Daryti juokus iš Jėzaus - beprotybė. Cinizmas.
Citata iš: a.t.sielis birželio 08, 2014, 10:22:58
Daryti juokus iš Jėzaus - beprotybė. Cinizmas.
Tada siūlau apsilankyti Bažnytinio humoro facebook grupėje: https://www.facebook.com/groups/102866173102034/
Taip pat turėtum suprasti, jog Dievas irgi turi humoro jausmą, to pavyzdys galėtų būti ančiasnapis.
Juoktis iš Jėzaus galima ir net reikia, ne humoras neleidžia religijai sustabarėti. Čia ne viduramžiais gyvename, kur vienuoliai niekada nesijuokdavo, nes jiems Dievas piktas buvo
Juokauti kartu su Dievu - vienas dalykas, o šaipytis iš Jo - kitas dalykas. Dievo tarnai juokauja, o kiti - šaiposi.
Tie, kurie šaiposi iš savo tėvo ir motinos, vadinami chamais. Tie, kurie šaiposi iš savo garbinamo Viešpaties, kaip galėtų būti vadinami?
Va va, kalbi kais sena davatka. Toks jausmas, kad dievas yra kažkoks senas piktas perdyla, kuris dėl kiekvieno apie jį pasakyto bajerio siunčia kerštaudamas visus į pragarą.
Apie pragarą nieko nesakiau.
Tarkim, iš sausio-13 žuvusių prie bokšto kas nors šaipytųsi, darytų karikatūras, tai būtų o.k.? Čia būtų juokavimas kartu su jais, ar šaipymasis?
EDIT: pala, o tai čia kartais ne postmodernizmo principas, kad galima šaipytis iš visko visur ir visada? :)
Citata iš: a.t.sielis birželio 08, 2014, 10:46:14
Apie pragarą nieko nesakiau.
Tarkim, iš sausio-13 žuvusių prie bokšto kas nors šaipytųsi, darytų karikatūras, tai būtų o.k.? Čia būtų juokavimas kartu su jais, ar šaipymasis?
EDIT: pala, o tai čia kartais ne postmodernizmo principas, kad galima šaipytis iš visko visur ir visada? :)
Aš manau, kad juokauti galima iš bet ko, kol tai yra padorumo ribose (nors pats mėgstu juodą humorą). Tai sakyčiau tą ribą kiekvienas nusistato pats. Vienam pajuokavimas bus tik koks nors švelnus, kitam norma bus ir juodas humoras ir postomodernas čia ne prie ko. Juodas humoras egzistavo daug seniau.
Man pvz. patinka anekdotai apie žydus ir konclagerį, patinka juodas religinis humoras, bet nepatinka pošli bajeriai, nebent jie skoningai padaryti, ta prasme ne tiesioginis pošlumas yra.
Bet kuriuo atveju, aukščiau išdėstyti bejeriai, nėra įžeidžiantys ar dar kokie piktybiniai.
Citata iš: paragraf 78 birželio 08, 2014, 10:52:50
Bet kuriuo atveju, aukščiau išdėstyti bejeriai, nėra įžeidžiantys ar dar kokie piktybiniai.
na taip, sąlygiškai, tai tėra kvailas nesusivokėlių humoras :)
nors arčiau dūšios musulmonų požiūris, kur bet kokiam humorui/karikatūroms Mahometo atžvilgiu - griežtas
no, no.
Huomoras apskritai yra dorybė, blogai kai nesugebama juokauti.
Dalyje senųjų religijų net būta tokio reiškinio vadinamo heioka. Čia pagal Š. Amerikos indėnų dvasinį luomą, heioka. Heiokos tikslas buvo šaipytis iš to kas šventa, iš religijos, apeigų, kasdienybės ir dvasingumo. Tai buvo daroma, tam kad religija nesustabarėtų, kad žmonės nepradėtų apie save per gerai galvoti ir t.t.
