Forume turime ateistų, tad labai knieti sužinoti kaip jų manymų (nes žinoti neįmanoma), pasikeistų jų gyvenimas, jeigu būtų įrodytas Dievo egzistavimas?
Situacija paprasta: mokslininkams pagaliau pavyko įrodyti Dievo egzistavimą. Jie įsitikino, kad yra protinga esybė sukūrusi Visatą, ir toji esybė yra teigiamai nusiteikusi žmonių atžvilgiu.
Temoje nekalbam apie tai, kaip jie galėjo tokius dalykus sužinoti ar apie tai ar buvo atliktos metaanalizės ir metaanailizių metametametametanalizės.
Darom prielaidą, kad tokia diena atėjo, ir tokia informacija patvirtinta.
Tad klausimas: kaip pasikeistų ateisto gyvenimas, jeigu būtų įrodytas Dievo egzistavimas?
Pradžiai galiu pasakyti, kad ateitistai gyvena nevisai pilnavertišką gyvenimą ir save realizuoja iš labai siauros krypties, jiems kaikurios dorovės ir moralės normos gali būti nežinomos ir nepažintos. Jie patys renkasi ką nori pažinti ir ko nepažinti, taip save nukreipdami tam tikra linkme. O sričių, kurios eina iš ateistiško požiūrio yra tikrai nemažai, beveik visos pasaulio sritys yra tokios.
Todėl spręsti, kodėl žmonės tampa ateistais, sprendžiame iš to, kad dauguma linkę abejoti, nepasitikėti kitais, jie linkę kurti sąmokslo teorijas (kurioms nereikia jokio realaus turinio pagrindimo). Yra grupelė, kuri netiki Dievu ir realybe, kurioje jie suprojektuoti egzistuoti.
Visa ši dilema yra keista, nes esu perėjęs daug tikėjimų ir priėmes daug tikėjimo krypčių skelbiamų idėjų, tačiau neoficialiai. Taip dariau, nes mėgstu ekspermentus ir ne veltui norėjau įsitikinti kaip viskas vyksta. Pradžioje perėjau visas populiarias kryptis, nuo budizmo iki judaizmo ir t.t. Tačiau po kažkurios ilgesnės patirties ėmiau suvokti kad tai netikra.
Jos bedievės religijos ir suprantau, kad žmogus jas sukūrė ir pritraukė pasekėjų. Kad pasižymi viena veikiančia ypatybe ir gebama pritraukti savo pasekėju, tai neabejotina, bet tai žmogaus darbas. Nesijaučia jokio dvasiškumo ar tikėjimo. Viskas labai paviršutniška ir tie kurie gali tikėti tokiomis religijomis nespėjo pereiti kitų religijų, todėl jais visais pasinaudojo ir pritraukė būti pasekėjais. Ir dalinai manau, kad visos (įtraukiant mokslo ir nemokslo sritis) kryptys, išskyrus krikščionybę, gali būti ateistiško pagrindo ir tai gali būti įrodyta.
Dabar bandau atsakyti temos klausimą. Dievas leidžia rinktis kuom kas nori būti ir leidžia rinktis juom tikėti. Ar ne per gerai dar leista taip rinktis kiekvienam? Iš dalies Dievas padarė visatą visiškai nesaugiuoju būdu, tam kad, galėtų susikurti kuo įvairesnių variantų ir žmonės pamatytų kiek aplink skirtingo konteksto gali atsitikti ir įvykti. Ateistas neišimtis, jis stebi pasaulį irgi, bet jau iš siauresnės perspektyvos, jis atsirenka ko jis nori ar nenori. Bet dažniausiai tai vyksta neturint jokios realios patirties su tikėjimu ir dar neapsiskaičius, nepasigilinus, neišbandžius - todėl laikau, kad tai klaida. Jo gyvenimas sužinojus, kad yra Dievas neturi jokios įvairiapusės reikšmės.
Pasikeistų, kai kurie priimtų tą įrodymą, ir imtų plačiau mąstyti, labiau rūpintųsi gilesniais dalykais, atitinkamai, visuomenės pasikeistų. O kai kurie kovotų ir prieš faktą.
Jo jo. Zmones maziau siukslintu, nerukytu, vaikai stropiai namu darbus darytu ir i pamokas vaiksciotu. O politikai pradetu rupintis nuskriaustaisiais. Saule sviestu, o menulis jai pritartu.
Nebūtinai. Tiesiog daugiau vertybių salų būtų, didesnės viršūnės. Bendra padėtis galėtų būti bloga, bet rastum daugiau "aukso pelenuose".
