Anomalija.lt

Viena iš abraomiškų religijų filosofijos idėjų yra creatio ex nihilo, t.y. sukūrimas iš nieko.
Aš dabar susidomėjau mokslo filosofija ir iš jos išplaukiančiais dalykais.
Taigi, neseniai pradėjau galvoti, kad va gamtoje, niekas iš nieko neatsiranda, tad gal ir visata atsirado iš kažko, o ne iš nieko. Iš kur gi tas bib bangas, jei nieko nebuvo?
Didelė dalis religijų kalba apie pirminį chaosą? Astrofizikai vieną po kitos kelia teorijas, kas galėjo būti iki didžiojo sprogimo, pvz. multivisatos teorija.
Kas yra tas niekas? Gal tai tėra tiesiog tai ko mes protu negalime suvokti? Mes atsiremiam į bib bangą ir staiga suvokiame kad nežinome kas buvo iki jo.

Kaip jūs manote, kas galėjo būti iki big bango?

Kodėl tema filosofijos kategorijoje? Nes nemanau, kad kuris nors esame toks kietas astrofizikas kad galėtų mums viską papasakoti, kita vertus nenorėjau dėti į religijos kategoriją, kad nebūtų eilinė  tema religijos klausimais. Tikiuosi ši tema nepavirs į religinių idėjų kėlimą (nors aišku be to neapsieisime), tačiau temoje labiau norėčiau diskutuoti filosofinio ir gamtamokslinio pobūdžio koncepcijomis.

Neberandu kur xsistemax buvo įdėjęs klausimą apie šviesos greitį spindulio pasiūsto iš aparato skrendančio greičiu artimu šviesos greičiui.
Manau jei spindulio greitis nejudančių objektų atžvilgiu padidėtų x2, tai ir dabar apie mus tuštuma (niekas), o jei greitis vis vien išliktų toks pat, tai tokio dalyko kaip niekas gal ir nėra?

Jau kiek kartų minėjau...
Niekas - neegzistencija- yra forma, būsena. Ji egzistuoja nebūtyje. Kitaip sakant neveiksni sąmonės forma. Kai sąmonė pradeda judėti - sukuriama energija kuri išsireiškia forma, arba būtimi. Ta sąmonė yra beformė ir tyra ji yra visada nebūtyje.

Gamta yra veiksmo ir atoveiksnio mechanizmas- būties mechanizmas todėl jis netinka.

Bet užterštas intelektas nesugeba išvystiti abstraktaus mąstymo, o be jo čia paprasčiausiai nusigrybausi.

Citatacreatio ex nihilo

Creatio ex nihilo - visaisais apektais problema tokia, kad bud zdorov... :)

Esu girdejes viena-kita teorija, bet visos jos balansuoja ant pazinimo slenkscio, t.y., siandieninio "juslinio horizono" ribos. O "toje vietoje", deja, jau neveikia tie desniai, kurie puikiai isipaso musu mylimoje ir gimtoje evoliucineje tikroveje - pasaulio "determinizmas", laikas, erdve ir t.t. praranda mums "suvokiama" prasme.

Viskas taip "toli" arba taip "arti", kad ten vykstantys procesai tampa neikandami ir vaizduotei, o impulsas tolesniam judesiui greiciausiai ir gludi arba kosmologijos ukuose arba kvantineje "nerealybeje". Asmeniskai linkes ramiai palaukti, kol viskas daugiau ar maziau "susikratys". Aisku, "susikratymo" galiu ir nesulaukti... ;)

CitataKas yra tas niekas? Gal tai tėra tiesiog tai ko mes protu negalime suvokti

1 niek|as pažym. įv. (2) joks (žmogus ar daiktas), nė vienas

Taip apibudinamas tas paslaptingasis niekas. Pasirodo, paprastas pazymimasis (?) ivardis, kuris yra... uzmirsau kas. Problemos prasideda nuo kalbos - gramatika, sintakse, semantika, lingvistika ir t.t., ir pan., o sis reikalas man nezinomas. O reiketu zinoti, nes kalba irgi rimta filosofine problema. Tas pats niekas yra kalbine duotybe - juslemis jis nepasiekiamas, ir 5-kiajusliskai neatskirtum nieko pvz., nuo "tustumos".

Jei jau daznai vartojame "nieko - jokios esybes - nera", ar nebutu nuoseklu tarti, kad "esinys" niekas, kaip tokia bukle, kai jokios esybes nera, vistik yra. Is to seka, kad...

Kliedesys :) - filosofija aiskiai ne man, todel ramia sazine pereinu prie autoritetu.

Nieko problema dometasi jau Antikoje - Platonui yra issireiskes taip "Mes < > sakysime, kad Niekis kazkaip egzistuoja, o Butis kazkaip neegzistuoja". Velesniais laikais issirutuliojo chrestomatine tiesa, kad Rytu ismintis yra nukreipta i Nieki, o Vakaru filosofijos pagrindine kategorija yra Butis.
Ir t.t., ir pan. ;)

Galiausiai, ka as cia s... malsiu, pirmyn prie saltinio - mylimo filosofo A. Sliogerio, kurio kapitalinis, puda sveriantis (apie 1000 puslapiu!) veikalas  taip ir vadinasi "Niekis ir Esmas", ir Niekis yra jo filosofines sistemos asis.
Pasiulyciau zenkliai plonesne ir pakankamai lengvai skaitoma A. Sliogerio ir V. Gusto ""Pokalbiai apie esmes" (atpiginta) - is ten ir Platono citata, ir chrestomatine tiesa.

Po truputeli pats paskaitineju - jau labai fainas Arvydo filosofinis zargonas. Sutinku - savaime aisku - tik su kai kuo, bet diedas apskritai nepescias, pvz., ivardino trumpai ir aiskiai tai, ka pats  "aprasinedavau" paklodemis :)

aš tai kažkaip kolkas linkstu prie to, kad tas Creatio ex nihilo reiškia, kad tai iš ko atsirado visata yra mums nepažinu. Paprastai tariant, tai ko negebi atpažinti/pažinti tau virsta niekuo.
Tarkime rašalo dėmė roršacho teste tai būna tiesiog dėmė ir nieko nereiškia, kol jos neatpažįsti. Na čia tokia primityvi metafora, nes nesumąsčiau kaip aiškiau apibūdinti

na jeigu ziurint is tos puses, tai: creatio ex nihilo neturi reiksmes, bet turi esme. tai yra tiesiog, kazkieno sukurti zodziai kurie reiskia, TARKIM- paimkim taip ""velnias zino ka"" arba ""[cenzūra] suprasi ka"". jeigu as dabar pasakau savo zodzius: "mano gila zino- gina", tai kam tai suprasti- ogi tik man paciam. taip pat, kaip ir tie- "creatio ex nihilo" kaskieno, sukurti zodziai yra suprantami tam ""kaskam"". tokie panasus zodziai :D nei kiek :D . tai tie zodziai ir reiskia- TAI, tiksliau tai, kad tie zodziai nereiskia nieko, o turi esme.  o niekas ir yra reiksme, nes niekas turi reiksme :D bet ne visu zmoniu- suprantamoje- zmoniu kalboje :D o kitos <buties, formos> kalboje.

jeigu ziurint is kitos puses: creatio ex nihilo. gerai yra 3 zodziai :D creatio, na kurti, skamba kaip ir aiskiai man, bet ziurim- tas puses.  arba sukurs, sukurė ir buvo sukurta. kaip ir aiskiai skamba, bet taip. 3 galimos reiksmes, na arba laikas kitaip, visiem suprantamai ir aiskiai. ex, galetume pavadinti, kad  tai buvo, ar tai bus ar yra dabar- esama. """". nu jau turim is 2 paprastu zodziu kaskokia tai reiksme, ar tai prasme, ar esme.  nu va tarkim imam BUVO SUKURTA. o dabar atsiranda trecias zodis, kuris galetu kelti klausima: nihilo, nu as cia biski paimsiu is savo puses, man linksma iterpima ir ta zodi padalyciau taip: """ni hi lo- arba- zdarova, as cia""" :D tas ni hi lo, cia atsiranda trys kaskokie beesmės 2 raidziu zodziai :D . Arba viska aprepiant bendrai, 3 zodziai kurie yra, arba galetu but- su esme, nu but ta- esme. :) gerai gavome ta: BUVO SUKURTA, ir nihilo. nu ka, tas nihilo galetu reiksti zmogu ( ar ten zmogaus egzistavimo klausima) , kuris atsirado tarkim is niekur, arba is ateiviu, arba is bet kurio kito varianto, nesvarbu ar ten evoliucijos ar dar ko. nu tas nihilo ir galetu buti kaskokios kitos arba ateiviu kalbos zodis, arba musu proteviu darbsciu :D reiskiantis zmones tarkim. nu tai ka gaunam: BUVO SUKURTAS ZMOGUS, arba nes gi ""[cenzūra]"" nu nesvarbu kiek, ten tu zodziu nes juk verciam tai: creatio ex nihilo, tai: ATSIRADO ZMOGUS. na zmones gimsta, tobuleja, auga, keiciasi. as uz zmoniu evoliucija, ir gal ir butu nesvarbu, is ko mes kaskada atsiradom, esmė, kad mes dabar zinom is kur zmogus atsiranda, is kur jis gimsta. juk zmogus galejo buti, kad ir ateiviu palikuonis, tai realus faktas, pusiau zmogus- pusiau ateivis, ir skamba visai neblogai :D. arba paimam to veikejo darvino varianta, nu as tokia evoliucija tai metu :D imam taip, pusiau zmogus, pusiau bezdzione, nu as tai pries seksa su givunais :D
A, va nuejau parukyt ir prisiminiau darvina. nu ta darvyno teorija. as sakau DAR VYNO ir sauktukas :D o tas vynas kad ir vanduo ar seiles gali buti.

Pas mus diskutuojama kultūringai, be keiksmažodžių. Tad pirmas ir paskutinis įspėjimas: NESIKEIK.

Citata iš: mangirdas.bu  gruodžio 06, 2014, 22:05:20
o niekas ir yra reiksme, nes niekas turi reiksme

Nelabai supratau kokią reikšmę šiame kontekste turi niekas?

tai tada ir buvo ziurima is pirmo poziurio, ten kur zmones citavo ta nieka ar kaska ten panasaus: tai ka as dabar veikiau, as nieko neveikiau , kaip ir as nieko neveikiau tada, turint omeny nieka arba turint galvoj laika.""" nieko neturi reiksmes pirmam kontekste, jis turi reiksme antrame. tarkim is kur zmogus atsirado. """
as juk palyginau su velniu ten bala zino ka ir ka pats neturejau teises pabut velniu, nes kadangi atsakiau i tuos visus klausimus ir parasyt tas 2 sumautas raides kurios nieko nezeidzia ir kurios prisideda prie mano prasmės, nenustebes kad cia mane bara, ""[cenzūra] uz ka"", cia nemanau kad keiksmazodis, nu ka reiskia tas zodis: ""nesuprasi uz ka"" arba ""[cenzūra] ten zino uz ka"".. ka zinau gal lievas tas mano humoras, prasti juokeliai. ar tai priimtina? nes man tai atrodo priimtina. nes dar iki sioliai nesupratau cia uz koki keiksmazodi mane baudi. nenoriu ten vel tu ispejimu visokiu ar to bano is oro.

nu supratau pamaciau dabar, nu bet as pazymejau tas 2 raides ir pabreziau poto kad butent NESVARBU. as vistiek nesuprantu tu keiksmazodziu, man tai nera keiksmazodis. man butu idomu pamatyt jei yra kur yra rasoma kuriu butent keiksmazodziu negalima vartot, nes man priimtinos atrodo ir kitos 2 raides, blyn keikiantis arba ne :DDD ok suprasta

Citata iš: mangirdas.bu  gruodžio 06, 2014, 22:30:13
as vistiek nesuprantu tu keiksmazodziu

Jei nesupranti tai ir nevartok.

Citata iš: mangirdas.bu  gruodžio 06, 2014, 22:30:13
man butu idomu pamatyt jei yra kur yra rasoma kuriu butent keiksmazodziu negalima vartot

Įsivaizduok kad esi priėmime pas Grybauskaitę ir suprasi kokių žodžių nederėtų vartoti diskutuojant

Tuo offtopiką ir baigiame.
Tad grįžkime prie temos

Aš pritarsiu paragraf 78 nuomonei: "... kad tai iš ko atsirado visata yra mums nepažinu." Yra tam tikra pažinimo riba, kurios negalime peržengti.

Jei pasiremti šių dienų žiniomis, tai materija išsilaksto į visas puses, išsilakstymo greitis nuolat didėja, todėl praėjus dešimčiai ar daugiau milijardų metų, įpastas visatos vaizdas smarkiai pasikeis. Dangus taps juodas ir tuščias, tik kai kur dar žibės kelios žvaigždės. Saulė bus senai užgęsusi, mūsų civilizacijos neliks nė mažiausio pėdsako.

Bet jei tuo metu kurioje nors žvaigždių sistemoje bus palankios sąlygos gyvybei susikurti ir nauja civilizacija pasieks mūsų lygį, ji negalės sužinoti net to fakto, kad buvo "Big Bang". Gal būt jie sukurs mašinas, išvystys fiziką chemiją ir net sukurs realityvumo teoriją, bet jų suvokimas apie pasaulio pradžią bus visiškai kitoks. Jie negalės atkurti įvykių sekos iki didžiojo sprogimo, nes visi sprogimo pėdsakai bus išnykę, įskaitant ir reliktinį spinduliavimą...