Humoras geras dalykas, to nekvestionuoju. Humoras yra viena iš dvasinio pasaulio emocijų. Gyvenimas skirtas džiaugtis, o humoras yra viena iš to džiaugsmo išraiškų.
Juokauti apie trūkumus, kvailystes - o.k., šventas juokavimas irgi o.k. Bet yra problematiškų juokų, kurie žaloja paties juokautojo interesą turėti gerą santykį su sau gimininga aukščiausiąja visa ko priežastimi.
Pateik konkretų pavyzdį kur juokavimas apie šventybes daro tai ką tu nurodei
Konkretaus juokelio ar karikatūros nepateiksiu, bet bendras principas toks: pvz. paprastų draugų santykiuose, ar santykiuose su antra puse, yra riba, už kurios juokavimas sugriauna santykius. Pvz. vienoje iš Millionaire Matchmaker laidų, toks išpaikintas Holivudo aktoriukas turėjo pasimatymą su mergina, kuri dirbo padavėja restorane. Tas pradėjo juokauti apie jos kaip padavėjos darbą, žvengti, ir reakcija buvo: "jis pasikėlęs, nėra pagarbos, neturi gero santykio į mane". Kiti irgi taip po to įvertino, kad jis pasikėlęs. Tas ir matėsi, kad tas aktoriukas neturėjo psichologinės pusiausvyros, buvo egocentriškas.
Religijoje yra svarbūs santykiai. Santykiai - subtilus dalykas. Kas tinka vienoje situacijoje, netinka kitoje situacijoje. Padaryk netokį judesį, kuris reiškia nemeilę ir nepagarbą, ir pagadinsi santykius. Dekalogas sako, "netark Dievo vardo be reikalo". Jeigu Dievo vardą ar įvaizdį kas nors naudos piktiems juokeliams, galimai tai pateks į šios rekomendacijos "ko negalima daryti" aprėptį.
Žinoma, Dievas nėra įžeidus, todėl čia veikia kiek kiti dėsningumai. Jeigu pradedi piktybiškai šaipytis iš Dievo, ar pritarti tiems juokams, ši būsena ateina į širdį. Dievas nepasikeitė, neįsižeidė, bet pats besišaipantis asmuo pasikeitė, pakeitė savo santykį. Kaip sako krikščionybės didysis įsakymas, "visa širdimi, visu protu, visomis jėgomis, ir visa siela..." Jeigu kažkuri širdies dalis bus dvilypiškai padalinta, ir dalis jos atidėta ciniškam, nemylinčiam santykiui, tai tiesiog sudarys jos realybę, ir didysis įsakymas neturės galimybių būti pildomas, iškils kliūtis. Tai kliūčiai nugalėti reiks nueiti papildomą mylią.
Kažkaip sujautrintai tu čia žiūri :) man pačiam kol nepradėjau su humoru žvelgti (net ir juodu) į religiją, buvo žiauriai sunku priimti didelę dalį religijos ar paties dievo. Nuo to kad pradėjau laisvai apie tai juokauti (pas mane net buvo atvažiavę Bažnytinių anekdotų knygos projekto kūrėjai, kad į tą knygą galėčiau papasakoti krūvą anekdotų) mano santykis su dievu tapo daug laisvesnis. Humoras, net ir juodas, išlaisvina. Štai su geriausiais draugais gali juokauti apie viską, na nebent draugas turi psichologinių problemų, o dievas yra tas kuris tave pažįsta geriau už draugus, jei draugas ne visada supranta tavo humorą, tai dievas supranta visapusiškai ir manyčiau įvertina gerus bajerius.
