Kaip ir temoje parašiau, Dievu aš netikėjau, bet dabar aš pilnai tikiu jo egzsitavimu. Daug metų, buvau apsileidęs, mano mintys buvo tamsios ir pilnos negatyvo, kažkas mane buvo lyg užvaldęs, ar tai velnias aš nežinau. Buvau, kaip čia pasakius, lyg išdavikas arba kitaip sakant, apsimętėlis. Kai patekdavau į blogą situaciją, melsdavausi Dievo, kad jis man padėtų, o po kažkiek laiko, aš vėl į jį skeptiškai žiūrėdavau.
Aš norėdavau juo tikėti, bet man niekaip neišeidavo, lyg kažkas viduje man sakydavo, jog tai paistalai ir tie kurie tiki, tiki aklai. Mane naktimis kamuodavo košmarai, negalėdavau užmigti, būdavo baisu. Mano šeimoje atsirado nelaimių, kiti nukentėdavo ir aš jaučiau kaltę, nes jie Dievu tikėjo o aš ne.
Aš vartojau alkoholį, nuo kurio man nebūdavo bloga, plėšdavau cigaretes kas pusę valandos ir jaučiausi kupinas jėgų, tačiau gyvenimas nebuvo toks geras, padariau aš daug klaidų. Norėjau, kad viskas pasikeistų, tačiau kažkas viduje man neleido, norėjo, kad viskas būtų kaip yra.
Su laiku, pradėjau domėtis mokslu, skaičiau knygas, domėjausi įvairiausiais dalykais, man buvo įdomu ir vis dar yra įdomu ir naudinga sužinoti kažką naujo, kaupti informaciją, pasidalinti ją su kitais, jausdavau gerą jausmą kai kažką naujo sužinodavau.
Atėjo naktis, kurios aš nepamiršiu. Aš prie lango, meldžiausi garsiai žiūrėdamas į dangų, į ryškias žvaigždes. Dieve, aš tavęs prašau, aš noriu pasikeisti, aš daug stengiuosi, aš žinau, kad padariau daug klaidų, kad tavimi netikėjau, bet aš noriu tavimi tikėti, noriu, kad viskas būtų geriau, prižadu dėl to stengtis, prižadu tobulėti, aš tavimi tikiu, žinau, kad tu esi, ir labai atsiprašau dėl savo elgesio, kad toks egoistas buvau, atleisk man labai tavęs prašau.
Atsiguliau į lovą, ir mintyse vis kartojau Dievui, kad aš labai atsiprašau, kad noriu juo tikėti, kad prižadu stengtis būti geresniu žmogumi, stengsiuosi tobulėti, duodu savo žodį. Kai atsikėliau ryte, jaučiausi kupinas jėgų, ryte neskaudėjo galvos, kurią dažnai skaudėdavo praeityje. O smagiausia buvo tai, kad pro mažą užuolaidos plyšį, švietė stipriai saulė man į veidą, prieš tai, visas savaites buvo blogas ir niurus tamsus oras, aš jaučiau šilumą, užsimerkiau ir pirma mintis buvo, kad Dievas manęs išklausė, man atleido, net ašara man išbirėjo.
Nuo tada, aš pasikeičiau, visiškai neberūkau, nevartoju alkoholio ir stengiuosi nevartoti per daug mėsos, jeigu valgau, tai tik vištiena ir mažomis porcijomis, valgau daug daržovių, geriu daug vandens ir mano mintys jaučiasi švarios, jaučiu Dievo egzistencija, jo tikėjimas man suteikia jėgų.
Linkiu visiems žmonėms, kurie jaučiasi blogai ar turi žalingų įpročių, ir jų mintys yra sumaišytos, pilnos tamsos, linkiu jums stiprybės, Dievas iš tiesų egzistuoja, jis negali padaryti labai didelių stebuklų, kad išgyditų pačias sunkiausias ligas, bet jis jums gali suteikti stiprybės, nes nuo pačio žmogaus priklauso, ar jis nori tęsti kovą, tobulėti ir išsigyditi ir gyventi toliau, atrasti save.
Visu pirma sveikas atvykes @Friedrich (http://anomalija.lt/forum/index.php?action=profile;u=2062), idomus pranesimas kaip pirmam pranesimui forume :)
Sakyk, kodel tau butina buvo patiketi Dievu, kad pasikeistum? Ar manai, kad cia Dievo nuopelnas, kad pasikeitei? Gal tai tiesiog tu savyje radai uzsleptu jegu ir nugalejai/perlipai per save? Nejaugi be tikejimo negalejai buti geru zmogumi? Nes dabar pagal tave taip iseina, kad zmones kurie netiki Dievu = blogi zmones? Ar as klystu?
Dėkoju už svetinga priėmimą @Benamis (http://anomalija.lt/forum/index.php?action=profile;u=4), atsakysiu į tavo užduotus klausimus.
Stengiausi visaip pasikeisti, bet niekaip neišeidavo, dažnai keldavausi tikslus, kurių praeityje niekaip nepavyko įgyvendinti, kažko man vis trūko. Viduje, norėjau tikėti Dievu, tačiau buvo labai sunku tai padaryti, jaučiausi labai kaltas dėl savo elgesio, praeities ir dėl to, koks aš buvau, norėjau, kad man jis atleistų. Manau, kad nuopelnas yra dvipusiškas, aš labai stengiausi, daug metų kovojau, kad pasikeisčiau, bet manau, kad negalėjau to pilnai padaryti pats vienas, man reikėjo Dievo atleidimo, norėjau aš juo tikėti, labai atvirai ir nuoširdžiai aš kalbėjau, bandžiau pasikeisti, tapti daug geresniu žmogumi. Prieš visą tai, aš save laikiau priešingai negu dabar, bet tai buvo mano kaltė, mane buvo tarsi kažkas užvaldęs, mintys buvo labai negatyvios, mačiau tamsą savo galvoje, negalėjau kartais net racionaliai mąstyti.
Į paskutinį klausimą, aš atsakysiu taip: Žmonės kurie netiki Dievu, gali būti, kad jo dar neatrado, kad jiems sekasi gyvenime, ir nepatyrė skausmo, kančių. Gali būti ir priešingai, kad jiems ir nesiseka ir gyvena varge, ir nesistengė dėl savęs, dėl savo ateities. Gali būti visko, aš nesmerkiu nei vieno žmogaus dėl jo pasirinkimo, jeigu jie netiki, aš nepriversiu jų tikėti, tai tų žmonių laisvas noras, aš tik galėčiau patarti, ką jiems reikėtų daryti, tikėjimas manau, kad dar niekam nepakenkė. Ir taip pat, negalima tiesiog aklai tikėti, arba apsimetinėti, kad tiki. Reikia nuoširdžiai tikėti, atsiverti ir stengtis pačiam, nes Dievas už mus nieko nepadarys, už mus į kalną neįlips, jis gali mums tik suteikti jėgų.
Vienas dalykas... Vandens vartojimas valo toxinus is organimo (nesmulkinsiu kas tie toxinai), tai re kia, kad tavo smegenys yra svaresnes ir gali blaiviau mastyti. Kitas dalykas del rukymo ir gerimo, tiesiog radai savyje jegu del ko gerbiu tave.
As pats rukydavau, kartais isgerdavau, nebuvau labai geras mokinys. Taip, kaip ir tu netikejau Dievu. Taciau dabar kibau i mokslus, meciau rukyti, labiau domiuosi pasauliu ir t.t., bet dievu as iki siol netikiu. Svarbiausia rasti savyje jegu ir zinoti, kad gali padaryti tai ka norejai, bet truko jegu.
Antraste klaidinga, o istorija tiesiog grazi pasakele pries miega.
Smagu, kad tau pavyko pakeisti savo gyvenima i geraja puse, bet visi nuopelnai atitenka tik tau. Tu daug metu kovojai su savim, savo priklausomybem, stengeisi is paskutiniuju tapti geresniu zmogumi ir tau pavyko greiciausiai del to, kad esi intelektualus, uzsigrudines negandu ir tau rupi artimieji. Tik gaila, kad butent pabreziai ne savo ilgamete kova su priklausomybem, o viena nakti kai garsiai meldeisi kazkokiam Seniui Salciui...nenusipelne Senis Saltis jokiu pagyru, padekok sau ir tevams, kad uzaugino gera zmogu.
Netikėjai atrodė, kad velnias tave apsėdo. Pradėjai tikėti galvoji, kad Dievas su tavimi. Priskiriame įvairias sėkmes ir nesėkmes Dievui arba Velniui. Tai psichologinės būsenos, gali tikėti tuo pačiu Dievu, vartoti alkoholį ir nesijausti blogai, daug kas priklauso kaip tavo psichika žvelgia į situaciją.