Pelenu aukse rastu. :)
Įrodo, kad visatos kūrėjas egzituoja ir jis visiškai dėjęs ant mūsų :D
Citata iš: Legionas birželio 07, 2016, 18:47:01Įrodo, kad visatos kūrėjas egzituoja ir jis visiškai dėjęs ant mūsų :D
Kodėl?
Citata iš: Visažinis birželio 06, 2016, 18:35:33kaip pasikeistų ateisto gyvenimas, jeigu būtų įrodytas Dievo egzistavimas?
Taigi, vėl hipotetinė prielaida, bet tiek to. Jei taip atsitiktų, pasikeistų visų gyvenimas - ir ateistų, ir agnostikų, ir tikinčiųjų, nes tikėjimo vietą smegeninėje užimtų žinojimas ir visa, kas iš to žinojimo seka... Situacija taptų paradoksali - visi žino/niekas netiki. :) Ateistai ir agnostikai priimtų kaip mokslinį faktą (nors suvirškinti šį faktą savaime visiems būtų labai sunku, o gal ir neįmanoma), bet galiausiai paklaustų - o kaip jis tai padarė? :) Ką darytų žinančiais tapę "tikintieji" neįsivaizduoju, ir šis klausimas asmeniškai žymiai įdomesnis. O jei esybė palankiai nusiteikusi, gali ir iš viso nereaguoti ir/ar toliau netikėti pažinimu. :)
Citatabet galiausiai paklaustų - o kaip jis tai padarė?
Galėtų atsekti, iki bepriežastingumo ribos.
CitataSakykim, mes norim sukurti virtualų pasaulį (kompiuteryje).
Pradžiai reikia programos ir kompiuterio.
Tada sėdi prie balto popieriaus lapo (t.y. tuščio failo) ir kuri programos kodą.
Iš to pavyzdžio intuityviai galima išvesti, kad reikia bent kelių dalykų, kad visata, kuri irgi yra kuriamas pasaulis, galėtų startuoti.
Iniciatoriaus, kuris turi "kompiuterį", t.y. įvairias galias ir sugebėjimą protauti.
Noro ir veiksmo.
Projekto.
Pirminių fundamentalių santykių/parametrų/sąlygų uždavimo ("programinė įranga"). Dėsnių visuma.
Veikiančio kodo, "paprogramių", etc.
Galvoju, ar galėtų kompiuterio paprogramė suprasti, kaip programuotojas ją sukūrė. Iš ko sukūrė - iš idėjos, gyvenimo, paverstų skaičiais ir raidėmis, instrukcijomis, kurios pulsuoja kaip elektriniai impulsai kompiuterio mašinerijoje. Jeigu sugebėtų stebėti savo programą, ir kokius bruožus ta programa turi, kaip veikia, kažkiek galėtų suprasti, kaip veikia aukštesnis gyvenimas. Skaičių ir teksto sistemą, iš kurios susidaro programa, irgi kažkiek galėtų apčiuopti.
Ar galėtų suprasti, kaip kompiuteris buvo pagamintas fabrike? Kad žmogus panaudoja gamtos jėgas, pasinaudodamas gamtos elementais, turi tokią galią, suprasti, sukonstruoti, įgalinti veikti.
O kodėl ne? Nereikėtų personifikuoti kuriančios jėgos :)
Citata iš: a.t.sielis birželio 07, 2016, 15:15:06Pasikeistų, kai kurie priimtų tą įrodymą, ir imtų plačiau mąstyti, labiau rūpintųsi gilesniais dalykais, atitinkamai, visuomenės pasikeistų. O kai kurie kovotų ir prieš faktą.
Labai mažai kas norėtų pasikeisti, jei nebūtų tiesiogiai paveikti kažkokio jų sąmonę apvalančio nuo blogio psichotroninio ginklo.
Kas jei paaiškėtų, kad technologijos kursto nesantaiką, verčia užmiršti tradicijas ir pagrindus. Taip išsigimsta visokios idėjos, kad Dievo negali būti ir daugelis tikrai patiki. Būtent per kvailas idėjas, velnio išdaigas, trolinimus, mes nebesuvokiame kokia aplinka čia yra, ir kokią mums davė ją Dievas. Dievas mums pasiūlė vienkrytį gyvenimo variantą, tai toks būdas irgi, nereiškia, kad nesamonė. Tai lygiai tas pats kaip suprasti ir pripažinti, kad žmogus turi 2 akis, ausis, kojas, rankas, 10 pirštų ir pan ir negalėti persikūnyti į kitokią būtybę. Nesamonė būtų tai neigti. Jeigu Dievas leido pasirinkti patiems mums, ką daryti, kaip gyventi, bet kartu atsiuntė ir teisingo kelio taisykles. Ir pilnai tikiu, kad Dievas yra būtent tokių įsitikinimų kūrėjas ir jo kūrinija nors ir laisva, renkasi pati pasirinkimus, nes taip leido (toks sukūrimo būdas).