Štai tobulo humoro apie dievą pavyzdys man yra filmas "Dogma", kurį nemenka dalis krikščionių pasmerkė, kai išsityčiojimą iš šventų dalykų, bet filmas išties geras, išsišaipantis iš paradoksalių nesąmonių esančių krikščionybėje, kaip a la buddy Christ
(http://ryantvenge.com/wp-content/uploads/2013/09/dogma_buddy_christ.jpg)
Citata iš: paragraf 78 birželio 08, 2014, 11:36:26
Štai su geriausiais draugais gali juokauti apie viską, na nebent draugas turi psichologinių problemų, o dievas yra tas kuris tave pažįsta geriau už draugus, jei draugas ne visada supranta tavo humorą, tai dievas supranta visapusiškai ir manyčiau įvertina gerus bajerius.
Na nežinau, pasišaipyk iš silpniausios draugo vietos netinkamu metu, ir susipykimas garantuotas. Nebent charakteriai abiejų yra "po...uistiniai". O "po...uizmas" ir dvasinis gyvenimas - pagal mane, kažkiek skirtingi dalykai. Nes dvasiniame gyvenime nėra abejingumo, daug užuojautos, malonės ir t.t. Aišku, Absoliute turi būti ir dvasinis "po...uizmas", ironija, sarkazmai, kaip pipirai meilės santykiuose, bet tai tokia aukšta pakopa, kad pradžiai reikia padėti pamatą tiems meilės santykiams, draugiškiems santykiams.
Na yra natūralus laipsniškumas, kad su žmonėm, kol nesam labai artimi draugai, bet kaip nejuokaujam. O jeigu nepažįstami šaiposi ar atakuoja mus, tai nuo mūsų draugų dar gali ir į snukį gauti. Manau, tas laipsniškumas galioja ir religijoje. Kol santykiai nėra labai stiprūs, humoro gali būti mažiau.
Draugai šiaip ir yra tam kad galėtų nurodyti tavo silpniausias vietas. Su savais aš galiu laisvai juokauti apie tokius dalykus. Jei neturi tokių draugų tai tikrai gaila tavęs.
Kitas dalykas svetimi žmonės, jei iš tavęs pasišaipo svetimas žmogus, juo labiau nepažįstamas, tai tik nuo tavęs priklauso tavo reakcija. Žinoma, žmonės yra sužeisti savimylos, pilni egoizmo ir iš tiesų pajuokavęs kažką gali gauti į galvą. Deja čia ne pajuokavime esmė, o tame kad žmogus yra egoistas. Juokauti reikia, nes per juokus pasakoma daug tiesos.
Na, čia principinis skirtumas tarp bendravimo su humoru, kuris pagrįstas pozityviu santykiu, ir bendravimo, kuriame trūksta pozityvaus santykio. Jeigu draugui pasakysi apie silpną vietą juokaudamas, tai viskas bus harmonizuota dėl pozityvaus santykio. Bet jeigu pasišaipysi egocentriškai iš to paties draugo to paties trūkumo, tada, manau, reakcija bus atitinkama.
Man patinka iš dvasinės sferos einantis humoras, o pats savo bajeravimą dvasinės sferos atžvilgiu atidedu tiems laikams, kai turėsiu dvasinį susivokimą. Buvau rašęs forume apie vieną sapną, kuris man yra pilnas humoro, ir visados kelia šypseną: http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=1818.msg32014#msg32014
Tai kodėl manai, kad bajeravimas apie dievą yra negatyvus dalykas?
Per humorą, net ir netikintys kurie bando pasišaipyti padaro daug gilių įžvalgų. O tikintis manyčiau net privalo juokauti, nes humoras atskleidžia tiesą.
Citata iš: paragraf 78 birželio 08, 2014, 12:10:54
Tai kodėl manai, kad bajeravimas apie dievą yra negatyvus dalykas?
Kiek tas bajeravimas pozityvus, tiek. Kiek negatyvus, tiek. Jeigu jis 100 proc. pozityvus ir leidžia ugdyti pozityvų santykį su kūrėju, tai su juo viskas labai gerai. Jeigu nėra 100 proc. pozityvus, per tiek procentų atsiranda problemiškumo, negatyvumo. Kiekvienas gali įvertinti savo paties dvasine išmintimi, kas pozityvu, kas ne, vidujai.
