Anomalija.lt

Paranormalūs reiškiniai => Religija ir filosofija => Filosofinės diskusijos => Temą pradėjo: Mekabciel sausio 08, 2017, 20:11:52

Antraštė: Apie Dieva
Parašė: Mekabciel sausio 08, 2017, 20:11:52

Antraštė: Apie Dieva
Parašė: klajunas sausio 08, 2017, 20:25:29
Performuluosiu klausimus, pakeisdamas žodį dievas apibrėžimu.
1. Kaip galvojate ar egzistuoja absoliuti antgamtinė būtybė?
2. Kaip galvojate kas yra antgamtinė būtybė?
3. Ką reiktų padaryti, kad antgamtinę būtybę pajausti?
4. Kas trukdo antgamtinės būtybės pojūčiui?
5. Ko trūksta žmonėms antgamtinės būtybės pojūčiui?

Aš asmeniškai antgamtinei būtybei šokčiau breiką.  :D  Manau kad patiktų... :D  Čia į Nr. 3.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: Mekabciel sausio 08, 2017, 21:00:25
I klausimus atsakyk,o ne staipykis, isirasyk vietoj Dievo - gnostine samone, aukstesnioji samone, psychosamone ar koki ten naudoji termina tam apibrezimui ir atsakyk.  Bo tas protingumas jau vemt vercia.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: cs sausio 08, 2017, 22:42:54
Citata iš: Mekabciel  sausio 08, 2017, 20:11:52
  • Kaip galvojate ar Dievas egzistuoja?
  • Kaip galvojate kas yra Dievas?
  • Ka reiktu padaryt(jei reiktu ir tai butu prasminga) kad Dieva pajausti, pvz(perskaityt knyga, pasimelst, pamedituot, pasokt, atlikt rituala ir t.t.)?
  • Kas trukdo(jei yra trukdziu, pvz zmoniu religiniai isitikinimai, globalus issiskaldimas, nesupratimas vienas kito) Dievo pojuciui?
  • Ko truksta zmonems Dievo pojuciui?
1. Ne, bet žinau kokiu atvėju egzistuoja ir kokio dydžio max gali jis būti. Neeilinis, turi noro veltis į religines bendrijas, neatlieka ritualų. Tačiau, kada Dievas galėtų visiems duoti vienodai, kažkam neduoda nė 'trupinio'. Būtent išbandžius vieną ar kitą religiją susidaro (toks įspūdis), kad dievas nemato. Iš to seka išvada: dievas neegzituoja, bei jo sukeltas įspūdis mažas, nedidelis.

2. Kas gali būti dievas - atsakymas, kad žmogus gali dangstytis ties dievo "kaukėmis". Bet logiška, kad iš to, jokio dievo nebus parodoma ar įrodoma. Įrodyti religinę koncepciją galima, kol nežinoma, kad kažkoks Jonas ar Petras iš Amerikos ar Ispanijos irgi save pavadino "dievais". Tada bereikia gerai apsvarstyti, ar verta prasidėti, kai jau iškart žinoma, kad jokia religinė koncepcija nėra tikra, tai tik pramoga.

3. Kad pajausti dievą, reikia save pastatyti į besimeldžiančiojo vietą. Pagal roles ir vaidinimus, yra tam tikros sąlygos, jos ir nustato ar bus pajaustas ar ne 'tas' jausmas. Jeigu būsi 'Mozė', nelaibai pajausi dievo, jei apaštalas, arba atpirkėjas - vėl kažkaip nepajausi.
"Malda gal padės". O jei nepadės, nežinau kas padės.

4. Steriotipai trugdo, bet tik vertinant ir nežinant (neturint jokio supratimo). O pavyzdžiui yra vietų, kai suprantant vertinant matomas melas. Nepasakyti yra irgi toks pat melas, kaip ir betkoks. Kam labiausiai turėtų sąžinė graužti, tai turbūt pačiam dievui arba religinės koncepcijos išvedėjui, kad pritaikė mokslinį metodą. Visa religinė psichologija yra sudaryta iš scenarijų ir stebėtojų. Vėliau atrastas bendras kampas ir būtent tas požiūris suveda galus, padaro, kažkokią "šviesesnią išmintį", nors ištikro, čia tik ekspermento išvados aprašomos.

5. Įrodymo, kad be ekspermento įmanomas apreiškimas. Čia ir dabar.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: a.t.sielis sausio 10, 2017, 10:42:22
CitataKaip galvojate ar Dievas egzistuoja?
Taip, Aukščiausioji Būtybė, turinti aukščiausias galias ir savybes, egzistuoja. Yra daug tiesioginių ir netiesioginių įrodymų.

CitataKaip galvojate kas yra Dievas?
Aukščiausioji Būtybė yra pirminė visų priežasčių priežastis, visko pradžia, bet pats Jis neturi pradžios; Jis yra aukščiausias valdovas; Jis yra amžinybės, žinojimo ir džiaugsmo įsikūnijimas, Jo pavidalas sudarytas iš amžinybės, žinojimo, džiaugsmo.

Yra toks šventraštis "Brahma-samhita" Indijoje. Hinduizme, Brahma - tai šios visatos prosenis, pirmoji gyva esybė šioje visatoje, kuri sukonstravo visą visatą pagal Aukščiausios Būtybės įkvėpimą. Ten Brahma sako:

īśvaraḥ paramaḥ kṛṣṇaḥ sac-cid-ānanda-vigrahaḥ
anādir ādir govindaḥ sarva-kāraṇa-kāraṇam

"Išvara" reiškia "valdovas"; "parama" reiškia "aukščiausias"; "Krišna" - vienas iš Dievo vardų; "sat" - amžinybė, būtis; "čit" - žinojimas, išmintis, sąmonė; "ananda" - džiaugsmas, palaima, ekstazė; "vigraha" - pavidalas, įsikūnijimas; "anadih" - be pradžios; "adih" - pirmapradis; "Govinda" - vienas iš Dievo vardų; "sarva" - visų; "karana-karanam" - priežasčių priežastis.

Dievas suvokiamas trimis suvokimo fazėmis:
1. Kaip beasmenė būtis (sat, būties aspektas). Impersonalistiniai mokymai suvokia taip.
2. Kaip visur esanti transcenduojanti visaapimanti Siela (sat ir čit, būties ir žinojimo aspektai).
3. Kaip Aukščiausioji Dieviška Asmenybė (sat, čit ir ananda aspektai kartu).

Taigi, vieni Dievą suvoks kaip beasmenę būtį, neapibrėžtą ir neišreiškiamą (tam tikras dvasinis agnosticizmas), kiti suvoks kaip visur esantį ir viską žinantį, viską stebintį (transcenduojanti Dvasia), dar kiti suvoks kaip Asmenybę, turinčią begalines galias, norus, veiklą, savybes, džiaugsmą, o beasmenė būtis ir transcenduojanti Dvasia yra Jos daliniai pasireiškimai.

CitataKą reiktų padaryti, kad antgamtinę būtybę pajausti?
Išgryninti, apvalyti sąmonę. Sąmonė yra dvasinė, dabar ją uždengę, užgožę materiali tapatybė, materialūs suvokimai, materialus protas, jutimai ir fizinis kūnas.