Jeigu suprastu žmonės, kad per telefonus ir kompiuterius ir įvairius viliojimus jų samonė nukreipinėjama ir švaistoma nereikšmingiems dalykams, o iš to džiūgauja tik sukūrę žmonės, suprastu kokia apgaulė čia vyksta. Bet tik jei sąžiningai bandytu suvokti.
Kaip sakiau, žmogus būtent toks, tai ir sistema,kurioje jis yra būtent tokia. Čia toks kūrėjo buvo pasirinkimas, mes kūriniai.
Citata iš: time birželio 07, 2016, 21:43:01eigu suprastu žmonės, kad per telefonus ir kompiuterius ir įvairius viliojimus jų samonė nukreipinėjama ir švaistoma nereikšmingiems dalykams, o iš to džiūgauja tik sukūrę žmonės, suprastu kokia apgaulė čia vyksta.
Zuckerbergas džiūgauja iš Facebooko :D
Citata iš: a.t.sielis birželio 07, 2016, 22:19:08Zuckerbergas džiūgauja iš Facebooko
Gal ir tu džiūgauji?
Ne. Manau, nesąmonė visi tie kompai, jeigu jų nebūtų, žmonės labiau gerbtų kitų žmonių laiką ir darbą, būtų didesnis užimtumas, mažesnė bedarbystė ir daug kitų pozityvių dalykų visuomenėje.
Citata iš: a.t.sielis birželio 07, 2016, 23:22:06Ne. Manau, nesąmonė visi tie kompai, jeigu jų nebūtų, žmonės labiau gerbtų kitų žmonių laiką ir darbą, būtų didesnis užimtumas, mažesnė bedarbystė ir daug kitų pozityvių dalykų visuomenėje.
Spėju, nelengva būtų viską atstatyti.
Paprasti posakiai kaip "atgal į gamtą" nuvalkioti per daug, ir tas principas nuvalkiotas. Reikia jau kito. Ir jeigu tikrai žmonės norėtų keistis - patys pasirodytų, bet jie kaip tik laikosi įsikabinę į socialinius tinklus ir spaudinėja kas patinka, kad nieko nebenori vargo. Šis principas kurį pateiki siejasi su apribojimu ir vargu, bet principas pasiteisinęs 20 amžiuje ir anksčiau. Tik gali būti kiek truputi pavojingas, jei nebus spragų - nepavojingas.
Citata iš: a.t.sielis birželio 07, 2016, 23:22:06Ne. Manau, nesąmonė visi tie kompai, jeigu jų nebūtų, žmonės labiau gerbtų kitų žmonių laiką ir darbą, būtų didesnis užimtumas, mažesnė bedarbystė ir daug kitų pozityvių dalykų visuomenėje.
Na,
o kodel bedarbyste nera pozityvu? Kam ta bedarbyste mazinti?
Labiausia patiko tavo žinutė šioje temoje, tai "pasikabinėsiu".
Citata iš: gidas birželio 07, 2016, 20:09:33tikėjimo vietą smegeninėje užimtų žinojimas ir visa, kas iš to žinojimo seka... Situacija taptų paradoksali - visi žino/niekas netiki. :)
Nuo kurios vietos baigiasi tikėjimas ir prasideda žinojimas?
pav.: Afrikoje gyvena
Citatagyvūnas, visų mokslininkų paskelbtas neegzistuojančiu ir prasimanytu, vėliau buvo atrastas, kaip, pvz., okapija. (iš wikipedijos)
Jei aš pasitikėjau vietiniais gyventojais, ir net neabejojau, kad toks gyvūnas egzistuoja, ar tai skaitėsi tikėjimas ar jau žinojimas, kol mokslininkai nebuvo pripažinę?
O kai mokslininkai pripažino, ar tai jau žinojimas ar dar tikėjimas, kol pats dar nemačiau ?....
Citata iš: Mekabciel birželio 08, 2016, 09:40:37o kodel bedarbyste nera pozityvu?
Jeigu žmogus pats prasimaitina, tada jis ne bedarbis, o savarankiškas žmogus. Bet jeigu jam reikia eiti su ištiesta ranka išmaldos, tada problema.
Citata iš: a.t.sielis birželio 08, 2016, 10:37:24Citata iš: Mekabciel birželio 08, 2016, 09:40:37o kodel bedarbyste nera pozityvu?