Citata iš: Vitus  gruodžio 06, 2014, 23:47:17
mūsų civilizacijos neliks nė mažiausio pėdsako.

Na jei nesusinaikinsime, tai tikėtina kad mes būsime apgyvendinę visą visatą :) įdomu, kokie dar atradimai mūsų laukia?
Beje, ar žinote, kad vienu metu Tarybų sąjungoje buvo uždrausta Big Bang teorija, kaip per daug religinė. Kounistinė ideologija tuo metu manė, kad materija yra amžina, o tai kad jos kažkada nebuvo, teriją apie tai laikė bandymu įrodyti kad yra dievas

Citata iš: Vitus  gruodžio 06, 2014, 23:47:17
Aš pritarsiu paragraf 78 nuomonei: "... kad tai iš ko atsirado visata yra mums nepažinu." Yra tam tikra pažinimo riba, kurios negalime peržengti.

Jei pasiremti šių dienų žiniomis, tai materija išsilaksto į visas puses, išsilakstymo greitis nuolat didėja, todėl praėjus dešimčiai ar daugiau milijardų metų, įpastas visatos vaizdas smarkiai pasikeis. Dangus taps juodas ir tuščias, tik kai kur dar žibės kelios žvaigždės. Saulė bus senai užgęsusi, mūsų civilizacijos neliks nė mažiausio pėdsako.

Bet jei tuo metu kurioje nors žvaigždių sistemoje bus palankios sąlygos gyvybei susikurti ir nauja civilizacija pasieks mūsų lygį, ji negalės sužinoti net to fakto, kad buvo "Big Bang". Gal būt jie sukurs mašinas, išvystys fiziką chemiją ir net sukurs realityvumo teoriją, bet jų suvokimas apie pasaulio pradžią bus visiškai kitoks. Jie negalės atkurti įvykių sekos iki didžiojo sprogimo, nes visi sprogimo pėdsakai bus išnykę, įskaitant ir reliktinį spinduliavimą...

Na, Vitus, tavo mintys tikrai originalios ir domina, bet čia jau, drįsčiau teigti, nusivažiavai į lankas. O iš kur žinai, kad mūsų civilizacijos neliks nė mažiausio pėdsako? O galbūt kaip tik mūsų civilizacija tokį lygį pasieks, kad jai pažinu taps bet kas ir ji pranoks viską, ką mes dabar vadiname Dievu? Kita vertus, jeigu manai, kad mūsiškė civilizacija yra tokia, kuri remiasi dabartine pasaulėžiūra, o jai pasikeitus, jau civilizacijos nebeliks, tai beliktų tik su tavimi sutikti. Bet mes ne apie tai, tikiuosi, ar ne? Toliau. Pasvajoti, žinoma galima, bet iš kitos pusės, negalime teigti, jog to nebus apskritai, nes mums nepažinus kol kas vienas dalykas - pačios gyvybės potencialas. Iš vienos pusės atrodo, kad gyvybė nieko negali (užtektų didesnio asteroido, kad mūsų žmogelius nublokštų iki ankstyvųjų viduramžių lygio), bet, atsižvelgiant bent jau į žmonijos istorinį kontekstą, akivaizdu, jog mes galime tikrai labai daug. Juk Homo Sapiens tėra vos 200 tūkst metų maždaug ir netgi tikint senovės civilizacijomis, tie 200k metų būtų be proto mažai lyginant su visatos mastais. Net pagal patį sąmoksliškiausią scenarijų išeitų, jog žmogus vos per 1,26 visatos sekundės sugebėjo išmokti sunaikinti tiek save, tiek savo planetos gamtą. O pagal logiškesnį, t.y. priimtą mainstream mokslininkų, mes tą išmokome vos per 0,06 Visatos sekundės. Dar daugiau, jeigu teisinga "multiverse" teorija, mes netgi galime paskaičiuoti atstumą iki civilizacijos, kuri tokį lygį, kokį paminėjau, jau pasiekė. Galiausiai verta paminėti, jog mes remiamės tam tikra filosofija - logika. Bet iš kur tau suvokti, jog būtent logika atspindi gamtą tokią, kokia ji yra? O galbūt yra kažkas daugiau nei tai? Ir čia nekalbu apie dievą, dieviškas būtybes (asmeniškai tuo pats netikiu). Tiesiog bandau mąstyti kiek galima plačiau ir suvokti viską tiek detalių, tiek visumos, tiek tarpiniu tarp detalių ir visumos požiūriu.

Tačiau pastebėsiu, jog jūsų žinios išties neblogos. Nežinau, ar pats studijavai fiziką, ar tiesiog domėjaisi populiariais skaitalais, bet iš tiesų yra taip, jog dabar fizikai mano, kad dėl visatos plėtimosi, didesniu greičiu nei šviesos, galiausiai dauguma žvaigždžių taps mums nepasiekiamos, nes šviesa tiesiog nespės pasiekti mūsų, kad pamatytume tas žvaigždes. Atrodo paprasta papaišyti ant lapo tokį dalykėlį, bet ką jis reikštų tokiai civilizacijai, gimusiai BŪTENT tokioje aplinkoje? Na pamąstykime. Akivaizdu, jog civilizacija, jeigu bus anglies formos, t.y. bent kažuo panaši į mūsiškę, tai bent jau sąvają žvaigždę matys (be savo žvaigždės negautų šilumos ir tiesiog mirtų, todėl tai tampa kaip ir būtina prielaida). Tačiau apie SETI analogus nė nesvajokime, nes juk dangus bus visiškai tuščias, t.y. juodas. Tai kaip gali tokia civilizacija mąstyti, kad kadaise buvo kažkokios kitos žvaigždžių sistemos (t.y. kai kurios iš jų ir toliau sėkmingai egzistuos), jeigu jų net nepatyrė per savo turimą žinių bazę? Tačiau, iš kitos pusės, civilizacija, tikėtina, išmoks vykdyti kosminius skrydžius, ir pastebės, kad ne visi dangaus kūnai privalo atspindėti šviesą, kad būtų matomi (pavyzdžiui, kai kurie dangaus kūnai bus uždengti kitais ir taip bus nematomi, bet dėl kosminės programos galiausiai taps pamatyti). Tai tada tokia civilizacija galės pradėti mąstyti, kad visata nėra jau tokia neįžiūrima kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio ir, jeigu netgi reliatyvumo teoriją pavyks sukurti, aiškiai supras, kad dėl riboto šviesos greičio, dėl objektų uždengimo ir nutinka taip, kad ne visi dalykai tampa iškart pamatomi. Ir šitaip civilizacija galės pradėti suvokti, jog visata nėra jau tokia tuščia kaip atrodo pagal naktinį dangų. Ji gali suprasti ir, pasiremdama galingu dedukcijos metodu, netgi išsiaiškinti, kad visata čia jau labai sena ir dėl to daug žvaigždžių tampa nematomos. Tada galbūt civilizacija pradės vystyti kitokios komunikacijos formas ir jas atras. Galbūt atras, jog galima keliauti greičiau už šviesą, siųsti signalus greičiau už šviesą, ir po kurio laiko visata tai civilizacijai taps ne tik ryški kaip mums dabar, bet ir dar ryškesnė.

Ką noriu tuo pasakyti? Ogi tai, kad mes pernelyg sprendžiame apie viską iš savo varpinės ir variantų tiek daug yra, kad tampa labai problematiška nusakyti, kaip viskas bus iš tiesų.

is dalies pritarciau parafraf 78 pusej kurioj mini big bang teorija, nes ji buvo uzdrausta, nes manyta kad per daug religine, cia galeciau prikisti ir baznyciu uzdaryma jeigu taip, nes yra dalis tiesos. Dar pritarciau del to kad materija yra amzina, kaip ir galeciau pritarti ir manyti, kaip musu giliosios esybes kurios ir yra musu esminis egzistavimo saltinis, taip pat kaip ir materija bei, maistas.
Del vitus, na cia daug pritarimo ir daug ne. tai imu is savo puses bendrai apie viska.
zodziu pritariu ir ne.

big bang teorija, teorija kas? kas tokia, kokia teorija? kad tu sprogimu buvo milijonas kaip ir tu paciu zmoniu tikinciu kaskuom. nera taip, kad ten tas vienas sprogimas ivyko ir is jo atsirado ta mazyte givybe, bakterija. ar tai didesni padarai.

nejaugi galvojat, kad taip negali buti, kad paemus musu metus, tarkim kas 5 metus neivyksta sprogimai visatoje, kurie sukuria kaska naujo, kaskur, nauja givybe. per daug naivu ir net nejuokinga butu mastyti, kad ivyko tik tas vienas mazytis ar tai didelis sprogimas. aisku, kad zinoma tu sprogimu gali buti daug, visokiausiu skirtingu galingumu ir dydziu, traska bei braska ir auga, bei kuria ta musu visata.

ne nu jeigu uzsiminus, kad ten materija neegzistavo visa laika, tai cia, jau ir butu galima iveiti i fantastu, savu biciuku bureli arba sugryzti i tuos musu senu senu proteviu laikus, nekalbu apie tuos kurie turejo kuna, o pries kai buvo kaskoks tai pusiau gyvas, pusiau matomas dvasinis individas jeigu butu galima taip pavadinti, tai tada ir nereikejo to, maisto ir kitu dalykeliu, nes tai tiesiog nebuvo aktualu tada, nes visa tai vystesi kitokiam lygmeny. nu va ir atsiranda tie visokie tikejimai apie dievus. o kas tie dievai buvo, kas buvo tos butybes kurios buvo tik dvasines, dar senesni musu proteviai, poto pusiau materialines, poto tapo kunu, kaip vystesi, kaip keitesi, kuo pavirto. kas gi tie dievai, kas gi tie, kurie tiki dievais. mes esame tie patys dievai, tie patys kurejai, tik nevisu supratimu ribose, tam ir yra tai ribota daugumai, bet nevisiem tai yra ribota. kitas ziurek kaska per daug supras ir sprogs galva ar greiciau ten sirdis sustos, tipo infarktas jaunam bei sveikam zmoguj. po visu proceduru morge, zmogus mire del neaiskiu priezasciu, bet manoma sustojo sirdis nes istiko infarktas. ogi kodel, ogi todel kad jis dar nepasiruoses, kad priimtu tokias zinias ar seip atejo laikas nustot grybaut. viskam reikia supratimo apie tai kas yra realu ir kas tampa realybe ir kas yra visiem prieinama. tam ir yra duotas laikas, nes jis ir saugo givybe bei plecia zinias.

jo kuriam nauja pasaulio tvarka. kiekvienam mieste, ar dideliam, ar mazam tai nesvarbu. miesto centre, pastatom pastata, o pastato dydis priklauso nuo miesto dydzio ar ten, bebutu svarbu, keliu aukstu jis turetu buti. taip tas pastatas butu apsaugotas, kad ir ginkluotais pareigunais, tvarka tai reikalinga. o tame pastate butu prikrauta gerybiu, maisto, visko kiek tik nori, tai nebutu vieta skirta permiegoti, tai butu neoficiali baznycia, niekas ten paskaitu neskaitytu nesamoningu, nekistu i galva savos religijos ar kito brudo, tiesiog butu vieta, pastatas su gerybem ir nepavojingais bei gerai nusiteikusiais zmonemis, o ka veiktu,  ka kalbetu nesvarbu, jie bendrautu.. tai butu is tu, pinigu, skirtu is tu, zmoniu,kurie, turi visus pasaulio pinigus. ir nereiketu religiju ir draudimu.

nu paimkim taip, kaip ir mes gyvi, kaip ir visa kitka kas yra gyva, kas auga, ar pleciasi, tai jau ir yra faktas , kad musu visata taip pat yra gyva. ji taip pat auga, bet ji ir pleciasi. bet ji taipogi ir naikina, ko nereikia, tai kas tampa siukslem.

Citata iš: Vitus  gruodžio 06, 2014, 23:47:17
Jei pasiremti šių dienų žiniomis, tai materija išsilaksto į visas puses, išsilakstymo greitis nuolat didėja, todėl praėjus dešimčiai ar daugiau milijardų metų, įpastas visatos vaizdas smarkiai pasikeis. Dangus taps juodas ir tuščias, tik kai kur dar žibės kelios žvaigždės. Saulė bus senai užgęsusi, mūsų civilizacijos neliks nė mažiausio pėdsako.

Bet jei tuo metu kurioje nors žvaigždių sistemoje bus palankios sąlygos gyvybei susikurti ir nauja civilizacija pasieks mūsų lygį, ji negalės sužinoti net to fakto, kad buvo "Big Bang". Gal būt jie sukurs mašinas, išvystys fiziką chemiją ir net sukurs realityvumo teoriją, bet jų suvokimas apie pasaulio pradžią bus visiškai kitoks. Jie negalės atkurti įvykių sekos iki didžiojo sprogimo, nes visi sprogimo pėdsakai bus išnykę, įskaitant ir reliktinį spinduliavimą...