Mano galva, pradiniuose pažangos etapuose tai slidus reikalas. Dar iš savo nuodėmingumo kapstausi, iš bukumo, kvailumo, egoizmo, pykčio, godumo, iliuzijos, geismo, melo ir t.t. ir pan., net nesuvokiu iki kokio laipsnio esu neadekvatus. Jeigu šioje būsenoje pradėsiu juokauti dvasinės sferos atžvilgiu, tai abejoju, kad tai sudarys prielaidas nušvitimui, skaidrėjimui, šviesėjimui. Šioje būsenoje nelabai suvokiu, kiek mano juokavime yra nepageidaujamo mano paties balasto. Todėl rizikinga. Žodžiu, nenoriu būti kaip minėtas Holivudo aktoriukas. :D
Manau, kad humoras taip pat išlygina išlygina ribas tarp realybės ir fanatizmo.
Dar vienas dalykas Sieli, tai kas tau atrodo svarbu, nėra svarbu kitiems.
Vieniems labai jautri homoseksualų, veganų, rasizmo tema. Ir šias idelogijas taip pat būtų galima prilyginti savotiškiems tikėjimams. Nes ten yra sudarytas gyvenimo/mąstymo modelis siekiantis revoliucijos ar jo numališinimo. O asmeniui ji būna labai paveiki. Esmė lieka ta pati ir viena, netinkamas humoras galėtų sugriauti jų tikėjimą ar parklupdyti žmogų.. Žodžiu, sukelti baisias pasekmes. Tačiau praktika parodo ką kitą...
Galėčiau net teigti, kad humoras praplėčia suvokimą. Pirmiausia, kad tai yra supaprastinta tiesa, kurią galima suvokti be pastangų. Visų antra, jog tai neretu atžvilgiu atskleidžia ir kitą poziciją, kurios ne visada norime klausytis.
Religijos atžvilgiu, ne visi nori gerų santykių su dievu (tai ne rašybos klaida). Pasaulyje yra per daug įvairių žmonių, per daug skirtingų interesų, sferų ir t.t.
Neįmanoma gyventi pagal vieną sistemą,vieną tiesos modelį, kad visiems būtų gerai.
Ilgas laikas kovoju su savo veganišku fanatizmu (taip, kovoju :D ) ir pastebėjau, kad taiklus bajeris einantis prieš veganizmą,jį pašiepiantis, veganams pasitarnauja labai pozityviai ir teigiamai. Jis parodo, pačių žmonių beprasmiškumą ir suteikia tolerancijos ir platesnio požiūrio. Priverčia žmogų prisiminti, kad jis yra žmogus. Tai taip pat sujungia bendruomenę (ne tik veganus ir ne veganus, bet ir veganus su veganais žvelgiant į tą pačią problemą), priartina prie realybės.
Ironija, sarkazmas, cinizmas irgi gerai. Tai mažina įtampą.
Citata iš: Master birželio 08, 2014, 12:27:58
Religijos atžvilgiu, ne visi nori gerų santykių su dievu (tai ne rašybos klaida). Pasaulyje yra per daug įvairių žmonių, per daug skirtingų interesų, sferų ir t.t.
Bet religijoje rekomenduojami būtent geri santykiai, tikriausiai ne veltui.
Pasaulyje daug įvairių žmonių. Vieni žudosi, kiti nori gyventi. Vieni sėdi kalėjime, ar daro nusikaltimus, griauna šią Žemės planetą, kiti keliauja po pasaulį ir juo žavisi. Taip, daug įvairių žmonių, daug skirtingų interesų, sferų. Dvasingumo tikslas - visiems suteikti šansą būti laimingais, rasti kelią į laimę. O tam yra metodas, kuris yra kaip medis su gausybe šakų ir šakelių. Būdas vienas, ir tuo pat metu, būdų milijonai. Bet jie visi paremti vienu principu - geru santykiu su realybe.
