizmo, integralizmo ir fašizmo krypčiai. Jis rėmėsi Kantu, Huserliu, Heideggeriu ir siekė įvesti katalikų diktatūrą Brazilijoje.

Kas nesupranta mano vystomos filognozijos teorijos, palengvinimui siūlau patyrinėti schemą, kurioje matosi visa filognozijos struktūra.



Tai reiškia, kad mano propaguojamo žinojimo struktūrinė schema yra mažoji sieva - sątvarologija ir didžioji sieva - substratologija, kurie yra lietuviški naujadarai, neesantys jokioje knygoje išskyrus mano.

Pažinimo meilės pirmam variantui - 2500 metų, intelektualinis / kultūrinis judėjimas prasidėjo senovės graikijoje.

Visi visų laikų filosofai Vakarų Civilizacijoje kilę iš Talio Miletiečio.

[cs]

"Tikros pažinimo meilės ištakos" yra pirmasis filosofas, norėjęs pažinti realybę protu, Talis Miletietis.

Ties Taliu ir Miguel Reale, yra didelis amžių skirtumas ir nematau Talio raštuose nieko panašaus iš ieškojimų: tikrovės ir žmogaus minties, sąmonės ir pan. teorijos apraiškų (tarp to ir panašios filosofijos).

Ar tikrai bandei skaityti "Introdução à Filosofia" knygą, portugalų kalba?

Tai yra viena iš 1980 metų, Miguel Reale knygų, kurioje filognozija yra (daugiau panagrinėta) filosofinėmis žiniomis ir dar tokiu senu laiku - iš praėjusio amžiaus. O, iš tavo raštų matosi, kad sieki būti filognozijos šeimininku, bet nepasidomėjai, kad filognozija jau buvo prieš tau ateinant atsiradusi. Kiek žinau, tą filognoziją, dar nebandė kurti niekas. O kurti tokią filognoziją yra kartu ir beprasmiška.

Pažinimo meilės pirmam variantui - 2500 metų, intelektualinis / kultūrinis judėjimas prasidėjo senovės graikijoje.

Kur ta informacija?

[klajunas]

Kiek žinau, tą filognoziją, dar nebandė kurti niekas. O kurti tokią filognoziją yra kartu ir beprasmiška.

Nors ir menkos tavo filosofijos žinios, todėl ginčytis beprasmiška, dar vieną kartą atsakysiu. Filognozija yra tik kitas būdas pavadinti žinojimo / pažinimo teorijai, kuri paprastai vadinama epistemologija, arba gnoseologija.

https://en.wikipedia.org/wiki/Epistemology

https://en.wikipedia.org/wiki/Gnosiology

Epistemologija daugiau susijusi su moksliniu žinojimu, o gnoseologija - su ezoteriniu žinojimu. Tai žaidimas graikiškais žodžiais kurie vienaip ar kitaip susiję su žinojimu ir pažinimu, kurio teorija atsirado senovės graikijoje. Tik vienas pažinimas daugiau empirinis, racionalistinis, o kitas - ezoterinis ir mistinis.

Miguel Reale su tuo neturi nieko bendra, ir net šie žodžiai "fileo" ir "gnosis" yra ne portugališki, o graikiški, kas rodo šio brazilo neoriginalumą.

Tad filognozijos kai kuriuos aspektus siečiau su gnosticizmu ir neortodoksine krikščiniška tradicija, o ne su brazilų fašistais (integralistais). Pasidomėk Nag Hammadi traktatais, pamatysi iš kur filognozija.

https://en.wikipedia.org/wiki/Nag_Hammadi_library

Daugiau vargu ar ką įdomaus pasakysi, todėl atsakymų daugiau nebus, nes tuo išsisemia tema. Jeigu toliau man rašinėsi tai bus tik vaikiškas trolinimas, neturint nieko konstruktyvaus pasakyti. Terminologinis  ginčas - neturi jokios prasmės.

[cs]

Nors ir menkos tavo filosofijos žinios, todėl ginčytis beprasmiška, dar vieną kartą atsakysiu.

Pirma: aš žinau, kad tai yra graikiškas epistemologinis junginys, kombinacja: filo-gnosis, o ne portugališka.

Filognozija, graikų amžiuje, nebūtinai turėjo egzistuoti, nes ir dabartyje ir dabartiniais amžiais yra naudojamas epistemologinis žodžių sudarinėjimas.

Tą principą naudojau, dar 2020 metais: bachemijai užvadinti, kuri išvertus iš graikų kalbos yra: ba - siela, chemija - tamsa.

Bet tema ne apie tai.

Antra:

Miguel Reale knygoje filognozija (epistemloginiu pavadinimu) aiškiai parašyta ir paminėta šioje temoje:

https://archive.org/details/IntroduoFilosofia/page/n17/mode/2up

PT "Amor do saber e exigencia de universalidade"

EN "Love of knowledge and demand for universality"

Tokiame amžiuje kaip dabar, jei nesuprantama portugalų kalba, yra "google vertėjas".

Trečia:

Šios knygos temos nėra vien apie žmogų, bet galima rasti apie: psichologiją, logiką, mokslą, ontologiją, metafiziką, etiką, gnoseologiją ir dar daugiau.