CitataKa reiktu padaryt(jei reiktu ir tai butu prasminga) kad Dieva pajausti, pvz(perskaityt knyga, pasimelst, pamedituot, pasokt, atlikt rituala ir t.t.)?
Reikia susidurti su Jo vardais, Jo dalykais, Jo šventomis vietomis, Jo tarnais, pasakojimais apie Jį. Sakoma, kad šioje epochoje stipriausias dvasinis metodas - šventi Dievo vardai. Kai žmonės kartu su Dievo tarnais šlovina Dievą ir Jo šventus vardus, tada galima pajausti ekstazę, sklindančią iš Dievo.

Kad Dievą pažinti, suvokti, ir turėti atsiliepimą iš Jo, ryšį su Juo, reikia Jį mylėti, su meile tarnauti. Tada visi veiksmai atliekami su meile - skaitymas, malda, meditacija, šokis, dainavimas, ritualai ir kt. - stiprins ryšį ir suvokimą.

CitataKas trukdo(jei yra trukdziu, pvz zmoniu religiniai isitikinimai, globalus issiskaldimas, nesupratimas vienas kito) Dievo pojuciui?
Trukdo nuodėmė, geismingumas, pyktis, piktžodžiavimas, nešvara, iliuzija, melas, svaiginimasis, prievarta gyvų esybių atžvilgiu, užuojautos neturėjimas, sąmonės užterštumas, nusigręžimas nuo Dievo, negatyvumas Jo atžvilgiu.

CitataKo truksta zmonems Dievo pojuciui?
Trūksta noro ir pastangų, kitaip viskas atvira ir prieinama. Kad pasinerti į Dievą reikia labai stipraus noro, tinkamos praktikos, Dievo ir dvasinio mokytojo malonės.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: klajunas sausio 10, 2017, 10:57:40
Pacituosiu save:
CitataĮprasta žmogaus sąmonę skirstyti į tikrovės ir netikrovės vietas. Tikrovės vietą pažymėkime pliuso ženklu ir pavadinkime „pasauliu"; o netikrovės - minusu ir pavadinkime „vaizduote". Tradicinis įsivaizdavimas teigia, kad tikras pasaulis integruojamas į vidinius netikrus pasaulius, ten perdirbamas ir tada gali būti grąžintas į tikrą, kaip mintis ar vaizdinys. Šis prilipdomas prie tikro pasaulio ir tai vadinama mąstymu apie jį. Mąstymas laikomas teisingu, jeigu jis vykdomas pagal tam tikrą, „teisinga" laikomą logiką. Bet mintis teisinga tik savo intencionalumu, savaime ji nėra savarankiška realybė, kurioje galima gyventi. Mintyse gali gyventi sąmonė, bet tik orientacijos ir dėmesio prasme.

Todėl įmanomi du žmonių tipai. Vienas gyvena minusine tikrove, atiduodamas jai didžiąją dalį savo energijos, kitas - pliusine, pasinerdamas savo kūnu į kūnišką pasaulį. Kaip jau galima buvo suprasti, vieni išaukština mentališkumą, o kiti fiziškumą. Žinoma geriausiai stovėti pačiame centre, kai visa ši situacija subalansuota, ir žmogus sugeba savo dėmesį paskirstyti: pavyzdžiui, mintis taikydamas pasaulyje, o fizinio pasaulio aktualijas aktyviai perkeldamas į savo mintis. Tai galima palyginti su sąveikomis, kurios gali būti trijų tipų: informacinė - tik protas į protą; fizinė - kūnas į pasaulį; ir mišri - jau aprašyta būsena, kai fiziškumas aktyviai mentalizuojamas, o mentališkumas - įkūnijamas.
Taigi man trukdo metodo supratimas.

Ir dar:
CitataGnostinė ašis

Mūsų gyvenamo pasaulio pagrindiniai dėmenys yra žmogus ir visata. Abstrakčiau šie dėmenys išreiškiami kaip gyvybės forma ir būties forma. Būtis kuria žmogų kaip gyvybės atmainą, o šis būtį pažįsta, ją įprasmindamas ir pritaikydamas savo reikmėms. Pagrindinis būties vyksmas yra įbūtinimas per esmę ir egzistenciją. Šiame vyksme žmogus iš neišreikštos dalies iškeliamas į išreikštą, išorinę ir turi čia išgyventi. Pažindamas žmogus perkelia būtį į save, atverdamas ją kaip reprezentaciją, kuri yra žmogaus būties centras. Tiek save kaip gyvybę, tiek būtį kaip visatą jis atveria sau per vidinę formą, kuri sudaro tikrovės gnostinę ašį.

Visos žinių sistemos kuriamos orientuojantis į šiuos dėmenis. Žinios apibrėžia kas yra žmogus, atvertas iš reprezentacijos vidaus ir kaip per žmogų atsiveria visata. Reikia suprasti paprastą tiesą, kad ši visata, kuri laikoma išorine realybe, iš tikro ir yra žmogus. Visata yra žmogaus kūrinys, per kurį žmogus suvokia save ir kuriame ieško savo vietos ir prasmės. Vyksta abipusis kūrimas, kurio eigoje atsiranda tarpinis pasaulis kaip išreikšta sąmonės akis.

Kiekvieno žmogaus esmė ir egzistencija apibrėžiama jo rangu, nustatomu per vertikalų tikrovės pjūvį, kuriame atveriami tikrovės sluoksniai. Žmonės, galintys atverti tikrovės Šaltinio gelmę, yra dievai, nes jiems yra žinomos tikrovės kūrimo paslaptys. Šaltinis įbūtinimu kuria visatą kaip pirminę tikrovę, kurios paslaptis atvėręs žmogus žino savo vietą visatoje ir gali dalintis šia išmintimi su kitais. Žmogaus vietą parodo tik jo paties sąmonė. Žemiausias rangas yra paprastas žmogus, kuris nežino nei kūrimo paslapties, nei savo vietos kūrinijoje, todėl ieško vadovaujančios žinių sistemos, vildamasis, kad ji parodys tikrą pasaulį. Tačiau tai tik ženklai, tekstai ir knygos, aiškinančios šio ir ano pasaulio paslaptis. Kitaip sakant, tai nėra tikra, gyvoji esatis.
CitataGenetinė ašis

Gamtinį žmogų apibrėžia tokios sąvokos: rūšis, individas, gyvybė. Gyvybė yra pati bendriausia sąvoka, kuri inkorporuoja į save rūšį ir individą. Rūšis - tai ne kas kita kaip biologinė programa, o individas yra jos realizacija. Ši priklausomybė rodo, kad žmogus įtrauktas į jo ribas peržengiančią esaties formą ir jos apibrėžiamas. Atsiranda konfliktas tarp bendrumo ir atskirumo aspektų. Programa apjungia, tačiau individualumas supriešina, verčia ieškoti būdų atsikratyti šios priklausomybės. Panaši problema kyla ir gyvybės ryšyje su tikrove ir galų gale su jos pagrindu, kurį sąlygiškai vadiname Šaltiniu.