Liūdnas galas. Visai tikėtina, kad ateities civilizacijos atsirems tik į tą statiškąją visatą, kurioje mes ir patys dar visai neseniai „gyvenom" (truputi mažiau nei prieš 100 metų). Gyvens su vienintele metagalaktika (mūsų galaktikai susiliejus su Andromedos galaktika ir kitomis kaimynėmis), kažkur plaukiojančioje tuščioje ir aklinoje erdvėje. Ir kaip rašo Lawrence M. Krauss (kurį tamsta savoje žinutėje drįsčiau manyti kiek citavo), kad „Net ir pats nuovokiausias stebėtojas, kokį tik galime įsivaizduoti, pasitelkęs net pačią jautriausią aparatūrą, kokią tik įmanoma sukurti, labai tolimoje ateityje vargu ar galės tikėtis sėkmės".

Nebus įmanoma fiksuoti jokio greitėjimo, medžiagos ir spinduliuotės tankis bus sumažėjęs, visatos dinamiką "diriguos" tamsioji energija, žvaigždžių šviesos raudonojo poslinkio bangos ilgis prilygs regimos visatos dydžiui (jei kartais kam būtų įdomu plačiau http://lt.wikipedia.org/wiki/Gravitacinis_raudonasis_poslinkis), per tarp žvaigždžių esančias jonizuotas dujas neprasiskverbs jokių rūšių spinduliuotės tame tarpe ir kosminė foninė spinduliuotė kuri mums labai daug bylojo apie Big Bang'ą (Vitus jau minėta reliktinė spinduliuotė http://lt.wikipedia.org/wiki/Reliktinis_spinduliavimas).

Ir žinoma čia dar tikrai ne viskas, besiplečianti visata paslėps visus mums žinomus pėdsakus ar menkiausias užuominas grindžiančias Didijį Sprogimą. Todėl ateities prognozės ir peršasi truputi liūdnokos. Truputi guodžia nebent tik tai, kad galbūt ateities civilizacijos atras kažkokius naujus stebimus parametrus, kurių mes nepastebėjom ir tos civilizacijos bus labai pažangios, turės pakankamai empirinių duomenų ir logikos, kad išsiaiškint jog kažko panašaus į Big Bang'ą būta.

Citatanejaugi galvojat, kad taip negali buti, kad paemus musu metus, tarkim kas 5 metus neivyksta sprogimai visatoje, kurie sukuria kaska naujo, kaskur, nauja givybe. per daug naivu ir net nejuokinga butu mastyti, kad ivyko tik tas vienas mazytis ar tai didelis sprogimas. aisku, kad zinoma tu sprogimu gali buti daug, visokiausiu skirtingu galingumu ir dydziu, traska bei braska ir auga, bei kuria ta musu visata.

Iš tiesų. Bet lygiai taip pat naivu manyti, jog tie sprogimai būtinai vyksta. O kas, jeigu nevyksta? Ar kas nors nuo to pasikeistų? Ar yra didelis skirtumas tarp to, kad štai egzistencijoje tėra vienintelė gyvybės forma, įprasminanti šią egzistenciją, ar jos visai nėra? Koordinatiniu požiūriu, taškas A ir bus tašku A, nepriklausomai nuo to, kas egzistuoja. Kita vertus, jo įprasminimas gali būti labai įvairus, esant kokiai nors gyvybei. Tačiau bet kuriuo atveju mes nežinome ir negalime teigti, ar yra tų sprogimų daugybė, ar ne.

Citatane nu jeigu uzsiminus, kad ten materija neegzistavo visa laika, tai cia, jau ir butu galima iveiti i fantastu, savu biciuku bureli arba sugryzti i tuos musu senu senu proteviu laikus, nekalbu apie tuos kurie turejo kuna, o pries kai buvo kaskoks tai pusiau gyvas, pusiau matomas dvasinis individas jeigu butu galima taip pavadinti, tai tada ir nereikejo to, maisto ir kitu dalykeliu, nes tai tiesiog nebuvo aktualu tada, nes visa tai vystesi kitokiam lygmeny. nu va ir atsiranda tie visokie tikejimai apie dievus. o kas tie dievai buvo, kas buvo tos butybes kurios buvo tik dvasines, dar senesni musu proteviai, poto pusiau materialines, poto tapo kunu, kaip vystesi, kaip keitesi, kuo pavirto. kas gi tie dievai, kas gi tie, kurie tiki dievais. mes esame tie patys dievai, tie patys kurejai, tik nevisu supratimu ribose, tam ir yra tai ribota daugumai, bet nevisiem tai yra ribota. kitas ziurek kaska per daug supras ir sprogs galva ar greiciau ten sirdis sustos, tipo infarktas jaunam bei sveikam zmoguj. po visu proceduru morge, zmogus mire del neaiskiu priezasciu, bet manoma sustojo sirdis nes istiko infarktas. ogi kodel, ogi todel kad jis dar nepasiruoses, kad priimtu tokias zinias ar seip atejo laikas nustot grybaut. viskam reikia supratimo apie tai kas yra realu ir kas tampa realybe ir kas yra visiem prieinama. tam ir yra duotas laikas, nes jis ir saugo givybe bei plecia zinias.

Matyt, tokio mąstymo modelio man nesuprasti, nes jis yra labai nenuoseklus. Visų pirma, kas tie dievai? Kokias savybes ir kokius parametrus jie turi? Tiesiog kyla šitiek daug klausimų kad nelabai suprasi, ką tuo nori pasakyti. Tiesiog bandai pridėti tariamą metarealybę, jog kažkas turi tam tikras savybes, kurios nepažinios mums vien todėl, kad tai egzistuoja tik toje metarealybėje, kuri mūsiškai nepažini. Na tai labai keistai skamba, kadangi tu apie ją JAU kalbi, kas rodo, kad bent minimalus ryšys egzistuoja, dėl ko išeitų, jog tavo sudaroma metarealybė turėtų būti pažini.

Citatajo kuriam nauja pasaulio tvarka. kiekvienam mieste, ar dideliam, ar mazam tai nesvarbu. miesto centre, pastatom pastata, o pastato dydis priklauso nuo miesto dydzio ar ten, bebutu svarbu, keliu aukstu jis turetu buti. taip tas pastatas butu apsaugotas, kad ir ginkluotais pareigunais, tvarka tai reikalinga. o tame pastate butu prikrauta gerybiu, maisto, visko kiek tik nori, tai nebutu vieta skirta permiegoti, tai butu neoficiali baznycia, niekas ten paskaitu neskaitytu nesamoningu, nekistu i galva savos religijos ar kito brudo, tiesiog butu vieta, pastatas su gerybem ir nepavojingais bei gerai nusiteikusiais zmonemis, o ka veiktu,  ka kalbetu nesvarbu, jie bendrautu.. tai butu is tu, pinigu, skirtu is tu, zmoniu,kurie, turi visus pasaulio pinigus. ir nereiketu religiju ir draudimu.

Drįstu teigti, kad taviškė "nauja pasaulio tvarka" subyrėtų per kelis artimiausius mėnesius ar net dienas. Kodėl? Todėl, kad neišsprendi resursų paskirstymo problematikos ir visiškai ignoruoji žmogiškąją prigimtį.

Citatanu paimkim taip, kaip ir mes gyvi, kaip ir visa kitka kas yra gyva, kas auga, ar pleciasi, tai jau ir yra faktas , kad musu visata taip pat yra gyva. ji taip pat auga, bet ji ir pleciasi. bet ji taipogi ir naikina, ko nereikia, tai kas tampa siukslem.

Na čia labai įdomu. O tai kuo skiriasi gyva būtybė nuo negyvos? Na gal kvailai paklausiu, bet numanau, kad tu, mąstydamas apie tokius aspektus, turėtum apie tai pagalvoti. Ogi kuo skiriasi kad ir akmuo (negyvojo pasaulio artefaktas) nuo žmogaus (gyvojo pasaulio artefato)? Čia labai sukonkretinau ir netgi galbūt suklaudinau tavo tolimesnį samprotavimą, bet, jeigu tu turi tikrai tikslų skirtumo apibrėžimą, šitai tavęs nesuklaidins, kas reikš, jog turi labai solidų požiūrį, atskiriantį gyvas ir negyvas būtybes. Tokiu atveju turėsiu tau nusilenkti ir padėkoti už tavo pateiktą atrastą išmintį. Kitu atveju aš tau tiesiog parodysiu tavo mąstymo spragas, į kurias, tikiuosi, rimtai atsižvelgsi. :)

CitataTruputi guodžia nebent tik tai, kad galbūt ateities civilizacijos atras kažkokius naujus stebimus parametrus, kurių mes nepastebėjom ir tos civilizacijos bus labai pažangios, turės pakankamai empirinių duomenų ir logikos, kad išsiaiškint jog kažko panašaus į Big Bang'ą būta.

Vėl gi. Mes į viską žvelgiame iš savos varpinės. O ką iš tiesų matytų ateities civilizacijos, mes taip ir neatsižvelgiame. Galbūt jos matys tiek daug, apie kiek mes net nesuvokiame? Galbūt jos supras visą realybę DAUG geriau negu mes ją suprantame dabar? Labai daug klaustukų kyla ir į nei vieną klausimą negalime užtikrintai atsakyti arba TAIP, arba NE, kas ir rodo, kad mes tiesiog spėliojame ir bandome surasti kažkokį bendrą tašką, kurio galbūt netgi ir nėra.

Citata iš: FooBar  gruodžio 07, 2014, 03:22:42
nejaugi galvojat, kad taip negali buti, kad paemus musu metus, tarkim kas 5 metus neivyksta sprogimai visatoje, kurie sukuria kaska naujo, kaskur, nauja givybe. per daug naivu ir net nejuokinga butu mastyti, kad ivyko tik tas vienas mazytis ar tai didelis sprogimas. aisku, kad zinoma tu sprogimu gali buti daug, visokiausiu skirtingu galingumu ir dydziu, traska bei braska ir auga, bei kuria ta musu visata.

Iš tiesų. Bet lygiai taip pat naivu manyti, jog tie sprogimai būtinai vyksta. O kas, jeigu nevyksta? Ar kas nors nuo to pasikeistų? Ar yra didelis skirtumas tarp to, kad štai egzistencijoje tėra vienintelė gyvybės forma, įprasminanti šią egzistenciją, ar jos visai nėra? Koordinatiniu požiūriu, taškas A ir bus tašku A, nepriklausomai nuo to, kas egzistuoja. Kita vertus, jo įprasminimas gali būti labai įvairus, esant kokiai nors gyvybei. Tačiau bet kuriuo atveju mes nežinome ir negalime teigti, ar yra tų sprogimų daugybė, ar ne.

tai tada nebuvo ir niekad nebus jokio sprogimo, nes tai- kas turejo ivykti 1 karta, ivyks ir dar 10 ir daugiau- ir tai kartosis visada. kaip ir sakiau- as, tikiu tuo, kad musu visata- ji keiciasi bei auga ir dideja, ji juda, ji vienintelė kuri yra amzina. ir, kad ten ji vis sprogineja kaip fejerverkai ar bambioskes tai yra normalu.
ne nu cia jau rimtai gali buti kvaila, jei taip, mes esame vieninteliai zemes planetoje, na kodel gi ne, bet gal zemes gelmese kur ( tuneliai visokie tarkim kaip, pavizdy) arba vandeny yra jums nezinomu, jiems neatrastu givybes formu, o ju, kaip drysciau speti yra tikrai daug. o, kad vandenyje yra tai galeciau skelbti vos ne kaip fakta, nu tarkim: ar teko pasidometi vien tai, kiek vandes yra istirta ir kiek ne, tai cia kalbant vien tik apie musu zeme, kiek tie mokslininkai- profėsoriai mat, nieko nėra rade. o tu kalbi apie visata? ne nu kaip ir sakiau, cia jau netgi durna galetu pasirodyti, kad galetume buti vieninteliai tokie- dvasiniai, bei fiziniai gyviai visoje visatoje. tai kas tie zmones, per padarai tokie baisiai mandri tada, kurie zudo vienas kita, nesismulkinant y tai. kad mes gi esam zemi, o sunys bei ruoniai yra pranasesni, cia jau nekisu delfinu ar kaciu visokiu. suo tarkim uosle, ruonis tarkim dar ten kaskuom ane. kur tu ta prasme matai, kad esam vieninteliai, kad esam technologiskai nieko nepasieke, ir maziausiai 80procentu pasaulio nesupranta zodziu reiksmes ir neskire realybes nuo apvalkalo. o tie daugiau negu 80procentu nesuvokia egzistencijos prasmes, karai ir  badas, ne. tai pinigai, cia ir dingsta 99 ir zymiai daugiau procentu supratimas.
nu gerai tai tada visi givunai, jie gyvena be prasmes. o zmones gyvena su prasme, kad siekti tu technologiniu ir tu dvasiniu tobulumu, tai juk butu, ar tėra egzistencijos prasmė, kuri vistiek skamba beprasmiskai. ir bet vistiek ne. zmonėms reikia siekti abieju ir daugiau pasigilinti i save, o ne tai, kas supa aplinkuj, ir ka, uzsiminus apie pinigus, daugumai dingsta blaivus protas. tai kur tau suprasti ir igyvendinti technologini masta. kai tie minimaliai net 1 procento neisnaudona, net puses nepasiekia

Citatane nu jeigu uzsiminus, kad ten materija neegzistavo visa laika, tai cia, jau ir butu galima iveiti i fantastu, savu biciuku bureli arba sugryzti i tuos musu senu senu proteviu laikus, nekalbu apie tuos kurie turejo kuna, o pries kai buvo kaskoks tai pusiau gyvas, pusiau matomas dvasinis individas jeigu butu galima taip pavadinti, tai tada ir nereikejo to, maisto ir kitu dalykeliu, nes tai tiesiog nebuvo aktualu tada, nes visa tai vystesi kitokiam lygmeny. nu va ir atsiranda tie visokie tikejimai apie dievus. o kas tie dievai buvo, kas buvo tos butybes kurios buvo tik dvasines, dar senesni musu proteviai, poto pusiau materialines, poto tapo kunu, kaip vystesi, kaip keitesi, kuo pavirto. kas gi tie dievai, kas gi tie, kurie tiki dievais. mes esame tie patys dievai, tie patys kurejai, tik nevisu supratimu ribose, tam ir yra tai ribota daugumai, bet nevisiem tai yra ribota. kitas ziurek kaska per daug supras ir sprogs galva ar greiciau ten sirdis sustos, tipo infarktas jaunam bei sveikam zmoguj. po visu proceduru morge, zmogus mire del neaiskiu priezasciu, bet manoma sustojo sirdis nes istiko infarktas. ogi kodel, ogi todel kad jis dar nepasiruoses, kad priimtu tokias zinias ar seip atejo laikas nustot grybaut. viskam reikia supratimo apie tai kas yra realu ir kas tampa realybe ir kas yra visiem prieinama. tam ir yra duotas laikas, nes jis ir saugo givybe bei plecia zinias.

