Anomalija.lt

Kai pradedama svarstyti: "kas šiais laikais skamba įtikinamiau?", kyla visokiausių ginčų ir nesutarimų. Vieni stoja į poziciją: autoritetas - tai vienintelis pagrįstas ir įrodytas būdas. Kita pozicija sako priešingai: reikia laikytis tradicijų ir perdaug nesigilinti į esmę.

Dažniausiai veltis, ar žiūrėti tokius ginčus nėra malonu, kai pats esi kažkurioje pusėje ir nori palaikyti tą pusę. Ta pareiga ir įsižadėjimas palaikyti vieną ar kitą pusę nulemia aplinkinių tolesnį požiūrį ir pasitikėjimą dėl tokio asmens nuomonės pasirinkimo.

Taip yra, kad nevisi toleruoja betkokį asmens pasirinkimą, todėl svajonės pasirinkti tam tikrą nuomonės kryptį įtakoja vistiek kiti. Kiti nusprendžia: kas tinka ar netinka, nes jie save vaizduoja neklystančiais. Ir dažniausia visi jie vadovaujasi autoritetais, tada betkokia tradicija jiems tampa nebeįdomi ir pasęnusi. JIe randa būdų kaip paneigti, tai kas akivaizdu priešingai krypčiai.

Tačiau atskirti, kurie autoritetai nemeluoja, o kokios tradicijos yra tikros ir nepadirbtos yra begalo sunku. Keisčiausia, kai dauguma renkasi vieną ar kitą kryptį ir ją užtaria tik dėl to, kad taip sako kiti. Kuom vadovaujantis galima patikrinti tiesą? Iš to iškyla dar vienas klausimas, ar žmogus vadovaujasi vien emocijomis ir kiti lengvai jį įtakoja? Ar logika nors kiek čia dalyvauja, ar įmanoma pasirinkti savarankiškai neužtraukiant kitų nepasitenkinimo?

Tiek rėmimąsis autoritetu, tiek tradicija gali tapti argumentacijos klaida, jei tai daroma neprotingai

Svarbiausia daryti protingai ir tikslingai ir ypač nedaryti skubotų išvadų.

Kartais pasitaiko tokių situacijų, kai tapačia pozicija besilaikantys žmonės bando kažką įvesti naują į tą patį išpažinimo dalyką, taip pakeisdami kitų požiūrį, kuris net nėra niekaip susijęs su šiuo išpažinimo dalyku. Ir aš bandau užkabinti mintį, kad jeigu musulmonas yra teroristas, tai kaltė krinta ant visos musulmoniškosios išpažinimo grupės. Ir tai net nėra visiška tiesa ar kažkas tokio kuom reikėtų visiems pulti tikėti.

Visi musulmonai, kurie tampa teroristais, savaime aišku, pamiršta religijos vertybes ir tokiais tampa tik iš idėjos arba tik dėl to, kad jiems patinka žudyti ir to išmokino jiems labai svarbus autoritetas.

O mano atžvilgiu, jau toks aktas laikomas kaip nuokrypis nuo realybės. Blogio įsiterpimas į žmogiškajį pradą per pasinaudojimą esančia situacija. Aš pats savęs klausiu: "Ar išvis aš galiu laikyti juos musulmonais, pripažinti juos tos bendruomenės nariais, jei jie net nevygdo esminių religijos papročių ir tradicijų ir pasiduoda visiškai priešingos pozicijos įtakai?". Kai tokie dalykai įvyksta, smunka religinių tradicijų vertė, o iš to džiūgauja oponentiškos religijos, nedraugiškos religijos ir atskiros bendruomenės. O vėliau spėliojame kaip ta nesantaika kurstoma didesniais mąstais, nors ir taip aišku.

Manau, esminis dalykas nulemiantis tokį pasirinkimą, tapti teroristu, yra kurstymas vaikystėje: baimės skiepyjimas, smurtas, nepykanta, depresijos sukėlimas ir terorizavimas arba kiršyjimas nusiteikti priešingai judėti ir veikti. Vistiek, čia jokia bepriežastinė sritis ir priežastis yra. Ją tiesiogiai sukelia autoritetų sekimas pavyzdžiai, jų pamokslai ir patirtis.

Kartais nebežinau ką manyti, bet autoritetai yra pats blogiausias asmenybės pasirinkimas iš kurio galima imti pavyzdžius. Taip negali formuotis asmenybės išskirtiniai įgūdžiai, galintys suformuoti "naują" asmenybę (kaip išskirtinę asmenybę, bet bendruomenės narį visumoje). Sekant autoritetu, pradedama eiti viena kryptimi ir susiformuoja labai radikalus požiūris, o jis nėra lankstus ar pakeičiamas. O tradicinis mokymas yra perspektyvus ir labai lankstus metodas kiekvienai asmenybei, norint praktiškai įsitikinti tiesą ir sužinoti kaip laiku pasikeisti ir teisingai pasielgti. Metodas išlieka lankstus, tik tada, jeigu kas nors jo neužgrobia ir nepasisavina kaip savo, tikslu valdyti minias ar grupes.

Paskutiniais svarstymais, manau, tradicinis ir autoritetinis požiūris yra užginamas vaikystėje. Visa prieeiga prie žmogaus pasirinkimo yra užvaldoma dar vaikystėje. Tai tikrai labai svarbu, nes vaikystėje niekas neturi savo realaus pasirinkimo ir nesuprasdami esmės linksta link pasitikėjimo.

Vieni tėvai liepia laikytis tradicijų: kiekvieną sekmadinį eiti mišias, švęsti gavėnias, verbas, adventus, pasninkus. Ir tas kelias, kurį ugdo vaiką, kiekvienam atrodo yra neklystamas kelias.

Tradicijas neigia autoritetų sekimas jau vaikui bręstant ir besiformuojant pirmai nuomonei. Visa tai gali pasirodyti nebetaip ypatinga ir pradedama suvokti, kad besiformuojant asmenybei, kiekvienas asmuo į pasaulį atsinešė savo nuomonę, kurios nugalėti neįmanoma. Visa tai yra konkretinama su drąsiu pasirinkimu ir nenuginčiajama tiesa. Tradicijos, kokios bebūtų yra niekinės ir vertybių jokių bręstančiai asmenybei neduoda, kol to nesuvokia ir net nebando suvokti.

Visas šis išsišokimas yra autoritetų sekimas pavyzdžiai, susidomėjimas 3-čių šalių mokytojavimu ir idėjų adaptavimu savo asmeniniame gyvenime. Autoritetai nenuginčijamai užsitarnauja savo vietą, tik dėl to, kad jie sudomina, sujaudina savo pranašumu ir įdomiomis idėjomis. Noras pritempti idėjas ir išmokti būti tokiu pat asmeniu yra toks pat didelis, kaip ir pažinimo noras ir ieškojimas bendraminčių ar palaikymo. Mokytojaujantys 3-čių mokytojavimo metodų asmenys yra nevisiški specialistai ir jų idėjos yra vedančios klystkeliais. Jų patirtis neretai yra neužtikrinta, nepatikrinta bandymais ir nesaugi.

Tradicijos visada buvo neskanu niekam, tuo lab jų laikytis ir jas laikyti vieninteliu teisingu keliu. Tačiau tas vienas teisingas kelias ir yra tradicija, tik svarbiausia suvokti kas ta teisinga tradicija ir domėtis tik labai patyrusiais asmenimis, kurie tikrai nesuklaidins ir nepateiks savo klaidingų, neišbandytų interpretacijų.

Tradicija suteikia garantijas, kad einama teisingu keliu, nors kiek tai "neskanu" atrodytu. Tradicijų laikymąsis yra grįžimas prie prado, kurį daugelis užmiršo ir spėjo nuklysti kitais keliais. Dabar yra visko tiek daug, kad sunku apsispręsti kuom sekti, bet sekti visada buvo geriausia tradicijomis ir tai nepaneigiama. Grįžimas prie tradicijos reiškia atgimimą, atsišviežinimą, atsinaujinimą. Visa tai galinga ir galima įsitikinti tai išbandžius ir pilnai tikint.

Mano manymu jei vietoj "autoritetas" naudoti "charizmatinės asmenybės" labiau atitiktų tai, ką norėjai pasakyt.
 

CitataAutoritetas žodžio reikšmė
autoritètas [vok. Autorität < lot. auctoritas -- įtaka; valdžia]:
1. visuotinai pripažinta kieno nors reikšmė, įtaka, pagarba;
2. žmogus, institucija, doktrina, turintys visuotinį pripažinimą, ypač gerbiami.  

Charizmatiškas
charizmatiškas žmogus, charizma - savybė, kuri skatina žmones jumis sekti, būti šalia jūsų ir pasiduoti jūsų įtakai.
[http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/ZZ/zmones]
 

Nors čia straipsnyje taip pat vienu žodžiu viską vadina.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-04-28-zita-vasiliauskaite-tikri-ir-tariami-autoritetai/99025

 O jei visai į temą. Tradiciją suprantu kaip atramos tašką kurį įgauni augdamas ir be jo niekaip neišsiversi.
 O ar tas "atramos taškas" teisingas manau verta pasitikrinti užaugus, tik aišku nesivadovaujnt emocijom ir norais, nes jie dažniausia klaidingai pataria.

puoduk, Jėzus buvo autoritetas ar  charizmatiška asmenybė, ar abu viename?

Citata iš: a.t.sielis  liepos 11, 2016, 13:17:44puoduk, Jėzus buvo autoritetas ar  charizmatiška asmenybė, ar abu viename?

Taip formuluodamas klausimą, bandai uždaryti atsakymą į rėmus, tarsi ir nebūtu kitų variantų. Žvelk plačiau.

Dabar filosofai daug kalba apie prigimtį ir bendra nuomonė sako, kad kažkoks autoritetas - gali nieko nepakeisti. Bet gali būti viskas atvirkščiai ir mokslas turėtų turėti metodą tai įrodyti.

Manau, viskas įrodoma, kad geriausia laikytis ne autoriteto, o tradicijų, o dar geriau nekentėti pasirinkus netikrą religiją į kurią jūs atėjote. Visi yra skirtingi ir priklauso vis kitoms religijoms ir tikėjimams. Todėl rinktis tokią religiją, po kurios kentėsite yra klaida.

Citata iš: puodukass  liepos 11, 2016, 14:15:31Taip formuluodamas klausimą, bandai uždaryti atsakymą į rėmus, tarsi ir nebūtu kitų variantų. Žvelk plačiau.

Man atrodo, kad abu viename: Dievo atstovas, Dievo manifestacija, kuris yra ir autoritetas, ir charizmatiška asmenybė. Jeigu Dievas nebūtų iš esmės patrauklus, tada religija, kaip sielų ryšis su Dievu, iš viso neegzistuotų. Ir Dievas yra didžiausias autoritetas, niekas negali mokyti teisingiau.

---

Grįžtant prie temos, tradicija tradicijai nelygu. Yra daug visokių tradicijų, pvz. Lenino tradicija. Tradicija per se nėra tiesos garantas, mums svarbu, kieno tradicija. O autoritetas turi būti vienas - Dievas. Autoritetas - Dievas, tradicija - Dievo sukurta ir apvaloma, tada galima pasitikėti.

Turi būti bent kruopelyte tiesos apie tai, kad tradicijų laikymąsis yra teisingas kelias. Kalbėdamas apie tradiciją - miniu ir šeimos tradicijas ir religiją, įstatymų nelaužymą, tikėjimą.

Nevisi, kaip sakiau gali norėti laikytis tokių tradicijų, kurios betkam kitam gali atrodyti kaip tiesa. Nevisų prigimtinės teisės vienodos, nevisiems suteikta žinoti daugiau, nevisi nori būti blogi. Tuom abėjoti, kažin ar galima, nes tai visuma, jei kažkas nepatiktų - tuoj būtų panaikinta. Visuma yra trapus dalykas, laikas tėra iliuzija ir neatlieka pagrindinio vaidmens.

Man savaime pačiam aišku, kad aš tikrai nesielčiau taip, jei Dievas ar kūrėjas nesuteiktų tokių sąlygų atlikti tokius veiksmus, jei negaučiau leidimo ir pan. Tik reikia atskirti, kad neviskas kas daroma yra daroma iš didelio noro, visa tai yra kažkaip kitaip.

Norint, pasakyti, kad yra tokios sąlygos, reikia apibendrintai kalbėti, nemeluoti. Jeigu nepatinka gėris - sakyti tiesą, jei patinka velnias ir blogis sau kalti į galvą, kad taip ir yra. Svarbiausia tai, kad nėra kito būdo, prigimtis nepakeičiama, užprogramuota. Žmonės į šį pasaulį ateina būti velnio garbintojais, filosofais, meninkais, ezoterikais, gėrio skleidėjais. Neina to apgauti, neina savęs apgauti, kas tu esi.

Čia kitokia tvarka, o dar kiti dėsniai.

Žmogus turi keturis trūkumus:

1. Netobuli, riboti jutimai
2. Polinkis apgaudinėti arba laikyti apgavikais kitus
3. Polinkis susidaryti iliuziją.
4. Klaidos.

Todėl žinių šaltiniai, tokie kaip tradicija (šiuo atveju neturiu galvoje religijos kraičio perdavimo mokinių sekos būdu), tiesioginis patyrimas, apmąstymai paklūsta šiems keturiems trūkumams.

Pavyzdys: raganų medžioklė viduramžiais, tokia tradicija, daug žmonių sudeginta. Realiai - paremta prietarais.

Kita tradicija: pvz. lietuviškos valgymo tradicijos, daug sūraus, riebaus maisto ir t.t. ir pan., todėl dažna hipertonija, nutukimas.

Tokiu būdu, tradicija, kaip ir daugelis kitų žmogiškų žinių šaltinių yra sąlygiškas, ribotas, dažnai klaidingas. Kaip jis gali duoti teisingą kelią?

Sakykim, tradicija atitinka prigimtį. Bet jeigu prigimtis ribota, ir tradicija ribota, žmogus lieka uždarytas ribotume, netobulėja. Kur tada veda kelias? Stagnacija arba žemyn.

Prigimtį reikia išgryninti. Krepšininkas gali turėti talentą taikliai mesti, bet jam reikia daug treniruotis, kad tą talentą ištobulinti. Tada jis bus geras metikas. Bet jeigu jis laikysis kažkokios blogos tradicijos, tada prigimtis neatsiskleis taip, kaip galėtų atsiskleisti.

Iš tamsos į šviesą, iš blogesnio būvio į geresnį. Mes negalime sakyti, kad gimęs žmogaus kūne turi likti tokios prigimties, kokioje gimė; žmogaus kūnas uždeda žmogiškos prigimties tobulumo galimybes. Jeigu žmogus žemų, net nežmogiškų polinkių, jis turi tobulėti iki aukštesnių, žmogiškų polinkių. Tiesiog viskame yra nuoseklumas, eiliškumas, laipsniškumas. Jeigu kalbėti apie prigimties transformaciją, vienas žemas vienetas negali tranformuoti kito žemo vieneto. Tamsa negali pagaminti šviesos, reikia saulės, šviesos šaltinio.