Gyvybė kaip rūšis - taip pat individas, kuris skiriasi nuo kitų rūšių-individų. Individas išsiskiria iš visumos ir siekia ją paneigti, tačiau tai įmanoma tik tiek, kiek leidžia pati visuma. Matome, kad iš individualių perspektyvų vyksta žiaurus karas su gamta, kuri šiame lygmenyje sudaryta iš kolektyvinių individų. Jis vyksta rūšių viduje ir tarp rūšių.

Matome, kad šis karas iš bendros programos perkeliamas į kiekvieną atskirą individą ir yra susijęs su jo išgyvenimo galimybėmis. Karas yra naikinimas, išnaudojimas, perkūrimas, silpninimas, pažinimas ir t.t. Jis įrašytas į kūno ir visatos reprezentacijos sandarą, įeina į individo esmę ir suteikia formą egzistencijai. Tai yra, programos galimybės priklauso nuo individualių galimybių ir programos tikslas apdovanoti individą šiam karui reikalingais sugebėjimais. Individas yra visuotinio karo forpostas, nuo kurio galimybių priklauso kolektyvinio individo įsitvirtinimas.

Tačiau perėjus į aukštesnes pakopas, kai lemiamą vaidmenį pradeda vaidinti gnostinio sujungimo gebėjimai, kūnas velkamas per istoriją kaip našta, neleidžianti pasiekti dar aukštesnių gyvybės egzistencinių pakopų, kurios jau būtų susijusios su žmogaus dvasia.
Matome, kad planeta visą laiką buvo valdoma dviejų grupuočių: vieną jų vadinu gnostikais, o kitą - genetikais. Tarp jų visada vyko karas, nes gnostikai naikina biologinę rūšį, o genetikai dažnai žmogų per daug sugyvulina. Todėl reikėtų šias dvi kryptis apjungti. Ir apriboti visus iš vienašališkumo kylančius ekscesus.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: Mekabciel sausio 10, 2017, 15:42:36
Klajunai, butu dar sauniau, jei atsakytum konkreciai i klausimus ir kuo trumpesniais ir primityvesniais issireiskimais. :)
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: Faunas sausio 13, 2017, 10:51:48
1 Taip
2 Checheche (cia buvo Landzbergiu Vycioko juokas)
3 Pvz atsigrezt i Dieva
4 Trukdo tamsa. Nusigrezimas nuo Dievo (Musu energetine struktura nusukta nuo Dievo. Uzgalasta ir nusmailinta visai kitiems pojuciams.Musu energo centrai yra netik uztersti bet ir pazeisti(suluosinti))Ir gaunasi, kad energetinis luosys nusisukes nuo Dievo, ir jo nejaucia.
5 Truksta valios mesti issuki tamsai(kaip tai bepavadinsi) Truksta jegos atsilaikyti pries tamsos spaudima, net jeigu ir sugebetum mesti  issuki.

A pakankamai trumpai ir aiskiai ?
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: kiskis sausio 13, 2017, 12:58:48
As nieko naujo ar idomaus pasakyt negaliu, tik 1. taip. Idomu butu isgirst ir tavo atsakymus Mekabciel.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: Mekabciel sausio 13, 2017, 21:11:57
1. Dievas egizstuoja tik potenciale.
2. Viskas.
3. Nera nei vieno veiksmo, kuris paletintu ar pagreitintu Dievo pajautima. Yra Dievo valia. Taciau Dievas irgi neturi valios laisves, Mes judame vienas kito link vienodu greiciu.
4. Tokiu dalyku neegzistuoja, nes paprasciausiai nera pagreitinimo ar paletinimo.
5. Viska atlikt, kad pasiekt Tai. :)
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: xsistemax sausio 14, 2017, 02:11:20

1.Manau,jog dievas kaip asmuo neegzistuoja.
2.Tai yra visatos intelektinių struktūrų visuma,kurianti visatą konkurencijos būdu.
3.Apsidairyti aplink save,ne vien į save gilintis.
4.Archainės,įsisenėję tradicijos.Primityvus,logikai prieštaraujantis tikėjimas primityviais,vietinės reikšmės feodalus primenančiais dievais.
5.Naudotis smegenimis.
:)
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: tadasas99 sausio 15, 2017, 07:32:48
1. 2. 3. 4. 5. ...
 
 Imkim savo kuna, imkim elektrona esanti musu kune, salia jo protonas, jame gyvena juozas ir galvoja kas yra aukstesne butybe, kaip su ja bendrauti, koks jos planas juozo atzvilgiu, juozas niekaip jos  fiziskai negali rasti ir neras, del ribotu suvokimo ribu, jam kad ir bandyti isaiskinti apie mane, jis nesupras, tiesiog as netelpu i jo remus, man visiskai neidomus juozas ir jo paieskos.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: Faunas sausio 15, 2017, 10:50:44
...bet juozas nedurnas vyrukas buvo ir suprato, kad jo pasaulio matymo vaizdas galbut nera baigtinis. Atsisedo, susimaste apie neisvengiama susitikima su pypausku ir netycia pradejo vibruoti kaip visas protonas o ne atskira jo dalis. Bumt obuolys ant galvos ir parein nusvitimas! O gal galima vibruot kaip pvz elektronas ar kaip branduolys, o slapcia jau isivaizdavo apie atomo, ka ten atomo Molekules vibracijas !!! Ir visa tai issaugant samoninguma! Ir bumt antras obuotys ant galvos! i juozas supranta, kad reiketu vengti kitokios vibracijos vedancios ismetimo link....
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: Vitus sausio 15, 2017, 12:11:48
1. Taip.
2. Sąmonė ir nieko daugiau.
3. Būti čia ir dabar.
4. Ego.
5. Nieko netrūksta.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: Faunas sausio 15, 2017, 13:12:18
....buti cia ir dabar ?  O "cia ir dabar" tai kur ? As suprantu, kad "cia ir dabar" tai tik rezonansas su kazkuo... Gereiciausiai su savo atvaizdu veidrodyje? Susitaikymas su tuo vaizdu kuri matai?
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: mcgyver sausio 15, 2017, 13:21:11
Jis turejo omeny kad negalvoti apie praeiti ir ateiti, tik gyventi dabartyje(sioje akimirkoje).
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: Faunas sausio 15, 2017, 17:11:49
Jis pats pasakys ka turejo omeny.
O "gyvenimas sioje akimirkoje" skystas argumentas. Vistiek kyla rezonanso klausimas. Su kuo tu rezonuoji sioje akimirkoje, be praeities ir ateities.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: Mekabciel sausio 15, 2017, 17:34:04
Citata iš: Faunas  sausio 15, 2017, 17:11:49Jis pats pasakys ka turejo omeny.
O "gyvenimas sioje akimirkoje" skystas argumentas. Vistiek kyla rezonanso klausimas. Su kuo tu rezonuoji sioje akimirkoje, be praeities ir ateities.
Sutinku su tuo, del to, kad gyvenime yra pilna svarbiu dalyku, kuriu neimanoma nedaryt ir apie juos negalvot... Praeitis ir ateitis visiskai viena nuo kitos priklauso, nes is praeities patirciu daromi, ateities sprendimai. Kuo geriau valdysi, praeiti, geriau nuspesi ateiti ir kokybiskiau gyvensi dabarty. Tai yra Aiskiaregyste.
Aisku gali viska mest ir iskeliaut i kokia ola, sedet ir medituot i "dabarti". Bet man tas grizimas i ola, ir nejudejimas, asocijuojasi su grizimu atgal i praeiti, (i akmeni) o ne dabarti. Tu neturi praeities ir dabarties, o tik dabarti. Tai yra taskas ir ypatingai skurdus taskas. Kaip ir akmuo tiesiog egzistuoja.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: mcgyver sausio 16, 2017, 13:20:20
Mekabciel grysti i uolas nereikia, reikia tik buti visiskai samoningam. Medituoti galima visa laika(kai vaisktai, stebi aplinka, savo mintis netgi kai skaitai knyga ir visiskai susitelkti ties kiekvienu zodziu, tik aisku negali kristiskai mastyti turi priimti informacija tokia ji yra). 70-90% minciu bereikalingos ir besikartojancios.
Jei sakai butina mastyti tai man atsakyk taip kaip toks zmogus kaip Jiddu Krishnamurti, gyvendamas sioje akimirkoje sugebai filosofuoti apie gyvenima? Smegenys atlieka savo funkcijas, taip kaip rankos, kojos, akys. Reikai nauduoti smegenis kaip butina panauduoti kuokaim tikslui o panaudojas, nebemastai apie tai ir jau turi kita tiksla ir palieki mastyma i sali.
https://www.youtube.com/watch?v=puowO4h0VIw
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: Vitus sausio 16, 2017, 21:04:14
Citata iš: Faunas  sausio 15, 2017, 13:12:18....buti cia ir dabar ?  O "cia ir dabar" tai kur ?
Yra toks pasakymas: kvailys gyvena praeitimi, beprotis ateitimi, o išminčius gyvena dabartyje.