Matyt, tokio mąstymo modelio man nesuprasti, nes jis yra labai nenuoseklus. Visų pirma, kas tie dievai? Kokias savybes ir kokius parametrus jie turi? Tiesiog kyla šitiek daug klausimų kad nelabai suprasi, ką tuo nori pasakyti. Tiesiog bandai pridėti tariamą metarealybę, jog kažkas turi tam tikras savybes, kurios nepažinios mums vien todėl, kad tai egzistuoja tik toje metarealybėje, kuri mūsiškai nepažini. Na tai labai keistai skamba, kadangi tu apie ją JAU kalbi, kas rodo, kad bent minimalus ryšys egzistuoja, dėl ko išeitų, jog tavo sudaroma metarealybė turėtų būti pažini.

nu ka as ten minejau: tai tariamas arba realus- jusu tolimas protėvis, kuris pries dahuja tu metu buvo, vien tik dvasinė butybė, gyva, ir egzistuojanti šiame pasaulyje, tai kaip ir tu egzistuojantis čia, tik be savo apvalkalo, be to kuno, tai- kas tavo viduje, tai, ko tu- negali matyti ir justi, bei suprasti ar suvokti. kurie pradėjo savo egzistensija nuo dvasinės raidos, kuriems rupėjo tik tai, kas yra auksciau, tai kas yra sventa, tai kas yra normalu, cia ir igauna sventumas, normaluma, bei paprastuma. kurie buvo ir yra kaip- gyvas vaiduoklis, egzistuojantis, suprantamas, bei matomas ir jauciamas. kad ir tam paciam- sitam, jusu pasauly, bet- kurie keitėsi ir laikuj bėgant uzsidėjo ta supista kuna. ir pamirso savo vidu ir mato tik ta- sumauta isore, ta, tipo- realia prasme kuri- yra šudas paskutinis.

Citatajo kuriam nauja pasaulio tvarka. kiekvienam mieste, ar dideliam, ar mazam tai nesvarbu. miesto centre, pastatom pastata, o pastato dydis priklauso nuo miesto dydzio ar ten, bebutu svarbu, keliu aukstu jis turetu buti. taip tas pastatas butu apsaugotas, kad ir ginkluotais pareigunais, tvarka tai reikalinga. o tame pastate butu prikrauta gerybiu, maisto, visko kiek tik nori, tai nebutu vieta skirta permiegoti, tai butu neoficiali baznycia, niekas ten paskaitu neskaitytu nesamoningu, nekistu i galva savos religijos ar kito brudo, tiesiog butu vieta, pastatas su gerybem ir nepavojingais bei gerai nusiteikusiais zmonemis, o ka veiktu,  ka kalbetu nesvarbu, jie bendrautu.. tai butu is tu, pinigu, skirtu is tu, zmoniu,kurie, turi visus pasaulio pinigus. ir nereiketu religiju ir draudimu.

Drįstu teigti, kad taviškė "nauja pasaulio tvarka" subyrėtų per kelis artimiausius mėnesius ar net dienas. Kodėl? Todėl, kad neišsprendi resursų paskirstymo problematikos ir visiškai ignoruoji žmogiškąją prigimtį.

nu ten ta sprogima susiejo su religija kaskiek tai, tai as ikisau savo pavizdy ant juoko. ne nu as visu pirma ant prikolo ir trumpai pazymejau tai, nes visu pirma as bent jau- kol kas to nesiekiu paversti realybe, nes neturiu viso pasaulio pinigu. tai tiesiog turejau omeny- toki pastata, kuris pakeistu baznycia ir kur butu visi zmones sveikintini ir ten netruktu nieko nuo maisto iki stalo teniso. nu ,kad labiau isivaizduot tada jeigu imam vilniu, ir tas akropolis, tai butu- bent jau kokius 8 kartus ( nu as neskaiciuodamas cia mazdaug dabar apimu ) didesnis pastatas, tai ten butu apsauga tokia, ar rimtesnė, negu pas tapati obama baltuosiuose rumuose. tai butu kiekvieno miesto pagrindinis pastatas kury visi gerbtu ir, kad netgi tie patys zmones gal jy ir saugotu. na visu pirma viskas butu nemokama ir agresijos niekur nebutu.

Citatanu paimkim taip, kaip ir mes gyvi, kaip ir visa kitka kas yra gyva, kas auga, ar pleciasi, tai jau ir yra faktas , kad musu visata taip pat yra gyva. ji taip pat auga, bet ji ir pleciasi. bet ji taipogi ir naikina, ko nereikia, tai kas tampa siukslem.

Na čia labai įdomu. O tai kuo skiriasi gyva būtybė nuo negyvos? Na gal kvailai paklausiu, bet numanau, kad tu, mąstydamas apie tokius aspektus, turėtum apie tai pagalvoti. Ogi kuo skiriasi kad ir akmuo (negyvojo pasaulio artefaktas) nuo žmogaus (gyvojo pasaulio artefato)? Čia labai sukonkretinau ir netgi galbūt suklaudinau tavo tolimesnį samprotavimą, bet, jeigu tu turi tikrai tikslų skirtumo apibrėžimą, šitai tavęs nesuklaidins, kas reikš, jog turi labai solidų požiūrį, atskiriantį gyvas ir negyvas būtybes. Tokiu atveju turėsiu tau nusilenkti ir padėkoti už tavo pateiktą atrastą išmintį. Kitu atveju aš tau tiesiog parodysiu tavo mąstymo spragas, į kurias, tikiuosi, rimtai atsižvelgsi. :)

ne nu ka as daugiau tau galeciau pridurt, nera net ka jau bepridurti jeigu tu zmogu laikai gyva mesa ir fsio. nu kuo skires akmuo ir medis
nu okey kas tas akmuo tada.  va zmogus ir yra medis. o akmuo tera kietas plastelinas.

[[pataisiau citavimą, nes viską rodė kaip cituojamą tekstą. paragraf 78]]

Citata iš: FooBar  gruodžio 07, 2014, 00:19:25
Na, Vitus, tavo mintys tikrai originalios ir domina, bet čia jau, drįsčiau teigti, nusivažiavai į lankas. O iš kur žinai, kad mūsų civilizacijos neliks nė mažiausio pėdsako? O galbūt kaip tik mūsų civilizacija tokį lygį pasieks, kad jai pažinu taps bet kas ir ji pranoks viską, ką mes dabar vadiname Dievu?

Kiek suprantu, toliausiai nubridau į pievas rašydamas apie mūsų civilizacijos likimą :))
Dėl to, kad saulė užges, neliks energijos šaltinio ir visos Saulės sistemos planetos atšals iki atviro kosmoso temperatūros, manau, nevertėtų ginčytis. Žvaigždių "gyvenimas" astronomams žinomas pakankamai gerai, o mūsų Saulė niekuom nesiskiria nuo kitų žvaigždžių. Todėl jos likimas (o kartu ir mūsų civilizacijos), pakankamai aiškus.

Kokiu atveju mūsų civilizacija išliktų?  Atsakymas būtų paprastas: ji turi pasiekti "žvaigždinės" civilizacijos lygį. Tai yra, kolonizuoti kitas žvaigždžių sistemas, valdyti gamtinius kataklizmus ir esant reikalui perkelti civilizaciją į naują gyvenimui tinkamą vietą. Tapti nemirtinga, kaip rašė FooBar. Bet mūsų svajones dažniausiai sustabdo fizikos dėsniai. Žinome, kad artimiausia mums žvaigždė yra už 40 trilijonų km ir skrendant į ją net šviesos greičiu, reikia daugiau kaip 4 metų ją pasiekti. Gali būti, kad žvaigždės turinčios planetas, kuriose yra sąlygos tinkamos žmonių gyvenimui yra žymiai toliau. Aš kol kas nesu girdėjęs, kad būtų žinomas būdas, kaip civilizaciją "eksportuoti" į kitų žvaigždžių sistemas nesusipykus su Enšteinu :))

Be to, mes kol kas neturime jokių duomenų, kad egzistuoja civilizacijos visų trijų tipų. Net nežinome ar yra civilizacijų mūsų lygio, ar apskritai egzistuoja gyvybė kitose planetose. Užtat žinome, kiek pavojų tyko kelyje į pirmo tipo civilizaciją. Todėl man atrodo, kad civilizacijos žlugimo tikimybė arti 100 procentų...

Tuo pačiu negalima atmesti ir tokios prielaidos, kad mūsų tikrovės samprata yra klaidinga. Kad pasaulis suregztas visiškai kitaip ir nauji moksliniai atradimai apvers viską aukšty kojomis. Gali būti, kad jau mūsų anūkai atlaidžiai šypsosis skaitydami apie šių dienų mokslo pasiekimus ir mūsų sapaliojimus apie Big Bang'ą :))
Gal būti...

Citatavienu metu Tarybų sąjungoje buvo uždrausta Big Bang teorija, kaip per daug religinė.

CitataCreatio ex nihilo reiškia, kad tai iš ko atsirado visata yra mums nepažinu.

Nieko nuostabaus, kad sovietai atmetė BB, nes akivaizdu, kad ši teorija „paranki" religijai. O kreacionistams  BB yra tarsi Dievo dovana - kaip iš dangaus nukritęs  vos ne „kozirinis tūzas", nes BB teorija tesiremia vienetiniais faktais, kuriuos galima sąlyginai pavadinti tik „netiesioginiais įkalčiais". Deja, „tiesioginių įkalčių" -  bent kol kas - nėra, o ir pati teorija nesuvokiama (?) žemiška, juslinės prigimties sąmone. Ar kas bent gali įsivaizduoti beviltiška  šiam reikalui - iš  5-kiajuslinio audinio „nuausta" -  vaizduote, kas per daiktas yra singuliarumas? Mano vaizduotė to neneša...

Ką bepaisyčiau apie nuosavą vaizduotę, tokia situacija moksle galima sakyti yra „kasdienė", ir pavyzdžių mokslo istorijoje begalė.  Ta prasme  ir BB teorijos perspektyva apskritai optimistiška a la savo laiku Galilėjaus tiesos. Optimistiška  tiek, kiek apskritai gali būti "optimistiška" bet kurios mokslo teorijos perspektyva.

Bet kas buvo "prieš"? Kokia BB priežastis?  Evoliucijos į sąmonę įkaltas  juslinės tikrovės  priežastingumas nesiliauja  reikalauti universalaus ("absoliutaus") statuso, nors pats jau seniai  palaidotas kvantinėse  kapinėse.  Tikimybė, kad priežastingumas "funkcionuoja" BB "apylinkėse" yra nykštukinė, todėl daugiausia, ką šiandien galima pasakyti, tėra "hipotezės" iš mokslinės fantastikos srities. Ar tai gerai, ar blogai - negaliu pasakyti. Ką gali žinoti - gal impulsas pajudėti iš mirties taško pasislėpęs kaip tik mokslinėje fantastikoje? ;)
Manyčiau, kad savo svarų žodį turėtų tarti ir kvantai ("giminingiausias (?) BB reliktas"), ir kosmologija - nors judviejų pagrindu bus įmanoma kažką tik "sumodeliuoti". Kad būtų įmanoma kažką panašaus imituoti - nuo tokių prognozių susilaikysiu... :(

O filosofo-radikalo A Šliogerio ir jo Niekio filosofinės sistemos rėmuose ir BB, ir apskritai viskas, kas yra tik kalboje, yra Niekis - jam tikroji patirtis yra tik intensyvus bekalbio daikto matymas. Taigi ir BB, ir "dievas", ir "angelas", ir "atomas", ir "laisvė", ir "visatata", ir "dvasia", ir "materija" ir pan. sąvokos tėra Niekio vardai, p. A žodžiais - "paranojiškas kliedesys", kaip siena, "sauganti" nuo transcendentinio Niekio/Beprasmybės  siaubo. 