Panašias temas, kurias tu rašyti pradėjai nesenai savo filognozijos plėtojime.

Taip pat, tavo pateiktas: Talis: nekalbėjo ir neturėjo tokios minties sėklos ir tokiose srityse, kaip knygoje nagrinėjama, turėjo mažai minčių.

Ketvirta:

Vis dar laukiu informacijos: kur filognoziją radai prieš 2500 metų. Konkrečiai.

[klajunas]

Vis dar laukiu informacijos: kur filognoziją radai prieš 2500 metų. Konkrečiai.

Filognoziją aš suprantu ne kaip žodį, bet kaip metodą, kurį atrado graikų filosofai, iš kurių pirmas yra Talis. Tas metodas - ne tradicija, tikėjimas, magija, bet tikrovės pažinimas racionaliu protu.

Metodą naudojo visi filosofai, pradedant nuo graikų. Jeigu galvoji, kad mano metodas yra tik vienas žodis, paskaityk temas dar kartą. Vienas žodis nėra nuosavybė ir vienas žodis - necituojamas, kaip filosofija, teosofija, antroposofija, filognozija ir t.t.

Jei gerai kerti portugališkai paskaityk knygą apie Miguel Reale

La filosofija de Miguel Reale

Ten pamatysi iš kur jo idėjos: Kantas, Huserlis, Heideggeris. Todėl jis neoriginalus, kai ką nors naudoju iš Kanto, visur tekste nurodytas Kantas, Heideggeris, Shcopenheuris, Nietzsche, Šliogeris ir Jėzus iš Nazareto ir pan.

Todėl Miguel Reale turi žodį, pažinimo meilė, bet neturi originalios pažinimo teorijos, arba kitaip - išvystyto originalaus metodo.

[cs]

Ten pamatysi iš kur jo idėjos: Kantas, Huserlis, Heideggeris. Todėl jis neoriginalus, kai ką nors naudoju iš Kanto, visur tekste nurodytas Kantas, Heideggeris, Shcopenheuris, Nietzsche, Šliogeris ir Jėzus iš Nazareto ir pan.

Todėl Miguel Reale turi žodį, pažinimo meilė, bet neturi originalios pažinimo teorijos, arba kitaip - išvystyto originalaus metodo.

Nori pasakyti, kad bachemija, mokslas yra epistemologijos terminai ir iš graikų amžių? Įdomu, kur mokslą; ir ne patį žodį; bet metodą - pritaikė senovės graikai, pvz: DNR tyrime ar kvantinėje mechanikoje, kompiuteriuose. Ar irgi sakysime, kad DNR jau egzistavo prieš 2500 metų, ir tas žodis buvo populiarus toje bendruomenėje ir prigijo kaip atradimas?

------------------------

Keista mintis (save įsirašyti) kaip filosofinio metodo šeimininku ir pradininku, be jokio originalaus įdirbio. Tada, teisingai galvojant: senesni filosofiniai atradėjai originalu nieko nepasiekia procese ir jų atradimai tokios tušybės. Bet kai atsiranda vienas pamėgdžiojantis metodą ir darbą tampa iškart šeimininku.

-------------------------

Miguel Reale yra filosofas, jei teisingai domėjaisi. Aš tik pateikiau jo vieną knygą, kurioje kalbama ne vien kaip apie vieną žodį "Filognoziją", bet apie pirmosios (konkrečios filognozijos formos) metodą. Neturiu omenyje graikų amžiaus, nes žodžio daryba neateina vien iš graikų ir anktikos laikų, ir nereiškia, kad tas žodis yra žinomas iš senovės, jei niekur nepavartojamas.

Tad jei jungsime visą bendrą filosofijos įdirbį nuo graikų amžių, vistiek dominuoja tas, kuris pirma pavartojo šį žodį kaip antai (filognozija, tai Miguel Reale knygose).

Todėl, nesuprantu prasmės, kam reikalingas mėgdžiojimas, "filognozijos" centrinės metodo idėjos, jei ji jau yra egzistuojanti iš anksčiau. Kur rašei: filognozijos ištakos yra susikūrusios ties 2003 metais ir esi ar dediesi to pradininkas: (atrodo, kad graikų amžius iškart atsivėrė ir viską sužinojome iš prieš 2500 metus iš Talio minties pamazgų apie filosofiją).

Ties tuo jau praėjo daug laiko, kai mėgdžiojamas originalus Miguel Reale metodas (filognozijos metodas)+(ne filosofijos forma)+(su kitų filosofų idėjomis).

--------------------------

Atleisk, bet nematau originalumo @klajunas metode ir filognozija tikrai ne graikų laikų atradimas. Tuolab, kad nėra nei konkretumo, nei aiškumo, jei net ir bandė tie graikai, kažką pasakyti, tai labai neužtikrinta.

[klajunas]

Atleisk, bet nematau originalumo @klajunas metode ir filognozija tikrai ne graikų laikų atradimas. Tuolab, kad nėra nei konkretumo, nei aiškumo, jei net ir bandė tie graikai, kažką pasakyti, tai labai neužtikrinta.

Jei nematai, tai nematai - kiekvienam savo. Vieną kartą pasakei ir nekartok, @cs, nes pradės atrodyti, kad mano atžvilgiu turi kokių nors psichologinių problemų.