Jeigu žmogus pats prasimaitina, tada jis ne bedarbis, o savarankiškas žmogus. Bet jeigu jam reikia eiti su ištiesta ranka išmaldos, tada problema.
Tai tokiu atveju ne bedarbyste reiktu spresti, o zmogaus savarankiskuma. O istiesta ranka, kaip taisykle isspresti irgi neimanoma. Tai gerai parodyt socialiniai tyrimai. Tad ir ta istiesta ranka vargu ar problema. Juk neismokysi ir nepriversi zmogaus kazkam/kazko.
Citata iš: Mekabciel birželio 08, 2016, 10:59:25Tai tokiu atveju ne bedarbyste reiktu spresti, o zmogaus savarankiskuma.
Taip, tą irgi.
Citata iš: Mekabciel birželio 08, 2016, 10:59:25O istiesta ranka, kaip taisykle isspresti irgi neimanoma.
Žmoneliai supjudyti, pamiršę labdaros kultūrą. Pamąstau, ar gerai šv. Paulius pasakė "Kas nedirba, tenevalgo". Fanatikai šią frazę taikys, kur reikia ir kur nereikia.
Citata iš: a.t.sielis birželio 08, 2016, 11:02:46Žmoneliai supjudyti, pamiršę labdaros kultūrą. Pamąstau, ar gerai šv. Paulius pasakė "Kas nedirba, tenevalgo". Fanatikai šią frazę taikys, kur reikia ir kur nereikia.
Labdara veikiau suns prisiaukinimas nei zmogaus vystymas, kas veliau isauga i tingu agresoriu - problema. Tai ir yra egoizmas, o jei zmogus aukoja kazkam kazka ir dar nesupranta kad tenkina savo norus tai isvis beda.
Tam, kad uzsiimti realia labdara visu pirma reiktu is saves zmogu isvystyti. Kai zmogus pats savo pasaulyje nesiorientuoja ar operuoja beformemis prie nieko nepriristomis kategorijomis(abstragcijomis) atitoles nuo realiju ar skraido padebesiais, bet bando padet pasauliui tai jis niekam isvis nepadeda, nei sau nei kitam, nes labdara tai ne 1milijardo dalinimasis su kitais. Labdara tai sveikas santykis su kitais gristas bendrdarbiavimu su salyga jogs jis pats nori to bendrdarbiavimo. O bendrdarbiavimas velgi ne dalinimasi, o krypties parodymas. "Va, va ten pabandyk, ten pabandyk ir cia pabandyk, gal kazkas tavo pasaulyje susitvarkys. As juk stoviu auksciau, as ta kelia praejau ir geriau matau bent jau kaip tave nukreipt."
Na, yra ką pasakyti, bet čia jau į kitą temą nuėjome.
Citata iš: puodukass birželio 08, 2016, 10:08:13Nuo kurios vietos baigiasi tikėjimas ir prasideda žinojimas?
Atsiveria plačios erdvės disputui, bet apsieisim - kiek galėsiu trumpiau.
Asmeniškai stengiuosi nevartoti tikiu/netikiu, o pasirenku kad ir kažko tikimybę/galimybę. Arba sakau paprastai - žinau/nežinau. Taigi vietinių kalbos apie kažkokį paslaptingą padarą - yra tikimybė, kad tai tiesa. Kokia ta tikimybė, jau kitas reikalas, nes reikia įvertinti daugybę įtakojančių faktorių (gal vietiniai yra matę dar galybę sulyg drambliu nežinomų padarų ir t.t., ir pan.). Kai pripažino mokslininkai - drąsiai sakyčiau, kad atrasta/pažinta nauja rūšis. Drąsiai, nes absoliučiai nebijau būti suklydęs - jei pasirodytų, kad tai ne okapija, o kažkoks anomalinis gnu (nežinau, kaip ta okapija išrodo), tuo geriau visiems. Ir šiuo atveju tikrai apsieičiau be "auksinis pažinimo standarto" ( 5-kiajusliškai kažką užfiksuoti, išmatuoti ir patikrinti) ir nepatraukčiau Afrikon ieškoti to padaro - ir be manęs tos vargšės okapijo egzistavimo/neegzistavimo klausimas išnarstytas 100-tų profesonalių tipų, ir nėra jokio pagrindo jais abejoti.
Suprantama, kad ta okapija tik šeipsau, turima galvoje aukštesni dalykai. Deja, kažką panašaus, tik kitais žodžiais, tegaliu pasakyti ir apie tai.
Grynai asmeninė nuomonė - Nesės egzistavimo tikimybė lygi 0. Jei kada kas ją pagaus ant živco, tik apsidžiaugsiu ir pripažinsiu buvęs asilu. :)
Citata iš: gidas birželio 08, 2016, 21:05:09Suprantama, kad ta okapija tik šeipsau, turima galvoje aukštesni dalykai.