Tikrą filosofą, t.y., save save ir Antikos šulus, į kuriuos pats lygiuojasi, A Šliogeris apibūdina taip -  "filosofas yra pats banaliausias mirtingasis, labiausiai į sveiką protą įėjęs mirtingasis. Drįsčiau pasakyti, netgi pats primityviausias mirtingasis". ;)

Ką iš tokio išpeši apie BB - jodinėja visur patenkintas, pasibalnojęs "savąjį" Niekį, o į BB nusispjaut.  8)

Reziume optimistiškai pesimistiška - judesys pažinimo link bus, bet pats tada jau dėvėsiu medinį makintošą... :)

CitataAr kas bent gali įsivaizduoti beviltiška  šiam reikalui - iš  5-kiajuslinio audinio „nuausta" -  vaizduote, kas per daiktas yra singuliarumas? Mano vaizduotė to neneša... 

Singuliarumas- visatos laikas, visatos kaita, visatos augimas- plėtimąsis.
Tai yra apėmus- visą visatą, kosmosą, kitas planetas, saulę- mūsu žemę.
Mūsų dvasinę, bei technologinę evoliuciją. Ateivių dvasinį, bei protinę ir technologinę evoliuciją. Galaktikų augimą. Visatos plėtimąsi.

Begalės teorijų ir pamąstymų šia tema, bet galiu garantuoti, kad dar nėra žmogaus, kuris žinotų tiksliai kas buvo iki to momento. Didysis sprogimas yra taškas, kuris mums leidžia žinoti Visatos amžių. Yra ir teorijų, kad visata prieš sprogimą taip pat egzistavo tik ji tada nuolatos spaudėsi, siaurėjo, kol galiausiai buvo pasiektas taškas Didžiajam sprogimui. Aišku yra variantas gan įdomus ir su paralelinės visatos egzistavimu, kaip mūsų sprogime egzistuoja atvirkštinė panaši visata ar bent jau egzistavo.

Nesigilinsiu toliau į pačio Big Bango teorijas. Bet apie patį Big Bangą dažnai daroma išvada, kad negali viskas atsirasti iš nieko ir tai žmogaus logikai greičiausiai būtų priimtiniausias sprendimas. Tačiau tik pradedant tirti įvairius elementus, pačia Visatą mes su kiekvienais metais pamatome klasikinio suvokimo trūkumus, nes tiriant elementus ir pnš mokslininkai jau ne vienu rimtu tyrimu yra pastebėję neatitikimus, atrodo lyg ir turėtų būti taip, pagal kažkokį scenarijų, bet vis iškyla chaosiniai veiksniai, kurie sutriuškina loginį mąstymą.

CitataBet apie patį Big Bangą dažnai daroma išvada, kad negali viskas atsirasti iš nieko ir tai žmogaus logikai greičiausiai būtų priimtiniausias sprendimas. Tačiau tik pradedant tirti įvairius elementus, pačia Visatą mes su kiekvienais metais pamatome klasikinio suvokimo trūkumus, nes tiriant elementus ir pnš mokslininkai jau ne vienu rimtu tyrimu yra pastebėję neatitikimus, atrodo lyg ir turėtų būti taip, pagal kažkokį scenarijų, bet vis iškyla chaosiniai veiksniai, kurie sutriuškina loginį mąstymą.

Teisingi pastebėjimai - problema greičiausiai glūdi homo sapiens galimybėje suvokti pasaulį, kuris peržengia juslinės tikrovės ribas. Evoliucinį pasaulį žmogaus sąmonė „suvokia", nes jame veikia juslinė patirtis ir tuo pagrindu susiformavę mąstymo instrumentai - priežastingumas ir logika kaip juslinio pasaulio refleksijos. Padarytas išvadas gali patikrinti kiekvienas.

Judant tolyn(„didyn" ar „mažyn") nuo evoliucinės tikrovės, tiesiogės tiriamo objekto patirties galimybė palaipsniui išnyksta, išvados pateikiamos remiantis netiesiogiais stebiniais, vadovaujantis logika ir tuo pačiu priežastingumu bei išliekančia, bet vis mažėjančia galimybe tai patikrinti - bent netiesiogiai.

Galiausiai "prisikasama" ar "pakylama" prie tokių lygių, kur, nors ir netiesiogiai, bet jusliškai dar fiksuojami tam tikri fenomenai, bet vis dažniau susiduriama su priežastingumo problema, kol jis - „dingus" laikui ir erdvei - apskritai praranda prasmę.

O kur nėra nei laiko, nei erdvės? - pvz., "prieš" BB nėra. Bejėgė tampa ir logika bei ją geriausiai „įkūnijančios" absoliučiai tautologinės matematinės formulės, kurios bent jau elementarių dalelių fizikoje, kur laikas ir erdvė yra mažiausiai „neįprasti", operuoja pakankamai sėkmingai.

O ką galima pasakyti apie singuliarumą? Galima pasakyti, kad neturinčiame matmenų kompaktiniame „taškelyje" suspausta visa žinoma „materija". Tai man tepasako, kad aš esu mažiausiai asilas. :)

CitataCreatio ex nihilo reiškia, kad tai iš ko atsirado visata yra mums nepažinu.

 

Kaip rasti priežastį st - priežastį „tam-nežinau-kam"?

Kai bus bent kiek „pažintas-suvoktas" (kosmologijos ūkuose ir kvantinėje "nerealybeje") singuliarus taškas, tik tada atsiras judesio „pirmyn-atgal" galimybė - tokia optimistinė prognozė. :)

Matau šiandien ir pliusą šiame reikale - st nesuvokimas netiesiogiai parodo evoliucinę sąmonės kilmę. ;)   

Creatio ex nihilo yra kažkoks nesusipratimas atklydęs iš praeities. Kažkas sugalvojo, kad jei yra kažkas nematomo ir nepaaiškinamo, reiškia tai yra Niekas. Atrodytų šiais laikai toks požiūris turėtų būti pamiršta atgyvena. Anaiptol. Britų mokslininkas Hawkingas visiškai rimtai teigė, kad visata gali atsirasti ir atsiras iš nieko, nes egzistuoja tokia gravitacija. Paskaičius tokius teiginius nenorom prisimeni vieno modernaus filosofo mintį, kad labiau už filosofus rašančius apie mokslą gali nusišnekėti tik mokslininkai rašantys filosofinėmis temomis :)

Aš labiau norėčiau sužinot kas buvo Big Bango momentu. Bet tam, kad tai išsiaiškintumėme ir atskleistumėme dar gilesnes pasaulio paslaptis reikia kažkokio revoliucinio žmonijos proveržio. Esu tikras, kad ties jo slenksčiu ir esame. Ir tame proveržyje manau pagrindinis vaidmuo teks ne mokslui su jo teleskopais ir matematiniu formalizmu, o mums patiems. Nes kaip keistai beatrodytų, toliausia ir mažiausiai ištirta visata mums esame mes patys. :)

Tiriant visatos pradžią susiduriame su problemomis, nes mes įpratę matuoti laiką, vertintį jį objektyviai. Mums net sunku įsivaizduoti neegzistavimą nieko prieš egzistavimą kažko, nes lyg ir tuščia erdvė tam tikru laiku sudaro momentą. Laikas taip skaičiuojamas pagal objektų pasikeitimą, fiksavimą. Jei egzistuoja Dievas, visagalis toks, kokį pateikia religijos, tai jam turbūt laikas negaliotų, nes jis visada išlieka toks pat, jo būsena neturi pasikeitimų.

Bet čia reikėtų dėti tašką, kad visatos negalime vadinti Dievu. Visata keičiasi ir mes galime ją fiksuoti, pamatuoti kai kuriuos parametrus, vadinasi visata keičia savo formą, kiekvieną sekundę kai vis atsiranda nauja žvaigždė, ar juda planetos, jos pavaldžios laikui, nes sensta, keičiasi pozicija, forma. Jei yra Dievas - visagalis, tai jis neturi būti apribotas laikui, nes iš esmės susiduriame su problema, kad laikas negali jo pakeisti ( nei dalelių, nei kitame lygmenyje) visagalis tiesiog turi turėti viską jau savyje, jam nebėra tobulėjimo, nebėra nuopolių, tai gal netgi vadinčiau jo amžinybe.

Citatakad tai išsiaiškintumėme ir atskleistumėme dar gilesnes pasaulio paslaptis reikia kažkokio revoliucinio žmonijos proveržio. Esu tikras, kad ties jo slenksčiu ir esame. Ir tame proveržyje manau pagrindinis vaidmuo teks ne mokslui su jo teleskopais ir matematiniu formalizmu, o mums patiems. Nes kaip keistai beatrodytų, toliausia ir mažiausiai ištirta visata mums esame mes patys. :)

Kad "išsiaiškinti", kas yra creatio ex nihilo, be abejonės būtinas  "revoliucinio žmonijos  proveržio" - su tuo retas nesutiktų.  Tik kad šis proveržis čia pat nebūčiau toks tikras. 

Gaila, kad dingęs xsistemax'as - jis irgi teigė, kad esame "ant slenksčio" ir  netgi turėjęs  savo proveržio teoriją, tik nelabai buvo linkęs ja dalintis. Kiek pamenu, pas jį viskas stovėjo "ant matematikos" - magiškos Dirako f-jos. Va čia ir galėtumėte "suremti ietis" -  dėl matematinio formalizmo (dėl teleskopų jo pozicijos nepamenu). Būtų įdomu... :)

Kad patys esame "toliausia ir mažiausiai ištirta visata" ir kad proveržis glūdi ne kažkur neaišku kur, o mumyse (mūsų smegeninėje) irgi nieko keisto. Bent jau iš pozityvizmo taško žiūrint. Bet vėlgi būčiau atsargesnis su optimistinėmis slenksčio prognozėmis - nežinia, kada ir kas ten  "apsireikš"... 

Istorija rodo, kad daugkart  manyta, kad va, va atsiveria vartai, o pasirodo ne - daug triukšmo, o tik per nago juodymą teprasivėrė. Su tais prognostiniais "proveržiais" taip jau yra :).

Citata iš: idenmeyou  gruodžio 28, 2014, 10:25:58
Tiriant visatos pradžią susiduriame su problemomis, nes mes įpratę matuoti laiką, vertintį jį objektyviai. Mums net sunku įsivaizduoti neegzistavimą nieko prieš egzistavimą kažko, nes lyg ir tuščia erdvė tam tikru laiku sudaro momentą. Laikas taip skaičiuojamas pagal objektų pasikeitimą, fiksavimą. Jei egzistuoja Dievas, visagalis toks, kokį pateikia religijos, tai jam turbūt laikas negaliotų, nes jis visada išlieka toks pat, jo būsena neturi pasikeitimų.

Mano galva gerai tu čia viską sudėliojai. Tik norėčiau pridurti, kad turime ne tik laiko, bet ir padėties erdvėje bei greičio problemas, nes visi jie yra reliatyvūs. O dar tiksliau būtų sakyti, kad susiduriame su proto problema, kuris į erdvėlaikį žiūrį per matavimo prizmę, nes proto prigimtis yra fragmentuoti. Savaime suprantama, kad be fragmentavimo nebūtų ką matuoti dėl aukščiau išvardintų reiškinių reliatyvumo.
Nesutinku tik su paskutiniu sakiniu, nes jis gali būti ir statiškas ir dinamiškas vienu metu, todėl galima sakyti, kad jis nesikeisdamas gali keistis arba būdamas nepavaldus laikui būti laike. Žiūrint iš materialistinės pasaulio sampratos taško tai absurdas, bet jei laikysime realybę daugiapakope tada viskas neblogai dėliojasi.

Citata iš: idenmeyou  gruodžio 28, 2014, 10:25:58
Bet čia reikėtų dėti tašką, kad visatos negalime vadinti Dievu. Visata keičiasi ir mes galime ją fiksuoti, pamatuoti kai kuriuos parametrus, vadinasi visata keičia savo formą, kiekvieną sekundę kai vis atsiranda nauja žvaigždė, ar juda planetos, jos pavaldžios laikui, nes sensta, keičiasi pozicija, forma. Jei yra Dievas - visagalis, tai jis neturi būti apribotas laikui, nes iš esmės susiduriame su problema, kad laikas negali jo pakeisti ( nei dalelių, nei kitame lygmenyje) visagalis tiesiog turi turėti viską jau savyje, jam nebėra tobulėjimo, nebėra nuopolių, tai gal netgi vadinčiau jo amžinybe.

Kodėl manai, kad negalime jos vadinti Dievu? Ar nemanai, kad tai prieštarautų jo visagalybei?
Apskritai man berašant ir mąstant labai įdomu pasidarė kaip tavo pasaulėžiūroje kuri remiasi prielaida, kad viskas yra materija įsikomponuoja Dievas, kurį kaip aš suprantu laikai transcendentiniu, atskirtu arba esančiu virš materijos? Paaiškink, prašau kaip tu tai hipotetiškai įsivaizduoji?

Citata iš: gidas  gruodžio 30, 2014, 19:34:08
Kad "išsiaiškinti", kas yra creatio ex nihilo, be abejonės būtinas  "revoliucinio žmonijos  proveržio" - su tuo retas nesutiktų.  Tik kad šis proveržis čia pat nebūčiau toks tikras.