Taigi, žinių šaltiniai turi būti apšviesti galutinio žinių šaltinio, pirmapradės šviesos, tada atsiranda kelias.

Pasitikėjimą kelia tik turimais duomenimis ir sveika logika patvirtinami duomenys.Reikia galvoti pačiam. :)
Autoritetai ir tradicijos-visiškai beverčiai.Vertę turi tik tiesa.

Citata iš: a.t.sielis  liepos 11, 2016, 20:24:09Kaip jis gali duoti teisingą kelią?

Gyvenimas turėtų būti kelrodys (orientyras), o mes kompasas (orientacija), bet taip nėra. Vienaip ar kitaip ateina laikas, kai sužinome paslaptis ir nebežinome kaip jas išsaugoti. Vieniems ateina metodas, kitiems išsvajotas pažinimas, dar kitiems svajonių darbas, kitiems išsvajotas daiktas ar butas, automobilis.

Tai netiesiogiai sukelia autoritetų sekimas pavyzdžiais, per didelis gilinimąsis, kokią tiesą slepia autoritetas ir kas jis toks (kaip asmenybė), kuom jis ypatingas, kokia jo priežastis egzistuoti realybėje. ? ... ?

Ta priežastis, vienaip ar kitaip ribojama, vienais atvėjais sužaidžiama, kitais lengvai pasakoma, o vėliau atimama. Tai kartais tampa kančia, bet visada pasiteisina.

Tradicija to nerodo, ji suteikia tiesas iškart, nebereikia atradinėti patiems, niekas neliepia užmetus meškerę "žvejoti".

Noriu pasakyti, kad tiesa kiekvienam ateina vis kita, nėra tapati. Tiesa stabdo, kitos tiesos atradimą irgi skirtos žinoti "po jau atrastos". Todėl, tik atskleidus tiesą galima sužinoti daugiau įvairesnių tiesų. Manau, pagrindinis metodas yra tikėti, kas yra atliekama, bet reikia atlikti protingai, naudojant arba vienos srities prietaisus, arba kitos. O norint sužinoti tiesą, neišduoti pasiteisinusių ir irgi veiksmingų metodų (pav. mokslo). Jeigu reikia pasilaikyti tiesą sau.

Citata iš: a.t.sielis  liepos 11, 2016, 20:24:09Kur tada veda kelias?

Kelias, kalbant apie tradicijas yra pasiteisinęs ir daugiakartinis, nevieno panaudojimo variantas. Jis reikalingas tam, kad žmonės suvoktų, kas yra vienybė, kad pamatytų, kad mes esame tam tikrais bruožais vienodi, bet skiriamės žinomomis tiesomis, kančiomis ir t.t. Tų priežaščių nereikia žinoti, išsaugokime - bent tai!. Nekonkretumas yra vertybė, vėliau geriau jį pažinsit, jei dar nepažinot.

Citata iš: xsistemax  liepos 11, 2016, 21:35:06Vertę turi tik tiesa.

Vertintojas yra vis kitas žmogus. Tiesa, kurią kiekvienas žino yra vis kitaip žiūrima iš vis kitos žmogaus pozicijos. Nevisi geba priimti tokią tiesą, ar pripažinti. Kartais tai reikalinga, kad neiššaukti tokių situacijų, kad satanistas tiki Jėzumi ir pan.

Tikriausiai nepakankamai aiškiai išsireiškiau.
Vertybė yra ne atradėjas,bet jo atradimas.Tradicijos-progreso stabdis,lankstymasis autoritetams-savotiška religinė vergovė.
Aišku,viskas priklauso nuo to,ko sieki:laisvės ar vergovės.Aš vertinu laisvę.Nei tradicijos,nei autoritetai jos tikrai neduos,tik apribos.

Nelabai tikiu, kad įmanoma paveikti žmogų, kuriam dar neskirta žinoti tokių tiesų, kuriomis jis net nesidomi ir jam nereikia. Vertybė vienu ar kitu atvėju ateis pagal prigimtį, kaip užprogramuota, koks likimas. Pagrindinė priežastis yra pripažįstama kaip galimybė - deramai išnaudoti gaunamus išteklius (laisvėje ar nelaisvėje, tikslu būti "laimingesniam"). Vis kiti žmonės, vis kitaip į tai žiūri.


Reikia domėtis ir tradicijomis ir autoritetais, vistiek.

Citata iš: a.t.sielis  liepos 11, 2016, 15:48:42ir charizmatiška asmenybė.

Pats faktas, kad gimė žemiausiam socialiniam sluoksnyje, neturėjo jokių titulų, rodo, kad nebuvo jokio išorinio emocinio spaudimo žmonėm, kad patikėtu Juo. Pagal tai manau ir išoriškai neturėjo niekuom išsiskirti iš daugumos.

Tai manai, charizma susijusi su socialiniu statusu?

Aš charizmą suprantu kaip natūralų ir stiprų asmenybės patrauklumą, kurį lemia elgesys, charakteris, savybės, manierizmai, bendravimas, ir t.t. Dieviškos, dvasinės savybės turi super-charizmą.

NT nieko kito ir nedaro, kaip tik aprašinėja Jėzaus charizmą: "sek paskui mane", ir žmonės seka, "ateik į svečius", ir žmonės ateina. Kur Jėzus eina, ten būriuojasi žmonės, ir visi klausosi pagauti.

Citata iš: a.t.sielis  liepos 12, 2016, 09:27:19Aš charizmą suprantu kaip natūralų ir stiprų asmenybės patrauklumą, kurį lemia elgesys, charakteris, savybės, manierizmai, bendravimas, ir t.t.

Na taip, bet tas patrauklumas yra per emocijas. O daryt įtaką žmonėm per emocijas- čia jau manipuliavimas. Ir nemanau, kad socialinis statusas, titulas ar pareigos nedaro papildomo emocinio poveikio.
 Aišku yra žmonių kurie laisvi nuo tokio poveikio, bet aš kalbu apie daugumą, kokie esam.

Na, galima skirstyti charizmą pagal tipus. Pvz. Hitleris laikomas charizmatiška asmenybe, bet man jis yra atstumiantis. Hitleris neabejotinai buvo apsimetėlis ir manipuliatorius, tam tikras aktorius, įkūnijęs savo vaidmeniu vokiečių tautos "didybę" ir "pasipiktinimą neteisingu vokiečių tautos likimu". Ir t.t. ir pan.

Kita charizmatiška asmenybė - Ledi Diana, Anglijos Princo Čarlzo žmona. Galėtume priskirti charizmai aistringumo lygmenyje. Ji nepasižymėjo kažkokiom super duper moralinėm savybėm, bet kaip gražus žmogus, tam tikroms žmogiškom charakterio savybėmis iššaukė anglų didelį pomėgį.

Dar kita charizmatiška asmenybė - popiežius Jonas Paulius II. Iš dalies tai susiję su tam tikru viešuoju vaidmeniu, gestais, bet jie buvo nuoširdūs.

Taigi, charizma gali būti:
- demoniška
- tamsi
- aistringa
- dorybinga

Čia dar nekalbame apie dvasinę.

Yra trys lygmenys:

- kūnas
- protas
- siela (sudaranti organišką vienovę su savo dvasiniu kūnu, dvasiniais jutimais, dvasiniu protu; nėra dualumo; tai vienas dalykas)

Kūniškos ir protinės emocijos yra vienas dalykas, iš sielos srities ateinančios emocijos yra kitas dalykas.

Pvz. įsivaizduok, sutiktum Jėzų. Kokia būtų emocija? Kas patraukia? Arba, jau sutikai Jėzų, dvasiniu lygmeniu. Kokia emocija, kas patraukė? Be abejo, vienas iš dalykų, tas visiškai anapusinis, virš-gamtiškas, bet ką viršijantis gerumas, malonė, pasiaukojimas, dieviškumas. Tai jau dvasinė, dieviška sritis, ir kai jis susiliečia su siela, iššaukia sielos emociją, kuri pati yra visai nesulyginima ir visaip kaip viršija kūno ir proto lygmenų emocijas.

Jeigu Jėzus, religija, tikėjimas tau iššaukia kažkokį vidinį gyvą ne-sausą atsaką, reakciją, nevadinkime to emocija, ar tai laikai manipuliavimu? Tikriausiai, kad ne. Vadinasi, tai kažkas kita, ir ši charizma yra tikra, dieviška. Tu pats, ir netgi Dievas to atsako nevaldo, jis natūralus, yra sielos sandaroje.

Religijoje vartojamas toks žodis "meilė". "Mylėti Dievą", "Dievas yra meilė". Kas yra ta meilė? Ar tai kažkas sauso, šalto, abstraktaus, kažkokia mechaninė erdvės konstrukcija? Iš to, koks buvo Jėzus, nepanašu į tai.

Kalbi taip,lyg asmeniškai būtum pažinojęs tuos žmones. ☺
Visi jie buvo su nemenkais psichopatiniais nukrypimais ir pilni kompleksų,kaip šunys blusų. ☺
Vienu žodžiu,charizma laikai legendas,neatitinkančias tikrovės.Čia ir paaiškėja,jog tikroji vertybė yra tiesa...

Citata iš: xsistemax  liepos 12, 2016, 11:47:41Čia ir paaiškėja,jog tikroji vertybė yra tiesa...

Su tuo, manau, visi sutinka. Tiesa - vienintelė ir tikroji vertybė.

Klausimas apie tai, kaip užmegzti ryšį su Tiesa, kaip ją pažinti, kaip save transformuoti pagal Tiesą.

Ar Tiesa turi charizmą?

Citatacha·ris·ma
Origin mid 17th century (sense 2): via ecclesiastical Latin from Greek kharisma, from kharis 'favor, grace.'

Taigi, iš graikiškojo kharis, "malonė, kilnumas"

CitataThe New International Version: Keyword Study Bible in its "New Testament Lexical Aids" under the word KHARIS informs us:

"CHARIS...From its root, this word denotes that which causes joy, pleasure, that which creates delight in the recipient or observer. Hence, it is used with some latitude to mean gratification, thankfulness, gratitude or appreciation for a kindness granted or desired: a benefit, favor or gift: acceptance, approval, genorosity, open heartedness, or magnanimity. It was used especially to describe favors done without expectation of return. In reference to God we might understand it as the absolutely free expression of His loving-kindness to men, finding its only motive in His bounty and benevolence as the Giver: His unearned and unmerited favour. .....Meanings of charis:.....2. Grace, in act and deed, a favor conferred, a kindess, benefit, gift..."-p1686. italics ours

From Abbott-Smith's Manual Greek Lexicon of the New Testament we read, in part:

".....2 Subjectively, (a) on the part of the giver, grace, graciousness, kindness, goodwill, favour; esp. in the N.T. of the divine favour, grace, with emphasis on its freeness and universality.-italics ours.

Tiesa (Realybė, Visaapimanti Būtis) - asmuo ar beasmenė? Kokios savybės? Ar turi grožį, jėgą, išmintį, malonę, gailestingumą?

Charizma yra įgimta.Bet dažniausiai mes chrizma vadiname įvaizdį,prie kurio padirbėjo viešųjų ryšių specialistai.
Pvz.: jei ledi Di nebūtų paveldėjusi socialinio statuso?Jei tai būtų tavo žmona,žuvusi bandydama nuslėpti neištikimybės faktą?Ar būtum ja sužavėtas?
Manau,kad autoritetų aukštinimas būdingas neiniciatyviems,pasroviui plaukiantiems individams.Arba tiems,kas iš to aukštinimo turi naudos.
Tikroji tiesa yra objektyvių faktų visuma.Beasmenė.Tol,kol natsiranda interpretatorius,transformuojantis ją pagal savo suvokimą.
Dar papildysiu:dėl to,jog yra beasmenė,neturi jokių būdo savybių,būdvardžiais neapibūdinama.Būdvardžiai atsiranda intrpretuojant.

Citata iš: xsistemax  liepos 12, 2016, 12:12:26Tikroji tiesa yra objektyvių faktų visuma.Beasmenė.

Na ne, tai ką įvardinai kaip tiesą, tikrai nėra tiesa, nes:

1. Objektyvūs faktai neegzistuoja, visus juos fiksuoja kažkoks subjektas. T.y. visi faktai iš tiesų yra subjekto pažįstami faktai. Ir jų fiksavimas arba nefiksavimas priklauso nuo subjekto.
2. Objektyvių faktų visuma yra ribota, neapibūdina visos realybės, tai kaip tai gali būti tiesa? Kaip gali būti tiesa, kas neatitinka realybės?
3. Objektyvių faktų visuma neišvengiamai yra pilna klaidų, apgaudinėjimo, iliuzijos, jutimais surinktos informacijos neatitikimo tam, apie ką ta informacija surinkta.

Iš esmės, "tiesos" sąvoka tau tapatinga tiesioginio jutiminio patyrimo visumai. Bet jutiminis patyrimas neišvengiamai yra klaidingas, taigi, kaip tai gali būti tiesa? Tai klaida, ne tiesa :D

Apie subjektyvų suvokimą net nekalbėjau,jis iš interpretacijų srities.
Faktų visuma nėra ribota,ji begalinė,kas lygu faktų nebuvimui.☺
Tikroji tiesa ir yra tokia:nėra nieko,išskyrus tave patį.Nei autoritetų,nei tradicijų.Visa tai susikūrei pats,kad išvengtum atsakomybės prieš save.
Atrodo kaip kliedesys?Bet pabandyk įsigilinti,gal ateis nušvitimas? ☺
Giliai kapstom,vargu,ar kas nors supras.Bet noriu pasakyti,jog tu esi aš,paragrafas,TinSoldieris,žemės grumstas,galaktika...Visa visata.Pakanka duomenų padaryti išvadai,jog visatos protas šizofreniškas,kaip apmaudu bebūtų.Išdalintas į begalybę dalių.Gali būti,jog tik dėl to visata ir egzistuoja.

o.k., faktų visuma egzistuoja. Tai ir yra realybė, būties visuma.

Tu sakai, kad realybė yra beasmenė. Iš kur žinai?

Be to, sakai, kad "nėra nieko išskyrus tave patį". "tu pats"=realybė. Bet "tu pats" yra asmuo, vadinasi, realybė=asmuo.

Gerai, sakykim, visokie mažiukai "tu pats" yra netikri, egzistuoja tik faktų visuma, o anie neegzistuoja. Jeigu taip, kalbėtojas turi nutilti (jis neegzistuoja), ir palikti tik tiesą, t.y. tik faktų visumos egzistavimą. Kai tik jis kalba apie faktus, jis jau meluoja, iškreipia tiesą, nes prideda prie faktų visumos tai, kas neegzistuoja (neegzistuojančio savęs aktyvumą).

Faktų visuma begalinė = faktų visumos nebuvimas. Čia to paties tęsinys, faktų visuma=jos nebuvimas, t.y., faktų visuma neegzistuoja, tiesa neegzistuoja. Kalbėtojas taip pat turi neegzistuoti, nes prideda kažką bereikalingo prie neegzistuojančios faktų visumos. Kodėl gi tu kalbi ir bandai įvardinti kas yra tiesa?