Kartais net stebiuosi, kaip galima būti tokiu nuplaukusiu :D
Iš esmės ką sakai: "jo, pasaulyje yra įvairių žmonių, bet jie visi klysta, nes mąsto ne taip, kaip aš."
Labai nuolanku. Labai dvasinga ir sąmoninga. Liuks.
Citata iš: TinSoldier birželio 08, 2014, 12:37:52
Kartais net stebiuosi, kaip galima būti tokiu nuplaukusiu :D
Iš esmės ką sakai: "jo, pasaulyje yra įvairių žmonių, bet jie visi klysta, nes mąsto ne taip, kaip aš."
Labai nuolanku. Labai dvasinga ir sąmoninga. Liuks.
:D TinSolderis įgudęs šiaudinės baidyklės argumentuose.
Iš esmės, ką sakau, kad "pasaulyje dauguma žmonių remiasi geru santykiu su realybe". Tie, kam įdomūs blogi santykiai, ir kurie nori juos kultivuoti, greičiau išimtys. Nori blogos jausenos, kultivuok blogus santykius, nori geros jausenos - kultivuok gerus santykius.
O Master stengiasi kultivuoti gerus santykius visų gyvų esybių atžvilgiu (veganizmas - paiso visų gyvūnų, gyvų esybių lygybės ir teisių). Tai Jėzus irgi gyva esybė, neblogesnė negu koks triušiukas. Tai kodėl nekultivuoti gero santykio ir jo atžvilgiu?
Citata iš: a.t.sielis birželio 08, 2014, 12:25:11
Jeigu jis 100 proc. pozityvus ir leidžia ugdyti pozityvų santykį su kūrėju, tai su juo viskas labai gerai. Jeigu nėra 100 proc. pozityvus, per tiek procentų atsiranda problemiškumo, negatyvumo.
Taip nebūna kad 100 proc. arba vienas arba kitas, viskas sukiojasi daugiau mažiau apie 50 proc. vieni labiau į pozityvų kiti į negatyvų. Visur yra ir teigiamybių ir neigiamybių. Kai kažkoks požiūris yra 100 proc. tai vadinama fanatizmu.
Citata iš: paragraf 78 birželio 08, 2014, 12:43:01
Kai kažkoks požiūris yra 100 proc. tai vadinama fanatizmu.
Tu tai vadini fanatizmu :D
O didysis įsakymas kalba apie 100 proc. ar apie mažiau? :)
[technical EDIT: turėjo būti iškelta į kitą temą]
Paragrafai, tiesa sakant neatsimenu kur tai skaiciau, bet kadangi as apskritai abejoju jezaus egzistavimu, tai perdaug nesigilinau i saltini, man tiek biblija tiek "kazkoks ezoterinis saltinis" yra vienodo patikimumo. Tiesiog ka norejau pasakyti, kad tais laikais zmoniu vertybes ir morale buvo gan zemo lygio ir ar verta siais laikais lygiuotis i to laikmecio asmenybes. Juk turbut mums visiems ir netgi atsieliui pedofilija yra nepriimtina.
Citata iš: paragraf 78 birželio 08, 2014, 12:51:55
Didysis įsakymas nereikalauja atsisakyti protavimo kaip tokio. Ir siūlo sveiką santykį.
Taip, didysis įsakymas nesiūlo atsisakyti protavimo ar atsisakyti proto. Jis sako: "visa širdimi, visu protu, visa siela ir visomis jėgomis". Tai tą žodį "visa", "visu", "visomis" interpretuoju kaip reiškiantį 100 proc. - ne dalim proto, bet visu protu.
Tai tikriausiai ir būtų sveikas, integralus, nešizofreniškas santykis - kai jis pilnas, nuoseklus, nepadalintas.
CitataJei tavo santykis sveikas, tu neprarandi kritinio mąstymo ir nesiparini dėl to kad kažkas juokauja apie dievulį :) kol pariniesi, tol reiškia kad tavo santykis yra iškreiptas t.y. fanatiškas.