Gal ir buvo kamputyje panaši mintis, bet tikroji ta- ar galima taikyti žodį "žinau" ten, kur neina pritaikyti "auksinio pažinimo standarto".
CitataIr šiuo atveju tikrai apsieičiau be "auksinis pažinimo standarto" ( 5-kiajusliškai kažką užfiksuoti, išmatuoti ir patikrinti) ir nepatraukčiau Afrikon ieškoti to padaro - ir be manęs tos vargšės okapijo egzistavimo/neegzistavimo klausimas išnarstytas 100-tų profesonalių tipų, ir nėra jokio pagrindo jais abejoti
Religijoje tokioje situacijoje būtų taikomas žodis "tikiu-netikiu". Nematau jame nieko blogo, ir nesuprantu kodėl didžiuma forumiečių jo taip baidosi.
p.s. į temą: kad ir kokie autoritetai pateikštų, kad Dievo egzistavimas įrodytas 100% , vis vien tai būtų tikėjimas, tik šiuo atveju ne Dievu, o autoritetais.
Kad žinojimas eliminuoja tikėjimą - mąstymo klaida. Yra tokie dalykai kaip solipsizmas, arba iliuzijos teorija, kur žinoma apie pasaulio egzistavimą, bet tuo egzistavimu netikima (pasaulis=iliuzija).
Žinojimas ir tikėjimas eina greta. Be tikėjimo, negali būti žinojimo, esant žinojimui, vis vien reikia tikėjimo. Jeigu kažkuo netikime, negalėsime iš esmės į tai susikoncentruoti, tuo pačiu, ir iš esmės suprasti.
Sakykim, pinigai būtų 100% padengti auksu. Tai tie, kas supranta aukso vertę, žinotų, kad pinigas nėra bevertis, o tie, kas nesupranta, galėtų manyti, kad pinigai beverčiai, tik popierius. Taip ir su aukščiausios esybės 100% įrodytumu. Žmonės neatsirenka, kokie įrodymai yra validūs, ir galvoja, kad turėtų būti 100% įrodyta dalykais, kurie negali priartėti prie tos realybės, o 100% padengimo adekvačiais įrodymais nesupranta, nes nesupranta tų įrodymų vertės ir padėties kitų įrodymų atžvilgiu.
T.y. neįrodytumo ir nežinojimo įvaizdis žmogui susidaro dėl to, kad jis tiesiog neteikia ir nenori teikti klausimui ir jo adekvatiems įrodymams reikšmės. T.y. dėl nihilizmo toje sferoje.
Citata iš: puodukass birželio 09, 2016, 09:34:47ar galima taikyti žodį "žinau" ten, kur neina pritaikyti "auksinio pažinimo standarto".
Kaip minėta, asmeniškai netaikau - renkuosi tikimybę ir ramiai laukiu "standartinės" verifikacijos ar falsifikacijos. Suprantama, tai asmeninė nuostata - kaip yra pas tikinčiuosius nežinau, nes pats vidujai nesu patyręs nieko dieviško, o racionalios tikėjimo prielaidos man yra nepatenkinamos. Bet - savaime aišku - tai kiekvieno asmeninis reikalas.
Citata iš: puodukass birželio 09, 2016, 09:34:47Religijoje tokioje situacijoje būtų taikomas žodis "tikiu-netikiu". Nematau jame nieko blogo, ir nesuprantu kodėl didžiuma forumiečių jo taip baidosi.
Situacija gal ir panaši, bet ne daugiau - okapijos atveju aš turiu galimybę pritaikyti "standartą", o religijoje ne, tėra ŠR ir vidiniai potyriai. Gal kas ir baidosi to tikiu, bet, jei bučiau tikintis, religiniame kontekste be jokios abejonės vartočiau tikiu/netikiu. O jei būčiau tikintis mokslininkas, moksliniame kontekste šio žodžio jau nebūtų. Viskas savo vietoje, ir bendrauti lengviau. :)
Citata iš: puodukass birželio 09, 2016, 09:34:47Dievo egzistavimas įrodytas 100% , vis vien tai būtų tikėjimas, tik šiuo atveju ne Dievu, o autoritetais.
Nemanyčiau, kad tokia pozicija būtų teisinga - ant autoritetų nusispjaut, o "standartas" anksčiau ar vėliau įrodymą verifikuos ar falsifikuos.
Citata iš: a.t.sielis birželio 09, 2016, 10:09:41Yra tokie dalykai kaip solipsizmas, arba iliuzijos teorija, kur žinoma apie pasaulio egzistavimą, bet tuo egzistavimu netikima (pasaulis=iliuzija).