Antraštė: Apie Dieva
Parašė: Mekabciel sausio 17, 2017, 09:52:56
Citata iš: mcgyver  sausio 16, 2017, 13:20:20Mekabciel grysti i uolas nereikia...
https://www.youtube.com/watch?v=puowO4h0VIw
Tai gal jis nera dabarty ta prasme, kad masto tik apie dabarti. Dabarty but tai mastyt apie viska, ir mastyt jog mastai ir tada neturi reiksmes apie ka.

Citata iš: Vitus  sausio 16, 2017, 21:04:14Yra toks pasakymas: kvailys gyvena praeitimi, beprotis ateitimi, o išminčius gyvena dabartyje.

Man rods gyventi dabartyje, tai nereiskia kad negalvot apie praeiti ir ateiti. Tiesiog stebet kad galvoji(galvot ka galvoji). Vat ir gausis, kad apie ka begalvosi busi dabartyje.

Antraštė: Apie Dieva
Parašė: mcgyver sausio 17, 2017, 09:56:07
Kai esi dabrtyje atsisakai kritinio mastymo zvelgi i gele, be analizavimo tyliai. O jo visa filosofija kyla is vidaus.
Peaceful Warrior geras filmas(yra LT kalba) rekomenduoju paziureti, tai pat Eckhart Tolle youtube pasiziureti anglu kalba seminaru pilna. Ir suprasi ka reiskia gyventi sioje akimirkoje.
Taip pat esu skaites, kad Michael Laitman sake, kad mastyti nebutina. Jo anglu kalbos bloge pries keliate metu rase.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: Mekabciel sausio 17, 2017, 11:18:49
Citata iš: mcgyver  sausio 17, 2017, 09:56:07Taip pat esu skaites, kad Michael Laitman sake, kad mastyti nebutina. Jo anglu kalbos bloge pries keliate metu rase.
Na tai zinai, galima i visiskus krastitunumus nueit. Mastymas - sudas, protavimas sudas, reik medituot, arba tiesiog but arba atvirksciai. Man atrodo, reik tiesiog stebet save ir to pilnai uzteks. O dar kogero labiau supaprastinus - tiesiog but/gyvent. Ir net nesistengt per daug save stebet, ateina tokia busena - valio! Neateina - valio! :D

Meditacija, mastymas ir protavimas yra vienas ir tas pats. Dar galima butu prie to pacio irasyt - saviitaiga, noro, minties galia, malda ir t.t. Bo praktiskai viska mes darome viename ar kitame laipsnyje samoningai ar nesamoningai visada.

Antraštė: Apie Dieva
Parašė: mcgyver sausio 17, 2017, 12:08:12
Sutinku su tavim. Bet kaip pradedi save stebeti (mastytima) po biski bundi, tai gali lengviau kontroliuoti savo mintis, bereikalingai negalvoti, tuomet ryte atsibundi visiskai zvalus. :)
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: Mekabciel sausio 17, 2017, 13:51:57
Citata iš: mcgyver  sausio 17, 2017, 12:08:12Sutinku su tavim. Bet kaip pradedi save stebeti (mastytima) po biski bundi, tai gali lengviau kontroliuoti savo mintis, bereikalingai negalvoti, tuomet ryte atsibundi visiskai zvalus. :)
Viskam yra vieta, tai nemanau, kad zmogus isvis kazkada daro kazka, ko neturetu daryt...
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: cs sausio 17, 2017, 17:26:49
Sąmonės nukreipiamumas ir sąmonės išteklių ant kurių panaudojama informacija dabartiniams momentams atpažinti yra matuojami. Tai reiškia, kad sąmonė pasigamina iš specialios masės, kuri vėliau atlieka atminties ir palaikymo funkcijas.

Visas žmogaus mąstymas ir darbas yra išvestas iš patirties, kai buvo sužinotas informacijos kiekybinis pasisavinimas (išteklinis). Žinojimas suteikia raišumą, kuris būdingas nusakyti sąryšius su galvoje turimais objektais, bei per jutimus gaunamais objektais.

Ši sąryšio sąvybė pati pradinė ir yra pas visus. Dar neviskas pasakyta, kaip ši pradinė sąvybė veikia. Ištiesų, ta sąvybė gali turėti mažesnių sąvybių ir hierarchiškai skaidytis ir gaminti specialius variantus su konkrečiomis (sudėtinėmis) sąvybėmis.

Viena iš jų mažesnių sąvybių yra sąryšių perkeitimas. Kada vysta sąryšiai su tokia sąvybe, galima išvesti labai daug galimybių ir jos bus kiekybiškai nematuojamos. Pavyzdžiui, tokia sąvybe galima įgauti, kai domimąsi religija. Yra sąryšių, kurie yra pradiniai, bei labai reikšmingi, bet religijoje į jų vietą siūloma patalpinti kitas informacijas (ir tam kartui užmiršti tikras reikšmes). Nors tos reikšmės atrodo labai kokybiškos, ištiesų, labai laikinos ir galbūt jos kiekybiškai yra sudarytos iš nedidelių kiekių.