Va išgirdome dviejų kompetentingų religijos ekspertų nuomones, tai ir aš savo trigrašį įkišiu
Šiaip sveikinu @Friedrich (http://anomalija.lt/forum/index.php?action=profile;u=2062) tik noriu iškart įspėti, kad po to kai atrandamas Dievas dažnam būna toks etapas kai daugiau apie nieką negali kalbėti, galvoti ir panašiai. Aš tą etapą vadinu konvertitišku fanatizmu (pats jame kokius 3 metus prabuvau). Didžioji dalis per jį praeina.
Svarbiausia neprarasti proto, o tam karšto tikėjimo jausmui praėjus, dažnas meta viską nes prasideda toks etapas kada "nejauti Dievo". Tą etapą taip pat praktiškai visi patiria, tik vieni toliau gyvena ir nieko nekeičia, kiti viską meta, nes jei to nejaučiu vadinasi tai neegzistuoja.
Bet yra daug pavyzdžių tarp tikinčiųjų kuriems tas Dievo nejautimo etapas tęsėsi visą gyvenimą, čia pirmas atėjęs pavyzdys galvon yra Motina Teresė.
Taip kad sėkmės ir neprarask proto
Mano nuomone tai tebuvo tavo pirmas kartas kai tu visiškai nuoširdžiai, atvirai pasišnekėjai su savim, tiksliau išsakiai savo norus. Ir tada viskas suėjo taip, kad pilnai patikėtum. gamta ir tu ir gražus vaizdiniai.
Dievo tikėjimas, noras- tai išsipildė. Tavo sveikata, noras- tai išsipildė.
Kaip ir visi norai ar ankščiau ar veliau jie išsipildo.
Garsiai, nuoširdžiai pasikalbėjai su savim. Tai ir buvo žingsnis į kašką naujo.
Pats sau prieštaraudavai, nes tavo protas norėjo vieno, o širdis kito. Tarkim protas tęsti tapačia nuodijančia rutiną ir patikėti kaškuom aukščiau. Ir tavo protas prieštaravo tau. Širdis norėjo tau tik gero, tiksliau sveikatos, bet prieštaravo tavo tikėjimui, bei gyvensenai. Iki kol viskas suėjo i vieną ir ivyko gražus stebuklas. Iki kol pasikalbėjai iš širdies ir tai privertė tave visiškai tuo patikėti, bei pasikeisti.
Ačiū @paragraf 78 (http://anomalija.lt/forum/index.php?action=profile;u=2) už informaciją, man labai dabar viskas įdomu ir norėtųsi vis daugiau apie tai sužinoti. Stengiuosi galvoti apie viską, ne būtent apie jį ir jo egzistavimą, esu šiuo metu pasinėręs į įvairiausias mokslo sritis, daug skaitau ir mąstau, turiu daug veiklos, taigi bandau ir toliau šiuo keliu eiti, šiandien vėl man Dievas suteikė stiprybės, suteikė motyvacijos, aš tai jaučiu.
Kitiems forumo nariams, kurie irgi atsakė į mano temą, linkiu jums gero kelio ir daug žinių, tobulėjimo. Gal vieniems tai tiesiog pasakos, kitiems šiaip kažkokios beprasmiškos kalbos, nei vieno iš jūsų nekaltinu, kiekvienas yra laisvas kažką mąstyti, žmogus netikėtai gali atrasti kažką naujo. Įdomu, kodėl daug žmonių, kai patenka į nelaimes, kreipiasi į Dievą? Nors juo prieš tai netikėjo, gi niekas nesikreipia į kokią saulę ar menulį ar į patį velnią, visi kreipiasi ir vartoja Dievo žodį. Labai nenoriu gilintis į tai, ir nenoriu nei vieno iš jūsų kaip nors netyčia įžeisti, taigi apsiribosiu iki čia.
Ačiū dar kartą visiems už atsakymus! Gero jums vakaro,
nuoširdžiai Friedrich.
Ačiū už palinkėjimus, tau tuo pačiu.
Dauguma žmonių patekę kreipiasi į Dievą, nes tai natūralus, prigimtinis žmogaus bandymas išlikti, išgyventi, o kalbos apie Dievą net ir dauguma tikinčių palietusios pasąmonę, tad tokiais atvejais žmogus bando griebtis už šiaudo. Teisingai sakai kiekvieno valia rinktis tikėti ar ne.
Griebiasi dievo kaip paskutinio šiaudo paprastai tik tie kas juo netiki arba neturi sąmoningumo. Tas kas tiki, į dievą kreipiasi kasdien, nepriklausomai nuo to ar geras laikas ar blogas, bėda ar džiaugsmas. Tas kas pažengęs dvasinaime gyvenime tiesiog gyvena tokį patį gyvenimą kaip ir tu, tik su vienu skirtumu, jis remiasi dievu, na maždaug principas What Whil Jesus Doo. Tikintysis niekuo nesiskiria nuo tavęs, tik jis pasirinkęs vertinti pagal kitokius kriterijus savo veiksmus, o šiaip jokio ypatingo skirtumo nėra
Friedrich ši žinutė Tau: vienas žmogus labai kentėjo, jautėsi ypač prastai, jam niekas nesisekė, jis nuolat buvo liūdnas ir nelaimingas... Tokios būklės jis nenorėjo gyventi, todėl nuėjo pas išminčių. Papasakojus savo bėdas, išminčius jam tepasakė: "tai praeis..." Išgirdęs tokį pamokslą ;) žmogelis liūdnas grįžo namo. Ir vieną dieną, jis pastebėjo, kad liūdesys pasitraukė, jis jaučiasi laimingas ir kupinas jėgų. Jis tapo džiaugsmingu ir viskas jam sekėsi. Tokios būsenos jis nubėgo pas išminčių padėkoti jam už tuos išmintingus žodžius, kurių reikšmės jis buvo nesupratęs. Papasakojus savo džiaugsmingą būseną išminčiui, iš jo teišgirdo: "tai praeis..."
Ši istorija Tau, jei tik suprasi... ;)
Nevisi žmonės optimistai ir psichologiškai stiprūs susitvarkyti su visomis gyvenimo negandomis ir iššūkiais (pvz., kad ir alkoholizmas, narkotikai, azartiniai lošimai ir t.t.). Nekiekvienas vadovaujasi principu „aš galiu, aš turiu, aš privalau", aš manau, kad tai priklauso nuo augimo, vaikystės (svarbu turėti gerą užnugarį, šeimą kuri tau nuolat kartoja koks tu šaunus ir, kad tu būtinai susidorosi su iškilusia kliūtimi, o jeigu nepavyko pakelia tave ir padrąsina pabandyti dar kartą - gal tada tokia kaip dievo sąvoka ir lieka užmarštyje). O kai esi vienas liūne ir artimieji tavimi netiki, ar paprasčiausiai jų nėra, visada yra tavo tikėjimas, tavo dievas kuris yra šalia, koks blogas tu bebūtai (na ir kas, kad tu jį tik dabar prisiminei), jis tau ištiesęs ranką, tereikia jį įsileisti į savo širdį, tada tu pasiruošęs pokyčiams. 90 procentų užsibrėžto tikslo įveiki pats, tačiau svarbu žmogui jausti palaikymą koks jis bebūtų „veidą apšvietė saulės spinduliai, AČIŪ tau dieve, kad esi su manimi ir manimi tiki, aš būtinai tai įveiksiu".
http://www.jaunimolinija.lt/
Kiek daug protingų žmonių čia susirinko. :)
Kur buvo dievas prieš 20000 metų, kodėl pasirodė būtent tuo metu? Kur buvo dievas dinozaurų periodu, kodėl nepadarė dinozaurų protingais? Kodėl jis nepasirodo? Kodėl dievas nenutraukė kryžiaus žygių, žūdynių ir t.t juk, jeigu jis egzistuoja, būtų pasirodęs ir visa tai nutraukęs, patraukęs visus teisinga linkme ! Kodėl dievas nepasirodė australijoje, šiaurės ir pietų amerikoje, azijoje, europoje tuo pačiu metu, o būtent artimuosiuose rytuose juk, jei tai teisinga religija, DIEVAS būtų pasirodęs ir paskleidęs žinią visuose regionuose tuo pačiu metu, būtų išvengta nereikalingo jo paties kūrinių kraujo praliejimo, bandant įskiepyt tikėjimą kitatikiams. Kodėl dievas nepadarė visų vienos spalvos? Būtų išvengta rasizmo. Visgi, nesmerkiu tikinčiųjų, tai kiekvieno žmogaus pasirinkimas.
Dėl šių dalykų aš ir netikiu, kad viską sukūrė dievas, aš tikiu požiūriu "Somekind of life force called universe - the thing that always existed with stars, galaxies and planets"
@Jimas (http://anomalija.lt/forum/index.php?action=profile;u=2022) jei viskas būtų taip kaip tu įsivaizduoji, tada mes būtume paprasčiausios marionetės. Siracido knygoje parašyta: kurdamas žmogų, dievas ja davė laisvą valią pasirinkti.