Nėra čia ką aiškintis, todėl ir proveržis nereikalingas, nes creatio ex nihilo yra absurdas. Jei nepastebėjai aš kalbėjau apie patį Plėtimąsi.
O "čia pat" yra subjektyvu, kiekvienam skirtingai. Man tai yra keli šimtai metų. Beje, jis jau prasidėjęs, tik dar silpnai matomas plika akim. Jau minėjau, kad pagrindinį vaidmenį skyriau ne mokslui todėl nebūtų dėl ko remti iečių. Kai susikaups kritinė masė žmonių, suvokiančių, kad žvilgsnius nuo žvaigždžių reikia kreipt savo vidun, viskas vyks gal net greičiau nei galime numanyti.

Citata iš: Kopernikas  sausio 06, 2015, 22:41:56
Nesutinku tik su paskutiniu sakiniu, nes jis gali būti ir statiškas ir dinamiškas vienu metu, todėl galima sakyti, kad jis nesikeisdamas gali keistis arba būdamas nepavaldus laikui būti laike. Žiūrint iš materialistinės pasaulio sampratos taško tai absurdas, bet jei laikysime realybę daugiapakope tada viskas neblogai dėliojasi.

Žinoma čia gaunasi superpozicija, kai kažkas gali ir egzistuoti ir neegzistuoti ir būti miręs ir gyvas tuo pačiu metu. Kaip tu ir sakei materialistinės pasaulio sampratos arba klasikinės fizikos atveju visi tokie pamąstymai nuvestų tiesiog prie logikos neatitikimo. Jei yra visagalybė, kuri gali būti superpozicijoje, tai manau tada to net negalėtumėme vadinti superpozicija. Nes tiriant daleles mes galime atrasti netikėtumu kaip dalelės buvimas vienur ar kitur, bet tada gaunasi visvien laiko momentas kuomet stebėtojas daro fiksavimą. 

Citata iš: Kopernikas  sausio 06, 2015, 22:41:56
Kodėl manai, kad negalime jos vadinti Dievu? Ar nemanai, kad tai prieštarautų jo visagalybei?
Apskritai man berašant ir mąstant labai įdomu pasidarė kaip tavo pasaulėžiūroje kuri remiasi prielaida, kad viskas yra materija įsikomponuoja Dievas, kurį kaip aš suprantu laikai transcendentiniu, atskirtu arba esančiu virš materijos? Paaiškink, prašau kaip tu tai hipotetiškai įsivaizduoji?

Visata galbūt amžina, bet jei ji vis dėlto turi pabaigą, tai greičiausiai plėsis tol kol taps tuščia arba grįš į susitraukimą, žodžiu scenarijų daug. Nenoriu sakyti, kad visata negali būti Dievas, juk būtent esame joje ir visos įmanomos jėgos fiksuojamos tik joje, bet visata nėra tolygi, nuolatos kažkas keičiasi atsitiktine tvarka. Žiūrint susidaro jausmas, kad visata "gyvena" ji sensta, keičiasi, evoliucionuoja, plečiasi, bet nuolatos vyksta judėjimas, tad ji yra pavaldi laikui. Jei visata nori išlikti, joje po daug metų kažkas turės pasikeisti, susiklostyti geros sąlygos, kitaip sakant ji kovoja, o tai prieštarauja visagalybei, nes visagalybė negali susidurti su kažkokiomis probelemomis ar keistis. Kaip visagalis gali pasikeisti į visagalį, jis tiesiog jau toks yra ir bet kokia kita forma parodo
iš nevisagalio pereinama - į visagalį arba iš visagalio pereinama į nevisagalį.

Jei egzistuoja visagalybė jai negali būti įmanomas, bet koks pasikeitimas, nes jei yra ką keisti vadinasi toje visagalybėje yra skylių, trųkūmų.

Prieš didįjį sprogimą buvo... Nieko. O aiškinant aiškiau, tiesiog gyvename ciklinėje egzistencijoje, kurioje veikia gravitacija ir ekspansija. Būtentjų inversija ir nulemia, ar buvo didysis sprogimas, ar tiesiog didysis traukimasis. Šiuo atveju esamo ekspansijos ciklo amžinybės būsenoje. Suprantu, sunku suvokti amžinybę, tačiau galbūt padės supratimas, kad laikas iš esmės tėra tik dar vienas kvantinis pasireiškimas gamtoje. Tačiau būtent šis pasireiškimas ir leidžia vykti spartai. Tai yra, kažkoks kvantas gamtoje padaro makropasauliui labai reikšmingą įtaką. Dėl to mes ir sunkiai suprantame kvantų mechanikos principus. :)

Tada kyla natūralus klausimas, kaip iš nieko kažkas gali atsirasti?
Cikliškumas neatsako į Visatos atsiradimo klausimą. Kas ir kaip kada atsirado. Pradžia lyg ir savaime suprantama, kad turėjo būti. Jei materija amžina, tai iš kur ji atsirado?

Citata iš: paragraf 78  sausio 16, 2015, 07:24:52
Tada kyla natūralus klausimas, kaip iš nieko kažkas gali atsirasti?
Cikliškumas neatsako į Visatos atsiradimo klausimą. Kas ir kaip kada atsirado. Pradžia lyg ir savaime suprantama, kad turėjo būti. Jei materija amžina, tai iš kur ji atsirado?

(Viskas kurinio pojuciu atzvilgiu, Esmes atzvilgiu niekas neaisku - nepazinu)
Is Esmes, pirminio saltinio iseina mintis sukurti kurini ir ji pripildyti, padaryt toki pat kaip Kurejas.
Mintis pripildyti kurini tai is Esmes iseinantis noras duot(visas malonumas), deka kurio gimsta noras gaut(ta malonuma). Tas noras duot automatiskai sukuria nora gaut. Del to tai ir vadinama kazkas is nieko. Noras duot(spaudas) sukuria nora gaut(ispauda). Malonume nebuvo gaunanciojo del to tai visiskai nauja busena.

Kas buvo sukurta? Tai butent tas NORAS(kazkas is nieko) - tai ir yra materija.

Citata iš: Bla  sausio 16, 2015, 00:14:16
Prieš didįjį sprogimą buvo... Nieko. O aiškinant aiškiau, tiesiog gyvename ciklinėje egzistencijoje, kurioje veikia gravitacija ir ekspansija.

Nesutikčiau, kad nebuvo nieko, dauguma mokslininkų teorijų daro prielaidą, kad Didysis Sprogimas, tik tam tikras visatos pasikeitimas, kai, kad iš to pačio susitraukimo pereinant į sprogimą ir vėliau plėtimąsi, bet tai tik prielaidos. Mes absoliučiai negalime nieko žinoti apie didįjį sprogimą, kad jis buvo tai byloja daugelis įrodymų, bet mes negalime fiksuoti jokių spindulių prieš sprogimą, nes tiesiog nėra ką fiksuoti.

Be to visos fundamentalios jėgos susikūrė tik po Didžiojo sprogimo, tad jei vieną dieną atsitiks kažkas visatai baisaus ir ji galiausiai vėl išsprogs nėra užtikrintos tikimybės, kad bus tokios pat jėgos kaip gravitacija, elektromagnetizmas, silpnoji ir stiprioji sąveikos.

Tad galėjo visata egzistuoti ir prieš Didįjį sprogimą, su kitomis savybėmis ir jėgomis, bet apie tai po kol net neįmanoma daryti tyrimų, nes kaip ir minėjau tiesiog nėra ką tirti prieš BB.

Artėdami prie didžiojo sprogimo pradžios vis labiau ir labiau, mes galime tiksliai nebent apskaičiuoti laiką, kada tai prasidėjo, o kas prieš tai buvo, t.y. koks pasikeitimas, kokia inversija, nelabai ir galime. Kodėl? Todėl, kad tiesiogine to žodžio prasme didysis sprogimas įvyko iš labai labai tankaus (galbūt netgi be galo tankaus) kosminio taško, kurio poveikis ir padengia viską, kas galėjo būti prieš tai. Kas įdomu, tai tas taškas iš esmės yra nulinės dimensijos darinys, dėl kurio susiformavo mums visos kitos matomos dimensijos. Na tai ne visai tikslu, nes dimensijos visada buvo ir bus. Na bet su dimensijomis yra kitas įdomus aspektas. Tai nebūtinai nulinė, pirma, antra, trečia. Gali būti ir pusantros dimensijos, pi dimensija. Va tada tai prasideda didžiausi įdomumai. ;)

Tačiau ką turime suprasti, tai, kad laikas, kitimas nėra kažkas, kas būtinai turi kažkokią pradžią. Pavyzdžiui, visai realu, jog to laiko po kito sprogimo netgi nebus, ir gyvybės formos, atsiradusios toje sistemoje, net nesuvoks, kas gali būti laikas. Juk, viso labo, bet kas, kas egzistuoja, tėra tam tikras kvantuotas (nors ir nykstamai mažas) bet ko pasireiškimas. Ir šito niekas negali išsiaiškinti visiškai tiksliai, nes paprasčiausiai yra gerokai stambesnio granuliarumo sistema. Bet, žinoma, mes esame žmonės ir linkę manyti, jog kažkas turi prasidėti, kažkas turi atsirasti. Bet taip yra tik todėl, kad esame jau esamos sistemos dalis, prie jos prisitaikėme ir ja naudojamės tirti visokiems reiškiniams. Tačiau, jeigu norime į viską žvelgti platesniu žvilgsniu, negalime prisirišti prie matmenų, kurie atsirado ar buvo sukurti. Juo labiau, tiek kreacionistiniu, tiek bet kuriuo kitu požiūriu, giliau į viską pažiūrėjus, laiko kaip fundamentalais mato būti neturi. Pavyzdžiui, o kodėl mes negalime egzistuoti be galo ilgai trunkančioje sistemoje? Nes tai niekada nesibaigtų? Taip, bet kurios gyvybės formos atžvilgiu tai būtų amžina, tačiau galiausiai kažkokios kitos sistemos atžvilgiu tai labai gražiai užsibaigia. Ir, atrodo, tai yra loginė spraga, kad tai trunka amžinai, bet taip nėra, nes kažkas trunka išties amžinai (ir dar verta paminėti, kad logika labai ribotas suvokimo būdas, bet apie tai pakalbėsiu kitose temose ar netgi atskirą temą užvesiu). Žinau, tą sunku suvokti, man pačiam tai visiškai laužo galvą, bet tiesiog pastebėjau baigtinumo problemą. Jeigu viskas būtų tik baigtina, tuomet būtų baigtiniai kiekiai dalelių, energijos. Ir tada tiesiog keli klausimą - o kas už to? Niekas? Gerai, o kas tas niekas? Taip vėl prapleti horizontą ir pradedi matyti, kad tas niekas gal ir yra niekas iš dabartinės pozicijos, tačiau iš globalios sistemos dalių sąveikos, tas niekas yra ne ką mažiau nei tai ką matai ar sugebi apčiuopti dabar.

Dar įdomų mąstymo eksperimentą prisiminiau. Iš esmės antikos laikais romėnai jį sugalvojo. Kas yra už sistemos ribų? Šauk strėlę ir atsimuši į sieną. Tada kelk klausimą, kas yra už sienos. Lipk ant sienos vršūnės ir šauk kitą strėlę. Po to susidursi su kita siena ir analogiškai to paties klausk ir vykdyk veiksmus, kuriuos vykdei prieš tai. Taip suvoksi, kad egzistencija, kurioje esame, iš esmės yra begalinė ir turi begalinę aibę būdų pasireikšti. Tačiau kitas klausimas. O kas, jeigu tos sienos aukštis yra be galo didelis? Tada ant viršūnės neatsidursi. O gal atsidursi? Įdomu įdomu. :)

Citata iš: Bla  sausio 16, 2015, 19:55:07
Dar įdomų mąstymo eksperimentą prisiminiau. Iš esmės antikos laikais romėnai jį sugalvojo. Kas yra už sistemos ribų? Šauk strėlę ir atsimuši į sieną. Tada kelk klausimą, kas yra už sienos. Lipk ant sienos vršūnės ir šauk kitą strėlę. Po to susidursi su kita siena ir analogiškai to paties klausk ir vykdyk veiksmus, kuriuos vykdei prieš tai. Taip suvoksi, kad egzistencija, kurioje esame, iš esmės yra begalinė ir turi begalinę aibę būdų pasireikšti. Tačiau kitas klausimas. O kas, jeigu tos sienos aukštis yra be galo didelis? Tada ant viršūnės neatsidursi. O gal atsidursi? Įdomu įdomu. :

Šis pamąstymas tikrai labai įdomus ir nelabai galime suvokti. Kaip tik prisiminiau kai buvo toks laikas, kada žmonės tikėjo, kad pasaulio krašte yra pabaiga, jog žemė nėra apvali. Galiausiai žmonės sužinojo, kad žemė apvali, kad už žemės yra ir kitų dangaus objektų, tuo momentu stipriai prasiplėtė suvokimas, galbūt kada pavyks pažvelgti ir už visatos ribų jei tik tokios yra.