Išvada: totaliai prieštarauji pats sau, ir pasimeti egzistavimo-neegzistavimo prieštarose.

Gal nespėjai paskaityt papildymo...
Tiesa yra. Viena.O štai asmeniškumo ji neturi.Nes yra sudėtinė,susidedanti iš begalybės dalių.

Nespėjau perskaityti papildymo :)

Apie papildymą:

CitataBet noriu pasakyti,jog tu esi aš,paragrafas,TinSoldieris,žemės grumstas,galaktika...Visa visata.Pakanka duomenų padaryti išvadai,jog visatos protas šizofreniškas,kaip apmaudu bebūtų.Išdalintas į begalybę dalių.Gali būti,jog tik dėl to visata ir egzistuoja.

CitataTiesa yra. Viena.O štai asmeniškumo ji neturi.Nes yra sudėtinė,susidedanti iš begalybės dalių.

Visuma, pagal tave, susideda iš begalybės dalių.

Pagal mane (to supratimo išmokau iš reginčių Tiesą, ir jam pritariu), mes matome begalinę visumos įvairovę, begalines skirtybes.

Tu, aš, ir visos kitos gyvos esybės, visi daiktai ir energijos, nesame vien atskiri elementai, egzistuojantys nepriklausomai. Matyti, kad yra vienarūšybės, o galiausiai, jeigu sakai, kad Tiesa arba visuma yra viena, tai pripažįsti jos principinį nepadalintumą. Jeigu ji būtų iš principo padalinta, mes galėtume kalbėti tik apie realybių daugybiškumą, o ne apie vieną Tiesą. Negaliotų teiginys "viena Tiesa". Nes jeigu egzistuoja tik dalys, tai jokios vienos nėra, yra tik dalių egzistavimas.

Ar visuma yra dalių suma?

Kame egzistuoja dalys? Negalėtum jų sumuoti kaip visumos, jeigu jos nebūtų kokybiškai vienoje sferoje. Todėl visuma nėra dalių suma, visuma yra didesnė už dalis "erdvė", arba būtis, kuri viršija visas dalis kartu sudėtas, bet kartu yra kokybiškai vienos prigimties. Jeigu ji viršija, ji yra priežastis, o dalys yra efektai. Efektas negali būti pranašesnis už priežastį, todėl, jeigu aš, tu, ir visos kitos gyvos esybės yra asmenys, priežastis yra didesnis asmuo.

Tokiu būdu, viena Tiesa, viršiausioji Realybė, yra Asmuo, o aš, tu, ir visos kitos gyvos esybės, bei visi daiktai, yra tos Realybės efektai.

Realybė neserga šizofrenija, tai mūsų būsena šiuo metu yra šizofreniška. Šizofrenija išgydoma atrandant egzistuojantį kiekvieno iš mūsų ryšį su Realybe. Kaip sako filme "Avataras" Pandoros gyventojų šventikė, "pažiūrėsim, ar tavo beprotybė gali būti išgydyta". :D

Krūva akmenų yra kalnas. Bet jis tik krūva akmenų.Nėra sunkesnis už sudėtines dalis.
Žmonija ņėra asmuo.Nors susideda iš to paties objekto skirtingų projekcijų.Visumoje dingsta išskirtinumas,kuris apibūdina asmenį.Nelieka būdvardžių,nes jie vienas kitą sunaikina priešingomis reikšmėmis.

Žmonija nėra asmuo. Krūva akmenų nėra vienas akmuo. Bet žmonija nėra žmonių priežastis. Žmonės yra žmonijos priežastis. O kas žmonių priežastis? Toliau, kas žmonių priežasties priežastis ir t.t.? Vieno žmogaus priežastis yra du žmonės - jo tėvai. O kas pirmųjų tėvų priežastis? Gamta? O kas gamtos priežastis? Visuminė realybė.

Krūva nėra akmenų priežastis, akmenys (+ erdvė, + atrama, + sudėliojusios jėgos) yra akmenų krūvos priežastis. O kokia akmenų priežastis, arba kilmė? Susilydžiusi uoliena iš pradžių, paskui atšalo, paskui susiskaldė.

Nepamirškime, kad yra viršesni ir mažesni asmenys. Jeigu nori pamatyti žmoniją viršijantį asmenį, reikia tam tikros kvalifikacijos, jo nepamatysi taip pat lengvai kaip kitus žmones. Bet kad priežastys turi turėti daugiau savybių, negu turi efektas - žmogus - toks yra natūralus ir nuoseklus filosofinis žinojimas.

Na va,prakalbai kaip eilinis kunigas,įvarytas į kampą.Tikrai manai,kad esu pernelyg kvailas suprasti?Ar pernelyg protingas? ☺
Beje,apie priežastį ir pasekmę:jos visiškai lygiavertės.Ir nesvarbu,kuri yra pirmoji,svarbu tik tai,jog jos neišskiriamos.Įrodyta.
Nėra žemesnių ar aukštesnių asmenų,mes patys nustatome hierarchiją.Vieni nori valdyti,kiti nori būti valdomi.Abu norai-iškrypimai.Nėra prigimtiniai.

Kas tau atsitiko? :) Baigėsi mintys? Apie kunigus pradėjai kažką, o kur filosofinės diskusijos tąsa? :)

Panagrinėkime tašką, ties kuriuo strigai.

Pateikei:
žmonija=visuma
žmonės=dalys
žmonės asmenys
žmonija - ne asmuo.

Išvada: dalys kaip asmenys nerodo, kad visuma yra asmuo.

Atsakiau:
žmonija nėra visuma, žmonija yra suma. Ne apie tą visumą kalbame.

Panašus argumentas galėtų būti:

žmogus yra asmuo, žmogaus priežastis - gamta - nėra asmuo. Vadinasi, priežastis mažiau nei efektas šia prasme.

Atsakymas:

tai rodo, kad gamta nėra pilna žmogaus priežastis, ji yra tik priežasčių dalis. Mes kalbame apie priežasčių visumą.

Kas yra gamta? Gamtos objektai? Gamta - tai gamtos procesas, gamtos objektai, gamtos kilmė, gamtos dėsniai, gamtos dėsnių kilmė.

Taigi, kai kalbėjome apie vieną Tiesą, vieną Realybę, tai kalbėjome ne apie dalines priežastis, bet apie visų priežasčių priežastį, ir ne apie dalines sumas, bet apie visų visumų visumą. Taigi, mes kalbame ne apie tą visumą ("žmonija"), bet apie realią visų visumų visumą, kuri užima priežasties poziciją visų reiškinių atžvilgiu. Nes dalinės sumos arba iš viso nėra priežastis, arba sudaro tik tarpinių priežasčių dalį. O tai reiškia, kad tokiu atveju, tokioje dalinėje tarpinėje sumoje nerasi efekto savybių.

Stereotipiškai teigi,jog privalo būti visko priežastis ir pradžia.
Deja,pastarųjų dešimtmečių mokslo pasiekimai jau paneigė šitą būtinybę.
Priežastis visiškai identiška pasekmei,šitos dvi seserys yra tik su priešingais parametrų ženklais.Poveikis lygus atoveikiui.
Teigti,jog suprasti aukštesnio asmens egzistavimą oponentui trūksta kažkokių specifinių žinių yra nekorektiška.Jei jų turi-pasidalink.
Vienintelis dalykas,ko man tikrai trūksta ir niekas "nepaskolins"-tai fanatizmas. ☺

Suprasti aukštesnio asmens egzistavimą tau nieko netrūksta. Viską rodo tiesioginis patyrimas ir priežasties-efekto ryšys. To užtenka. Visi mes tą tiesioginį patyrimą turime, ir priežasties-efekto ryšio supratimą taip pat.

Toliau, klausimas: "ar privalo būti visko priežastis ir pradžia?"

Neprivalo. Klausimas toks: ar yra priežastis? "Pradžios" sąvoką atidėkime, nes ji mus pririša prie laiko.

Geresnis klausimas - tas pats, kurį jau nagrinėjame: "ar yra visuma, ar tik suma"?

Jeigu yra tik suma, tai "dalis + dalis + dalis = suma", t.y. lygiavertiška, ir nei viena nėra viena kitos priežastis, arba kaip sakai, priežastis=sumai=dalių sumai=visos dalys="dalys yra jų pačių priežastis".

CitataPriežastis visiškai identiška pasekmei,šitos dvi seserys yra tik su priešingais parametrų ženklais.Poveikis lygus atoveikiui.

Poveikis=atoveikiui, taip jau geriau. Priežastis=efektas, tai rodo, kad efektas negali viršyti priežasties.

Ar nėra taip, kad priežastis yra ne kas kita, kaip tas pats efektas, t.y. realiai priežasties nėra, tik efektų ratas? Arba, kaip sakoma, viską pagimdo "materijos ir antimaterijos išsiskyrimas", kuris reiškia, kad visuma yra jų tarpusavio anihiliacija=niekas.

Filosofiškai (ir netgi iš fizikos pozicijų žiūrint) - tiesiog nesugaudoma visų realybės sandų.

Kame vyksta poveikis ir atoveikis su tokiu rezultatu? Kodėl būtent taip, o ne kitaip? Taigi, visuminė sistema sudarys daugiau negu "poveikis+atoveikis=0", nes yra "erdvė", arba galutinė realybė, kurioje jie gali būtent taip sąveikauti, ir ta realybė yra sistemos visuma, kurios antrinis efektas yra minėta suma.

Ar reikia cituoti fizikų aptarimą apie tai, kas yra modernios fizikos "niekas", "vakuumas", iš kurio esą viskas atsiranda (viskas iš nieko), kurį jau du tris kartus forume citavau?

Dar paaiškinsiu, ką turėjau galvoje sakydamas "yra viršesni ir mažesni asmenys. Jeigu nori pamatyti žmoniją viršijantį asmenį, reikia tam tikros kvalifikacijos, jo nepamatysi taip pat lengvai kaip kitus žmones."

"viršesni" čia turėjau galvoje, labiau visuminiai, pvz. Visuma kaip Asmuo - Dievas, arba gamta, kaip asmuo, Dievo energija, arba žmonija, kaip asmuo, t.y. žmonijos Protėvis.

Priežasčių grandinėje mes esame mažesni, t.y. tolesni efektai. Ar gali efektas lengvai stebėti priežastį? Ar gali mano tekstas stebėti mane?

Tokia buvo mintis. Apie stebėjimui reikalingą kvalifikaciją. Akivaizdu, kad efektas yra žemesnėje padėtyje, todėl negali stebėti. Bet efektas yra giminingas su priežastimi. Taigi, giminingumo išvystymas, ir žemyneigis priežasties aktyvumas efekto atžvilgiu gali sudaryti galimybę būti "matymo" bet ne stebėjimo dalyviu. T.y. sąmoningumas turi būti atitinkamai paruoštas, nukreiptas ir susietas. Sakiau, kad negalime tikėtis stebėti aukštesnės priežasties kaip asmens, tokiu pat būdu, kaip galime stebėti sau lygiaverčius kitus efektus. Viskas čia nuoseklu.

Jeigu yra alkis, yra ir maistas. Jeigu yra alkis matyti priežastį, vadinasi, būtyje egzistuoja galimybė matyti priežastį, su visomis jos savybėmis, tokiomis kaip asmeniškumas.

Efektas neviršina priežasties,priežastis-efekto.BUM!Išsprogdinom Absoliutą!Neliko visagalio.Sutinki?
Erdvė ir laikas yra tik proto susikurtas realybės dozavimas.Sutinki?
Visų realybės sandų nesugaudome tik dėl šito dozavimo,sutinki?
Jei jo nebūtų,tiesiog "pakibtume"dėl perkrovos.Sutinki?
Ir kur liko vietos kažkam antgamtiškam?Fizikai sako,jog dievas tiesiog nereikalingas.Kol kas dar niekur neradome nereikalingų realybės komponentų,tikiuosi,jog tokioje idealioje sistemoje jų ir nėra.
Diskusija apie tai,kas įtikina.Autoritetai ir tradicijos tik klaidina.

Citata iš: xsistemax  liepos 12, 2016, 15:08:22Efektas neviršina priežasties,priežastis-efekto.BUM!Išsprogdinom Absoliutą!Neliko visagalio.Sutinki?

Nesutinku. Jau kažkada tau citavau "Išopanišados" 1 posmą: visumos, kurios emanuoja iš Pilnojo, pačios yra pilnos. Todėl jeigu visata yra efektas, ji pilna, ir Absoliutas yra pilnas. Kame čia išsprogdinimas?

CitataErdvė ir laikas yra tik proto susikurtas realybės dozavimas.Sutinki?

Ne mūsų proto susikurtas, nes galėtume manipuliuoti ir erdve ir laiku mintimis, bet sukurtas aukštesnio proto.

CitataVisų realybės sandų nesugaudome tik dėl šito dozavimo,sutinki?

Kalbant apie minėtą vakuumo ir nieko klausimą, tai ten nesugaudoma elementariai dėl per didelio entuziazmo vietoje visumos rasti sumą. Mechaninis mastymas, visuma=suma.

CitataJei jo nebūtų,tiesiog "pakibtume"dėl perkrovos.Sutinki?

Na, kas būtų jeigu būtų, ne esmė, svarbu kaip yra. O yra taip, kad hipnotizojamieji yra hipnotizuojami su tikslu, prasmingai.

CitataIr kur liko vietos kažkam antgamtiškam?

Pilna vietos, viskas antgamtiška, materiali gamta tai tik materialistinio proto konstruktas, iliuzija.

CitataFizikai sako,jog dievas tiesiog nereikalingas.

Pacituok, išnagrinėsim :D

CitataKol kas dar niekur neradome nereikalingų realybės komponentų,tikiuosi,jog tokioje idealioje sistemoje jų ir nėra.

O kodėl turėtų būti nereikalingų?

CitataDiskusija apie tai,kas įtikina.Autoritetai ir tradicijos tik klaidina.

Dabar žiūrėk, kaip tavo filosofija nueina į tai, ką tu iš pradžių norėjai neigti: jeigu "tiesa=dalių suma", tai tradicija yra ne kas kita, kaip įsitvirtinusi dalių elgsena. "tradicija=dalių sumos elgsena=tiesa"

Čia tavo filosofija į tai nuveda, aš ne už šią poziciją, diskusijoje kalbėjau, kad tradicija yra nepatikima iš esmės. Bet pagal tavo "sumos" filosofiją, tu negali turėti kitos išvados, tik kad reikia sekti tuo, kaip elgiasi sumos dalys, nes jokios kitos tiesos, kaip tik dalių egzistencija, ir nėra.