Tai negali būti atmesta ar užskaityta kaip klaida ar neintelektualus veiksmas. Nes būtent ta sąvybė yra žmogaus galimybių aibėje. Kas įtraukta į žmogaus galimybes - nėra klaida.

Bet Kritinis vertinimas ir žinojimas visų etapų ir rezultatų eigos, kada ir kaip yra sukuriama baigtis - yra priemonė. Tokia priemonė, kuri vartotina ir labai reikalinga.

Kas yra dievas, tokiame kontekste: aišku, kad žmogus. Žmogus savo rūšį gali per sąryšio sąvybę užvadinti visokiais apibūdinimais, bet ištiesų, tai vyksta tik dėl to, kad yra prilyginamos sąvybės būdingos tokiam objektui. Pavyzdžiui yra aprašas apie dievą, kai pasirodo, kad sąvybės sutampa su surištu žodžiu, vyksta prilyginimas kitai grupei (bet priežastis vistiek neaiški).
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: Vitus sausio 18, 2017, 00:05:07
Citata iš: Mekabciel  sausio 17, 2017, 11:18:49Meditacija, mastymas ir protavimas yra vienas ir tas pats.
Dzyvų dzyvai...
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: paragraf 78 sausio 25, 2017, 08:52:52
Citata iš: Vitus  sausio 18, 2017, 00:05:07
Citata iš: Mekabciel  sausio 17, 2017, 11:18:49Meditacija, mastymas ir protavimas yra vienas ir tas pats.
Dzyvų dzyvai...
Kodėl dzyvai?
Meditacija yra darbas su protu ir mąstymo procesais, tai kas čia stebėtino?
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: mcgyver sausio 25, 2017, 09:53:04
Jei stebi mastyma tai meditacija, bet jei mastai apie ka nors tai yra mastymas.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: a.t.sielis sausio 25, 2017, 10:57:49
Ne, taip niekur nenueisim. Kiekvienas, kas teigia kažką apie meditaciją, turi apibrėžti kokia tradicija remiasi, o gal tai jo paties samprata, ir paaiškinti, kokia yra meditacijos samprata, procesas ir tikslas toje tradicijoje. Visi kalba apie meditaciją, bet turi galvoje skirtingus dalykus. Taip neišeis normaliai susikalbėti.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: mcgyver sausio 25, 2017, 11:27:20
Stebeti mastyma as turiu galvoje, kad isliktum dabartyje, pagauni minti ir iskart grizti i dabarti ir paklausi kas dabar masto, ir vel gristi is ateities ir praeities i dabarti.
As remiuosi Eckart Tolle ir Jiddu Krishnamurti(siektiek).
Kas moka anglu kalba https://www.youtube.com/watch?v=foU1qgOdtwg
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: paragraf 78 sausio 26, 2017, 07:58:31
Meditacija gali būti įvairaus pobūdžio: minčių išlaisvinimas ir mąstymo sustabdymas, aktyvus kažkokių kryptingų dalykų pvz. Teksto apmąstymas, nelogiško teiginio kontempliavimas ir t.t.
Ir tai ne tiek tradicijos klausimas, kiek bendriniai dalykai. Mes paprastai linkę terminus susiaurinti, tačiau tai atneša daug painiavos. Ypač kai vienas oponentas stengiasi į fenomeną apibrėžiamą termino žvelgti kiek įmanoma plačiwu, o kitas tuo pat metu turi tik vieną galimą termino detalę kitas nesąmoningai ar sąmoningai išmesdamas lauk
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: cs sausio 26, 2017, 08:49:55
Per meditaciją vyksta panašūs veiksmai, pritempinėjama išanksto sužinota informacija ir daromos išvados su tai, ką patiriama tuo momentu. Nieko keisto, jei bus pasiskolinama senesnė patirtis.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: a.t.sielis sausio 26, 2017, 18:00:52
Pradėkim nuo pačios bendriausios, tiesiog pačio žodžio reikšmės:

TŽŽ: meditãcija [lot. meditatio < meditor - mąstau, apgalvoju], apmąstymas, pasinėrimas į savo mintis, didelio susikaupimo būsena.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: paragraf 78 sausio 26, 2017, 18:27:14
Citata iš: cs  sausio 26, 2017, 08:49:55Per meditaciją vyksta panašūs veiksmai, pritempinėjama išanksto sužinota informacija ir daromos išvados su tai, ką patiriama tuo momentu. Nieko keisto, jei bus pasiskolinama senesnė patirtis.
Hm... Tu įsitikinęs kad apie meditaciją kalbi?
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: Vitus sausio 26, 2017, 23:25:49
Citata iš: mcgyver  sausio 25, 2017, 11:27:20Stebeti mastyma as turiu galvoje, kad isliktum dabartyje, pagauni minti ir iskart grizti i dabarti ir paklausi kas dabar masto, ir vel gristi is ateities ir praeities i dabarti.
Minčių nereikia gaudyti, jos kaip debesėliai danguje, atplaukia, tolsta ir išnyksta...
Kam atplaukė ši mintis?
Medituojam toliau...
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: cs sausio 27, 2017, 05:28:59
Citata iš: paragraf 78  sausio 26, 2017, 18:27:14Hm... Tu įsitikinęs kad apie meditaciją kalbi?
Ne kiek įsitikinęs, bet žinantis. Kažkada esu jau pasakęs, tai pakartosiu: "Tik tas gali turėti požiūrį, kuris turi apibrėžtą ir aiškų tikslą. Turi pristatatyti savo požiūrio neigiamus ir teigiamus aspektus ir juos pagrįsti bei įrodyti savo patirtimi arba svetima patirtimi."

Dar pridėčiau, jog tokia shema vadovaujantis galima lengviau vienas kitą suprasti. Dažnais atvėjais neaiškumų kyla dėl užklausimo, bet jokio argumento tam nepateikiama. O tada dažniausiai negaunama to ko norima ir negaunama norimo atsakymo. Labai svarbu iš anksto pateikti argumentą, kokia kryptimi norima, kad būtų atsakyta.

Tu nepateikei savo argumento ar priežasties, kaip tu nustatei, mano nuomonę klaidingą ar sudarytą nuomonę ne pagal tuos pačius kriterijus.

Priminsiu, kokia buvo mano nuomonė:

CitataPer meditaciją vyksta panašūs veiksmai, pritempinėjama išanksto sužinota informacija ir daromos išvados su tai, ką patiriama tuo momentu. Nieko keisto, jei bus pasiskolinama senesnė patirtis.
Šiek tiek apie tai, ką manau. Paprasčiausiai tam nereikėjo kažko didesnio pasakyti, jei galima keliais sakiniais. Didžiausia išvada yra pati nuomonė ir yra jau viskas tuom pasakyta. Informaciją, kurią gauna iš įvairių šaltinių: televizijos, bendravimo, interneto, pažinties su aplinka(gamta ir gyvūnais) ir t.t. Virsta į patirtis su vertėmis. Bet vertės ne tiek svarbios, svarbiausia patirtis. Ta patirtis, kuri yra pasiskolinama kartu įeina į meditavimą ir yra seanso dalis.