Nuosekliai taikant BB teorijai mokslinį metodą iškyla esminis  klausimas - ar įmanoma tai patvirtinti/paneigti praktikoje, empiriškai? Kitais žodžiais - imituoti "mikro" - BB kokiame nors hadronų kolaideryje ar kaip jis ten vadinasi. Nežinau kaip modeliuojamas pats  BB fizikine-matematine prasme (sakyčiau - sumodeliuok pradžiai patį singuliarumą), bet leisiu sau spėti, kad ties formaliu modeliavimu ir sustojama. Kodėl? Manyčiau, kad priežastis ta, kad šis reikalas  nesuvokiamas evoliucinės prigimties sąmonei, nes "ten" nė kvapo nėra tokio suprantamo ir mielo  fizikinio determinizmo. "Imitacija" tegali būti grindžiama grynai formaliai, o rezultatas -  "kaip Dievas duos". Tai atrodo iš ties chrienovaj, bet - iš kitos pusės - kaip ir ne  kliūtis, nes analogiškoje situacijoje esanti kvantinė fizika jaučiasi pakankamai komfortabiliai jau > 100m. Rupūže - "auksinis raktelis" glūdi kaip tik tenai (teisingai pastebėjo Bla). Nors ir ten chrien suprasi...

Nežinau, vyručiai, ką daryt (anot N Černyševskio ir Rdžio  ;)) - atvirai jums sakau. Paguodžia bent tai, kad p. Albertas E irgi nežinojo...
P.S. Po banketo. Prašau atsižvegti. :)

@idenmeyou (http://anomalija.lt/forum/index.php?action=profile;u=981) Ką aš galiu pasakyti. Tu esi neblogas filosofas. Retai sutiksi neteistinį žmogų taip blaiviai mąstantį apie Dievą :)
Tik nenorėčiau sutikti su šiuo tavo dvejone,

Citata iš: idenmeyou  sausio 07, 2015, 13:54:16
Nenoriu sakyti, kad visata negali būti Dievas, juk būtent esame joje ir visos įmanomos jėgos fiksuojamos tik joje....

nes savaime aišku, kad kūrinys nėra lygus kūrėjui. Jei būtų lygus tuomet jis būtų tas pats Dievas arba Dievas klonas, tačiau kūryba tokiu atveju prarastų bet prasmę. Jei darysime prielaidą, kad visatą sukūrė Dieviškas principas tai ji negali prilygti Jam nors ir turi savyje neatskleistą dievišką potencialą. Net ir jam pilnai atsiskleidus, turbūt, kūrinys vistiek neprilygtų kūrėjui.

Kaip @paragraf 78 (http://anomalija.lt/forum/index.php?action=profile;u=2) ir numanė atsitiksiant taip ir atsitiko, ši diskusija labiau primena metafizinę nei mokslinę.
Aišku viena - neįmanoma, remiantis protu paaiškinti Didžiojo Sprogimo, nes žinomi dėsniai ten negalioja.

Jei darome mokslinę prielaidą, kad visatos gyvenimas yra ciklinis tuomet vistiek kyla tie patys klausimai į kuriuos vėlgi nėra atsakymų. Pvz., kas sukūrė gravitaciją reikalingą visatai/visatoms susikurti? Jau nekalbant, kad jei gravitacija yra pirmiau visatos (nes visata negalinti susikurti be gravitacijos pirmesnė būti negali) tai ji savaime atsiranda kokio tai nesąmoningo Dievo vaidmenyje :)
Tokiame kontekste logiškiau už mokslinę man atrodo indiškoji kosmologija su savo cikline multivisata.

Citata iš: Bla  sausio 16, 2015, 19:55:07
Pavyzdžiui, visai realu, jog to laiko po kito sprogimo netgi nebus, ir gyvybės formos, atsiradusios toje sistemoje, net nesuvoks, kas gali būti laikas. Juk, viso labo, bet kas, kas egzistuoja, tėra tam tikras kvantuotas (nors ir nykstamai mažas) bet ko pasireiškimas.

Jeigu laikysime, kad tos gyvybės formos bus protaujančios kaip mes tai tada tavo teiginys atrodo nelogiškas. Nes laikas visuomet atsiras jei sistemoje vyks daugiau nei vienas įvykis. Jie gali jo net nemokėti išmatuoti, bet vistiek jį jaus arba jam bus pavaldūs.
Arba ta gyvybė turėtų būti superprotinga gebanti aprėpti visumą. Bet tokiu atveju ji vistiek negalėtų vienu metu būti ir aukščiau laiko ir materialiame pavidale.
Vienintelė išlyga kuri man ateina į galvą kaip materiali forma būdama materijoje galėtų išvengti laiko yra ta, kad ji turėtų gebėjimą judėti arba vibruoti šviesos greičiu :)

@gidas (http://anomalija.lt/forum/index.php?action=profile;u=869) Neįmanoma, nes neišpildysi pradinių sąlygų.

@Kopernikas (http://anomalija.lt/forum/index.php?action=profile;u=1964) Ačiū, už komplimentą :))

Citata iš: Kopernikas  sausio 17, 2015, 01:34:57
Jeigu laikysime, kad tos gyvybės formos bus protaujančios kaip mes tai tada tavo teiginys atrodo nelogiškas. Nes laikas visuomet atsiras jei sistemoje vyks daugiau nei vienas įvykis. Jie gali jo net nemokėti išmatuoti, bet vistiek jį jaus arba jam bus pavaldūs.
Arba ta gyvybė turėtų būti superprotinga gebanti aprėpti visumą. Bet tokiu atveju ji vistiek negalėtų vienu metu būti ir aukščiau laiko ir materialiame pavidale.
Vienintelė išlyga kuri man ateina į galvą kaip materiali forma būdama materijoje galėtų išvengti laiko yra ta, kad ji turėtų gebėjimą judėti arba vibruoti šviesos greičiu :)

Bet jeigu visata padaro naują didįjį sprogimą, po kurio nėra nei vienos fundamentalios jėgos, dalelės, čia gal netgi galima sakyti visata išnyksta, nors tai net nepavyksta įsivaizduoti, tada nebelieka ir laiko, nes nėra absoliutaus judėjimo, nejuda nei viena dalelė, neveikia nei viena jėga ir tampa neįmanoma daryti matavimo. Nors iškyla kita dilema, kaip egzistuojanti visata - visatos išnykimas. Realiai jei yra momentas kai visatos nebėra, iš esmės lyg ir pasilieka neatgaminama praeitis, kur visata buvo, tad yra laiko tarpas kada visata egzistavo ir išnyko, dar labiau viskas susijauktų jeigu po išnykimo ji vėl iš kažkur atsirastų, tuomet jau būtų visas egzistavimo, nykimo ir prisikėlimo laikotarpis.

Kaskart bandant užduoti ir atsakyti į tokius klausimus visi papuolame į akivaizdų logikos trūkumą. Kad nesugebame suprasti laiko ir mums nuolatos kyla paradoksai, tai galbūt parodo, kad arba mes matome blogą laiko vaizdą, arba gyvename visiškame chaose.

Nebuvo to Big Bang'o, visata egzistavo visada. Mes galbūt apskritai gyvename kokiame nors kalėjime, viskas ką matom danguje yra netikri vaizdiniai. Galbūt esame skruzdelės savo skruzdelynę. O tikrosios skruzdelės į mus žvelgia taip kaip mes žvelgiame į dangų.

Nesutikščiau, kad nebuvo big bango, pagal visus duomenis big bangas buvo. Visos teorijos pripažįsta  didįjį sprogimą ir jis nustatomas kaip ir visatos amžius pagal spindulius, kurie yra užfiksuojami iš tų laikų.

Citata iš: idenmeyou  sausio 17, 2015, 20:12:47
Nesutikščiau, kad nebuvo big bango, pagal visus duomenis big bangas buvo. Visos teorijos pripažįsta  didįjį sprogimą ir jis nustatomas kaip ir visatos amžius pagal spindulius, kurie yra užfiksuojami iš tų laikų.

Yra grupelė mokslininkų, kurie teigia, kad visata visada egzistavo, taip pat jie tiki multi-visatų teorija. Dabar tiksliai nepasakysiu kokie mokslininkai, nes rodė per TV, gerai neįsiminiau pavardžių, regis ir profesorius Hawking'as tarp jų. Būtent jų tyrimai, žinios mane įtikino.
Daugiau info. http://en.wikipedia.org/wiki/Multiverse

Citata iš: Jimas  sausio 17, 2015, 23:44:27
Yra grupelė mokslininkų, kurie teigia, kad visata visada egzistavo, taip pat jie tiki multi-visatų teorija. Dabar tiksliai nepasakysiu kokie mokslininkai, nes rodė per TV, gerai neįsiminiau pavardžių, regis ir profesorius Hawking'as tarp jų. Būtent jų tyrimai, žinios mane įtikino.
Daugiau info. http://en.wikipedia.org/wiki/Multiverse

Tai tokių mokslininkų yra labai daug, teigiančių, kad visata egzistavo amžinai. Didysis sprogimas tam nei kiek netrukdo, mokslininkai sako, kad Didysis Sprogimas tik visatos pasikeitimas, naujas jos laikotarpis. Visata kaip ir ankščiau minėjau galėjo egzistuoti prieš sprogimą, būdama kitokių dėsnių, kitokių konstantų, o galbūt net tokia pat, bet pats sprogimas tikrai įvyko ir spinduliuotės tai tik įrodo, o kas buvo prieš sprogimą, tai belieka kelti tik hipotezes. Bet kokiu atveju Didysis Sprogimas gali puikiai įsipiešti į amžinojo visatos egzistavimo vietas.

Citata iš: idenmeyou  sausio 17, 2015, 18:06:49
Bet jeigu visata padaro naują didįjį sprogimą, po kurio nėra nei vienos fundamentalios jėgos, dalelės, čia gal netgi galima sakyti visata išnyksta, nors tai net nepavyksta įsivaizduoti, tada nebelieka ir laiko, nes nėra absoliutaus judėjimo, nejuda nei viena dalelė, neveikia nei viena jėga ir tampa neįmanoma daryti matavimo.

Paaiškink kaip gali nebūti jokios jėgos jei yra sprogimas? Kas tą sprogimą tavo manymu gali sukelti jei ne jėga?
Net jei viskas ir vyktų pagal tokį ultraneįtikėtiną scenarijų kaip tuomet galėtų atsirasti gyvybė?

Mūsų protai mums sako, kad norint kažkam įvykti turi būti jėga, stumianti procesus, kurianti. Jeigu Didysis Sprogimas yra pats pirminis taškas, tai jis turi būti pradžios taškas tiek fundamentalių jėgų atsiradimui, tiek dalelių ir materijos atsiradimui. Mūsų materiją tokią kokia yra suformavo gravitacija. Iš to kyla klausimas jeigu gravitacija galėjo egzistuoti jau prieš Didįjį Sprogimą, tai kodėl materija susiformavo tik po sprogimo, juk jei yra jėga turėjo formuoti tą pačią materiją ir ankščiau. Taip pat ir su likusiomis jėgomis, kurios turėjo įtakos dalelėms.

Čia vėl pasiklystame nesusipratimų gausoje, neišeina įsivaizduoti visatos gimimo be kažkokios kuriančios jėgos, nepavyksta suprasti kaip kažkas gali atsirasti iš nieko, net tas niekas jau yra kažkas.

Kai kurie tikintieji mėgsta sakyti, kad ta jėga yra Dievas, bet po tokių pasakymų jie galėtų nesustoti, o tęsti paieška kokia jėga lėmė Dievo atsiradimą.

Nežinau kokia jėga davė pradžią visatai, bet nuo jos atsiradimo jie niekur nėra pastebima.

Kalbant apie laiko (ir pan dalykų) tikslius skaičiavimus. Mane visada kankina klausimas: o kas, jei šie skaičiavimai klaidingi?

Jei skaičiavimai klaidingi, tuomet belieka tiesiog laukti nieko. Nes nepaisant skaičiavimų ir tyrimų nieko nežinotumėme, tai vieninteliai faktoriai leidžiantys tirti ir suprasti.

Tarkim, kad Big Bang'as buvo, juolab, kad visokių Hablų atradimai šio įvykio buvimui suteikia gerą pagrindą.

Tačiau, ar big bang'as tikrai būtinai buvo pradžia? Ne. Sakykime, kad visata - tai muzika. Tačiau muzikai sukurti būtini garsai - šiuo atveju, tai galėtų būti visatos priežastis - big bang'as. Garsui išgauti reikalingas instrumentas - tai galėtų būti singuliarumas, kuris pagal teoriją ir sprogo. Bet kad tas instrumentas išgautų garsą, juo kažkas turi groti - vadinasi, kažkas turėjo priversti singuliarumą sprogti. Galų gale, kažkas turėjo tą instrumentą sukurti, kad su juo eitų groti... O jeigu kažkas turėjo tuo instrumentu groti, vadinasi tai jau ne niekas, nes kažkas buvo. Turėjo būti priežastis.

Dievai? Kūrėjai? Gerai, tarkim iš tiesų yra kažkokios tai dievybės, esančios kažkokioje aukštesnėje materijos formoje (nors šiaip netikiu, kad kažkokios dievybės galėjo būti). Būtent - jos turėjo būti ESANČIOS, vadinasi, net jeigu visatos priežastis yra dievybė, ta dievybė pati turėjo prieš tai egzistuoti. Bet kad ji egzistuotų, ta dievybė taip pat turėjo turėti iš ko egzistuoti, taip pat turėti erdvę, kurioje egzistuoti. Vadinasi, ne iš niekur, nes tai turėjo turėti kažkokią tai savo formą. Galiausiai, dievybės turėjo turėti su kuo mus išmąstyti - protą, o kad turėtum protą, turi turėti su kuo protauti - turi turėti smegenis ar kažką panašaus, nors ir nebūtinai tokias primityvias ir materialias kaip mes.