Išsprogdinimas tame,kad priežastis,sukūrusi žmogų visais parametrais lygi jam,todėl bet koks sudievinimas ir garbinimas yra visiškai nesuvokiamas.
Reikėtų atskirti protą nuo sąmonės,nes sąmonės pajėgumai nepalyginamai menkesni ir šitie du dalykai nėra ekvivalentūs.
Pasidomėk S.Hawking darbais ir nuomone tuo klausimu.Jo nuomonė-kategoriška.Dievo nėra.
Jei aš mąstyčiau tradiciškai,tai šitos mūsų diskusijos net nebūtų. ☺Tradiciškai būčiau klusnus krikščionis,bijantis net mintyse suabejoti šimtmečius brukamomis "tiesomis".
Kodėl progresas vyksta?Tik todėl,kad imlūs protai laužo tradicijas,nepasitiki autoritetais ir nepriima kaip vertybę paveldėtą pasaulį,bet stengiasi tą paveldą tobulinti.Ir įsitikina,jog gali nei kiek nemažiau.

Citata iš: xsistemax  liepos 12, 2016, 15:43:02Išsprogdinimas tame,kad priežastis,sukūrusi žmogų visais parametrais lygi jam,todėl bet koks sudievinimas ir garbinimas yra visiškai nesuvokiamas.

Na ne, žmogus nelygus visatai, ir nelygus Absoliutui. Absoliutas - begalinis, begalinė Sąmonė, su begalinėmis energijomis ir galimybėmis, tuo tarpu žmogus - be galo maža sąmonės dalelytė, pats esantis tik Absoliuto energijos dalelė, ir neturintis savo generuojamų ir valdomų energijų.

Asmeniškai, Absoliutas yra tobulas, ir visai gali laikyti žmogų sau lygiu, ir nenorėti jokio sudievinimo ir garbinimo. So what? Juk garbinimas ir dievinimas yra sąmonės būsenos, mes jas žinome, kad jos egzistuoja, ir kad jos skirtinos Absoliutui, ir kad Jis jas natūraliai sukelia. Bet yra sfera, kurioje pagal Absoliuto norą, nėra to dievinimo ir garbinimo, bet tik natūrali meilė, ir visi kaip lygūs, ir tai yra dar aukštesnė sąmonės būsena.

Žemiausia sąmonės būsena: sprogdinti visatą, mechanizuoti. Dievinti save, traukyti savo ir kitų ryšius su Kūrėju.
Aukštesnė sąmonės būsena: garbinti ir dievinti Kūrėją.
Aukščiausia sąmonės būsena: lygiai bendrauti su Kūrėju.

CitataPasidomėk S.Hawking darbais ir nuomone tuo klausimu.Jo nuomonė-kategoriška.Dievo nėra.

Žinau, jau diskutavom, Hawkingas nusišneka, tiksliau, užsiima viešais ryšiais norėdamas patraukti į save dėmesį. Jam gi irgi gyventi reikia, knygas parduoti, vardą turėti. Tuo tikslu reikia bendrauti su žurnalistais ir būti įdomiam, pasakyti kažką tokio, kas aštrintų išsišokėlių urban professionals emocijas, tipo, "va, kokie mes super duper, dievo nėra, tūsinamės, darom ką norim, ir Žemę valdysim kaip norėsim. Mes gi krūčiausi specialistai!" Realiai, net neaišku, ar jis suvokia savo filosofijos prielaidas, ar sąmoningai užsimerkęs tuos pareiškimus daro.

Bet pala, tavo tezė: autoritetai klaidina. Hawkingas - autoritetas, vadinasi, klaidina.

CitataKodėl progresas vyksta?Tik todėl,kad imlūs protai laužo tradicijas,nepasitiki autoritetais ir nepriima kaip vertybę paveldėtą pasaulį,bet stengiasi tą paveldą tobulinti.

Būtent, ką aš ir sakau, reikia laužyti "gudročių" blefuotojų minties tradiciją, tokių kaip Hawkingas, arba manytojų, kad visuma yra beasmenė.

---

Reziumuojant, yra dvi galimos pozicijos:
- "mechanikų-sprogdintojų": "išsprogdinsim visagalį, mes patys visagaliai".
- "harmonikų-mylėtojų": "mes nevisagaliai, akivaizdu, pažinkime Absoliutą, mylėkime".

:)

P.S.: ką pasakytų Navių šventikė: ar gali šita visagalybės šizofrenija būti išgydyta? Juk akivaizdu, kad mes nevisagaliai, o kiekvienas sėdim savo š... krūvoje. Visagaliai, kurie net savo plaukų ir barzdos augimo nekontroliuoja :D

O tu pastabus:laukiau,ar pastebėsi užuominą apie Hawking. ☺
Visi tavo teiginiai nepatikrinami eksperimentiškai nei teoriniais skaičiavimais,todėl,atleisk,yra niekiniai.Netgi elementariai logikai prieštarauja:tobulo kūrėjo kūriniai turėtų būti tobuli.Dabar,deja,tik visuma kaip sistema pasižymi šita savybe.Tobulumas nėra kažkas,kas idealiai atitiktų kažkieno poreikius,tai entropijos nebuvimas.Ne vienam po šitokio pareiškimo "atsidarys stalčius". ☺
Entropija negalima esminiame lygmenyje,nes jame tiesiog nieko nėra.Taigi,ir netvarkos.Galima šitą idealumą vadinti Absoliutu,jei nori.Bet jis neturi jokių savybių:nei gailestingumo,nei meilės,nei išminties.Taip,tai visa ko platforma,pirminė informacinė masė,kurią visi operatoriai naudoja kūrybai.
Toliau prasideda interpretacijų pasauliai,nuolat kintantys dėl operatorių konkurencijos,persipinantys,persismelkiantys ir nei vienam operatoriui neoptimalūs.
Visa tai lengvai įrodoma,tai tiesiog žinoma bet kuriam nors kiek prakutusiam.
Deja,žmonės linkę tikėti kažkuo didingu,linkę paklusti visokio plauko pranašams ir autoritetams,užuot patikėję tuo,jog patys yra kūrėjai.Dievai,jei nori.

Panašu, kad kažkas "stebi" "Anomalijos' forumą, nešeip sau dar adaptuoja metodus, pritaiko baimės skiepyjimui. Netikriems pagasdymams, absoliuto metodo pasisąvinimas, gali būti grėsmė jiems, jie gali užsitraukti nemalonę. Viskas taip realu, dabar, kai daug melo. Melas - yra viskas, reikia moderniam žmogui atskirti, kad žiniasklaida - su netikrais absoliuto kankinimo metodais neišgąsdins.

http://www.technologijos.lt/n/svietimas/S-55862/straipsnis/Kitoks-poziuris-apie-issilavinima-ir-gyvenimo-vertybes-Jei-manote-kad-matematika-fizika-karjera-ar-bet-koks-kitas-dalykas-yra-svarbesnis-uz-jus-pacius-jus-ziauriai-apgavo

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-55868/straipsnis/Netiketa-mokslininku-isvada-zmones-turi-magnetini-sestaji-pojuti

Jūs kaip norit, aš jau nebetikiu, atsibodo.

time,be stebėtojo niekas neegzistuoja. ☺
Kokios čia fobijos tave kamuoja?

Citata iš: xsistemax  liepos 12, 2016, 18:13:14Kokios čia fobijos tave kamuoja?

Tokios, kad tu nežinai kaip paneigti ką prieš tai pasakiau.

Reikia klausytis tiesos.

Tiesa tėra tokia, kad žaisti su intelektu nevalia. O tai galima pažinoti iš to, kaip viskas nuosekliai vyksta, nepanaikinama.

Tik trumpai įterpsiu trigrašį. :)
Plika akim matosi, kad vienos pusės teiginiai yra

Citata iš: xsistemax  liepos 12, 2016, 16:41:20nepatikrinami eksperimentiškai nei teoriniais skaičiavimais,todėl ....yra niekiniai.

ir

Citata iš: xsistemax  liepos 12, 2016, 16:41:20elementariai logikai prieštarauja:tobulo kūrėjo kūriniai turėtų būti tobuli.

Bet atkaliai, vėl ir vėl lipama ant ant grėblio - pasikinkius tą patį jau nusibodusį  evoliucinės-empirinės :)  prigimties priežastingumą bandoma  scholastiniais metodais įrodyti Absoliuto būtinumą. Tuo tarpu pasiūloma ir proga garbingai atsitraukti -

Citata iš: xsistemax  liepos 12, 2016, 16:41:20Entropija negalima esminiame lygmenyje,nes jame tiesiog nieko nėra.Taigi,ir netvarkos.Galima šitą idealumą vadinti Absoliutu,jei nori.

- bet vargu ar ja bus pasinaudota.
Sėkmės,  @xsistemax  :) .

Kur kam atsitraukti?, nejuokinkit. :) Vienas, kai jau jo filosofijos prieštaravimai išsamiai ir prikišamai paaiškinti, paskelbia, kad "laikau tavo teiginius niekiniais", ir tai yra viskas, ką į juos sugebėjo atsakyti, o kitas skelbia, kad pirmasis savo didžiai teisinga filosofija priverčia visus kitus trauktis. Blefas ant blefo :)

Ar reikia pakartoti? Prašom:

CitataBe to, sakai, kad "nėra nieko išskyrus tave patį". "tu pats"=realybė. Bet "tu pats" yra asmuo, vadinasi, realybė=asmuo.

Citatajeigu sakai, kad Tiesa arba visuma yra viena, tai pripažįsti jos principinį nepadalintumą. Jeigu ji būtų iš principo padalinta, mes galėtume kalbėti tik apie realybių daugybiškumą, o ne apie vieną Tiesą. Negaliotų teiginys "viena Tiesa". Nes jeigu egzistuoja tik dalys, tai jokios vienos nėra, yra tik dalių egzistavimas.

CitataFilosofiškai (ir netgi iš fizikos pozicijų žiūrint) - tiesiog nesugaudoma visų realybės sandų.

Kame vyksta poveikis ir atoveikis su tokiu rezultatu? Kodėl būtent taip, o ne kitaip? Taigi, visuminė sistema sudarys daugiau negu "poveikis+atoveikis=0", nes yra "erdvė", arba galutinė realybė, kurioje jie gali būtent taip sąveikauti, ir ta realybė yra sistemos visuma, kurios antrinis efektas yra minėta suma.

Ar reikia cituoti fizikų aptarimą apie tai, kas yra modernios fizikos "niekas", "vakuumas", iš kurio esą viskas atsiranda (viskas iš nieko), kurį jau du tris kartus forume citavau?

CitataDabar žiūrėk, kaip tavo filosofija nueina į tai, ką tu iš pradžių norėjai neigti: jeigu "tiesa=dalių suma", tai tradicija yra ne kas kita, kaip įsitvirtinusi dalių elgsena. "tradicija=dalių sumos elgsena=tiesa"

Čia tavo filosofija į tai nuveda, aš ne už šią poziciją, diskusijoje kalbėjau, kad tradicija yra nepatikima iš esmės. Bet pagal tavo "sumos" filosofiją, tu negali turėti kitos išvados, tik kad reikia sekti tuo, kaip elgiasi sumos dalys, nes jokios kitos tiesos, kaip tik dalių egzistencija, ir nėra.

Citataką pasakytų Navių šventikė: ar gali šita visagalybės šizofrenija būti išgydyta? Juk akivaizdu, kad mes nevisagaliai, o kiekvienas sėdim savo š... krūvoje. Visagaliai, kurie net savo plaukų ir barzdos augimo nekontroliuoja :D

1. Jeigu tiesa - "objektyvių faktų visuma", kuriai nedaro įtakos subjekto egzistavimas, ir atitinkamai, subjektyvus "objektyvių faktų visumos" fiksavimas, kas sudarytų klaidą, o ne tiesą, tada kalbėtojas iš karto turi nutilti, ir palikti egzistuoti tik "objektyvią faktų visumą", o ne savo klaidingas subjektyvias kalbas. Kodėl tada jis bando kalbėti apie tiesą ir ją apibrėžinėti? Tai prieštaringa.

2. Jeigu jis teigia, kad "aš" ir yra realybė, tai realybė=asmuo, ką jis norėjo iš pradžių paneigti - vėl sau prieštarauja.

3. Jeigu jis kalba apie "vieną tiesą", tai pripažįsta visumą, o ne sumą, bet pasirodo, kad operuoja tik "sumos" logika. Vėl sau prieštarauja.

4. Jeigu jis sako, kad tiesa yra "objektyvių faktų visuma", o realybė yra dalių suma, tai filosofija, kur tradicija laikoma tiesos šaltiniu atitinka jo visumos kaip dalių sumos logiką: tradicijoje, tiesa yra tai, ką daro dalys. Nueina į tai, kam pats prieštarauja.

5. Jeigu jis teigia, kad mes visagaliai, tai kertasi su tiesiogine patirtimi, vadinasi, absurdas.

Ar tai scholastika? Ne, tiesiog sveikas mąstymas, negali žmogus gi nusišnekėti, ir tai būti pripažįstama didžia tiesa: tai jam realybė nėra asmuo, tai realybė yra jis pats; jis visagalis, bet nieko negali; "viskas atsiranda iš nieko, nulio" bet kažkaip atsiranda. Ir t.t. ir pan. Tai kalba apie tiesą, tai pasirodo, kad dalių sumoje jokios vienos tiesos negali būti. Tai remiasi mokslininkais, kurių "niekas" visai nėra niekas. Tai dar remiasi Hawkingu, kuris peza belenką, bile tik patekti į antraštes, bet aiškina, kad autoritetas nėra tiesos šaltinis.

C'mon people, are you serious?

"This claim can't be proven".
* True
* False

Na ir taip, juokingas eiliškumas, po to, kai jau filosofiškai viskas įrodyta, filosofinėje diskusijoje pasakyti:

CitataVisi tavo teiginiai nepatikrinami eksperimentiškai nei teoriniais skaičiavimais,todėl,atleisk,yra niekiniai.

"Mechaniko-sprogdintojo" logikos prieštaravimai parodyti.
Filosofiškai įrodyta, kad galutinė visuminė priežastis yra asmuo.

Kaip ginasi mechanikas? "Na, tavo teiginiuose trūksta mechanikos, mechaniškai jie neįrodomi, todėl, laikau niekiniais". :D

Ką tai reiškia? Reiškia, užsidarau mechanikos pasaulėlyje, ir negebu jo pagrįsti platesniame filosofiniame kontekste. Ir pareiškiu, "mechanikos pasaulėlyje, į kurį pabėgau, tavo teiginiai negalioja".

Kitaip sakant: "renkuosi mechaniką against all odds".

P.S.: tai gal reiktų paprašyti eksperimentiškai ir teoriniais skaičiavimais pagrįsti:
a) žmogaus visagalybę
b) tu pats=realybė

Sėkmės, žmogaus visagalybė tikrai turi labai daug eksperimentinių įrodymų,taip pat ir tai, kad visa realybė yra ne kas kita, kaip xsistemax, arba kitas kuris nors žmogus.