Iš Vikipedijos
"Solipsizmas yra ontologinė ir epistemologinė pozicija, teigianti, kad neįmanoma žinoti nieko tikro apie už savo proto ribų esančią visatą, todėl gali būti, kad išorinis pasaulis ir neegzistuoja. Solipsizmą galima trumpai nusakyti filosofine fraze „mano protas yra vienintelis dalykas, kuris, tikrai žinau, kad egzistuoja"."
Paties pavyzdys nelabai atitinka V. pateiktą apibrėžimą, bet tiek to. O ką žino ar kuo tiki solipsistas manęs absoliut nedomina, nes jojo galvelėje panašu visiškas jovalas. B Raselui kažkada kažkokia moteriškaitė parašė laišką - ji tvirtino esanti solipsistė ir buvo be galo nustebusi, jog kitų neegzistavo. :)
Trumpai tariant - kas (moksliškai) pažinta, ten nėra kuo tikėti.
Citata iš: a.t.sielis birželio 09, 2016, 10:09:41Be tikėjimo, negali būti žinojimo, esant žinojimui, vis vien reikia tikėjimo.
Nemanyčiau, kad tikėjimas būtinas pažinimui. Apskritai, tai nedomina - jei kam būtinas, tegu tiki, jei ne - netiki. Savoka daugiaprasmė, ir dabar nesu tikras, ar vartoju ta prasme, kokia supranti pats. Todėl ją stengiuosi vartoti tik ten, kur jai vieta - religiniame kontekste, nes kitur nėra aišku kuo tikima. Tolesnė pastraipa kaip ir parodo, kad turima omeny religinis tikėjimas, taigi kaip ir nematau prasmės tęsti, nes Visažinis kalba apie hipotetinį grynai mokslinį įrodymą. Pasikartosiu, kad tokio subtilaus klausimo moksliniam įrodymui mano galva (religinis) tikėjimas tebūtų kliūtis. :(
CitataNemanyčiau, kad tikėjimas būtinas pažinimui.
Būtinas, būtinas, kitaip su nurautu stogu, manydami, kad dalykas yra "nesąmonė", iliuzija, nei norėsim gilintis, nei galėsim. :)
Čia "tikėjimo" prasmė labai plati. Tikėjimas taip pat ir kaip didžiausios reikšmės, pirmiausio prioretito suteikimas.
Nemanau, kad kuris nors Nobelio premijos laureatas mokslo srityje, būtų pasiekęs savo rezultatų, jeigu į to dalykų pažinimą nebūtų įdėjęs visos dūšios.
Citata iš: gidas birželio 09, 2016, 19:43:58Todėl ją stengiuosi vartoti tik ten, kur jai vieta - religiniame kontekste, nes kitur nėra aišku kuo tikima. Tolesnė pastraipa kaip ir parodo, kad turima omeny religinis tikėjimas, taigi kaip ir nematau prasmės tęsti, nes Visažinis kalba apie hipotetinį grynai mokslinį įrodymą. Pasikartosiu, kad tokio subtilaus klausimo moksliniam įrodymui mano galva (religinis) tikėjimas tebūtų kliūtis. :(
Na tikrai, labai plačiai galima vartoti žodį "tikiu". Čia turėjau grynai sausą terminą: tikiu ,kad tokia okapija gyvena afrikoje, arba nematau priežasčių nepasitikėti mokslininkų pateikta informacija.
Kiek supratau
a.t.sielis tą žodį panaudojo labiau vidinei nuostatai nusakyti.
O apie Dievą kalbant:
pasakymas "tikiu/netiniu Dievo egzistavimu" gali būti visiškai ir nereliginis.
O "tikiu Dievu" jau grynai religinis, ir čia mudu su
a.t.sieliu niekaip vienas kito neįtikinam kaip Juo reikia tikėti, ko Jis iš mūsų tikisi.
Citata iš: puodukass birželio 10, 2016, 09:57:54 a.t.sieliu niekaip vienas kito neįtikinam kaip Juo reikia tikėti, ko Jis iš mūsų tikisi.
:D neįžvelgiu tokio dalyko, nei poreikio vienam kitą įtikinėti kuo nors, nei kad tai darom. Žmonės tiki, ir viskas su jais gerai, what's the problem? Tiesiog išsakau pamąstymus į temą, niekam netaikant.
Citata iš: a.t.sielis birželio 10, 2016, 10:23:23:D neįžvelgiu tokio dalyko, nei poreikio vienam kitą įtikinėti kuo nors, nei kad tai darom.