Aš mąstau apie tokias patirtis, kurios sudarytos iš realių ar įmanomų (net vaizduotėje ar sapne) taikymo įgūdžių(greičių, dėmesio, metodų, specifikos pavyzdžių). Kadangi jie realūs ir tikri, jie įgūdžiais ir lieka bei turi platų visuotinį panaudojimą, panaudojama net meditacijoje. Todėl man nuomonė kyla ne šiaip sau. Įgūdžiai yra tampriai susieti su kiekvienu gyvenimu įvykiu, tam ir svarbus senesnės patirties taikymas (nesvarbu koks, bet atitinkamas ar visiems panašiai suvokiamas).

Išvados, kurios padaromos tuometu, kai galvoje aktyvuojasi čakros ar išsiskiria liaukos, kurios gali išskirti DMT, bei aktyviai paveikti bei sulieti mintis, padaryti jas laikinai 'sugadintomis'. Yra metodas, kuris iš šono žvelgiant yra labai nepatrauklus (net jei ir tikras). Piknaudžiaujama savybe ir net nepastebima jos paskirties. Jos paskirtis tapati, kuri sukuria fantazijas ir sapnus. Meditacija teoriškai prisikviečia ar net aktyvuoja sapnus (tas funkcijas, nors ir nevisas būdingas pačiam sapnui). @klajunas daug kalbėjo apie sąmonės ekranus ir kaip per vaizduotę atsiranda vaizdiniais pagrįstas mąstymo vaizdelis, arba - tai - ką galima pagalvoti (pavirsta vaizdiniais). (jeigu sekei jį, tai turėtum suprasti) Kadangi jis turi efektyvų metodą ir nežinau iš kur jis sužinojo ar netgi pats atrado, galima teigti, kad tokių labai reta. Seniau panašias sąvybes ar tokius įgūdžius turintys žmonės buvo vadinami ekstrasensais. Tik dabar bandoma pabandyti pažiūrėti primityviau ir visiems suprantamiau ir iškart ekrasensiniai sąmonės išplėtiniai nebeturi vertės. Kadangi sąmonės galimybės man vis dar matomos, kaip neribotos, žinau, kad ateityje atsiras daug panašių "pramoginių" ar ezoterinių metodų sukeliančių potyrius sutampančius su pasiskolinta senesne patirtimi.

Meditacija tuom ir panaši, kad gali turėti ekranus ir įgūdžiai visi susirinkti per visą gyvenimą yra suprojektuojami pamatyti. Nieko nepraleidžiama ir neišmetama, kaiptik viskas iškeliama ir parodoma. Pačioje meditacijoje mėgstama sakyti, jog tai apmąstymas gyvenimo detalių, bet ištiesų, tai gilesni patyrimai ar tarpiniai įgūdžiai, pasiskolinama senesnė patirtis.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: klajunas sausio 27, 2017, 09:45:27
Citata iš: paragraf 78  sausio 26, 2017, 18:27:14...apie meditaciją kalbi?
Mano prote sąvokos susidėliojusios taip. Meditacija pirmiausiai yra treniruotė. Viena iš treniruotės rūšių yra dėmesio ir koncentracijos treniruotė. Tačiau tai tik vienos funkcijos lavinimas, be kurios yra daugybė kitų. Pavyzdžiui, galima kartu su koncentracija treniruoti vizualizaciją ir projekciją. Tai irgi meditacija.

Be treniruotės yra išugdyto sugebėjimo pritaikymas kokiai nors užduočiai ne dirbtinėje, bet realioje situacijoje. Tai plačiąja prasme irgi galima vadinti meditacija arba užduoties įvykdymu ją panaudojant.

Taip pat reikia neužmiršti, kad visos treniruotės labai artimai susijusios su koncentracija, nes užduotį gerai gali įvykdyti tik sutelkęs dėmesį. Tai yra pamatas kuriuo pagrįstos visos kitos treniruojamos manipuliacinės funkcijos.

Pats bendriausias apibrėžimas todėl turėtų būti toks: meditacija - tai mokymasis valdyti savo sąmonės funkcijas. Įjungti, išjungti, išplėsti, susiaurinti, išvalyti, užpildyti, atlikti veiksmus su mintimis ir vaizdais.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: xsistemax vasario 09, 2017, 19:25:45
Ar visagalis dievas gali sukurti tokį didelį akmenį,kurio pats pakelti nepajėgtų?
Jei negali-nėra visagalis.Jei sukurs ir nepakels-taip pat.
Atsakymas lyg ir aiškus:visagalis negali egzistuoti.
:)
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: a.t.sielis vasario 09, 2017, 19:49:44
"Visagalis" nereiškia, kad daro bet kokius absurdus, kokius gudručiai išsigalvoja. Ar Dievas gali nusišauti? Jeigu negali, tai nevisagalis? :D

"Visagalis" reiškia kad turi visas įmanomas galias, ir gali išpildyti visus savo norus. Dievas neužsiima absurdais.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: xsistemax vasario 09, 2017, 20:10:07
Iš kur žinai? :)
Bet kuris operatorius paklūsta vieninteliam dėsniui:sukurti gali daugiau,nei suvaldyti(sukontroliuoti).Kaip ir žmogus.
Galiausiai kūrinys perspjauna kūrėją.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: a.t.sielis vasario 09, 2017, 21:39:04
Bet kuris operatorius iš ribotųjų; realiai, tokie mažiukai operatoriai nieko nesukuria, jie tik žaidžia Kūrėjo sukurtoje kūrinijoje, patys yra sukurti, jų kūrimo gebėjimai yra sukurti, ir naudoja jie Kūrėjo duotus elementus, medžiagas. Todėl jiems taip ir gaunasi. Kai naudoja absoliutaus begalinio Kūrėjo elementus, aišku, kad negali jų suvaldyti. Kūrėjas su niekuo nepalyginamas, vienintelis yra absoliutus, visaapimantis, ir būtent jam priklauso visos galios, ir būtent Jis jas pilnai valdo. Niekas kitas.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: Vytautas vasario 09, 2017, 22:19:43
O tai kodėl tavo kūrėjas viską čia taip idiotiškai sukūrė. Visa ko esmė ėsti vienas kitą kad egzistuoti. Bet pilna saulės energijos ir normaliam kūrėjui jokių problemų sukurti taip kad nereiktų suėsti kito norint išgyventi. :) Kokia čia to vienas kito ėdimo vertybė? Neatrodo kad čia visumoje kažkas ne taip? Kur čia kito gyvo organizmo žudymo prasmė? Visokie Guru moko nežudyk. Bet kad kitokio pasirinkimo tai ir nėra fiziškai. :)
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: Vitus vasario 09, 2017, 22:23:38
Citata iš: xsistemax  vasario 09, 2017, 20:10:07Iš kur žinai? :)
Bet kuris operatorius paklūsta vieninteliam dėsniui:sukurti gali daugiau,nei suvaldyti(sukontroliuoti).Kaip ir žmogus.
Galiausiai kūrinys perspjauna kūrėją.
Tik tuo atveju, kai kūrinį atskiri nuo kūrėjo.
Nedalink ir jokio prieštaravimo nebus...
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: a.t.sielis vasario 09, 2017, 23:28:53
Mums mažiems ir ribotiems dėl nesupratimo gali atrodyti kad kažkas čia ne taip, bet kūrinija turi tobulą tikslingumą.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: TinSoldier vasario 10, 2017, 08:51:22
Citata iš: a.t.sielis  vasario 09, 2017, 23:28:53Mums mažiems ir ribotiems dėl nesupratimo gali atrodyti kad kažkas čia ne taip, bet kūrinija turi tobulą tikslingumą.
Su tokiu teiginiu galima kažką pasiekti nebent dalyvauji primityviausio, tuščiausio, nieko nepasakančiausio, absurdiškiausio, nepagrįsčiausio ir aklą fanatišką tikėjimą labiausiai įkūnijančio argumento konkurse.