Ar nenueita į absurdą? :D Visagaliai, davai, padarykit ką nors tokio, visagališko. Atitempkit prie Žemės planetą iš kito visatos pakraščio. Palevituokit ore. Taigi galėtumėt tokių anomalijų pridaryti, kad būtumėt įžymybės. Why not? :D

Atvilk ir parodyk Absoliutą,Dievą ar kaip tu ten vadini tą hipotetinę būtybę,gali ir navių šamanę į pagalbą pasikviesti. :)
Kol kas nesutikome jokios galingesnės būtybės už žmogų,jei ir sutiksime,tai ji bus pranašesnė technologijų ar prigimtinių savybių prasme.Visagalė nebus.Kaip ir žmogus,bus apribota riboto intelekto.
Pasauliui egzistuoti nėra būtinas dievas,nebent pats jį susikursi,kaip savo pasaulio elementą.Kaip kad lakios fantazijos vaikai turi "nematomus draugus".
Žmogaus visagalybės įrodinėti nereikia,nes jis nėra visagalis.
Kad žmogus ir yra jo pasaulio realybė jau įrodyta.Viskas,kas egzistuoja tavo pasaulyje ir yra tu.
PS:kuo skiriasi beasmenė tiesa nuo įgavusios asmeniškumą?Pvz.:visi žinome,kad Ragnaras Britanijoje buvo nužudytas,įmestas į duobę,pilną gyvačių.Tai suasmeninta tiesa.
Objektyvi:Ragnaras Paryžiuje užsikrėtė dizenterija ir mirė Vokietijoje.
Suasmeninta tiesa buvo naudinga Ragnaro sūnums,troškusiems rasti pretekstą nusiaubti Britaniją.Objektyvi-norintiems ŽINOTI.Ji tikra,viena.Sudaryta iš daugybės objektyvių faktų.

Pirmapradė tiesa ateina, kad žmogus yra dievas. O vėliau niekas nebeateina. Pilnai tikint, (tokia tiesa), kad visi jūs dievai, (po to) nieko nebesuvoksit. Save apsunkinat (nežinodami), kad tiesa gali būti pakeista į (geresnią) ir aš neabejoju. Tik prie žemesnės (tiesos), seniau sužinotos tiesos gali nebesigauti (ką nors pakeisti). Realus pokytis neegzistuoja (ir nėra tokio dėsnio, nebent pasireiškia iliuzijomis). Tuos pačius reiškinius patiriantys asmenys pradeda vienas kito ieškoti, kol sutinka vienas kitą, sutinka bendraminčius. Vėlesnė tiesa pasako, kad tokia priežastis ir buvo, vadinasi, kiekvienas čia atėjęs, ateina dėl būtinybės (išsiaiškinti kas jiems negerai).

Viena iš tiesų buvo (kurią bijojote pasakyti) buvo, kad jūs iki šiol save laikėt dievais. Nežinau kaip tai interpretavot, kaip pasinaudojot ta situacija ir visą laiką turėt omenyje - kad jūs - tai dievas.

Tuom yra patikima per aplinką, nes aplinka apie tai kalba. Atrodo, kad vyksta klaidinimas, bet taip nėra, čia ne suklaidinimas, ne apgaulė. Mes vienas nuo kito galime žinoti tiesas, galime susidaryti bendrą įspūdį ir surasti, kas mumyse įsidėjo, ko negalime pakeisti, užmiršti.

Visgi, įžvelgiu, kad po tokio negero nusistatymo ir manymo, "dievai - mes visi", suvoksite, kaip atrodo modernus pasaulis, koks jis galingas (emociškai), kokie žmonės yra pavojingi ir t.t. Mes negalime sužinoti visko iki galo ir niekada neliksime visko iki galo supratę, išsiaiškinę. Vis klausinėsime, kuri tiesa buvo tikra, kuri netikra. Kur buvo suabėjota, kur buvo tikra prieš tai, o dabar jau nėra tikra.

Yra aukštesnė ir už "dievą" tiesa, gal pastaruoju metu eidami viena kryptimi (greičiau suvoksite).

Citata iš: xsistemax  liepos 12, 2016, 22:10:34nematomus draugus

Vat nuo to linkiu apsisaugoti (kam teko jau susidurti su netobulais kūriniais, išsigimeliais, velniais, gyvūnėliais, ateiviais, veidrodžiais, veidais...), yra metodas, su kuriuo galima viską nuslopinti, bet man tik tereikėjo pasakyti, priminti, kad gali ir jums taip nutikti.

Žodžiu, reikia abėjoti tokiu metodu per kurį ateina tokia tiesa, (pasireiškianti iliuzijomis. Netikėti juom - nors tai aukštesnė tiesa, nei tikėjimas, "kad jūs esate dievas". Visiškai nesigėdinu kalbėti ir nemanau, kad kalbu neprotingai. Galima tik pasijuokti, kad metodas per prastas - tikėti dievu ar iliuzijomis. Žmogus nėra kvailas visapusiškai. Nors ir jis nepatikės - tuom, ką gali pamatyti mūsų akys, ką gali išgirsti ausys, ką gali užuosti nosis, ką gali pajausti skonis, o lytėjimas? Bet turės suvokimą, kaip tuom netikėti ar tikėti.

Vadinasi, kažkaip netaip viskas yra ir reikia išsikalbėti be baimės.

time,net neabejoju,kad pasakei kažką įdomaus.Todėl prašau,jei galima,rišliai lietuviškai. :)
Jei gerai supratau,tai nuogąstauji,kad suvokę savo galimybes žmonės sunaikins pasaulį?Nebūtinai,juk destruktyvią energiją galima panaudoti konstruktyviems tikslams.

Citata iš: xsistemax  liepos 12, 2016, 22:52:31Jei gerai supratau,tai nuogąstauji,kad suvokę savo galimybes žmonės sunaikins pasaulį?Nebūtinai,juk destruktyvią energiją galima panaudoti konstruktyviems tikslams.

Nevisi žmonės moka tai sąžiningai panaudoti.

Apskritai kalbant - kas visą laiką dėjo į visų galvas tokias mintis "apie dievą"? Kam to reikėjo?

Kas vėliau pasinaudos ta situacija ir visiems sakys: "aš dievas nedrįskite abėjoti mano žodžiu, tikėkite mano teisingu keliu, nenuklyskite klystkeliais, neįsivažiuokite."?

Seniau buvo mokoma baimės, bet matau ir dabar bandoma išmokyti. Tik mokyti tuos baimės, kurie žino, kaip to išvengti, manau netūrėtų "kilti ranka" taip padaryti. Metodai kaip įskiepyti baimę paseno. Dabar gal kas ir bandys atrasti naujų, nes kol niekas neišsiaiškins kaip ilgiau išgyventi ilgiau - taip ir darys...

Žmogui nėra duota tiek intelekto, kad jis ištrūktų iš šios realybės nepatyręs baimės. Nekalbu apie mirtis. Kalbu, kad per baimę - generuojasi niekam nežinoma ir negirdėta informacija. Tokiu principu veikia daug sistemų ir dalykų. Pats juslinis patyrimas, mano manymu yra netikras, bet daugeliu atvėju tiesa tokia buvo, kad juslėmis gerai nustačiau situaciją ir gerai įvertinau, nesuklydau.

time,kai visi lygiaverčiai,kurio nors lyderiavimas neįmanomas,nebent kiti su tuo savanoriškai sutiktų.
@a.t.sielis ,susivėlei pats.Pagal tave išeina,jog ne dievas sukūrė pasaulį,bet pasaulis-dievą.Detalės yra kūrėjai(žmonės-žmonijos priežastis).
Ginčas neteko prasmės,nes abu tos pačios nuomonės. :)
Ne dirvožemis sukūrė bakterijas,ne vandenynas sukūrė H2O.Augant elementų skaičiui sistema įgauna naujų savybių,bet tik dėl elementų sąveikos,o ne dėl kažkokio vadovo įsikišimo.Kodėl turėtų egzistuoti administratorius,jei jo nereikia,sistema administruoja pati save?

Na gerai, berods xsistemax filosofinė "liga" nėra tokia sunki, kaip galėjo atrodyti iš kai kurių jo posakių. Pasirodo, kad:

1. Žmogus nėra visagalis
2. Žmogus nėra visa realybė, o tik savo paties realybė. (t.y., tai tiesiog lyrinis posakis)

O posakiai, kurie kėlė būgštavimą dėl "ligos" sunkumo buvo tokie:

CitataBet noriu pasakyti,jog tu esi aš,paragrafas,TinSoldieris,žemės grumstas,galaktika...Visa visata.Pakanka duomenų padaryti išvadai,jog visatos protas šizofreniškas,kaip apmaudu bebūtų.Išdalintas į begalybę dalių.Gali būti,jog tik dėl to visata ir egzistuoja.

Panašu į tipišką iliuzijos teoriją: realybė esą pasidalinusi į daug mažiukų netikrų subjektų. (O jeigu taip, nežinau, ką tada jam reiškia "objektyvi faktų visuma".)

CitataTikroji tiesa ir yra tokia:nėra nieko,išskyrus tave patį.

Skamba lyg teiginys: "žmogus=visata". Arba, "išorinis pasaulis neegzistuoja". Daug visokių absurdų gali sekti iš tokio įsitikinimo. Na, bet atrodo, bent išoriškai, xsistemax koreguoja savo posakių prasmes, ir sako, kad jis tokių dalykų neturėjo galvoje.

CitataEfektas neviršina priežasties,priežastis-efekto.BUM!Išsprogdinom Absoliutą!Neliko visagalio.

Čia jau kalba "mechanikas-sprogdintojas" :)

Citatapriežastis,sukūrusi žmogų visais parametrais lygi jam

CitataDeja,žmonės linkę tikėti kažkuo didingu,linkę paklusti visokio plauko pranašams ir autoritetams,užuot patikėję tuo,jog patys yra kūrėjai.Dievai,jei nori.

Iš to kaip ir sektų, kad žmogus pats yra kūrėjas, su tokiais "parametrais", kokius turi pirminė kuriančioji priežastis. Na, bet berods, xsistemax šiuos teiginius atsiima, arba sako, kad to neturėjo galvoje.

CitataAtvilk ir parodyk Absoliutą,Dievą ar kaip tu ten vadini tą hipotetinę būtybę,gali ir navių šamanę į pagalbą pasikviesti.

Čia vėl prabyla "mechanikas-sprogdintojas", ir skamba kaip demoniukas. Matyt, kažkas tokio sprogdina iš vidaus, ir jis pasiryžęs oponuoti pirminei priežasčiai.

---

Pratęsim.

Ar reikia atsakinėti į šiuos teiginius, ar jau patys supratot, kas su jais ne taip?:

1.

Citatanetgi elementariai logikai prieštarauja:tobulo kūrėjo kūriniai turėtų būti tobuli.

2.

CitataEntropija negalima esminiame lygmenyje,nes jame tiesiog nieko nėra.

Pradėsim nuo 2 teiginio. Kad esminiame lygmenyje nieko nėra, tai čia ta pati sunkiausia "ligos" stadija: "viskas iš nieko". "Mechaninės sumos" logika: visuma=suma, ir susigalvota, kad suma yra m+-m=0, vadinasi, visuma=0, t.y. viskas yra niekas. Absurdiški, egzotiški, ekscentriški išsigalvojimai. Jeigu viskas iš nieko, ir viskas yra niekas, tada apie ką mes kalbam? Kokia dar tiesa? Tiesa=niekas. Gilumine prasme, nihilizmas, denializmas grynuoju pavidalu. Ir kas čia kalba? Tegu "niekas" patyli, kaip ir priklauso pagal prigimtį :D.  Ar reikia cituoti fizikus čia?

Apie 1 teiginį: kokia čia ta elementari logika? Kas sprendžia apie kūrinių tobulumą? Kur čia "objektyvi faktų visuma?". Iš kur susigalvojai, kad kūriniai yra netobuli, ir ar toks teiginys yra "objektyvi faktų visuma"? Pagal mane, tai subjektyvus teiginys, kuris neišvengiamai paklūsta klaidingumui, jeigu jau kaip atramine vadovautis tavo "tiesa tai objektyvi faktų visuma" filosofija. "Mechanikai-sprogdintojai" išmatuos charakteristikas ir paskelbs jas "netobulumo įrodymais"? Juokingas farsas. Gal jiems reiktų pirma išmatuoti savo "sprogdinimo" instinktą, ir jį paskelbti keistu ir netobulu? Ir kaip netobulas matuotojas gali tobulai išmatuoti? Tavo teorija suvalgo pati save: netobulas kūrinys negali spręsti teisingai, vadinasi, "kūriniai yra netobuli" - teiginys prieštarauja pats sau.

Efektas negali viršyti priežasties, bet gali būti mažesnis už priežastį. Tiek kiek priežastis įdeda į efektą, tiek jame yra. Viskas nuoseklu. Todėl "tobulo kūrėjo kūriniai turi būti tobuli" - kuo paremta tokia tezė? Laužta iš piršto.

---

Grįžkim prie kito egzotiško teiginio: priežastis, sukūrusi žmogų = žmogus.

Niekaip. Žmogus nesukūrė visatos, jo galios be galo mažos. Atskiras žmogus netgi negali "nusikalti sau laimės", yra vienas skruzdėliukas, dideliame Žemės planetos skruzdėlyne, ir išgyvena atlikdamas savo skruzdėliuko funkcijas.

Pirminė priežastis sukūrė visatą, ir viską, kas joje yra, įskaitant žmones. Pirminės priežasties galios be galo viršija vieno be galo mažo efekto galias.

---

Toliau, teiginys:

CitataKol kas nesutikome jokios galingesnės būtybės už žmogų,jei ir sutiksime,tai ji bus pranašesnė technologijų ar prigimtinių savybių prasme.Visagalė nebus.

Ar čia argumentas? Tu kažko nematei. O.k., ką tai reiškia, ir ką tai įrodo? Ogi nieko, nes tu daug ko nematei.

Ar matei savo postuluojamą pirminį "poveikis+atoveikis=0", ir erdvę kurioje tai vyksta? Nematei. Jeigu "nemačiau reiškia neegzistuoja", tai tie dalykai neegzistuoja.

Ar matei pirminę visko priežastį. Nematei. Ar tai reiškia, kad ji neegzistuoja?

Žodžiu, vadovaujantis "nematymo" argumentu, galima nueiti toli į nihilizmą ir denializmą, o jeigu kalbant paprasčiau, į atsikalbinėjimą. Bet nuo ko atsikalbinėsime - nuo realybės? Žmogus atsikalbinėja pasauliui, kurį esą nori pažinti. Ginčijasi su "objektyvia faktų visuma"?

Citata@a.t.sielis ,susivėlei pats.Pagal tave išeina,jog ne dievas sukūrė pasaulį,bet pasaulis-dievą.Detalės yra kūrėjai(žmonės-žmonijos priežastis).
Ginčas neteko prasmės,nes abu tos pačios nuomonės.

Nesakiau, kad galutinė priežastis, tiesiog parodžiau, kad priežastingumo ieškai atvirkštine kryptimi. Sumos artimiausia priežastis yra sumos dalys, o ne atvirkščiai. Žmonijos, kaip sumos, priežastis yra žmonijos dalys, o kas yra žmonijos dalių priežastis, t.y. galutinė ir dalių ir sumos priežastis? Tokia buvo logika, ir aiškiai išreikšta atitinkamais teiginiais, nežinau, ko ten galėjai nesuprasti.