Terėjau mityse ne šitą temą, o visas apie religiją. O čia tas "įtikinėti" tikriausia vėl ne pagal paskirtį panaudotas terminas, tiksliau būtu "dažnai nesutampa nuomonės".
Citata iš: a.t.sielis birželio 10, 2016, 10:23:23Žmonės tiki, ir viskas su jais gerai, what's the problem?
Jei tiki/netiki Dievo egzistavimu jokių problemų, netikint netgi saugiau, mažiau tikimybių nuklysti į kraštutinumus. Patikėjus Dievo egzistavimu gali kilti noras išsiaiškinti: kas tas Dievas?, asmuo- neasmuo?, palaiko ryšį su žmonėm-nepalaiko? religijos tikros-netikros ir t.t. ir čia platus laukas nugrybavimui.
Nemanau, kad kažkuo baisiai keistūsi
Citata iš: puodukass birželio 10, 2016, 15:04:49čia platus laukas nugrybavimui.
no problem, kas ieško, tas ras, kas beldžiasi, tam bus atidaryta :)
---
Nors nebuvau super duper ateistas, daugiau kvailiukas :) bet nustojus būti ateistu, gyvenimas smarkiai pasikeitė. Tai jeigu ateistai pagal temos klausimą susiklosčius aplinkybėms, nebūtų užsispyrę likti ateistais, tai daug kas pasikeistų.
Ateisto gyvenimas nesisieja su vargu ar priklausomybe nuo vienumos, todėl gaunasi, kad tai savotiškas pabėgimas nuo realybės.
Citata iš: a.t.sielis birželio 10, 2016, 16:46:34Nors nebuvau super duper ateistas, daugiau kvailiukas :) bet nustojus būti ateistu, gyvenimas smarkiai pasikeitė. Tai jeigu ateistai pagal temos klausimą susiklosčius aplinkybėms, nebūtų užsispyrę likti ateistais, tai daug kas pasikeistų.
time, nesupratau, ką pasakei. Gal gali kitaip?
Citata iš: a.t.sielis birželio 11, 2016, 12:39:32time, nesupratau, ką pasakei. Gal gali kitaip?
Gali tik nesuprasti, kad būdamas ateistu apsisaugojei nuo realybės ir vargo. O Dievo kelias ir kokį jį religija bando realizuoti yra visiškai priklausomas nuo to kokius žodžius pasakys vienuma. Vienuma = subrendusių žmonių visuma apiimta kančios ir vargo koncepcijos. Visuma = subrendusių ir nesubrendusių žmonių visuomenė, kurioje tam tikra žmonių dalis moka apsisaugoti nuo vienumos įsitvirtinimo jų asmeniniame gyvenime. O svarbiausia amžius negali paveikti jokios ribos, dėl to ir suaugusiųjų pasitaiko nesubrendusių ir linkusių krypti link fantazijos, link apsisaugojimo nuo realybės, kančių ir vargų. Nors tokia "optinė iliuzija" nesuteikia jokio atspalvio, turime išsaugoti kiekvieną atvėjį.
Gali mane vaizduoti, kad aš nieko nesuprantu, bet pasakau - ką ir norėjau pasakyti. Tad pasakau labai vienkryptišką nuomonę ir nepalaikau antrosios pozicijos, kuri yra ateistiška bendruomenė. Nors pats buvau ta bendruomenė kažkada ir kažkur labai senai. Manau, nebetie laikai nesuprasti kas darosi aplink ir neatskirti, kad reikia geriau laikytis tradiciškos visumos požiūrio linkti link kančios koncepcijos ir stipriai vargti, norint išspausti kažką labai gryno. Tokį grynumą gal anksčiau galėdavo lengviau gauti, bet dabar esu linkęs manyti kitaip ir manau, geriau turėti apsaugą ir užnugarį. Tai geriausia pasitikėti, kad Dievas yra, po kolkas. O realiai išrišti kiekvieną žmogų, kuris realiai kenčia negalima.
Bet realiai, nematau, kad tai defektas, kad tai negrįžtamasis pokytis. Tik manau, kad reikia perkopti Dievą ir prašyti išrišimo. Kančių atpirkėjas yra pas kiekvieną ir reikia nenustoti tikėti. Tiesiog manau, kad yra kelias grįžti perkopiant šį pokytį. Ir tai realizuoti visiškai įmanoma.