Tokia tavo nuomonė.
O aš rūpinuosi ir kitų dvasiniu interesu, todėl kažką ir sakau.
Parinimasis apskritai parodo, kad tau "ne tas pats". Vienais atvejais tai gali būti susiję su fanatizmu ir masių psichologija (kaip pvz. Hitlerio laikais Vokietijoje nieko nebuvo galima pasakyti prieš Hitlerį. Šiais laikais, jeigu Kinijoje ką nors negatyvaus pasakysi apie Mao Dzedungą, žmonės iš karto nusisuks ir nueis, mačiau per BBC tokį epizodą), o kitais atvejais - tiesiog su normaliu žmogiškumu. Pvz. tu eini su savo drauge ir žmona, ir kas nors ima ją mušti, ar keikti. Ką tu darysi - stovėsi abejingai, ar susiparinsi ir imsiesi gynimo veiksmų? Pirmu atveju tai bus psichologiškai nenormalu, o antru - normalu.
---
Citata iš: TinSoldier birželio 08, 2014, 12:55:41
Bet tu nusprendi, kas yra geras santykis su realybe. Tu nusprendi, koks tas geras santykis turėtų būti, visiškai ignoruodamas bet kokius kitus požiūrius.
Ir laikaisi įsikibęs savo pasaulėvokos, visiškai totaliai atsiribodamas nuo bet kokių tau nepatinkančių idėjų, kurias laikai "blogu santykiu", "žalingomis", "netikromis", "bevertėmis" ir t.t.
Tu čia labai sudėtingai interpretuoji. Viskas daug paprasčiau, priimkim žodžius jų akivaizdžia prasme, ir tiek, tada lengvai susikalbėsim: "cukrus yra saldus", "saulė yra šviesi". Ar daug reikia ginčytis dėl žodžių "saldus" ir "šviesi" prasmės?
Lygiai tas pats, kai sakau "geras santykis", tai ir reiškia bendrai suprantamą gerą santykį. Pozityvus, geras, šiltas santykis. Geranoriškas. Nežinau, ką čia dar galima išlaužti, viskas taip akivaizdu, kad papildomų aiškinimų neturėtų reikalauti. "Iš didelio rašto neišeikim iš krašto" :)
Citata iš: Master birželio 08, 2014, 13:31:56
Juk net gydytis negalima tų pačių ligų, draugo vaistais.
Tai kodėl turėtumėme gyventi pagal vieną modelį?
Principai yra bendri, o modeliai įvairūs pagal įvairias prigimtis. Kaip ir pasaulis - pasaulis bendras, vienas, o jame yra įvairovė. Taigi, vienovė ir įvairovė harmoningai dera vienoje realybėje.
Pvz. medicinoje, galima gydytis įvairiais vaistais, ir įvairioms ligoms gydyti bus paskirti skirtingi vaistai. Bet pats principas, kad liga yra problema, o sveikata - siektinas dalykas, yra bendras ir vienas. Arba principas, kad kūno žalojimas sukelia sveikatos problemą, o gera kūno priežiūra sudaro sveikatos pagrindą, yra bendras, nors tiek sužalojimų būna įvairių, tiek kūno priežiūros metodų yra įvairių: grūdinimasis, mankšta, sportas, joga, taisyklinga mityba, higiena, ligų profilaktika, skiepai, vakcinos, gyvenimas neužterštoje aplinkoje ir t.t.
Tai šiam kontekste kalbėjau būtent apie bendruosius principus, kurių konkretus įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo įvairių prigimčių. Vien stengiasi kultivuoti gera santykį su tauta, kiti - su šeima, treti - su darbdavių kompanija, ketvirti - su savo subkultūra, penkti - su augalais ir gamta. Bet vienaip ar kitaip, žmogaus gerovė yra pagrįsta gerais santykiais su aplinka. Kito varianto nėra.