CitataKodėl turėtų egzistuoti administratorius,jei jo nereikia,sistema administruoja pati save?

Vadinasi, sistema yra administratorius, administruoja pati save. O kas yra sistema? Ar tai dalių suma, ar visuma? Ir iš kur atsirado sistemos dalys?

Katastrofiškas žinių trūkumas.
Desperatiškas bandymas apginti "namatomą draugą".
Gal kada nors paskaityk ne vien religinių autoritetų kūrinius.Pasidomėk,ķą per tą laiką atrado ir pasiekė mokslas,kol tu garbinai "nematomąjį".Būtent fizika,į kurią vis apeliuoji.Ir neatsirinkinėk citatų,nes be konteksto jos bevertės.
Problema tame,jog nesugebi atskirti savo pasaulio nuo esminės tiesos,kuri nedviprasmiškai kalba,jog nieko realaus nėra.Nei materijos,nei laiko ar erdvės.Tik tavo mintys,kurios realizuojasi iliuzijomis.Ir neįmanoma užčiuopti jokių požymių,kad šalia tavęs kas nors dar turi tokių pačių galimybių.Tiesiog vienas protas,kuris bendrauja pats su savimi.Ir nesusikalba. Ar jautiesi tobulas,prote?
Ne,nes esi padalintas.Nesi nedaloma visuma.
Jei tave būtų kūręs tobulas kūrėjas-viską būtų atlikęs tobulai,nes kitaip negalėtų,juk yra tobulas.Pezėjimas apie tai,kad specialiai tave "sufuflino"prasilenkia su bet kokia logika.
O gal išties tobulas esi?Labai norėčiau pamatyti tokį stebuklą... :)
Yra dar viena tiesa,ji paremta norais.Neesminė,neobjektyvi.Netitinkanti nei mokslinės tiesos,nei buitinės egzistencijos iliuzinių faktų.
Panašu,kad tau ji svarbiausia. :)

Citata iš: xsistemax  liepos 13, 2016, 12:32:13Problema tame,jog nesugebi atskirti savo pasaulio nuo esminės tiesos,kuri nedviprasmiškai kalba,jog nieko realaus nėra.Nei materijos,nei laiko ar erdvės.Tik tavo mintys,kurios realizuojasi iliuzijomis.Ir neįmanoma užčiuopti jokių požymių,kad šalia tavęs kas nors dar turi tokių pačių galimybių.

Kad materijos nėra, dar nereiškia, kad nieko realaus nėra. Kažkas yra, ir tai realu. Ir mes esame tame kažkame. Ir yra kiekvienas atskirai, ir visai tai užčiuopiama tiesiogine patirtimi: šalia yra daugybė tokių pat žmonių, ir visi jie atsirado iš kažko daugiau.

Gali neigti tiesioginę patirtį, no problem. Tiesiog retas atvejis.

Savo nuomonę išsakei aiškiai, tai kažkas panašaus į iliuzijos teoriją. O apeliuoji į mokslą be reikalo. Mokslas tik sako, kad "vai vai, kokie mes gudrūs, supratome, kad tai kas mums atrodo kaip daiktai, yra fizikiniai objektai, atomai, energijos ir t.t.", maždaug taip:

Citata"Faktiškai kvantų mokslas, kurį esame susikūrę, beaiškindami materiją, leidžia suprasti, kad pamatiniame lygmenyje nėra nieko pastovaus: viskas amžinai juda, viskas nuolatos keičiasi ir transformuojasi. Tai - nelyginant chaotiškas ir neaprašomas baletas, pašėlusiai šokdinąs elementariąsias daleles. Tai, ką laikėme nejudamu dalyku, faktiškai yra judesiai pirmyn ir atgal, zigzagai, netvarkingi išlinkiai, irimo arba, priešingai, plėtimosi apraiškos. Galiausiai, mus supantys objektai yra tuštuma, atominys kvaitulys ir daugiareikšmiškumas. Štai aš laikau rankose paprastutę gėlę. O koks ji yra siaubingai sudėtingas dalykas: milijardų milijardų atomų šokis (jų skaičius yra didesnis negu visų galimų suskaičiuoti mūsų planetoje būtybių; didesnis, negu visų pasaulio pliažų smiltelių skaičius). Atomai vibruoja, švyti, svyruoja aplink savo kuriamas nepastovias pusiausvyras. Žvelgdamas į gėlę aš mąstau: mūsų Visatoje egzistuoja analogai to, ką senieji filosofai vadino "formomis". Formos yra savotiškos pusiausvyros tipai, paaiškinantys, kodėl objektai yra tai, kaip tik dėl to, kad jie yra tai, o ne kita kas. Nė vienas elementas, sudarantis atomą, niekas iš to, ką žinome apie elementariąsias daleles, negali paaiškinti, kodėl ir kaip egzistuoja tokios pusiausvyros. Jos nurodo priežastį, kuri, griežtai mąstant, vargu ar gali būti mūsų fizinės Visatos darinys. Tai, ką jūs vadinate "lauku", yra langas, atvertas į anapus, į daug gilesnę tikrovę, galbūt - į Dievą.
Niekas iš to, ką pajėgiame suvokti kaip realybę, nėra tikrai "realu" įprastine šio žodžio prasme. Mes kažkaip esame panirę į pačią vienos iliuzijos gelmę. Ta iliuzija išvynioja aplink mus ištisą apraiškų kortežą, vaizdinius, kuriuos mes tapatiname su tikrove. Visa, ką manome žiną apie erdvę ir laiką, visat tai, kaip vaizduojamės objektų išsidėstymą vietose ar įvykių priežastis, visa, ką galime mąstyti apei Visatoje egzistuojančių daiktų individualų pobūdį, - visa tai yra ne kas kita, kaip didžiulė ir amžina haliucinacija, uždengianti tikrovę aklina skraiste. Po šia skraiste egzistuoja keista ir giliaprasmė tikrovė, realybė, kuri jokiu būdu negalėtų būti nulipdyta iš medžiagos, o tik iš dvasios."

Jean Guitton, "Dievas ir mokslas. Metarealizmo link"

Bet tas "atradimas" yra niekuo nestebuklingas. Viskas pasakyta paprastu dalyku: žmogaus jutimai riboti, netobuli, ir jis linkęs pulti į iliuziją, nepažįsta realybės, negali pažinti.

Tai visai neveda prie išgalvotų: "poveikis + atoveikis = 0", visko pagrinde. Čia modernūs savęs apgaudinėjimai, neturinčių ką veikti pliauškalai. Grynai vaizduotės produktas. Be to, net jeigu teoriškai jie laikytų šitą savo mylimą lygtį realiu dalyku, tai ta suma neapibrėžia visos sistemos. Sistema yra daugiau negu poveikis + atoveikis, nes tie abu dalykai turi būti kažkame.

O ar įmanoma filosofija nepasirinkus kurio nors pradinio atramos taško.
a."Pasaulis iš nieko"
b."Pasaulis sukurtas"?

Natūraliai, išvada neturi būti prielaida, arba negali pradėti skaičiuoti nuo rezultato, kurio nežinai. Bet išvada apie sukūrimą padaroma per kelias akimirkas, vos tik suvokus, kad pasaulis yra vienas, bet įvairus, ir kad "esu aš", ir yra daug tokių kaip aš. Taigi, filosofija be sukūrimo ilgai neužtrunka.

Pabandom dar kartą. :)
Didžiausias mokslo pasiekimas,jog pagaliau "priskasė" iki pirminės visa ko būsenos.Kvantų teorija.
Toje būsenoje nėra jokio chaoso,tai didžiausia tvarka,kokia tik gali būti,ideali.VISKAS arba NIEKAS VISUR arba NIEKUR yra VISADA arba NIEKADA.Vienintelė visa apimanti būsena,neturinti jokių savybių.
Tai iš kur atsiranda realybė?
Pats patvirtinai,kad laikas ir erdvė yra dozavimo įrankiai.Kitaip sakant,ribotos būtybės trūkumas.Bet šitas totalus trūkumas,neleidžiantis suvokti visko iškart,yra kolosali kūrybinė galia,nes jo dėka iš pirminės neapibrėžiamos substancijos gimsta kvarkai,gluonai ir fotonai-materija,jėgos ir energija.Proto ribotumas sukuria pasaulį.Tegul iliuzinį,bet jį galima matuoti,nes turi begalybę reikšmių.Tai objektyvi tikrovė.
Visi matavimai fiksuoja tik virpesius,kurių pagrindą sudaro kitimai laike ir erdvėje.Netobulumas tampa kažkuo.
Nesuprantama,kaip galima teigti,jog visa tai sukūrė kažkas tobulas,jei mokslo laimėjimai nedviprasmiškai sako,jog pasaulio priežastis trūkumuose.
Pirminė būsena nepalieka vietos kažkam visagaliui,iliuziniai pasauliai pernelyg netobuli.

Tavo teisė suprasti viską kaip nori suprasti :)

CitataToje būsenoje nėra jokio chaoso,tai didžiausia tvarka,kokia tik gali būti,ideali.VISKAS arba NIEKAS VISUR arba NIEKUR yra VISADA arba NIEKADA.Vienintelė visa apimanti būsena,neturinti jokių savybių.
Tai iš kur atsiranda realybė?
Pats patvirtinai,kad laikas ir erdvė yra dozavimo įrankiai.

Iš kur atsiranda savybės? Iš laiko ir erdvės? Iš kur atsiranda laikas ir erdvė? Iš proto? Iš kur atsiranda protas?

Savybės atsiranda tada,kai vykdomas matavimas(stebima).Fiksuojama stabili būsena.Tai darome mes su tavimi.Ir visi kiti.
Laikas ir erdvė atsiranda iš ribotumo.
Protas natūrali pakankamo elementų kiekio saviorganizacija dėl rezonanso reiškinių.
Mokslo laimėjimai ir jokios mistikos.Juk skamba fantastiškiau,nei religinia tekstai?Svarbiausia,jog tai pamatuojama,t.y.objektyvu.Kam reikia kažką išgalvoti,jei tikra tiesa pribloškianti?

Painų kamuolį suki, ir dar apeliuoji į mokslą.

Bandykim išpainioti:

1. Matavimas (stebėjimas) - savybių priežastis.
2. Ribotumas - laiko ir erdvės priežastis.
3. Natūrali saviorganizacija ir rezonansas - proto priežastis.

Kokia yra matavimo (ir matuotojo), ribotumo (ir ribotojo), natūralios saviorganizacijos (ir save organizuojančio), rezonanso (ir rezonuojančiųjų) priežastis?

Šitame klausime pasimaunama ant buitiņės patirties stereotipo,jog viskas turi turėti pradžią.Juk aišku,VISADA arba NIEKADA.Amžina.Niekada nebuvo jokios pradžios.Viskas yra ir neegzistuoja vienu metu.Kaip taikliai apibūdino vienas forumietis:"egzistuoja neegzistavime".Kaip filosofas turėtum žinoti pagrindinį filosofijos postulatą:niekas negali egzistuoti.Jis visada yra kažkas,o tiksliau-viskas.
Atstovauju mokslą,nes tai vienintelė pažinimo sritis,paaiškinanti viską argumentuotai.Galiausia-visa galima patikrinti eksperimentiškai.Tai nereiškia,jog ateityje niekas nesikeis,jei gausime naujų duomenų.Deja,religijos yra gilioje stagnacijoje.Niekuo nepateisinamas įsitikinimas,kad viską jau žinai,nes pažinimas-begalinis procesas.

Gerai, taigi, visa tai egzistuoja savaime.

Taigi, ką turime, visuma, kuri:

1. Egzistuoja savaime
2. Turi savybes
3. Matuoja (stebi) savo savybes. Vadinasi, yra sąmonė.
4. Save organizuoja-rezonuoja.

Egzistuoja, suvokia, veikia, turi savybes. Kuo ne asmuo?

Paskaityk papildymą ankstesniame poste. :)
Asmens išskirtinė savybė yra ypatybės,kurios jį charaktrerizuoja.Kitaip sakant,veiklos algoritmas.Stebint realybę neapčiuopiama nieko,ją apibendrinančio,t.y. rodančio kūrėjo charakteristikas.Mūsų visatos konstantos yra nuoroda tik į tai,jog ji nėra vienintelė ir išskirtinė.Tai nuoroda,jog visatų-begalybė.Kaip ir iliuzinių pasaulių.
Pats sakei,jog priežastis turi palikti "parašą",t.y. efektą.Kodėl jo nėra?

CitataStebint realybę neapčiuopiama nieko,ją apibendrinančio,t.y. rodančio kūrėjo charakteristikas.

CitataPats sakei,jog priežastis turi palikti "parašą",t.y. efektą.Kodėl jo nėra?

Tu rimtai? Nieko neapčiuopiama? Nepastebi efektų? Ir net savęs, su savo savybėmis?

Savo iliuzinėje realybėje-aš esu karalius. :)
Analizuojant realybių visumą individualumas išnyksta,kas reiškia,jog kūrėjai-skirtingi.Nežymiai,bet pakankamai.

Arba kūrėjo savybių spektras didesnis negu kūrinių.

O dėl to, kad nagrinėjant daugiau žmonių, individualumas nyksta, praktika to nerodo. Pavyzdys:

sudedant daug žmonių nuotraukų į vieną, gaunamas tobulas individualus veidas.

(http://www.ultrafeel.tv/wp-content/uploads/image/people/international/faces-germany-average.jpg)

Veido tobulumas-subjektyvus dalykas,priklausantis nuo tuometinės kultūros,ankstyvosios kūdikiškos patirties ir genetiškai užprogramuoto suvokimo,kad šis partneris tinkamiausias reprodukcijai.
Žinai,ką pastebiu?Kad dar viena siela atkovota iš demagogų.Ir ačiū kam?Dievui,kuriuo netikiu? :)

A la "moksliniais-evoliuciniais" kliedesiais aiškiau realybės nesuvoksi, nes jie skatina netgi bijoti ir kratytis to užčiuopimo ir apibendrinimo gebėjimo, kurį žmogus turi, ir tokiu būdu, užčiuopus efektus ir apibendrinimus, charakteristikas, tuoj pat vietoje tai nuneigti sau. Pvz. kai tik užėjo kalba apie tai, kad galima užčiuopti, stebėti tobulumą (nesvarbu kaip), kaip mat prasideda redukavimai, atseit tai niekai. Atseit, toks dalykas neegzistuoja, yra iliuzinis. Bėgimas į mechanikos pasaulėlį.

CitataStebint realybę neapčiuopiama nieko,ją apibendrinančio,t.y. rodančio kūrėjo charakteristikas

CitataPats sakei,jog priežastis turi palikti "parašą",t.y. efektą.Kodėl jo nėra?

Taigi, stebimos savybės atseit neegzistuoja. Tuo pačiu teigiama, kad proto įspūdžiai (vadinasi ir mintys) yra tik iliuzijos. Vadinasi, redukavimai taip pat yra tik iliuzijos. Taigi, iliuzijos neigia tai ką stebi, užčiuopia. Tos pačios iliuzijos prašo užčiuopimų ir charakteristikų.