O ar visi tie ateistai tokie neišprusę ir neišsimokslinę, siauro akiračio, tuščius gyvenimus gyvenantys žmogeliai? Ne. Žmogus pats renkasi kaip jis nori gyventi, bet jis taip pat renkasi ir tai, kuo jis nori tikėti ir jei jau Dievas duoda galymybę gyventi taip kaip norime, tai reiškiasi, kad ir ateizmas buvo jo planuose, o pasakoti apie tai, kaip vienas ir kitas kažkuom tai nusileidžia vienas kitam tai yra bergždžias reikalas ir aš užuodžiu fanatizmą. :)
Taip meska ir uodas niekuo viens kitam nenusileidzia, nei ugiu nei drasa nei gebejimu skraidyti, jie yra lygus, jei nelygus as uzuodziu diskriminacija. Kurmiai irgi buvo Jo planuose.
Gyvenimas lyg ir pasikeistų. Ateistui reikia realaus įrodymo, jam neužtenka tikėti, jis ieško kaip paneigti Dievą, kurio nemato.
Esmė ta, kad Dievą įrodžius ateistas būtų suklydęs, bet ar tai būtų jo atsivertimas, tikėjimas Dievu? Labiau tai būtų įtikėjimas, žinojimas tiesos, kad taip yra. O pats tikėjimas yra labiau aklas, tad ateistas niekada netaptu tokiu tikinčiu, kuris negali Dievo įrodyti, bet Dievu tiki.
Citata iš: idenmeyou liepos 06, 2016, 00:57:24O pats tikėjimas yra labiau aklas
Aklas tikėjimas vadinamas fanatizmu, o fanatizmas su tikėjimu turi tiek pat bendra, kiek diskotekoje šokantis girtas paauglys su profesionaliu baletu :)
Fanatizmas yra labiau psichopatiškas, kuomet yra ignoruojama tiesa ir faktai ir šventai tikima savo idėja.
Jei tikėjime yra žinojimas, tai tuomet koks čia tikėjimas, kai gauni sakykim gerą argumentą savo protui. Čia labiau tampa žinojimas ir pasirinkimas tikėti, nes taip pasirenki tinkamą pusę. Kaip kažkas yra pasakęs geriau Dievu tikėti, nes jeigu jis yra tu išloši, jeigu jo nėra nieko nepraloši.
Citata iš: idenmeyou liepos 12, 2016, 12:41:44Jei tikėjime yra žinojimas, tai tuomet koks čia tikėjimas, kai gauni sakykim gerą argumentą savo protui.
Kai nėra žinojimo ir argumento - aklas tikėjimas, kai yra žinojimas ir argumentas - neaklas tikėjimas.
CitataČia labiau tampa žinojimas ir pasirinkimas tikėti, nes taip pasirenki tinkamą pusę. Kaip kažkas yra pasakęs geriau Dievu tikėti, nes jeigu jis yra tu išloši, jeigu jo nėra nieko nepraloši
Paskalio lažybos neteisingai suprantamos. Paskalis nesako, kad dėl tokios išvados (kad tikėti naudingiau) pradedi tikėti. T.y. argumentas negeneruoja tikėjimo, argumentas tik leidžia suprasti, kad tikėjimo pusėje yra išlošis. Tai dar nereiškia, kad žmogus atsistoja į tikėjimo pusę, tai duoda akstiną neignoruoti tikėjimo pozicijos egzistavimo. T.y. Paskalio lažybų išdava ta, kad, verta bandyti gauti tikėjimą, susipažinti, kontaktuoti su tikėjimo sfera, not keeping aloof.
Ir teisingai sakai, žinojimas reiškia, kad įgalinamas pasirinkimas. Jeigu nėra žinojimo, tai aklas tikėjimas, aklas pasirinkimas, jeigu yra žinojimas, tada pasirinkimas realus.
Tikėjimą galėtume apibrėžti kaip "priėmimą kaip tiesos, visuminės realybės, svarbiausio dalyko". Tai priimti kažką vienaip ar kitaip turime (materiją, etc.), tai neišvengiama. Pasirinkimas neišvengiamas, klausimas, tik kokiomis sąlygomis jis atliekamas. Jeigu mums duodamas žinojimas, tada viskas puiku, pasirenkame teisingai, ne aklai.
Pasikeistų ne ateistai,bet tikintieji.Jų paprasčiausiai neliktų,tikėjimą pakeistų žinojimas.O tai jau visai kita kategorija. ☺
Citata iš: a.t.sielis liepos 12, 2016, 13:16:51Kai nėra žinojimo ir argumento - aklas tikėjimas, kai yra žinojimas ir argumentas - neaklas tikėjimas.
Ankstesnėse šios temos žinutėse būtent tai buvau minėjes.
Paskalio lažybos, bet kokiu atveju yra savanaudiškos. Nes žmogus žinodamas, kad už savo tikėjimą ar netikėjimą gali išlošti, meta monetą ir lošia tikėti ar ne.