Žodžiu, ką noriu pasakyti, kad tai jog mes dievą čiuopiame tik apgraibomis, yra sąžininga, nes jei mes neturėtume pasirinkimo tikėti ar ne, tada mes būtume robotukai.
Na va paprastas pavyzdys.
Įsivaizduok. Danguje iš žvaigždžių būtų sudėliota: AŠ JŪSŲ DIEVAS TIKĖKITE MANIMI.
Ką tai keistų? Iš esmės nieko. Mes taip būtume prie to užrašo pripratę, kad ilgainiui mums jis nieko neįrodytų. Atsirastų žmonių kurie sakytų: va atsitiktinai susidėliojo žvaigždės taip.
Kitas dalykas. Mes pilni iliuzijų apie dievą. Dažnai įsivaizduojame, jog dievas turėtų kažkaip pasireikšti taip kad mums būtų aišku. Kiek praktika rodo, dažniausiai kai žmogus turi tokį įsivaizdavimą ir įvyksta tai kaip jis to nori ir kas anot jo jam įrodytų dievo egzistavimą, niekas žmogaus gyvenime nesikeičia. Jis kaip netikėjo taip ir netiki toliau.
Vėlgi, jei staiga dievas pasirodo visam pasauliui. Ką tai pakeistų? Nieko. Nes rastume tūkstančius paaiškinimų kad tai buvo masinė haliucinacija ir t.t.
Vyras nuėjo į kirpyklą, nusikirpti plaukų ir jo apsikarpyti barzdos. Kai kirpėjas pradėjo dirbti, jie pradėjo kalbėtis. Jie kalbėjo apie labai daug dalykų ir įvairiomis temomis. Kai jie galų gale paminėjo Dievo temą, kirpėjas pasakė:
- Aš nemanau, kad Dievas egzistuoja.
- Kodėl jūs taip sakote? - paklausė klientas.
- Na, jūs tik išeikite į gatvę ir suprasite, kad Dievas neegzistuoja. Pasakykite man, jei Dievas egzistuoja, ar ten būtų tiek daug sergančių žmonių? Tiek pamestų vaikų? Jei Dievas egzistuotų nebūtų nei kančios, nei skausmo. Aš negaliu įsivaizduoti mylinčio Dievo, kuris leistų visus šituos daiktus.
Klientas minutėlę pagalvojo, bet nieko nepasakė, nes nenorėjo pradėti ginčo. Kirpėjas baigė savo darbą, ir klientas paliko kirpyklą. Tik po to, kai jis išėjo, pamatė vyrą gatvėje su ilgais, suveltais, purvinais plaukais ir neapkarpyta barzda. Jis atrodė purvinas ir netvarkingas. Klientas pasuko atgal ir vėl įėjo į kirpyklą, ir pasakė kirpėjui:
- Žinote ką pasakysiu? Kirpėjai neegzistuoja.
- Ką jūs sakote? - paklausė nustebintas kirpėjas. - Aš esu čia, ir aš esu kirpėjas. Juk aš ką tik jus pakirpau.
- Ne! - klientas sušuko. - Kirpėjai neegzistuoja, nes jei jie egzistuotų nebūtų žmonių su purvinais ilgais plaukais ir neapkarpytomis barzdomis, kaip tas vyras lauke.
- Bet kirpėjai TIKRAI egzistuoja! - atsakė kirpėjas. - Tik ne visi žmonės ateina pas mane.
- Būtent! - patvirtino klientas. - Tai ir yra esmė! Dievas, taip pat, TIKRAI egzistuoja! Tik ne visi žmonės eina pas Jį ir ieško Jo. Štai kodėl yra tiek daug skausmo ir kančios pasaulyje.
:)
ne visai į tema, neseniai giminėje labai sunkiam ligoniui, kuris nei valgo, nei pats atsikelia pakvietė kunigą paskutiniam patepimui ir dar kunigui esant ligonis pats atsisėdo ėmė šypsotis. Tai labai didelis progresas na tarkim, kad ir laikinas pagerėjimas, bet vistiek labai ryškus. Žmogus pats retas svečias bažnyčioj buvo, sakyčiau visai nereligingas, bet stipri malda už jį jam labai padėjo. Sunku nupasakot kokio dydžio tas pokytis, bet jį slaugantiems žmonėms tas pagerėjimas buvo akivaizdus.
Tuoj mūsų religijos ekspertai parašys apie didžiąją placebo galią :)
Tokių atveju mačiau daug. Kokie faktoriai čia suveikia nežinau lig šiol. Va kartą buvo atvejis kai moteriškė per pamaldas atėjo su ramentais vos paeidama (ją dažnai matydavau) o po tų pamaldų išėjo be ramentų. Arba kartą meldėmės už vieną vyruką kad anam dievas padėtų mesti rūkyti. Maldos metu nuo to žmogaus pasklido siaubingas senų nuorūkų tvaikas. Po kelių mėnesių prie manęs priėjo to žmogėlio draugas ir pasakė kad nuo tos maldos anas neberūko.
Žinoma, galima viską ir placebui nurašyti, bet tai kad kažkaip nesinori visko taip supaprastinti, pasaulis nėra paprasta vieta.
Na kaip sakė šv. Augustinas: stebuklas neprieštarauja gamtos dėsniams, jis prieštarauja mums pažįstamos gamtos dėsniams
Tokiais atvejais kyla labai natūralus klausimas: kodėl vieniems maldos padeda, o kitiems - nė velnio.
Nuoširdžių nuoširdžiausiai kiekvieną akimirką pasaulyje meldžiasi tūkstančiai žmonių už savo artimųjų sveikatas ar gyvybes. Bet pasiseka tik vos keliems išrinktiesiems.
Jei tai maldų poveikis, labai negražu iš dievo pusės.
O, jeigu nuoseklumo su meldimusi ir poveikiu nėra - keista manyti, jog tai maldos atsakomybė,
Matai, maldos niekada nebuvo vertinamos taip: pasimeldei ir įvyko.
Malda nėra vertinama kaip kažkoks stebuklingas vaistas, kuris visuomet suveikia, taip vertinama yra magija.
Pvz. ligonių sakramento teologijoje (jis dar vadinamas paskutiniu patepimu, kas yra neteisinga) aiškiai sakoma, jog per maldą dievas gali išgydyti, bet nebūtinai jis tai padarys. Paprastai sakoma jog išgijimas ateina jei tai naudinga tavo išganymui. Čia remiamasi dieviškąja pedagogika, kuri ne visada suvokiama.
Teko susidurti su žmonėmis kurie sirgo sunkia liga, pvz. depresija, o pasveikus staiga pasirodė, kad ta liga juos stūmė pirmyn, pasveikus nebeliko jokių tikslų, gyvenimas pasidarė nuobodus panašiai.
Bažnyčia nevertina maldos kaip maginės formulės. Čia tik kritikai galvoja kad ji taip vertina ir tada va gaunasi tokie pasvarstymai kaip pas tave :)
Tuomet, nematau maldos naudos, apart psichologinio pasitenkinimo.
Jeigu kūdikis miršta, kadangi tai naudinga jo, ar kieno nors kito išganymui, malda jam nepadės. Jeigu kūdikio išganymui naudinga išgyventi - tai išgyvens ir be maldos.
O, jeigu kūdikiui būtų naudinga išgyventi, tačiau niekas nesimeldė, ir todėl jis numirs - negaliu nepalygintu su šituo:
(http://cdn.meme.am/instances/54319023.jpg)
P.S. Kaip daugybę kartų kartojai, negalima daryti interpretacijų iš Biblijos vertimų.
Citata"Mt 18,19
Ir dar sakau jums: jeigu du iš jūsų susitars žemėje prašyti bet kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks.
Mt 18,20
Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir Aš esu tarp jų"
Tad ar kur nors originale yra vertimuose pasimetusi pabaigos frazė:
Citata"...ten ir Aš esu tarp jų. Jeigu man bus gera nuotaika ir pasirodys įdomu padėti."
?
Citata iš: TinSoldier sausio 11, 2015, 12:00:11
Tuomet, nematau maldos naudos
O kas tau sakė kad malda turi teikti naudą? :)
Citata iš: TinSoldier sausio 11, 2015, 10:13:23
Tokiais atvejais kyla labai natūralus klausimas: kodėl vieniems maldos padeda, o kitiems - nė velnio.
Nuoširdžių nuoširdžiausiai kiekvieną akimirką pasaulyje meldžiasi tūkstančiai žmonių už savo artimųjų sveikatas ar gyvybes. Bet pasiseka tik vos keliems išrinktiesiems.
Jei tai maldų poveikis, labai negražu iš dievo pusės.
O, jeigu nuoseklumo su meldimusi ir poveikiu nėra - keista manyti, jog tai maldos atsakomybė,
Del to, kad visos tos maldos egoistines. I tikra malda gaunamas momentinis pripildymas. Malda tai mano egoistiniu noru istaisymas i kuriuos gaunu dvasini pripildyma del kito.
Is esmes zmogus "meldziasi" visa laika. Nes jis visad kazko nori, o noras ir yra"malda".