Nieko neprarandant, jį galima sutrumpinti iki:

Citata-Kodėl?
-Todėl.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: a.t.sielis vasario 10, 2017, 10:22:13
:D Nežinau, ar tai buvo argumentas. Tiesiog tam tikras suvokimas, konstatavimas apie dalykų padėtį.

Beje, mintis, kurią išsakė Vytautas, savo laiku kamavo ir Č. Darviną, ir tai buvo vienas iš akstinų sukurti disteleologinę evoliucijos koncepciją. Esą, kodėl egzistuoja klastingi plėšrūnai? Gerasis Kūrėjas esą tokių negalėjo sukurti, nes yra geras. Vadinasi, tai turėjo atsirasti kitaip, pvz. atsitiktinai.

Yra toks vienas žodžio GOD raidžių simbolinis išskleidimas: G = Generator; O=Operator; D=Destroyer. Kūrėjas yra ir Naikintojas, šis pasaulis yra laikinas, reiškiniai jame laikini, ir juos nuolat naikina mirtis, vienas iš Kūrėjo sukurtų procesų. Ar galvojate, kad mirties ir naikinimo procesai šiame pasaulyje neturi tikslingumo? Tie, kas pripažįsta Kūrėją, pripažįsta ir kūrinijos, su visais jos reiškiniais, tikslingumą.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: Linas Esu vasario 10, 2017, 10:25:17
Citata iš: Mekabciel  sausio 08, 2017, 20:11:52
  • Kaip galvojate ar Dievas egzistuoja?
  • Kaip galvojate kas yra Dievas?
  • Ka reiktu padaryt(jei reiktu ir tai butu prasminga) kad Dieva pajausti, pvz(perskaityt knyga, pasimelst, pamedituot, pasokt, atlikt rituala ir t.t.)?
  • Kas trukdo(jei yra trukdziu, pvz zmoniu religiniai isitikinimai, globalus issiskaldimas, nesupratimas vienas kito) Dievo pojuciui?
  • Ko truksta zmonems Dievo pojuciui?


1. Mokslas negali nei įrodyti nei paneigti Dievo buvimą , egzistavimą . Religija yra paremta tikėjimu . Manau dievas neegzistuoja .

2. Tūkstanmečius žmonija turėjo daugybė dievų . Pasaulyje yra tarp 20-25 religijų , kiekviena jų turi skirtingą dievą . Priklausomai nuo geografinės padėties , priklauso ir žmogaus pasirinkimas . Jeigu gimsi Izraelyje greičiausiai tikėsi žydų religija . Europa , pietų šiaurės Amerika - Krikščionybė  . Vidurio Azija , šiaurės Afrika - Islamas . Pietų Azija ( Indija ) - Indu religija , kuri beje turi per 300 tūkst dievybių . Kinija - Budizmas , liaudies religijos . Kiekviena religija savo dievo egzistenciją aiškina skirtingai . Dievas yra žmogaus išgalvota aukščiausioji būtybė siekiant paaiškinti , nepaaiškinamą  .

3. Turiu sutvirtinimo sakramentą . Iš savo patirties galiu pasakyti , jog maldos , išpažintis , biblija , tikėjimas . Niekas nepadėjo pajusti Dievo nei fizižkai , nei dvasiškai . Yra religingų žmonių , kurie sako jaučiantys dievo esybę . Yra daug į religiją tikinčių radikalų , fanatikų kurie jaučia .

4. Nesuprantu klausimo

5. Pirmiausia nežinau ką žmogus turi daryti jog jį pajaustų , nekalbant apie trūkumus . Manau toks dalykas kaip dievo pojūtis neegzistuoja .

p.s įdomūs klausimai , reikėjo gerai pagalvoti prieš atsakant
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: a.t.sielis vasario 10, 2017, 10:36:18
Vakar, prie to ką pasakiau, buvau daugiau parašęs, bet nutryniau, nes kietakaktiškas užsiciklinimas ateizme ir pan. vis vien nepriima jokių argumentų ir paaiškinimų. :)

-----------------------------------

Citata5. Pirmiausia nežinau ką žmogus turi daryti jog jį pajaustų , nekalbant apie trūkumus . Manau toks dalykas kaip dievo pojūtis neegzistuoja .
Ką reiškia pajausti? Galima pajausti kažką jutimais, apčiuopti. Galima suvokti kažkieno buvimą ir savybes, tai suvokimas. Ir galima pajausti širdies jausmus, emocijas. Dievas nėra mūsų jutimų objektas, todėl negalime jo pajausti jutimais savo valia. Jis - aukštesnė sąmonė, todėl negalime suvokti Jo savo sąmone savo pastangomis. Bet galime jausti Jam gerus jausmus. O tada atsiliepdamas Jis leis suvokti ir  pažinti buvimą ir savybes, regėti.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: Linas Esu vasario 10, 2017, 11:23:55
Citata iš: a.t.sielis  vasario 10, 2017, 10:36:18Vakar, prie to ką pasakiau, buvau daugiau parašęs, bet nutryniau, nes kietakaktiškas užsiciklinimas ateizme ir pan. vis vien nepriima jokių argumentų ir paaiškinimų. :)

-----------------------------------

Citata5. Pirmiausia nežinau ką žmogus turi daryti jog jį pajaustų , nekalbant apie trūkumus . Manau toks dalykas kaip dievo pojūtis neegzistuoja .
Ką reiškia pajausti? Galima pajausti kažką jutimais, apčiuopti. Galima suvokti kažkieno buvimą ir savybes, tai suvokimas. Ir galima pajausti širdies jausmus, emocijas. Dievas nėra mūsų jutimų objektas, todėl negalime jo pajausti jutimais savo valia. Jis - aukštesnė sąmonė, todėl negalime suvokti Jo savo sąmone savo pastangomis. Bet galime jausti Jam gerus jausmus. O tada atsiliepdamas Jis leis suvokti ir  pažinti buvimą ir savybes, regėti.
Visų pirma jutimų organų yra 7 , o pojūčiais vadiname jutiminio pažinimo procesus, kuriais pažįstamos tikrovės daiktų ir reiškinių savybės, kai jos veikia jutimo organus , tai gali būti uoslė , lytėjimas , rega ir t.t.