Ne....., to jau per daug! :D

Gerai,diskusija baigta.Pozicijas išsakėme.Žinau(ne tikiu,bet būtent žinau),kad mano žodžius prisiminsi visada,gretinsi juos su žiniomis,ir suprasi,jog ta paslaptinga būtybė,įsivėlusi su tavimi į ginčą iš tiesų tave ne menkino,bet padėjo.
Ir ne tau vienam. Toks mano tikslas. :)

Sąvokos niekas, rezonansas, saviorganizacija vargu ar atspindi pamatinį tikrovės procesą. Man jos mažai tikėtinos. Norint nustatyti kas patenkinama, reikia atsistoti į tokį tašką, iš kurio geriausiai matosi visa iki horizonto atsiverianti tikrovė. Tas taškas žmoguje yra tarp subjektyvumo ir objektyvumo.

Hipotezių, kurios turi dvasines etiketes atspirties taškas yra žmogaus subjektyvumas ir subjektyvumo pagrindas - sąmonė. Sąmonę aiškinti tik per rezonansus ir saviorganizavimąsi labai primityvu. Pirmiausiai turi būti atsakyta ar sąmonė yra pirminė substancija, ar būsena. Mokslas teigia, kad sąmonė ir gyvybė yra tik būsena atsirandanti iš esmės negyvoje materijoje. Tik susirezonuoja ir susiorganizuoja.

Tačiau negalima atmesti, kad sąmonė yra ne būsena bet substancija. Ji mokslo neatrasta, bet visi iš savo kasdieninės patirties yra sąmonės vidinių fenomenologijų liudininkai. Iš to galima padaryti minties šuolį, kad tai atsiranda iš substancijos, kuri yra fundamentalus būvis.

Taigi galimybė yra ne tik kad negyvoje materijoje atsiranda ribinė gyvybės būsena, bet kad visa tikrovė savo fundamentaliame lygyje gyva, pagal grynojo sąmoningumo pavyzdį. Taigi egzistencinių lygių gradacija, nuo žemiausių iki aukščiausių galima per gyvos tikrovės pakopas. Vadinasi sąmoningumas kaip fenomenas gali būti daug platesnis nei tik įsikūnijusi į kūną sąmonė.

Iš to daroma prielaida, kad kiekvienai iš šių krypčių reikia ne vieno bet dviejų kosmosų, kurių vienas yra fizinis, o kitas dvasinis. Pastarąjį žodį suprantant ne religiškai, bet tik kaip nuorodą į tam tikrą sritį žmoguje ir anapus vidinio žmogaus.

Belieka tik pasirinkti, kokią tradiciją tyrinėjimų laikysime autoritetu. Tai priklauso nuo to koks kelias laikomas teisingu keliu, o koks klystkeliu. Vadinasi kriterijus yra tiesa. Galutinis autoritetas turi būti tiesa. Belieka tik susitarti, ką ja laikome. Taigi autoritetas gali būti ir asmuo, tradicija, priklausomai kurioje vietoje randame tiesą.

@klajunas ,ačiū.Tikiuos supranti,ką pasakei. :)

Aš suprantu, ką aš norėjau pasakyti, nes mano prote yra labai aiškus to vaizdas.
Bet negarantuotas, kad kiti perskaitys taip kaip aš suprantu. Tai ką čia parašiau paimta ne iš lempos, tai mano metodo dalis. O šis metodas kūrėsi metais.

Iš esmės kalbam identiškai,gal tik remiamės skirtingomis platformomis.
Siūlau visiems Anomalijoje skelbti tik patikrintą ir patikrinamą informaciją,tuo forumą padarant išskirtiniu,laisvu nuo dezinformacijos.
Tiesą.

Būtų labai gražu. Tereikia padaryti vieną paprastą dalyką, sukurti visiems priimtiną tiesos apibrėžimą ir metodą tai tiesai gauti.
Žinau, koks gali būti atsakymas, kad tas apibrėžimas ir metodas pateikiamas moksle. Tačiau neabejoju, kad atsiras reikalaujančių, apibrėžimą ir metodą išplėsti, kad jis atitiktų ir tenkintų jų įsitikinimus.
Tokio apibrėžimo dabar nepateiksiu, bet manau, kad filosofai, taip pat ir mokslo, visus įmanomus variantus yra apsvarstę.
Galima tik bandyti skirstyti į patyrimo tiesą ir loginę tiesą, taip pat koks tarp šių tiesų ryšys.
Nes naujausioje fizikoje iš tikro yra labai daug ir loginės tiesos, ne vien eksperimentiniai faktai.
Tarkime, koks stygų modelio statusas fizikoje, ir kas bendro arba skirtingo tarp jo ir angelų egzistavimo hipotezės.

Citata iš: klajunas  liepos 13, 2016, 17:58:30Galima tik bandyti skirstyti į patyrimo tiesą ir loginę tiesą, taip pat koks tarp šių tiesų ryšys.

Šias dvi teisingai pasakei, bet abu metodai neduoda neklaidingos ir pilnavertės tiesos, nes paklūsta žmogiškiems ribotumams ir netobulumams.

Turi būti nepriklausomas metodas, kuris duotų teisingą tiesą nepaisant priėmėjo klaidingumo.

Manau,jog forumui pakaktų parėmimo objektyviais faktais,vien tai jį padarytų išskirtiniu tarp tokio stiliaus forumų.Tikra Anomalija. :)
Visa kita turėtų būti pažymėta "manau,galvoju,mano nuomone"ar panašiai.Ir automatiškai taptų diskusijų objektu.

Anomalijose "objektyvūs faktai" nevaidina didelio vaidmens, nes "objektyvių faktų" sfera dažniausiai yra neanomališka.

Be to, vėl grįžai prie to, kas jau ilgai išdiskutuota: nėra jokios "objektyvių faktų" tiesos. Ten viskas prieštaringa.

Suvedam galus:
1. Tradicija neduoda tiesos.
2. "Objektyvių faktų visuma" - nesusipratimas. Neduoda tiesos.
3. Apmąstymai neduoda tiesos.

Autoritetas - priklauso tiems patiems trims punktams, tradicijos autoritetas, "objektyvių faktų" autoritetas, apmąstymų autoritetas. Irgi neduoda tiesos.

Dar viena trumpa replika. Reikia aiškiai skirti kas turima omenyje tariant objektyvūs faktai. Tai mokslininkų darbo sukurti faktai ar įeina ir asmeninės patirties objektyvūs faktai apie tam tikrus dalykus. Čia, aišku, priklauso nuo diskutuojamos temos. Kai kur gali būti reikalingi ir neoficialūs asmeninio gyvenimo ir veiklos patirties pastebėjimai.

Bet jeigu atskaitos taškas yra planetos masto mokslinis produktas (straipsniai, monografijos, studijos, tyrimai, ataskaitos), tai ir čia gali kilti abejonių dėl pretenzijų į autoritetą, nors pagrindo tam yra daug.

Kaip pavyzdžiui, šiame kontekste žiūrėti į vis pasirodančius pranešimus, kad įmanomas viso Standartinio modelio žlugimas, jeigu pasitvirtins tam tikros LHC užfiksuotos anomalijos. Vadinasi ši tiesa irgi ne tokia jau neklystanti. Vadinasi ir čia yra daug tikėjimo ir pasitikėjimo.

Todėl manau varžtai užveržiantys "fantazavimą" neturi būti tokie griežti. Nes nei vienas nėra be nuodėmės.

Nereikėtų naudoti trečiojo lygio "tiesos",tokios kokią pateikiau pavyzdyje apie Ragnaro mirtį.

@xsistemax  matau, kad pasitiki sisteminiais autoritetais. Bet net pačioje objektyviausioje sistemoje, kur griežta priežiūra, galioja toks principas kad Tiesa = Iliuzija + Galia. Nesakyk, kad valdžioje esantiems žmonėms niekada neprireikia tokio tiesos principo.

Todėl ne viskas kas ateina "iš ten" yra auksas. Reikia žiūrėti visada kiek yra manipuliavimo, jeigu tik tai įmanoma. Autoritetu tokia sistema tampa mažiau informuotai visuomenei, kuri ne nuvedama tiesos keliu, bet suklaidinama.

Valdžia visgi kartai šiuo keliu nuveda, nors to faktų čia nepateikiu.

Patikslinsiu,kad ne kartais,o dažniausiai.Žinių slėpimas ar falsifikavimas būdingas norintiems dominuoti.
Žmonių sukauptos žinios turi priklausyti visai žmonijai,be jokios cenzūros.Atsirinksime patys,kas nepadoru ar žalinga,nes nesame kvailesni už cenzorius.

Tiesą sužinos, kam reikės.

@time,to profesoriaus kalba studentams teisinga nuo pirmo iki paskutinio žodžio.Esi pats svarbiausias.Ne autoritetai,tradicjos ar vyriausybės.Tai jie turi tau tarnauti,o ne tu jiems.Tai tavo gyvenimas ir niekas neturi teisės jo iš tavęs atimti vardan to,ko tau visai nereikia.

Manau, kad mokslininkai patys kalti, kad sąmonės klausimu paskleista tiek ezoterinių pseudoteorijų. Galbūt tai net padaryta tyčia, nes nenorima rodyti turimos tiesos.

Galima manyti, kad jie atsakymo į sąmonės klausimą neturi, bet panašu, kad ne tik neturi atsakymo, bet ir nieko neturi tokiu svarbiu klausimu.

Kaip galima neturėti sąmonės fizikos bent hipotezių lygyje, kaip, pavyzdžiui, labai išvystytos stygų teorijos hipotezės ir modeliai.

Man tai įtartina.

Todėl netikra ezoterika būtų sutramdyta, jeigu būtų įdėta daugiau pastangų šioje vietoje. Tačiau dažnas atvejis kai ezoteriką išjuokia, bet vietoj jos nieko nepateikia.

Sąmonės fizika per daug jautri tema, todėl ji paprasčiausiai pašluojama po kilimu.

Klesti kliedesiai.

Ištobulėjus diagnostinėms priemonėms visame pasaulyje plačiu mastu tyrinėjamos žmogaus psichinės galios,tame tarpe ir sąmonė.Bet rezultatai slepiami.Tikriausiai bijoma,kad atradimai gali būti panaudoti blogiems tikslams.Arba ruošiamasi juos panaudojant įgyti pranašumą.
Bet kokiu afveju tuo labai domisi jėgos struktūros,o tai gero nežada.
Tai,kas prasiskverbia pro cenzūrą iš tiesų šokiruoja.
Ir visai nežavi taip anarchistiškai nusiteikusio žmogaus,kaip aš. :)

Yra vienintelė vieta, kurioje galima stabdyti tiesos klausimą. Tai - valstybė. Klausimas tik, kodėl valstybė nenori, kad visuomenė žinotų kas yra žmogus?

Daug sąmokslo teorijų skelbia, kad priežastis lėto vystymosi yra ne ta, kad žmogus nesugeba pažinti tiesos, bet ta, kad susiduriama su dideliu instituciniu stabdymu.

Vadinasi informacija, pasiekianti visuomenę susiaurinamą, ir didelė dalis ypatingai svarbių klausimų lieka už šio viešumo rato. Tada ir atsiranda visokie "atskleidėjai". Jie gali būti ir melagiai, bet pati problema tikrai neišgalvota.

Mano paminėtame klausime perspektyva yra sukurti dirbtinę sąmonę. Manau tai bus padaryta per ateinančius 100 metų. Tai gali būti reikšmingiau, nei nuskristi prie kitos žvaigždės.

Tačiau kokios to pasekmės...

Bus padaryta daug greičiau,nei manai,pirmieji rezultatai jau pasiekti.Gal negirdėjai,kanadiečių kompanija paleido į prekybą kvantinius kompiuterius.Ne prototipus,bet puikiai funkcionuojančius.Iki savęs suvokimo jiems labai netoli.
Sąmokslo teorija:pirmieji pirkėjai buvo Google ir Pentagonas.Įdomu,ką su jais veikia?
Jau nebereikia talentingų hakerių,lygiai taip,kaip ekstrasensų.Mašina per akimirką įsiverš į bet kurią duomenų bazę,nulauš sudėtingiausią kodą.Bet svarbiausia,jog ją galima neribotai tiražuoti ir naudoti totalinei populiacijos kontrolei.
Net šernas miške turi galimybę pergudrauti medžiotoją,kodėl iš žmogaus šita galimybė atimama?

Todėl aš ir manau, kad šitas klausimas turi būti visais įmanomais būdais viešinamas. Nes variantai čia tokie: galimybės atsiranda vienoje vietoje ir pirmas pasiima viską, galimybės atsiranda keliose vietose ir sukuria bent minimalią konkurenciją bei atsvarą neribotai savivalei. Tada atsiranda susitarimai, sutartys, galimybė vystyti gynybos priemones ir jas išplatinti.

Matome išvirkščią tiesos pusę - kad žinojimas ne visada gėris, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų. Problema yra apribotos žinios ne tose rankose. Gali būti apribotos žinios tinkamose rankose. Ir žinios gali būti niekaip neapribotos, maksimalus visko prieinamumas visiems. Tik klausimas kaip tai pasiekti.

Pats žinojimas, kad kažkas kas egzistuoja negali būti sukurta, kol kažkas apie tai neprakalba, nepadaro, nepatiki. Vadinasi, spraga yra tikėjime, pasitikėjime savimi. Pats terminas "dievas", kažką pasako apie žmogų. Žmogus nužudomas kartu su dievu, kai niekas "iš jo aplinkos" nebetiki dievu. Tada - kas tas dievas? Kas išmokino tokių tiesų?

Iš pradžių "dievo" žudymas gali būti nesureikšminamas, kol tiesa nepasitvirtina, nepaaiškėja, kad visi vienodai patiria, visi gali būti lyginami, nes vienodi pradinėmis sąvybėmis. Žmogus yra neužbaigtas kūrinys, kažkam kitam reikalingas. Vadinasi, mes vienas kitam reikalingi, kaip informacijos persikeitinėtojai? Platintojai? Technologija yra žmogus, tik netokia griežta - kaip mokslas nori pavaizduoti, paminėti.

Manau, per tiek laiko, nežinomybės ir "dievas" gali suklysti kaip pasiielgti, jei jis viso šio projekto dalyvis, visiškai leidžiantis laisvai pačiam kūriniui pasirinkti situacijas ir jas "išrodyti", kaip tikromis.

Bandykite išvengti 2016 eurovizinių dainų, nes gali pakenkti. Nežinau, kaip apie kitas eurovizijas, bet matau akivaizdžiai, kas stabdo, riboja...

Iš išdiskutuotos situacijos matosi, kad iš viso autoriteto reikšmę reikėtų sumažinti, nes nėra tokių superprotų, kurie žinotų absoliučią tiesą.
Tiesos kanalas galėtų būti nebūtinai autoritetas, juo galėtų būti efektyvumas. Tai yra, jeigu ankstesnis autoritetas pasidaro neefektyvus, jis turi būti keičiamas kitu.
Todėl reikia apsvarstyti, kokiais keliais tiesa gali ateiti į mūsų pasaulį ir duoti didžiausią naudą.