Tai tuomet kyla klausimas, o tai iš kur ta dievybė? (jeigu ji buvo) Iš kur tas protas? Iš kur ta erdvė, kurioje tas protas galvojo? Na, o čia vėl viskas prasideda iš naujo, vėl nauji garsai ir instrumentai tiems garsams kurti...

Tai taip išeina, egzistencija, o kartu ir visata - begalinė, amžina? Bet juk net ir tai turėjo iš kažkur atsirasti. Žodžiu, kažkas kažkada kažkaip kažkur kažkodėl privalėjo atsirasti iš nieko, kad visa kita būtų... Bet juk niekas neatsiranda iš nieko... - BAM, ir šitaip padarai ,,big bang'ą'' savo smegenyse, nes taip padarai išvada, kad egzistencija neįmanoma, bet jeigu ji neįmanoma, tai kaip mes galim egzistuoti čia ir dabar???

Filosofija - būdas ,,susprogdinti'' savo smegenis, logiką bei visatą  ;)

Nuolatinis priežasties ieškojimas visatos plotmėje visada mokslininkus priveda prie priežasties nebuvimo. Galime vis sukti rodyklę atgal į praeitį žiūrėdami kas įtakoja planetų, žvaigždžių, įvairių dangaus objektų atsiradimą ir rasime priežastį, kaltininką, jėgą, kuri leido tam atsirasti.

Bet sukant rodyklę atgal prieisime prie pradžios ir priežasties kodėl visata egzistuoja ne rasime, kaip ir jėgos, kuri leido big bangui įvykti.

Yra nemažai procesų, kuriuos mes galime aiškinti tam tikrų jėgų veikimu, tais pačiais duomenimis. Ir tuos objektus mes žinome labai neblogai, bet didžioji dalis svarbiausių visatos komponentų mums visiškai paslaptingi, mes nesame radę veikimo principo pačiai visatai egzistuoti, o bandome ieškoti priežasties kodėl ji išvis egzistuoja pagal savo žmogiška moralinį supratimą.

Kaip ir buvau minėjas, kad Creatio ex nihilo reikštu žmogaus atsiradimą, sukurimą ir panašiai. Kad tas big bangas nebuvo toks jau big bangas. Kad daug tų didžiųju sprogimų buvo. Kad visata sproginėja ir sproginės, kad tai tėra jos augimas. Braška, čarška ir šoka pagal laikroržio rodykle. O gal pagal ir prieš tuo pačiu metu? :D

https://www.youtube.com/watch?annotation_id=annotation_2038963649&feature=iv&src_vid=tXFEU3mw4E4&v=dcxdgTam-40

Čia video kuris gana idomiai papasakoja apie sprogimą. Ir esme pagrindžia mano teorija apie eilini sprogimą. Nors video autorius jį vadina, pavadinkim pakutenimu :)

Ką aš žinau. Tai, kad tas pavadinimas yra visai teisingas, kad sprogimas sukūrė žmogu. Apie tai, kad tas sprogimas nulėmė žmogaus atsiradimą, o sprogimas reikštu žmogaus sukurimą.

Tarkim- tą pradžią kai atsirado vadinamas pirmasis žmogus. Adomas? Apeikim religija, kokia ten kalba hebraju ir dar kelios, kad adomas ar odom reiškia pirmąjį žmogų. Kad tai nėra vardas o apibūdinimas, pavadinimas. Tik poto atsirado vardas, kai kaškas sugalvojo bičiuka adoma pavadinti Adomu. O gėlele ieva pavadino Ieva.
Galėčiau aišku pradėt samokslo teorija, o gal teisinga teorija. Kad viskas išgalvota ir dėl to biblija sugalvojo savo daug nesamoniu kurios daug skirtingu kalbu patvirtintu žodžio reikšmę. Oj ne aš tam per senas :D kam pradėt jeigu viskas ir taip aišku, be žodžiu.

Ir, kad žmonės klaidingai jį apibūdina, kad jį laiko visatos pradžia, visuotinės givybės ar panašiai, per daug sureikšmina ir atsirando klaidos.
TIKSLIAU klaida nuo pat pradžios, o tai veda prie klaidingos teorijos ir prasimanimu, kurie gali buti laikomi teisingais. Kaip kaškokio mafijozo darvino teorija. Aj nepradėsiu. Beždžionžmogiai atakuoja. Songokas į pagalbą> Deja, bet mes nesam pusiau beždžiones, neturim uodegų ir negalim skraidyt dideliu greičiu. Nors uodegikauli turim :O

Tų sprogimų daug ir skirtingu dydžiu. O tas sprogimas tėra mūsu kurį žmonės apibudina klaidingai. O ką galėčiau pridurt, kad mano teorija buvo ir yra teisinga ir su laiku atsiranda ir atsiras vis daugiau tų kurie tai įrodis ir patvirtins.  Šiuo atveju aš apie Big Bango teorija ir Darvino

Tai, kad sprogimas nulėmė ir visos visatos atsiradimą, bent jau tiek kiek mes žinome dabar. Nes apie kažkokius elementų egzistavimus prieš sprogimą neturime net užuominos, viskas ką įmanoma užfiksuoti atsirado po sprogimo. Žmogų vargu ar verta kišti, po sprogimo galėjo egzistuoti daug gyvių ir daug jų išnykti, žmogus tai viena vėliausių visatos mums žinomo laiko pakopų.

jei tikrai norėtum sužinoti - čia neklaustum.

Atatinkamas klausimas: 'kas aš buvau prieš gimstant?' - pirmyn, kibk į darbą ir garantuoju rezultatas bus, jei šis klausimas užvaldys tavo visą esybę...

Citata iš: mazatikis  kovo 28, 2015, 22:33:58
jei tikrai norėtum sužinoti - čia neklaustum.

Atatinkamas klausimas: 'kas aš buvau prieš gimstant?' - pirmyn, kibk į darbą ir garantuoju rezultatas bus, jei šis klausimas užvaldys tavo visą esybę...

Būtų labai įdomu sužinoti kokiu būdu galima tokius dalykus išsiaiškinti. Vien motyvacijos ir noro nepakanka, pasaulyje yra daugybės žmonių, kurie savo gyvenimus paskyrė kažkuriai sričiai, kuri juos domino, suprantama tie žmonės sužinojo daug, praplėtė savo žinių bagažą, bet galutinio atsakymo taip ir nerado.

Pirmas žingsnis - palikti ramybėje žmones ir ką jie surado ar nesurado. Čia esminis esi Tu. Tu nori surasti atsakymą. Tu ir ieškok. Ne knygose, ne mintyse, ne pas kitus glėbiuose... O realiai. Potyriais. Savyje. 'Tokius dalykus išsiaiškinti' būdas esi Tu pats. Ką tavyje sužadina klausimas: 'kas aš buvau prieš gimstant' ? Nerk gylyn dėmėsiu į save. Be jokių samprotavimų. Nors... gali ir samprotauti, kol tave persmelks kiaurai 'nušvitimas', kad protas niekur nenuveda. Dėmėsys bus tavo vėdlys. Tik reik sukaupt valios ir pajudėti iš galvos į kitas kūno vietas... širdis, o ne protas yra susijungusi tiesiogiai su Kosmosu, ten ir reikia eiti. Realiai, faktiškai, kinestetiškai - ne filosofiškai, intelektualiai.

Kaip taisyklė tas kas remiasi vien savo potyriais padaro didžiulę klaidą. Labai dažnas atvejis kada žmogus gyvename savame pasaulyje ir nemato aplinkos, ypač tai aktualu psichinėse ligoninėse. Galima matyti vaizdą ir galvoti, kad jį suvoki, bet tiriant jos charakteristikas supranti, kad pakliuvai į optinę apgaulę. Tad jutimai labai slidus reikalas.

Citata iš: paragraf 78  lapkričio 14, 2014, 19:04:59
Viena iš abraomiškų religijų filosofijos idėjų yra creatio ex nihilo, t.y. sukūrimas iš nieko.
Aš dabar susidomėjau mokslo filosofija ir iš jos išplaukiančiais dalykais.
Taigi, neseniai pradėjau galvoti, kad va gamtoje, niekas iš nieko neatsiranda, tad gal ir visata atsirado iš kažko, o ne iš nieko. Iš kur gi tas bib bangas, jei nieko nebuvo?

<...>

Kas yra tas niekas?

Pagal mane, creatio ex nihilo turėtų reikšti, kad absoliutusis visatos kūrėjas nenaudoja nieko, išskyrus savo kūrybines galimybes. T.y., kūrimas tik iš kūrėjo galios. Iš nieko kito.

Niekas, savaime aišku, yra tai ko nėra, kažko nebuvimas.

Šita etimologija leidžia suprasti dar vieną aspektą - neišreikštumą. Visata, kaip reiškinys, ir to reiškinio nebuvimas. Arba neišreikštumas.

Fizikoje kalbama apie singuliarumą, kuris yra kažkas panašaus. A la situacija, kai viskas iki begalybės sukoncentruota viename taške, erdvės kaip ir nėra, ir velniai žino kur tuo metu besąs laikas ir dėsniai. Laikas stovi nulio taške, o dėsniai neveikia.

Sakykim, mes norim sukurti virtualų pasaulį (kompiuteryje).

Pradžiai reikia programos ir kompiuterio.

Tada sėdi prie balto popieriaus lapo (t.y. tuščio failo) ir kuri programos kodą.

Iš to pavyzdžio intuityviai galima išvesti, kad reikia bent kelių dalykų, kad visata, kuri irgi yra kuriamas pasaulis, galėtų startuoti.

Iniciatoriaus, kuris turi "kompiuterį", t.y. įvairias galias ir sugebėjimą protauti.
Noro ir veiksmo.
Projekto.
Pirminių fundamentalių santykių/parametrų/sąlygų uždavimo ("programinė įranga"). Dėsnių visuma.
Veikiančio kodo, "paprogramių", etc.

Rytietiškos filosofinės sistemos gilinasi į proceso stadijas: kas iš ko, kas po ko, kas su kuo kaip susiję. Bet mano protas per mažas, todėl ko neįsisavinau, neaptarinėsiu.

Bet galima matyti, kad visatos priežastys arba kūrimo šaltiniai bei etapai laipsniuojasi nuo subtilių (tokių, kaip noras, ar sugebėjimas protauti) iki "kietų" ir tirštėjančių (tokių, veiksmas, veiksmo įgyvendinimas, t.y. judintojo atliekamas judinimas, kitaip sakant, energija; kaip erdvė ir jos užpildymas konkrečiais elementais, bei formų sukūrimas iš tų elementų).

Sakykim, jeigu erdvė bei dėsniai yra apibrėžiama kažkokiu santykiniu būdu, ir tada erdvė aktualizuojasi, ir į ją paduodama energija bei išjudinami visi elementiniai principai, vis vien šaltinis kaip matom, yra kūrėjo noras veikti, noras kurti ir sugebėjimas protauti. Bei turėjimas būties, kurioje visa tai bus įgyvendinta.

Tai kaip ir išeina, kad iš principo, net "begalinio tankio materija" nereikalinga, iš viso nereikalinga materija kad pradėti kurti. Visada žiūriu į kūrimą kaip į informacinio, protinio, sąmonės, norėjimo pobūdžio, kuris sugeba išskleisti tai į tolesnius, atrodytų "kietus" elementus.

Todėl pradžiai kūrėjui nereikia nieko, tik jo paties būties ir galimybių.

Tavo pavyzdys su kompiuteriu tai nėra kūrimas iš nieko. Jeigu dėmesį sutelksi tik į kompiuterio gautą simuliaciją tuomet atrodys, kad viskas atsirado iš nieko, tiesiog atėjo laikas kai simuliacijos pirmoji diena prasidėjo, bet kūrėjas buvo žmogus, kuris kūrė simuliaciją, gyveno savo kitokį gyvenimą, jam egzistavo laikas, nors simuliacijoje jis laiku galėtų manipuliuoti. Todėl ir visata, mums ji atrodo sudėtinga, mes ieškome atsakymų į jos formą, dydį, sudėtį, bet negalime būti tikri ar neegzistuoja išorinis veiksnys valdantis mūsų visatą, kaip žmogus nuolatos rašantis naujus kodus simuliacijai.

Nors daugelio nuomone visata galėjo gimti iš nieko, iš mūsų supratimo pusės tai niekaip neįmanoma, bet koks objektas turi savo sudėtį, kurios sudėtis susidarė iš kitos sudėties ir taip toliau, bet mes randame daleles, kurios yra atsakingos už kitų dalelių susidarymą, tad kaip pasistūmėjome į priekį link tuštybės kuri viską kūrė. Turbūt logiškai neįmanoma atsakyti ar suvokti į esminį klausimą iš kur atsirado būtent tokios dalelės kokios yra dabar. Paprastai tirdami pieną, batoną, smėlį ištirsime jo sudėtį ir tai atrodys ganėtinai paprasta, bet tiriant daleles ir skverbiantis kiekvieną kartą labiau į mikropasaulį mes net nepajuntame kaip bandome tirti pamatus, kurie visiškai neaiškūs.