Ar tu su mintim, tikslingai "melsiesi"(pvz.:kad pasveiktu draugas) ar tiesiog kazko noresi(pvz.:milijona laimet) - visur veikia egoistinis ketinimas del saves. Psichologiniai isskaiciavimai (nepriklausomai nuo zmogaus samoningumo) - nedaugiau.
Tikra malda, noras - tai kai tarp minties ir pripildymo nera laiko tarpo. Kai maldoje nedalyvauja mano egoistinis ketinimas. Kad mano ego nedalyvautu maldoje, jis turi but kazkuo padengtas, o tai ir yra ketinimas. Bet velgi ketinimas tai, ne mintis. "As meldziuosi del kito, ir ne gramo del saves". Tai busena.
Citata iš: paragraf 78 sausio 11, 2015, 12:45:06
O kas tau sakė kad malda turi teikti naudą? :)
Tikriausiai, netinkamą žodį pavartojau :)
Turėjau omenyje: nematau maldos prasmės. Apart psichologinio palengvinimo pačiam besimeldžiančiam.
Tai yra, maldos,tuomet, įvykių baigties visiškai nelemia. Todėl tiek pat beprasmiška kaltinti dievą, kad kažkada nepadėjo, kiek ir beprasmiška sakyti, kad jis atsakė į maldas.
Mekabciel, manau, kad pasaulyje buvodaugybė žmonių, kurie visa esybė troško gero kitiems, be lašelio egoizmo. Nemanau, kad į visų jų maldas buvo atsakyta. Nemanau, kad, pvz, mama, melsdama savo kūdikio išgyvenimo, daug galvoja apie save. Lažinuosi, kad daugeliu atveju, tiesiog visa savo egzistencija galėtų pasiaukoti, kad tik vaikas išgyventų. Dažnai neišgyvena.
P.S. Prie tų mirštančių kūdikių vis kabinėjuosi tik todėl, kad tai lengviausias pavyzdys, kalbant apie nekaltumą, apie sitaucijas, kai jo paties laisva valia dar negalėjo paveikti gyvenimo ir komplikuoti situacjos.
Citata iš: TinSoldier sausio 11, 2015, 12:54:35
Mekabciel, manau, kad pasaulyje buvodaugybė žmonių, kurie visa esybė troško gero kitiems, be lašelio egoizmo. Nemanau, kad į visų jų maldas buvo atsakyta. Nemanau, kad, pvz, mama, melsdama savo kūdikio išgyvenimo, daug galvoja apie save. Lažinuosi, kad daugeliu atveju, tiesiog visa savo egzistencija galėtų pasiaukoti, kad tik vaikas išgyventų. Dažnai neišgyvena.
Tai motiniski instinktai. Tas pats ego. Kazkodel del kito vaiko ji taip pat nesimeldzia, o tik del savo.
Visa esybe gali troksti tik zmogus, kuris atskleides dvasinius pasaulius ir igyjas dvasinio pasaulio savybes.
Citata iš: Mekabciel sausio 11, 2015, 13:07:36
Tai motiniski instinktai. Tas pats ego. Kazkodel del kito vaiko ji taip pat nesimeldzia, o tik del savo.
Visa esybe gali troksti tik zmogus, kuris atskleides dvasinius pasaulius ir igyjas dvasinio pasaulio savybes.
Malda dėl kito taip pat būtų altruizmo-empatijos instinktas, kuris, kaip ir motinystė, skirtas sėkmingam rūšies išlikimui.
Bet kuriuo atveju, nematau tavo žodžių patvirtinimo. Jeigu dievas išklausė maldą žmonių, kurie prašė, kad kitas mestų rūkyti, o neišklauso tokių šventikų, kaip popiežius, dalai lama, ar didžiausių meditatorių maldų dėl gerokai kilnesnių dalykų (taikos, gyvybių išsaugojimo ir t.t.) - tai čia tiesiog pasityčiojimas :)
Citata iš: TinSoldier sausio 11, 2015, 13:21:05
Malda dėl kito taip pat būtų altruizmo-empatijos instinktas, kuris, kaip ir motinystė, skirtas sėkmingam rūšies išlikimui.
Bet kuriuo atveju, nematau tavo žodžių patvirtinimo. Jeigu dievas išklausė maldą žmonių, kurie prašė, kad kitas mestų rūkyti, o neišklauso tokių šventikų, kaip popiežius, dalai lama, ar didžiausių meditatorių maldų dėl gerokai kilnesnių dalykų (taikos, gyvybių išsaugojimo ir t.t.) - tai čia tiesiog pasityčiojimas :)
Empatija - egoizmas. Pavojingam rajone empatija labai gerai isijungia, o vat vaiku darzelyje, kazkodel atsijungia.
Altruizmas yra altruizmas. Nesneku apie materialu "altruizma" kai zmones aukojasi del kitu.
Tai BUSENA.
Meditatoriai, Dalai Lamos savo norus anuliuoja. Tai psichologija, o ne dvasingumas. Del to tokie veikejai daro nuline itaka pasauliui.
Yra trys elementai: tai ka as darau, tai ka galvoju ir ka as sakau. Du pirmi ir yra esminiai. Viena galima sakyt, kita daryt ir galvot. Kas zino, ka ten Popiezius, Dalai lama galvoja ir daro?:) Zodziai is isores gali atrodyt labai kilnus, kaip ir volantieriu veiksmai is isores atrodo labai kilnus, bet tame nulis vidinio veiksmo. Jie atlieka tik fizini veiksma. O esminis yra vidinis.
Materialaus pasaulio maldos yra minties galia. Jei kazko tikrai noriu tai ir pritrauksiu. Pavizualizuoji, pakontempliuoji ir ziu jau turiu - psichologija. Tai nera dvasingumas.
Jeigu yra tiek daug paaiškinimų, kodėl kažkas nesuveikė, vadinasi turėtų būti realus atskaitos taškas, kai buvo patenkintos visos sąlygos, ir dalykas suveikė.
Ar yra pavyzdžių, tos idealios 'ketinimo būsenos', kuomet malda buvo 'momentaliai pripildyta'?
Citata iš: TinSoldier sausio 11, 2015, 13:42:42
Jeigu yra tiek daug paaiškinimų, kodėl kažkas nesuveikė, vadinasi turėtų būti realus atskaitos taškas, kai buvo patenkintos visos sąlygos, ir dalykas suveikė.
Ar yra pavyzdžių, tos idealios 'ketinimo būsenos', kuomet malda buvo 'momentaliai pripildyta'?
Valdimas ketinimo tai isstatymas saves, taip, kad zmogus tampa "teisingai" veikiancia integralia sistemos dalimi.
Nepamatysi niekad, kad zmogus "teisingai" veikia, jei neturesi analogisku savybiu. Per savo egoistine prizme ir matai, kad visas pasauli tai didelis beprotiskas chaosas.
Vel gi tu net deka savo savybiu toki klausima uzduodi, nes nori patenkinti tustuma, ar tai istikro imanoma ir galima isitikinti. Nes jei imanoma, tada pats pabandysiu, o jei ne tai tusti zodziai. Zodziai visad tusti, kol neatskleidzia PATS zmogus kitos dalies kurinijos. Niekas kitas neirodys to.
Tikrai taip. Tušti žodžiai :)
;)
Citata iš: TinSoldier sausio 11, 2015, 12:54:35
Tikriausiai, netinkamą žodį pavartojau :)
Turėjau omenyje: nematau maldos prasmės. Apart psichologinio palengvinimo pačiam besimeldžiančiam.
Maldos formų yra įvairių ir prašymo malda tik viena iš nedaugelio kuriomis yra meldžiamasi. Tai gali būti šlovinimas, dėkojimas, kontempliacija, barimasis, keiksnojimas ir t.t. Formų kiekvienam skoniui ir reikalui.
Prašymo malda, sakyčiau yra viena iš primityviausių maldos formų.
Taip pat tai nėra norų išplidymo aparatas, kur pasakius vien ar kitą maldelę staiga turėsi kompą apie kurį svajojai. Čia labiau veikia principas suformuluotas šv. Benedikto Ora et Labora
Na, tai tuomet nereiktų ir pavyzdžių naudoti apie stebuklingus ramentų atsisakymus, bei metimus rūkyti. Jei malda nėra tai, jei tai nėra esminis maldos principas :)
Na aš sakyčiau kad tai galimas šalutinis produktas, bet tikrai neesmė :)
Problema ta, kad žmonės sąmonigai ar ne bando nuspręsti už Dievą koks jis turėtų būti ar ką jis turėtų vienu ar kitu atveju daryti.