Galios,resursų ir žinių koncentracija vienose rankose yra akivaizdus primestų tradicijų trūkumas.Įtakojami tradicijų susikuriame autoritetus tokiu būdu apvogdami save.
Autoritetas to visai nenusipelnė,nes prie viso to sukūrimo prisidėjo mažiausiai.Kiekvienas sunešė "po šapelį".
Deja,ydinga visuomenės struktūra egzistuos tol,kol visi gera valia su tuo sutiksime.Joks galingasis pats resursais nesidalins,nesvarbu,ar tai asmuo,ar valstybė.Tau paliks minimumą.Nuspręs už tave.
Minimumas tiesos,nes atskleidus visą autoritetas praras galią valdyti.

Citata iš: klajunas  liepos 14, 2016, 09:20:34Iš išdiskutuotos situacijos matosi, kad iš viso autoriteto reikšmę reikėtų sumažinti, nes nėra tokių superprotų, kurie žinotų absoliučią tiesą.

O čia tu neteisus. Tiesiog turim nustoti gyventi iliuzijų pasaulyje, kad minėti 3 metodai duoda pilnavertę tiesą: tradicija, jutiminis patyrimas, logika. Dažniausia žmonių klaida, kad kažką iš jų absoliutina ir dar kiša kitiems.

Turim būti realistai - tai kas klaidinga, yra klaidinga. Žmogus klysta, žmogiški metodai duoda klaidingą žinojimą.

Kai kurie absoliutina "objektyvius faktus", mokslą ir pan. Bet mokslas nieko neraukia apie aukštesnius dalykus, ir ribotai raukia apie savo nagrinėjamą sferą. Ar gali duoti pilnavertę tiesą?

Ar mums reikia pilnavertės tiesos iš viso?

Labai reikia, nes esame jaučiančios būtybės, kurios gimsta ir miršta. Visi nori būti amžini, išmintingi ir laimingi, bet materiali egzistencija tokių dalykų neduoda. Riboti, klaidingi žinojimai tokių dalykų neduos, ir netgi užkirs kelią prie tų dalykų eiti.

Ar yra superprotų?

Be abejo, yra Pirminis Superprotas, iš kurio viskas ir kyla. Pirminė Visuma kartu su savo efektais sudaro Absoliučią Tiesą, ir ją žino. Ir yra superprotų, kurie pažįsta Pirminę Visumą, yra Joje.

Klausimas turėtų būti, ne kaip sumažinti autoriteto reikšmę, bet koks žinių šaltinis duoda pilnavertę tiesą, ir kaip atskirti, atsijoti netikrus žinių šaltinius ir autoritetus nuo tikrų, kurie duoda tokią pilnavertę tiesą.

@a.t.sielis ,tu ir vėl taškaisi nepagrįstais pareiškimais.Jų pagrindas-tik noras,kad taip būtų. :)
Religiniai lyderiai ir šventų raštų autoriai nieko nežino daugiau už tave.Jie žino tik kaip kalbėti,kad tave įtikintų.
Kaip ant delno žalinga autoritetų įtaka. :)

Kas pasakė (nusprendė), kad nepagrįstais? Tu? Tai tu autoritetas? Kodėl turėčiau absoliutinti tavo autoritetą, kuris yra neabsoliutus, pats žinai, ir nuvertinti tai, ką žinau kaip patikimą autoritetą, vien dėl to, kad tau taip atrodo ir tu pageidauji? Turim šokti pagal tavo dūdelę? :D

Pagrindimui būtini faktai,rodos,taip susitarėm. :)
Nagi,klok juos visus iš eilės.

Faktų yra, bet niekas nesiruošia "barstyti perlų kiaulėms".

O čia jau nesąžininga. :)
Aš su tavim faktais dalinuosi,vaikštau ašmenimis,rizikuodamas už jų atskleidimą susilaukti persekiojimo.
Koks čia konstruktyvus bendravimas?

Negirdėjau iš tavęs jokių faktų. O šiaip dauguma čia jūs "mechanikai". Išmokit būti "harmonikais", atidarysime slaptą forumą, kur galėsime kalbėtis. Dabar čia jokia normali kalba neįmanoma. Patys save malat mėsmalėje, ir viską malat mėsmalėje.

O apie "faktus" jau diskutavom. Tavo "objektyvūs faktai" - nesusipratimas. Tai tik dar viena iliuzijos atmaina.

Aš nekaltas,kad tu negirdi.Atsikimšk ausis.Atmerk akis.:) Išlysk į šviesą iš religinės prieblandos. :)
Iliuzinį pasaulį reikia pažinti,nes jame gyvename.
Būk garbingas-faktų neturi.Net iliuzinių.
Ir nesitaškyk daugiau nesąmonėmis,esi protingas žmogus,nepasirodyk nenuoseklus.

Manau kalbant apie tiesą kaip vertybę ir autoritetą, belieka išspręsti jos pasekmes. Tiesa ne tik abstraktus žinojimas, bet ir pritaikymas arba panaudojimas. O ją panaudoti galima ir blogiems dalykams. Iš dalies nežinojimas nuo to apsaugo.

Pavyzdžiui, mokslinės tiesos įsiviešpatavimas reiškia ir kad kartu su ja įsiviešpataus transhumanizmas. Mokslas pradės augti ant žmogaus kaip antra oda, ir šis augimas gali tęstis tol, kol iš žmogaus nieko neliks. Todėl ir kyla klausimas - kokios mokslo autoriteto garbinimo pasekmės. Nes garbinimas reiškia ir akių užmerkimą prieš blogus dalykus. Autoriteto akivaizdoje visada pasiūlo patylėti.

Norima visą žmoniją apauginti dirbtiniu techniniu, kibernetiniu luobu, kuris žmogui nepaliks jokios laisvos erdvės saviraiškai. Ir visa tai dėl mokslo.

2016 m. sukurtas filmas "Kill Command", nors ir yra fantastinė kūryba, bet taip pat manau, kad tai DARPA propaganda, kuri parodo ko siekia ši ir kitos organizacijos. Šiame filme atsispindi kažkas panašaus į "viziją, misiją ir tikslus", kaip būna visose organizacijose.

http://www.filmai.in/26070-kill-command-2016-online.html (http://www.filmai.in/26070-kill-command-2016-online.html)

Autonominės kovinės mašinos valdomos dirbtinio intelekto gali atsisukti prieš žmones dėl paprastos klaidos algoritme, o pasekmės gali būti katastrofiškos.

Taigi religinės tradicijos autoritetas atneša religinių utopistų siautėjimą, o mokslinės objektyvios tiesos autoritetas - transhumanizmą. Galima prieštarauti, kad tereikia viską protingai ir racionaliai sutvarkyti, blogas ne mokslas bet žmogus. Bet žinome, kad normaliai sutvarkyti to nėra pavykę niekada.

Deja,sąmonės progresas akivaizdžiai atsilieka nuo mokslo progreso.Mokslas duoda žinojimą,sąmonė sprendžia,ką su juo daryti.Ir,dažniausiai,nežino.
Gal dar per mažai žinom?
Bet kuriuo atveju aš už žinojimą,nenoriu būti primityvia būtybe,patenkinta savo primityvia biologine egzistencija.Žinojimo perspektyva-naujas,tobulesnis egzistavimo lygis,neturintis biologinio egzistavimo trūkumų.
Iš esmės mokslo ir religijų siekiai nedaug skiriasi,abi sritys siekia to paties.Tik vieni daro(kartais ir klysta),o kiti kalba.
Kuri sritis išgyvena proveržį matyti plika akimi.Vadinas,kelias aiškus.Tik juo einant reikia išminties.

Panašu, kad esame užgrobti - tamsiosios jėgos ir blogio (blogis yra gėris ir blogis). Niekada - nesivadinu savęs dievu, bet pamačiau, kad viskas žlugo ir kiti vadina save dievais, piknaudžiauja.

Dievas leido mums pamatyti, išrodė "savarankiško apsisprendimo variantą" - visi puolė puikuotis, netikromis galiomis, išmintimi - kurios "neuždirbo". Vėlgi, likote apkvailinti, čia tokia afera, kai niekas neprisiiminės kaltės ir bandys dar daugiau užtrolinti kitą žmogų. Reikia kažkaip "filtruotis".

Reikia teisingai tirti šį reiškinį, negalima skaudinti kito, meluoti kitam, trolinti, apgaudinėti - arba išsirodysite, kad nesate pradinis žmogus ir neišmanote "kas yra pradas".

Reikia išeities, nes nevisada veiksmingi būdai - yra teisingi. Turite persigalvoti.

@time,teisingumas yra sutartinis,nulemtas tuo metu priimtų moralės normų.Ir tai ne visiems vienodas,taikomi skirtingi standartai.Sau dažniausiai leidžiame daugiau.
O štai tiesa neturi alternatyvų.
Stengiamės kalbėti remdamiesi tik ja.
Gėris ir blogis taip pat subjektyvios sąvokos,priklausančios nuo to,iš kieno pozicijos vertinsi.
Neįvardinam,kas gerai,o kas blogai.Vadinam dalykus tikraisiais vardais,bandom numatyti pasekmes.
Jei kada nors medikai diagnozuos tau onkologinį susirgimą,tai problema bus ne jų suteikta informacija,bet tavo sveikatos būklė.Tiesa nenužudo.

Kad iš praktikos matyti, kad visi klysta, vėliau pasitaiso...

Čia nėra valdymo metodo, tik kažkoks klaidingas "apgaudinėjimas ir savęs įtikėjimas", o to neatskirti - kažin ar galima. Pažiūrėkit, juk jūs negebat sukontroliuoti ką kalbu , jūs to negalite padaryti, neturite metodo.

Noriu, kad patikėtumėte, kad čia buvo pokštas, kad visi apsikvailino savo "neuždirbta išmintimi".

 Kažkaip vėl netaip gaunasi.

Tas kas valdo ir sudeda tokias mintis - nėra tiesiogiai dievas, vadinasi čia "keista valdžia" mums sudeda tokias mintis (ir mes jų norime, nors nenorime), o už jos zonų niekas nebegalioja ir jie deda tas mintis, kol mes tiesiog susinaikiname, išnykstame. Tyčiojasi iš mūsų intelekto, laukia kol greitai tuom patikėsime ir čia buvo visai ne protingų žmonių pasirinkimas mus taip apgaudinėti.

Noriu įsitikinti tuom, bet vargu ar išeis, nes dauguma klysta.

Bingo.
Apie tai ir kalbam,kaip to išvengti.Kuo pasitikėti.

Strategija išlieka tapati, neabėjoti teisumu ir neieškoti daugiau variantų, neatsleisti (nutylėti), nei yra, nebent jie būtų kaip noslopinti mūsų sąmonės kontrolę. Nevisi tokie blogi, bet tarp mūsų pasitaiko ir blogų, dar daugiau "mus naikinančių" trolių.

Get real, galbūt toks principas įvyko, o tai įvyko per tiesioginį tiesos pasakymą, neišvarnėjimą - lygiomis pakopomis, kurios sulėtintų įsisąmoninimo procesą.

Atvirkščias metodas būtų ištrinti atmintį, mintis apie tai kas prieš tai vyko ir gyventi iš naujo.

Citata iš: xsistemax  liepos 14, 2016, 13:24:50Apie tai ir kalbam,kaip to išvengti.Kuo pasitikėti.

Dabar galima kelis žodžius apie metodą, kuris būdingas žmogui nustatant tiesą. Jis bendrais bruožais arba iškraipymais naudojamas visur. Šis metodas vadinamas kontinuumų metodu. Jame pirmiausiai apibrėžiam kontinuumo sąvoka, kuri yra tapatybės fraktalas, tada sukuriami operatoriai, kuriais veikiant kontinuumą atsiranda struktūros.

Yra 3 tipų kontinuumai:
1) matematinis kontinuumas - tas, kuriame kuriama matematika, pradedant skaičiais, baigiant daugdaromis;
2) fizinis kontinuumas - kuris yra tos pamatinės tikrovės kategorijos, kurių rėmuose formuojami visi parametrai;
3) juslinis kontinuumas - kuris yra žmogų supantis artimiausias iš materijos sudarytas pasaulis, jo objektai.
4) pirminė tikrovė - viskas kas yra anapus sąmoningo patyrimo, aplink žmogų.

Fizinio kontinuumo parametrai matematizuojami, t. y., pagal matavimo vienetus padalinami į gabaliukus. Tada tie parametrai sujungiami į matematines lygtis, struktūras. Šitaip gaunamas teorinis tikrovės modelis.

Tada atliekami juslinio kontinuumo tyrinėjimai, matavimai; į šiuos matavimus projektuojama struktūra, kuri buvo sukurta sujungus matematinį ir fizinį kontinuumą. Jeigu surandamas atitikimas tarp visų trijų kontinuumų, tada nustatoma mokslinė tiesa. Teorijoje svarbus neprieštaravimas, o eksperimente - atitikimas.

Sukurta technologija veikia per pirminę tikrovę, kuri yra anapus žmogaus patyrimo, bet efektyvus veikimas, patvirtina kontinuumų modelio teisingumą.

Tokia moksle yra kiekvieno fenomenologinio daikto dzeta-struktūra. Tai yra mokslas. Bet klausimas ar tokios galimybės mus tenkina?

O ar turim ką nors tikslesnio?

Nelabai supratau klausimą, bet pabandysiu atsakyti. Tai yra visi matematizuoti mokslai: tie, kurie sukurti šiuo metu, ir tie, kuriuos iš principo įmanoma sukurti.

Aš pateikiau patį bendriausią šabloną, kuris yra pagrindas. Jis leidžia aprašyti pasaulį matematine kalba.
Tenorėjau parodyti, kodėl teorija gali būti teisinga net be eksperimentų. Todėl, kad yra lygybė tarp kontinuumų:  matematinis=fizinis=sensorinis. Tereikia suderinti jų struktūras.

Matematiko tikslas yra išlaužti iš savo sąmonės viską kas įmanoma, tada daromi kontinuumų jungimai ir žiūrima ar nėra prieštaravimų.

Ir būtinai tikrinama eksperimentiškai,nes matematikas į modelį galėjo pamiršti integruoti kokį nors svarbų faktorių.Arba net neįtarti,kad toks egzistuoja.
Skirtumuose tarp teorijos ir realybės slypi didžiausi atradimai.

Nuo to turėtų iš dalies apsaugoti fizinio kontinuumo kategorijos, kurios grupuoja pagrindinius parametrus ir apibrėžia parametrų erdvę. Šios erdvės sukonstravimas yra svarbiausias darbas teorijoje. Standartinis grupavimas parodytas prisegtame paveikslėlyje.

Substancija yra centre, nes jos elementų modelis yra visų realybės teorijų pagrindas. Tolimiausias ir sunkiausiai pasiekiamas tikslas yra suvokimo apibrėžimas šiuo principu.