Tai siūlai visiems konformistais būti? :) tada su visais sutari, būni geras geras
Offtopikas apie Jėzaus vedybas nukeltas čia http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=3107.0
paragrafai, tikriausiai kad ne. Visiems nepatiksi, ir su visais nesutarsi. Pasiglebėsčiavimas su tigru džiunglėse gali liūdnai baigtis, o gyvates glostyti irgi nepatartina. Nuo nusikaltėlių žmonių irgi reikia gintis, ir jiems nepadėti daryti nusikaltimų. Ir t.t ir pan., normali logika, viskas turi būti adekvatu. Bet pats bendrasis principas, kad visi siekia gėrio ir laimės, galioja.
Na tai, humoras mano manymu ir neleidžia tapti konformistu, ypač jei esi linkęs pašiepti kitų asmenų trūkumus. Jie taip atkreipia dėmesį į tai kas su jais negerai. Pašiepiant šventybes irgi parodoma kas su vienu ar kitu reiškiniu negerai. Humoras būtinas dvasiniam tobulėjimui
Citata iš: paragraf 78 birželio 08, 2014, 14:03:29
Pašiepiant šventybes irgi parodoma kas su vienu ar kitu reiškiniu negerai.
Daryčiau skirtumą tarp blogo reiškinio, kuris susijęs su šventybe, pašiepimo; klaidingų šventybės psichologijų pašiepimo; ir pačios šventybės asmeniškai pašiepimo. Blogo reiškinio pašiepimas gali duoti naudos. O šventybės pašiepimas - problema. Tai nukreipta prieš sakralinį žmogaus instinktą, vadinasi, prieš sielą ir jos interesą.
Žinau, yra tokia idėja kai kurioje ezoterikoje, kad atseit, iškeikiant asmeniui brangų dalyką, kovojama su to asmens ego, kad tipo, jeigu jis nesupyks, tada neturi didelio ego, o jeigu supyks, tai turi didelį ego, didelį prisirišimą.
Bet sakyčiau, čia ir yra skirtumas tarp šiapusinės ezoterikos ir religijos ar jogos, kad prisirišimas prie Dievo religijoje yra vertinamas kaip tikslas, kaip aukščiausiai pageidaujamas, o šiapusinė ezoterika bando sunaikinti bet kokius prisirišimus, kaip atseit ego išraiškas, ir tuo būdu materialius. Šiapusinė ezoterika sako, kad sielos nėra, ji neamžina, arba yra beasmenė, todėl bet kokie prisirišimai neturi prasmės. Religijoje sakoma, kad siela amžina, ir kad pomirtiniame gyvenime bus asmeniniai santykiai, norai, prisirišimas.
Kažkokius čia vėjus apie religiją rašai :)
Kame matai problemą šventybės pašiepime? Juo labiau kad archajinėse kultūrose dažnai būdavo norma, pašiepti šventybes, kad jos nesustabarėtų iš čia ir tikėjimas dievais vadinamais triksteriais atsirado, va vienas iš triksterių yra Lokis. Tai kad šventybė negali būti išjuokiama yra iškreiptas požiūris į šventybę. Ji gali būti išjuokiama ir net sakyčiau gyvybiškai svarbu laiks nuo laiko iš jos pasišaipyti idant galėtu permąstyti savo santykį. Ir toks išjuokimas, neveda į sacrum paminimą, kaip tu ten išsireiškei, sakralinį instinktą (kuriuo nuoširdžiai abejoju).
Žinoma, jei tu humorą matai tik kaip išsityčiojimą, be tikslo pažinti tada kita kalba, bet tai jau reikia kalbėti tada apie iškreiptą humoro suvokimą.
Mielai pasišaipau iš krikščionių popiežių ;)
Citata iš: a.t.sielis birželio 08, 2014, 14:47:31
Mielai pasišaipau iš krikščionių popiežių ;)
Popiežių turi tik katalikai, kiti krikščionys neturi :) šiaip jau