Malda gali būti visiškai nuoširdi, be jokio menkiausio šešėlio, tikras šauksmas iš sielos gelmės tik tuomet jei žmogus visa širdimi, visu protu, net sakyčiau visu kūnu besąlygiškai melstų Aukščiausiojo "tebunie tavo valia". Gal net labiau ne melstų, o geistų tos valios. Sūnus žuvo - tebūnie tavo valia, sunkiai susirgau - tebūnie tavo valia, praturtėjau - tebūnie tavo valia, visko netekau - tebūnie tavo valia. Čia yra esmių esmė. Tu turi tapti tuščiu indu, tik tuomet Jis tave užpildys. Jis geriau žino kas tau naudingiausia. Jei tu, pavyzdžiui, susergi vėžiu, vadinasi vėžys yra pats naudingiausias dalykas koks tau galėjo nutikti.
Citata iš: Kopernikas sausio 11, 2015, 23:15:30
Problema ta, kad žmonės sąmonigai ar ne bando nuspręsti už Dievą koks jis turėtų būti ar ką jis turėtų vienu ar kitu atveju daryti.
Malda gali būti visiškai nuoširdi, be jokio menkiausio šešėlio, tikras šauksmas iš sielos gelmės tik tuomet jei žmogus visa širdimi, visu protu, net sakyčiau visu kūnu besąlygiškai melstų Aukščiausiojo "tebunie tavo valia". Gal net labiau ne melstų, o geistų tos valios. Sūnus žuvo - tebūnie tavo valia, sunkiai susirgau - tebūnie tavo valia, praturtėjau - tebūnie tavo valia, visko netekau - tebūnie tavo valia. Čia yra esmių esmė. Tu turi tapti tuščiu indu, tik tuomet Jis tave užpildys. Jis geriau žino kas tau naudingiausia. Jei tu, pavyzdžiui, susergi vėžiu, vadinasi vėžys yra pats naudingiausias dalykas koks tau galėjo nutikti.
Ale tu čia neblogai dūmiji, seniuk. Gal pasidalinsi paslaptimi, ką rūkai? Nes aš irgi noriu tokio galingo dūmo, seni. ;)
Nuvilsiu seniuk, nei rūkau nei geriu. Tapk tuo tuščiu indu ir bus tau galingiau už viso pasaulio koksą :)
@Kopernikas (http://anomalija.lt/forum/index.php?action=profile;u=1964) puikiai aprašei katalikišką požiūrį :)
Prisijungsiu prie diskusijos ir išsakysiu savo nuomonę. Na dėl kūrėjų kaip aš sakau egzistavimo man nekyla jokių abejonių. Bet tai nieko nekeičia. Kas liečia stebuklus iš jų pusės taip man jie pademonstruoti. Tai ir gyvų organizmų ir negyvų objektų dingimas atsiradimas, tai ir keistas neįmanomas kažko pasikartojimas, keistai palankios situacijos, elektros buvimo nebūvimo valdymas, manęs ir kitų valdymo visapusė valdymo galimybė. Bet tai skirta individualiai. Net šalia esantis tuo metu nieko nesuprastų. Demonstravimas kuklus, būtinas ir pakankamas. Po viso to nekyla jokių abejonių apie kažko egzistavimą ir suvoki to kažko galimybes bei suvoki kada yra laisva valia iš vienos pusės ir kaip būtų jei jos nebūtų. Bet viso to žinojimas realiai nieko nekeičia tik keičiasi supratimo lygis.
Kas liečia maldą tai iš tikro ji neturi jokios prasmės. Jei man kažko reikia yra elementarus žodis "prašau". Šis žodis tam kad nepažeidinėti žmogaus laisvos valios. Prašau padėti vienu ar kitu klausimu. Bet būtina ir pakankama pagalba išgyvenimui vykdoma nepriklausomai nuo kūrėjų. Tai vykdo mūsų antroji pusė ne materijoje. Tokia jos tiesioginė funkcija. Ir pažiūrėjęs į savo gyvenimo praeitį tai labai aiškiai matau. Tai matu ne tik savo bet ir sau artimų žmonių gyvenime. Bet tai vykdoma taip pat būtinumo ir pakankamumo ribose. Pvz koks nors bandymas loterijoje absoliučiai ne į temą. Tokiais dalykais net nereikia bandyti užsiiminėti, nes tai neturi prasmės.
Bet yra taip kad žmonės, net vaikai miršta ne laiku. Čia yra tas momentas kad žemėje gyvena dvejopi žmonės. Yra žmonių kurie neturi savo pagalbininko iš anapus. Jei jie nesisaugo patys jų neapsaugos niekas. Dar yra kitas momentas grynai "techninis". Tie kitokie žmonės yra savotiškos kopijos. Atitinkamai ir visokių klaidų problema. Gan žiauriai tai atrodo bet nuo to nepabėgsi. Kas liečia žmonės su apsaugomis taip pat neįmanoma jo apsaugoti jei žmogus pats veikia prieš save. Ypač pavojingi žalingi įpročiai, nes tai labai blogina saugojimo iš anapus galimybes. Visumoje egzistuoja toks vidutinis fonas kuris visus žmonės "sulygina" ir galiausiai neina suprasti esmės.
Bendrai pagrindinė kūrėjų funkcija sukurti ir palaikyti vienokias ar kitokias globalias egzistavimo sąlygas ir aplinką bei taisykles t.y. laisva valia ir priežastis - pasekmė. Iš jų pusės viskas. Gyvenkit kaip norit. Kaip anksčiau rašiau buvę tam tikrų problemų. Bet jos sprendžiamos. Atėjus laikui gyvenimo aplinka turėtų būti pertvarkyta. Pertvarkymas ne kažkoks individualus o globalus. Tiesiog esamoje situacijoje žmonija eina į visišką destrukciją. Patys kažko pakeisti negali dėl objektyvių priežasčių, nes buvo viskas perkurta visiškai kita linkme. Čia ne kūrėjų darbas bet įvyko kaip įvyko. Iš tikro neįmanoma numatyti kaip elgsis tavo kūrinys, nes jis turi laisvą valią. Kūrėjai nėra kažkaip užsifiksavę savo kūrybos proceso. Viskas yra judėjime, procese. Klasikiniai ši vieta įsivaizduojama statinė.
Citata iš: Kopernikas sausio 11, 2015, 23:15:30
<...>Jis geriau žino kas tau naudingiausia. Jei tu, pavyzdžiui, susergi vėžiu, vadinasi vėžys yra pats naudingiausias dalykas koks tau galėjo nutikti.
Citata iš: paragraf 78 sausio 12, 2015, 07:24:25
@Kopernikas (http://anomalija.lt/forum/index.php?action=profile;u=1964) puikiai aprašei katalikišką požiūrį :)
O tai laisva valia kur? Paragraf, forume tiek kartų kartojai, kad blogybės žmonijoje dėl laisvos valios, dėl blogų pasirinkimų, dėl nuklydimų. Bet dabar, pasirodo, viskas yra dievo valioje, ir viskas yra kažkoks jo 'planas'?
Na tai nesikerta su laisva valia. Nes Dievas tam kad būtų kažkoks maldos poveikis (nelabai tinkamas žodis bet vistiek), reikia tavo laisvas valios pritarimo. Dievas niekada nebruks tau to ko nereikia. O tai kad kažkas vyksta tavo gyvenime, ne taip kaip turėtų nulemia begalė faktorių, kurie dažnai priklauso nuo kitų žmonių laisvos valios pasireiškimo. Tarkime tavo mama pasirinko rūkyti nėštumo metu, o dabar pas tave vėžys, dėl to kad ji rūkė. Tai neeliminuoja tavo laisvos valios kaip tokios.
O tai ką rašė kopernikas, tai čia labiau liečia atsakymo į maldas klausimą.
Meldi ko nors ir to negauni. Tai vėlgi neeliminuoja tavo laisvos valios, tiesiog principas maždaug toks: vaikas prašo tėvo kad jam leistų maitintis tik saldainiais, tačiau tėvas žino kad nuo to gali pablogėti vaiko sveikata, todėl jis neduoda jam saldainių, o duoda valgyti daržoves ir gerti vitaminus. Na maždaug tokiu principu ir veikia tas maldos atsakymas. Tai vadinama dieviškąja pedagogika.
Seniau malda - savo energijos savanoriškas atidavimas pseudo dievui. Už tai ne vykdomas arba vykdomas mažiau skausmingai energijos nusiurbimas per prievartą. Bet vėl jai iš tikro meldiesi nuoširdžiai o ne apsimetinėji. :) Aišku prie viso to veikia savitaiga.
Dabar malda kūrėjams absoliučiai beprasmis dalykas. Pvz imat ir meldžiatės savo tėvams. Kokia to prasmė? Iš kitos pusės geri tėvai kai nesikiša į vaikų gyvenimą. :) Suprantama kol būna dar vaikais neišvengiamai jais rūpinasi.
CitataProblema ta, kad žmonės sąmonigai ar ne bando nuspręsti už Dievą koks jis turėtų būti ar ką jis turėtų vienu ar kitu atveju daryti.