Ši jūsų hipotezė yra klaidinga , teiginiai prieštarauja vienas kitam . Rašote jog dievas nėra jutimų objektas bet tuo pačiu galime jam jausti gerus jausmus . Tada jis atsilieps leis suvokti , pažinti  buvimą ir saybes , regėti .

 
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: a.t.sielis vasario 10, 2017, 11:30:40
O kas čia prieštaringo? Negali kažko matyti, ir užčiuopti kitais jutimo organais, bet gerus jausmus gali jausti. Sakykim, išgirsti iš kažko kito apie kokį žmogų, bet nesi matęs. Tai netrukdo turėti pozityvius jausmus to žmogaus atžvilgiu.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: Linas Esu vasario 10, 2017, 12:00:20
Citata iš: a.t.sielis  vasario 10, 2017, 11:30:40O kas čia prieštaringo? Negali kažko matyti, ir užčiuopti kitais jutimo organais, bet gerus jausmus gali jausti. Sakykim, išgirsti iš kažko kito apie kokį žmogų, bet nesi matęs. Tai netrukdo turėti pozityvius jausmus to žmogaus atžvilgiu.
Aš neketinu daugiau polemizuoti jūsų paties mintimis . Parašiau viršuje jūsų vartojamų žodžių reikšmes ir sąsajas .

Jūsų žodžiai :
Negali kažko matyti, ir užčiuopti kitais jutimo organais, bet gerus jausmus gali jausti. Sakykim, išgirsti iš kažko kito apie kokį žmogų, bet nesi matęs. Tai netrukdo turėti pozityvius jausmus to žmogaus atžvilgiu.

Paaiškinkite prašau ką jūs norite pasakyti , kokia pagrindinė mintis ,ką siekiate pagrįsti ar įrodyti . ? aš nesupratau jūsų paskutinių minčių . .
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: a.t.sielis vasario 10, 2017, 12:08:34
Jutimų teikiama informacija ir širdies jaučiami jausmai, emocijos - du skirtingi dalykai.

Jutimas ir jausmas - skirtingi dalykai. Pajusti, pajausti, ir jausti jausmus - skirtingi dalykai.

Jutimais rinkti informaciją iš aplinkos - vienoks procesas. Tai įeina į žmogų, ir informacija teka iki proto.

Tai kas išeina iš širdies, emocijos, nėra jutiminis procesas. Kita kryptis ir kitas šaltinis. Jutiminiame procese šaltinis yra aplinkos objektai, širdies emocijų procese šaltinis yra pati širdis, žmogaus esybė.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: Linas Esu vasario 10, 2017, 12:48:59
Citata iš: a.t.sielis  vasario 10, 2017, 12:08:34Jutimų teikiama informacija ir širdies jaučiami jausmai, emocijos - du skirtingi dalykai.

Jutimas ir jausmas - skirtingi dalykai. Pajusti, pajausti, ir jausti jausmus - skirtingi dalykai.

Jutimais rinkti informaciją iš aplinkos - vienoks procesas. Tai įeina į žmogų, ir informacija teka iki proto.

Tai kas išeina iš širdies, emocijos, nėra jutiminis procesas. Kita kryptis ir kitas šaltinis. Jutiminiame procese šaltinis yra aplinkos objektai, širdies emocijų procese šaltinis yra pati širdis, žmogaus esybė.
Pabandysiu kiekvieną jūsų sakinį smulkiai aprašyti .

1 .Širdis yra organas . Svarbiausias žmogaus kraujotakos sistemos organas . Širdis neturi jausmų , enocijų . Širdis negali jausti .

2. Sutinku , jutimas ir jausmas skirtingi dalykai .

3. Jūsų vartoti žodžiai : pajusti , pajausti - sinonimai . Nesuprantu viso sakinio reikšmės , ką jūs norėjote pasakyti .

4. Infomacija niekur neįeina ir neteka iki proto . Informacija yra proto dalis . Informaciją renka smegenys . Neuronų veikla labai daug ką paaiškina jeigu kalbame apie informacijos kaupimą . Daugiau apie tai apie sužinoti galite 5-8 klasės gamtos ir pažinimo vadovėliuose .
Jeigu norite išsiaiškinti daugiau apie protą siūlau paskaityti Roma Jusienė, Alfredas Laurinavičius - Psichologija . Psichologijos pirmakursiai skaito šį vadovėlį .
Šie vadovėliai populiarūs , galite rasti vietinėje bibliotekoje bet kuriame mieste .

5. Paskutinių sakinių nekomentuosiu , nes tai visiškai klaidinga informacija .

Ko jūs siekiate bandydami diskutuoti su manimi  ?




Antraštė: Apie Dieva
Parašė: a.t.sielis vasario 10, 2017, 13:05:40
Aišku, materialistinė koncepcija :) Tebūnie, pakeiskime žodį "širdis" į žodį "sąmonės gelmės".

Nediskutuokime. Sėkmės :)
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: kiskis vasario 10, 2017, 13:09:21
Citata iš: Linas Esu  vasario 10, 2017, 12:48:59Ko jūs siekiate bandydami diskutuoti su manimi  ?
Itariu , kad siekia paplepet, kaip ir tamsta.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: Linas Esu vasario 10, 2017, 13:10:40
Citata iš: a.t.sielis  vasario 10, 2017, 13:05:40Aišku, materialistinė koncepcija :) Tebūnie, pakeiskime žodį "širdis" į žodį "sąmonės gelmės".

Nediskutuokime. Sėkmės :)
Sėkmės .
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: kiskis vasario 10, 2017, 14:45:19
Bet visdelto nereik but tokiem visiiskai lengvabudiskiem ir uzmerkt akis pries aki rezencius faktus, prisiminkime  (arba zr teksta auksciau,(gal ir kita teksta dabar nepamenu)), jis kazkada netycia prisipazino, kad yra DEMONAS.Aciu tau (savo nekaltu klausimu "ko sieki????!!!!") tu padejai man nuplest sida nuo jo tamsios sielos, ir tik prisimerkes viena akim as izdrisau ten pazvelgti (sory i samones gelmes). Ir ka as toje tamsioje bedugneje izvelgiau?JO tikrieji siekiai: JIS SIEKIA UZVALDYT PASAULI!!! O ant taves kacialina savo intelekto raumeni (tiesiog atsidurei netada ir ne ten).

Sirdyj  as su tavim (sory pasamonej), laikykis brol.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: a.t.sielis vasario 10, 2017, 14:57:17
kiški, tu rimtai? :D
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: kiskis vasario 10, 2017, 14:58:23
Tai ne, juokais.
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: a.t.sielis vasario 10, 2017, 15:07:13
Kuo toliau, tuo įdomiau :D
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: kiskis vasario 10, 2017, 15:18:08
Tai tik pradzia , kas dar bus toliau...
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: a.t.sielis vasario 10, 2017, 15:19:58
Šiais laikais nežinai, ko iš ko tikėtis :D
Antraštė: Apie Dieva
Parašė: kiskis vasario 10, 2017, 15:26:34
Na gerai Kali Juga , ka jau cia zinosi, bet atrodo nukrypom, paragrafas, turbut gamina paragrafiukus, o tai cia mus greit butu i vezes istates.