Teisingas pastebėjimas. Dėl šios priežasties tikintieji sukuria problemą ir sau, ir religijai/tikėjimui apskritai, nes patenkama į loginius spąstus, iš kurių ištrūkti neįmanoma. Tikinčiajam derėtų "kalbėti su Dievu, o ne apie Dievą" (kartoju Kafką - jis čia kaip tik), nes tik tuomet
CitataMalda gali būti visiškai nuoširdi, be jokio menkiausio šešėlio, tikras šauksmas iš sielos gelmės tik tuomet jei žmogus visa širdimi, visu protu,
ir t.t.
O jei jau esi priverstas tarti žodį, tai kalbėti apie Dievą reikia atsargiai, atsižvelgiant su kuo, kada ir kur, nes užšoksi ant a la Sokrato ir tapsi ateistu... :)
Toks tas mano žargonas ir yra - citata gali pradėti, įsiterpti ar pabaigti mintį... ;)
Citata iš: gidas sausio 12, 2015, 20:59:02
la Sokrato ir tapsi ateistu...
Na ant Sokrato užsišokęs ateistu tikrai netapsi :)
Beje, Justinas Kankinys savo Apologijose, Sokratą pavadino krikščionimi gyvenusiu iki Kristaus. Tai labai gerai atspindi jo filosofiją.
Turėjau omeny Sokrato metodą.
O a la B Raselas įrodytų, kad jis, B R, esąs Dievas. Arba Dievas yra jo pašnekovas. Žodžiu - bet kas... :)
Citata iš: paragraf 78 sausio 12, 2015, 07:24:25
@Kopernikas (http://anomalija.lt/forum/index.php?action=profile;u=1964) puikiai aprašei katalikišką požiūrį :)
Suprantu ką sakai ir džiaugiuosi tokiu katalikų požiūriu , tačiau neturėjau galvoj jokios religijos ir rašiau ne apie požiūrį, bet apie individo būseną. Nors vien toks požiūris jau yra žingsnis pirmyn. Todėl katalikams ir visiems kitiems turintiems tokį požiūrį linkiu paversti jį tikrove.
@TinSoldier (http://anomalija.lt/forum/index.php?action=profile;u=79) Pridursiu keletą žodžių apie laisvą valią. Kiekvieną gyvenimo akimirką mums duota rinktis iš n galimybių. Mūsų pasirinkimas gali būti daugiau ar mažiau tikslus, netikslus arba visiškas nugrybavimas ir jis lemia kuo ir kaip dabar esame.
Todėl nėra ir negali būti vieno plano. Yra n planų atitnkančių mūsų pasirinkimus ir kiekvienas planas yra idealiai tikslus mūsų atžvilgiu. Apskritai žodį "planas" nedera vartoti esamame kontekste, nes tam kuris yra absoliučiai spontaniškas ir tikslus nereikia planų. Manau žodis atsakas tiktų labiau.
Citata iš: Kopernikas sausio 15, 2015, 12:01:47
Pridursiu keletą žodžių apie laisvą valią. Kiekvieną gyvenimo akimirką mums duota rinktis iš n galimybių. Mūsų pasirinkimas gali būti daugiau ar mažiau tikslus, netikslus arba visiškas nugrybavimas ir jis lemia kuo ir kaip dabar esame.
Iki neseno laiko laisvos valios nebuvo visiškai. Visi gyveno pagal "vieningą programą". Ką tau numatė kažkas iš aukščiau taip ir gyvensi ir mirsi tada kada tave išjungs. Dėl tos priežasties kai kas galėjo tiksliai žinoti kito žmogaus mirties datą. Tai tarsi gyvenimas programoje. Jei kažkaip bandai nevykdyti programos tiesiog esi eliminuojamas. Jei tau skirta būti bomžu juo ir būsi. Jei reikia nužudai kitą žmogų ir nežinai kodėl tai padarei. Absoliutus valdymas kiekvieno žingsnio. Dabar to nėra. Bet jei žmogus be sielos kels žmogui su siela pavojų jis bus "suvaldytas". Aišku besieliai tarpusavyje vienas su kitu gali daryti ką nori, nes jie ne kūrėjų kūriniai ir į jų tarpusavio santykius niekas nesikiša. Svarbu nekelia pavojaus originalams. Taip kad ISIL be apribojimų gali pjaustyti galvas, o JAV juos bombarduoti. Kūrėjų šiuo momentu tai nedomina.
Citata iš: Vytautas sausio 15, 2015, 14:09:56
Citata iš: Kopernikas sausio 15, 2015, 12:01:47
Pridursiu keletą žodžių apie laisvą valią. Kiekvieną gyvenimo akimirką mums duota rinktis iš n galimybių. Mūsų pasirinkimas gali būti daugiau ar mažiau tikslus, netikslus arba visiškas nugrybavimas ir jis lemia kuo ir kaip dabar esame.
<...>
Na, Vytautai, yra ne visai kaip sakai. Matau, kad pradedi savo praktikose užčiuopti tiesos siūlą, tačiau dar reikia gerai padirbėti. Nėra viskas taip paprasta kaip sakai. Ta pati materija rišasi šiek tiek su dvasiniu pasauliu. Jeigu nebūtų net menkiausio sąryšio, kūrėjai negalėtų mūsų tiesiogiai kontroliuoti ir mus jiems reikėtų kažkaip perkrauti. Todėl materijos ir immaterijos esmės yra susietos kvantuotai. Kitaip tariant, turi iliuziją, jog immaterija nepažinu tau, tačiau yra ne visai taip. Tam tikrus trupinius tu visada gali gauti su didesne patirtimi ir patys kūrėjai gali norėti tau juos duoti. Tai yra visiškai jų reikalas ir jie daro, kas yra teisinga tiek tau, tiek man, tiek mums visiems. ;)
Citata iš: Bla sausio 15, 2015, 23:20:50
Ta pati materija rišasi šiek tiek su dvasiniu pasauliu.
Kodėl tik šiek tiek?
Citata iš: Kopernikas sausio 16, 2015, 01:00:14
Citata iš: Bla sausio 15, 2015, 23:20:50
Ta pati materija rišasi šiek tiek su dvasiniu pasauliu.
Kodėl tik šiek tiek?
Na su dvasių pasauliu tai rišosi ne šiek tiek, o dvasių pasaulis gyveno šio pasaulio energijos sąskaita. Tai buvo tiesiog savotiškas aukštesnių vibracijų šio materialaus pasaulio tęsinys. Bet kūrėjai nėra dvasių pasaulis. Šio pasaulio atžvilgiu tai yra niekas, nes neturi absoliučiai jokių materijai būdingų savybių. Bet savo ruožtu gali keisti šią materija, o materija jų atžvilgiu nedaro absoliučiai jokios įtakos. Pseudo dievo pasaulis arba dvasių pasaulis buvo materialūs tik savotiškai "lengvesni" ir persmelkę visą šią materiją. Čia ir mintis dievas yra vienis. Iš esmės tai teisinga. Bet tai ne tikrieji kūrėjai. Jie nėra vienis su šia materija.
Citata iš: Kopernikas sausio 16, 2015, 01:00:14
Citata iš: Bla sausio 15, 2015, 23:20:50
Ta pati materija rišasi šiek tiek su dvasiniu pasauliu.
Kodėl tik šiek tiek?
Na gal netiksliai pasakiau. Kiek rišasi, mes vargiai pamatuosime. Tačiau tas "šiek tiek" būtų teisinga nebent ta prasme, jog mes negalime taip imti ir staiga tiesiogiai rištis su dvasiniu pasauliu. Reikia ir pasiruošimo, ir atidumo, ir aukštesnio suvokimo.
Citata iš: Vytautas sausio 16, 2015, 11:12:27
Citata iš: Kopernikas sausio 16, 2015, 01:00:14
Citata iš: Bla sausio 15, 2015, 23:20:50
Ta pati materija rišasi šiek tiek su dvasiniu pasauliu.
Kodėl tik šiek tiek?
Na su dvasių pasauliu tai rišosi ne šiek tiek, o dvasių pasaulis gyveno šio pasaulio energijos sąskaita. Tai buvo tiesiog savotiškas aukštesnių vibracijų šio materialaus pasaulio tęsinys. Bet kūrėjai nėra dvasių pasaulis. Šio pasaulio atžvilgiu tai yra niekas, nes neturi absoliučiai jokių materijai būdingų savybių. Bet savo ruožtu gali keisti šią materija, o materija jų atžvilgiu nedaro absoliučiai jokios įtakos. Pseudo dievo pasaulis arba dvasių pasaulis buvo materialūs tik savotiškai "lengvesni" ir persmelkę visą šią materiją. Čia ir mintis dievas yra vienis. Iš esmės tai teisinga. Bet tai ne tikrieji kūrėjai. Jie nėra vienis su šia materija.
Gali būti, kad ir klysti. Kokia prasmė aukštesnės energetikos būtybėms misti mūsų pasauliu, kuriame net nesugebame suvokti begalinių energijos struktūrų pritaikymo praktiškai, o ką jau kalbėti apie prigimtį? Dvasinei energijai kur kas prasmingiau misti iš tų struktūrų, kurios bent jau neturi pabaigos.
Citata iš: Bla sausio 16, 2015, 20:23:49
Gali būti, kad ir klysti. Kokia prasmė aukštesnės energetikos būtybėms misti mūsų pasauliu, kuriame net nesugebame suvokti begalinių energijos struktūrų pritaikymo praktiškai, o ką jau kalbėti apie prigimtį? Dvasinei energijai kur kas prasmingiau misti iš tų struktūrų, kurios bent jau neturi pabaigos.
Kiek suprantu gyvybės, egzistavimo energijos kiekis yra ribotas. Tai tik tiek kiek mes atsinešame gimdami. Išnaudojam resursą ir mirštam. Nuo mūsų atsiskiria astraliniai likučiai. Anksčiau jie "užtikdavo" aikštesnių vibracijų pasaulyje, bet tolimesniam jų egzistavimui reikalinga gyvų žmonių energija. Daugėja mirusių likučių reikia kuo daugiau gyvų kad išmaitinti mirusius. Pasaulis tokia linkme ir judėjo reikėjo kuo daugiau gyventojų. Tikrieji kūrėjai energiją suteikia tik gyviesiems. Bendrai kiek suprantu žemė yra gyvybės centras o ne atvirkščiai. Kol kas nieko kito analogiško nerasta tik kuriam hipotezes kad yra kitaip ir kažkur kitur yra gyvybė. Bet natūroje šiam momentui kaip pvz turim tik save. O su tarpiniu dvasių pasauliu visokių susidūrimo pvz turim tik tai neigiam. Be to tai pakankamai keista "gyvybės forma". Tuo labiau manipuliuojanti mumis ir besimaitinanti mūsų emocijomis. Bet ji kur kas realesnė nei hipotezės apie visatą.
Citata iš: Vytautas sausio 16, 2015, 20:55:06
Citata iš: Bla sausio 16, 2015, 20:23:49
Gali būti, kad ir klysti. Kokia prasmė aukštesnės energetikos būtybėms misti mūsų pasauliu, kuriame net nesugebame suvokti begalinių energijos struktūrų pritaikymo praktiškai, o ką jau kalbėti apie prigimtį? Dvasinei energijai kur kas prasmingiau misti iš tų struktūrų, kurios bent jau neturi pabaigos.
Kiek suprantu gyvybės, egzistavimo energijos kiekis yra ribotas. Tai tik tiek kiek mes atsinešame gimdami. Išnaudojam resursą ir mirštam. Nuo mūsų atsiskiria astraliniai likučiai. Anksčiau jie "užtikdavo" aikštesnių vibracijų pasaulyje, bet tolimesniam jų egzistavimui reikalinga gyvų žmonių energija. Daugėja mirusių likučių reikia kuo daugiau gyvų kad išmaitinti mirusius. Pasaulis tokia linkme ir judėjo reikėjo kuo daugiau gyventojų. Tikrieji kūrėjai energiją suteikia tik gyviesiems. Bendrai kiek suprantu žemė yra gyvybės centras o ne atvirkščiai. Kol kas nieko kito analogiško nerasta tik kuriam hipotezes kad yra kitaip ir kažkur kitur yra gyvybė. Bet natūroje šiam momentui kaip pvz turim tik save. O su tarpiniu dvasių pasauliu visokių susidūrimo pvz turim tik tai neigiam. Be to tai pakankamai keista "gyvybės forma". Tuo labiau manipuliuojanti mumis ir besimaitinanti mūsų emocijomis. Bet ji kur kas realesnė nei hipotezės apie visatą.
Man džiugu žinoti, kad tavo patirtys artėja link tiesos, bet galbūt turėtum daugiau su švytuokle padirbėti bei pasidomėti apie begalinių erdvių galimybes? Na nežinau, nedrįstu to kišti per prievartą, bet nujaučiu, jog to reikėtų, nes mano paties patirtys yra gan panašios, tačiau yra tam tikrų neapibrėžtumų jose.
Konkrečiam individui energijos kiekis, duotas gyvenime, greičiausiai bus ribotas (bet gali būti ir išimčių), tačiau, jeigu imsime nagrinėti visų galimų individų sistemą, pastebėsime, jog tas kiekis yra begalinis.
Ir Žemė nebūtinai yra gyvybės centras. Viso labo, tai tik geocentrinė sistema. Pabendrauk su kokiu nors ufonautu ir jis tau pripasakos krūvą teorijų, kaip jo planeta yra gyvybės centras. Ir čia jau tiesiog fizikos dėsniai, veikiantys egzistencijoje. Tad greičiausiai turime Visatą, kurioje yra daugybė civilizacijų su krūva planetų, žvaigždžių, asteroidų ir viso kito, kas tik gali būti, o ne tik vienintelė Žemė su Mėnuliu ir Saule.
Kita vertus, nedrįsčiau nurašyti tavo idėjų. Man tiesiog įdomu, kodėl tavo minimi tikrieji kūrėjai sukūrė Visatą tik su Žeme, Mėnuliu ir Saule?
Citata iš: Bla sausio 16, 2015, 20:23:49
Na gal netiksliai pasakiau. Kiek rišasi, mes vargiai pamatuosime. Tačiau tas "šiek tiek" būtų teisinga nebent ta prasme, jog mes negalime taip imti ir staiga tiesiogiai rištis su dvasiniu pasauliu. Reikia ir pasiruošimo, ir atidumo, ir aukštesnio suvokimo.
Iš tiesų dabartiniame vystymosi etape žmogus neturi natūralaus (tokio kaip pavyzdžiui kvėpavimas) gebėjimo laisvai patekti į aukšesnius nei protas dvasinio pasaulio lygmenis, tačiau galime tai padaryti sąmonės koncentracijos pagalba. O matuoti vargu ar apskritai verta, nes yra du variantai: arba materialus pasaulis yra uždara sistema ir ryšys apskritai neįmanomas, arba sistema yra atvira, reiškia, pro duris galime įeiti. Pirmas atvejis neįmanomas dėl to kad mes esame mąstančios būtybės turinčios nuolatinį ryšį su proto lygmeniu. Bet šis argumentas turėtų bus nepriimtinas materialistams kurie mano, kad mintys gaminamos jų galvose. Jiems turime daugybę duomenų apie nematerialius fenomenus ir daugelio žmonių asmenines besikartojančias patirtis kurias galime pakartoti ir mes su jau minėtos koncentracijos pagalba.
Lieka antras variantas. Ryšys yra tik mes juo negalime lengvai naudotis dėl įvairių trikdžių.
Citata iš: Bla sausio 18, 2015, 00:37:51
Kita vertus, nedrįsčiau nurašyti tavo idėjų. Man tiesiog įdomu, kodėl tavo minimi tikrieji kūrėjai sukūrė Visatą tik su Žeme, Mėnuliu ir Saule?
Mėnulis kaip ir kitos saulės sistemos planetos taip pat jau žmonių su dieviškomis kūrybos galimybėmis veiklos rezultatas. Visumoje netobula betvarkė. Kažkas "sudaužyta" asteroidų žiede.
O kodėl tik žemė ir saulė? O kokia beprasmė visos likusios visatos paskirtis? Ką ji mums duoda? Išskyrus kad žiba žvaigždės danguje prasmės tame mums kaip žmonėms absoliutus nulis. :)
CitataBet šis argumentas turėtų bus nepriimtinas materialistams kurie mano, kad mintys gaminamos jų galvose.
Pačios mintys ir esam tikrieji mes. Tiesa perėjusios per materiją ir jau išsireiškusios šiame pasaulyje.
Citata iš: Vytautas sausio 18, 2015, 20:34:50
<...>
Mėnulis kaip ir kitos saulės sistemos planetos taip pat jau žmonių su dieviškomis kūrybos galimybėmis veiklos rezultatas. Visumoje netobula betvarkė. Kažkas "sudaužyta" asteroidų žiede.
O kodėl tik žemė ir saulė? O kokia beprasmė visos likusios visatos paskirtis? Ką ji mums duoda? Išskyrus kad žiba žvaigždės danguje prasmės tame mums kaip žmonėms absoliutus nulis. :)
CitataBet šis argumentas turėtų bus nepriimtinas materialistams kurie mano, kad mintys gaminamos jų galvose.
Pačios mintys ir esam tikrieji mes. Tiesa perėjusios per materiją ir jau išsireiškusios šiame pasaulyje.
Na astronomai tau pateiktų visai kitokias teorijas ir jas gali pagrįsti konkrečiais duomenimis iš stebėjimų. Kokiais duomenimis savo hipotezę gali pagrįsti, apart to, jog kai kurie žmonės gali gauti tokius duomenis, nes yra tikrųjų kūrėjų kūrybos vaisiai, o kiti ne? Negali būti kartais taip, jog gal tik vienas tu (na ar keli tūkstančiai, kas mažai ką reiškia populiacijos atžvilgiu) esi kūrimo vaisius, o visi kiti - klonai? Tokiu atveju tavo pateikiami duomenys teiktų mažai vertės, nes iš esmės juos remtum savo individualia patirtimi, kuri visiems žmonėms yra skirtinga ir gali būti visiškai priešinga negu tavoji, ir niekas dėl buvimo klonais tavosios patirties niekaip negalės verifikuoti.
Kita vertus, tiesa, kad žmogui galbūt ir nereikalingi kiti dangaus kūnai, nors čia irgi galima ginčytis, nes gal ateityje jų resursus sugebėsime įsisavinti, o tas gali labai pagelbėti. Juk atstumai tarp jų yra pernelyg dideli ir neįveikiami mūsų turimomis technologijomis bei remiantis turimomis žiniomis. Grįžtant prie mintis. Kodėl būtinai žmogus turi būti visatos centre? Negi nėra ar negali būti kitų būtybių, tarp kurių yra bent vienas panašus individas, kuris mąsto lygiai taip pat (ar panašiai) kaip tu ar aš? Tiesiog lyg ir suprantama tai, kad užsiėmei kažkokia praktika, bet nepasidomėjai tais moksliniais tyrimais, kurie tikrai rimtai nagrinėja gilesnius visatos struktūros klodus. Nereikia skaityti sudėtingų matematinių formalizmų moksliniuose straipsniuose (na tam reikia gan didelio išsilavinimo ir matematikos supratimo, kuris neįgyjamas per kelis Delfi lygio straipsnelių paskaitymus), užtenka kad ir vaizdo įrašų per YouTube pasižiūrėti, kur tokie dalykai ir problematika nušviečiami tikrai logiškai ir įtikinamai. O kai žmogus dar išmano matematiką, fiziką bent kiek ir netingi pasigilinti į mokslinius straipsnius, tai visai supranta, jog tai nėra ta judėjimo kryptis, kuri mokslui netinkama, nes pats tą patį gali patikrint ir gauti logiškus ir įtikinamus rezultatus.
Arba yra ir kitas variantas. O galbūt tu savo patirtis tokiomis frazėmis tiesiog maskuoji tokia įdomia forma ir neatskleidi visko, kas iš tiesų yra? Pavyzdžiui, kad ir kaip bebūtų, sistema, kurioje yra tik Saulė ir Žemė, atrodo keistai. Tai iš kur ta Saulė ten atsirado? Kažkas aprašė jos struktūrą kompiuterio atmintyje kartu su Žeme? Tai o nebūtų buvę paprasčiau tiems programuotojams sukurti vienos Žemės su galimybe kažkai save apsišildyti? Mažiau kompiuterio atminties užimtų bent jau, o tyrimų rezultatai būtų tie patys. Nes jeigu kūrėjai turi tokias galias, tai jie iš esmės gali bet kokią sistemą apibrėžti ir mes puikiai joje gyventume bei kurtume dėsnius pagal tai, kur esame, o ne kas yra iš tiesų (beje, lygiai taip pat kūrėjai gali elgtis, nes juos kūrė dar kiti ir t.t.)
Citata iš: Bla sausio 20, 2015, 23:02:04
Kokiais duomenimis savo hipotezę gali pagrįsti, apart to, jog kai kurie žmonės gali gauti tokius duomenis, nes yra tikrųjų kūrėjų kūrybos vaisiai, o kiti ne? Negali būti kartais taip, jog gal tik vienas tu (na ar keli tūkstančiai, kas mažai ką reiškia populiacijos atžvilgiu) esi kūrimo vaisius, o visi kiti - klonai? Tokiu atveju tavo pateikiami duomenys teiktų mažai vertės, nes iš esmės juos remtum savo individualia patirtimi, kuri visiems žmonėms yra skirtinga ir gali būti visiškai priešinga negu tavoji, ir niekas dėl buvimo klonais tavosios patirties niekaip negalės verifikuoti.
Na apie klasikinį tiek darvinistinį visi mokomi nuo mažų dienų. Taip kad nori nenori jį žinai. Įvairias hipotezes taip pat vien įdomumo dėlei perskaitau. Bet keistai gavau ir kitą informaciją, kuri sako visiškai kitaip. Iš kitos pusės tai tik variantų įvairovė. Nei aš galiu šiam momentui patikrinti klasikinių variantų, nei savojo. Tokiu atveju viskas stovi "kybančioje" situacijoje ir ramiai laukiu vienokio ar kitokio patvirtinimo. Realiai ne esu prisirišęs prie niko. Kas liečia žmonių ne tik savo asmeninę patirtį aš ją vertinu kur kas labiau nei kažkieno teorijas. Tik, kaip esu minėjęs, žinoti kad patirtį pasakojantis yra patikimas žmogus ir pasakoja savo patirtį o ne fantazijas. :)
CitataKodėl būtinai žmogus turi būti visatos centre? Negi nėra ar negali būti kitų būtybių, tarp kurių yra bent vienas panašus individas, kuris mąsto lygiai taip pat (ar panašiai) kaip tu ar aš?
Tiesiog gavau info kad yra būtent tai. Ar tai tiesa ar ne aš nežinau. Bet šiam momentui ir kiti neturi jokių įrodymų kad yra kitaip bent iš mokslinės pusės. O hipotezės lieka hipotezėmis. Kitas momentas kad ne oficialiai kažko egzistavimą "jaučia" religijos ir bendrai kai kurie žmonės. Bet tas kažkas ne toks kaip męs. Realiai šiam momentui realios informacijos yra tik tiek. Na aš tai pajaučiau dar kažkaip labiau. Bet tai tik man tam tikri įrodymai individualiai. Viskas tuo ir apsiriboja.
CitataArba yra ir kitas variantas. O galbūt tu savo patirtis tokiomis frazėmis tiesiog maskuoji tokia įdomia forma ir neatskleidi visko, kas iš tiesų yra? Pavyzdžiui, kad ir kaip bebūtų, sistema, kurioje yra tik Saulė ir Žemė, atrodo keistai. Tai iš kur ta Saulė ten atsirado? Kažkas aprašė jos struktūrą kompiuterio atmintyje kartu su Žeme? Tai o nebūtų buvę paprasčiau tiems programuotojams sukurti vienos Žemės su galimybe kažkai save apsišildyti? Mažiau kompiuterio atminties užimtų bent jau, o tyrimų rezultatai būtų tie patys. Nes jeigu kūrėjai turi tokias galias, tai jie iš esmės gali bet kokią sistemą apibrėžti ir mes puikiai joje gyventume bei kurtume dėsnius pagal tai, kur esame, o ne kas yra iš tiesų (beje, lygiai taip pat kūrėjai gali elgtis, nes juos kūrė dar kiti ir t.t.)
Aišku papasakota tik maždaug esmė. Yra visokių niuansų. Bet informacijos skleidimas neturi raliai jokios prasmės ir tikslo. Vienintelė prasmė kad žmonėms iš šalies kyla klausimų kurių aš pats nesugalvočiau. Savotiška pagalba praplečiant savo supratimą. Kitu atveju būtu normaliausiai nieko nerašyti kaip dažniausiai daro susidūrę su tais dalykais. Geriau patylėti tais dalykais man patarė ir grupiokas buvęs kunigas. Tai žmogus kuriuo galiu pasitikėti. Bet iš kitos pusės mano patirtys jis priėmė kaip savaime suprantamas.
Kas liečia Žemę ir Saulę. Na tai toks kūrėjų variantas. :) Vieno materiali išraiška Žemė kito Saulė. Tai kaip atskirumas ir vienybė. Bendrai jų kūrybos variantas toks koks yra. Net tokiame kūrybos variante pasirodo buvo problemų. Tolimesnis žingsnis pagal esamą situaciją pertvarkyti sistemą, kad jų numatytas procesas vyktų toliau. T.y. "užaugtų" panašūs kūrėjai kaip jie. Tam viskas čia ir skirta. Viskas labai paprasta. Genialu kas paprasta.
Ir dar. Jokios pranašo funkcijos į mano veiklą neįrautos. :-) Konkreti veikla, konkretus pažinimas, sprendimų priėmimas ir nieko daugiau. :) Bet taip dabar matu žiūrėdamas į savo praeitį. Kokios funkcijos bus ateityje nežinau kaip ir bet kuris kitas. Šiam momentui vyksta keisti dalykai su organizmu. Labai mažėja maisto kiekis kurį galiu suvalgyti. Iš to variantai du arba koks vėžys skrandyje, arba iš esmės keičiuosi. Nors energetine prasme savijauta ideali. Ir bendrai savijauta ideali visomis prasmėmis. Tai va toks praktinis įdomumas. :) Buvau labai asmeniškai atviras.
„Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko."
Užsikalkite grabais su savo žmogiška logika...
tik jei iš požiūrio taško 'aš esu kūnas' žvelgsite į pasaulį - niekad nieko nesuprasite.