Jeigu esi agnostikas, (arba skeptikas, arba "minkštas ateistas") tai reiškia, kad netiki kažkuo, kuo kiti žmonės tiki. Bet tu nežinai. Tai kokia tada prasmė eiti į kokias nors temas, kurias pradeda tikintieji (tarkim, paranormaliais reiškiniais, ar metafiziniais dalykais), ir ten aiškinti, kad jie neteisūs, kad tai nesąmonės?
Žiūriu, dabar schema tokia: pradedi kokią nors temą, ateina kažkas, pradeda aiškinti kad tai nesąmonės; tu su tuo nesutinki, pagrindi savo nuomonę argumentais; tada dėl to pasidarai "pasikėlęs", prasideda verkšlenimai dėl nesiskaitymo su kitų nuomone, fanatizmo, sektantizmo ir dar velniaižin ko, iki purvinų ad hominem atakų.
Kažkas čia ne taip.
Patys ateina, patys puola, gauna atsakymą, ir tada pradeda kaltinti tą, kurį puolė, kad jis pasikėlęs. Briedas kažkoks.
Patys muša, patys rėkia.
Dar apie tą pačią schemą, arba scenarijų: tu rašai kažką, pradedi temą, vystai kažkokią progresyvią mintį, nagrinėji naujus horizontus; ateina kažkas, pradeda aiškinti, kad tai nesąmonės, kritikuoti ir t.t., bet vietoje to jokios geresnės ir progresyvesnės minties nepasiūlo, kažkokio gero paaiškinimo, gilių įžvalgų, naujų tiesų nesuformuluoja; bando tempti atgal prie įsikabinimo į sustabarėjusį "mokslinį požiūrį", dogmatiškai aiškina kad tai vienintelis validus dalykas. Ir jeigu tu nesutinki to daryti, turi argumentų, įžvelgi, kad tame nėra kažko labai teisingo, vėl lieki kaltas. Joooo...
Nagrinėji faktus, darai iš to išvadas, ieškai natūralių paaiškinimų; ateina kažkas, kas nesiskaito su faktais, pradeda aiškinti, kad būtina remtis kažkokiais iškreiptais "racionaliais paaiškinimais"; turi argumentų, paaiškini kuo tai iracionalu ir neteisinga; ir vėl lieki kaltas...
Ponai, kažkas ne taip danų karalystėje.
Patiko man viena skaityta mintis apie agnostikus: agnostikas tai ateistas be kiaušų :)
O apie kitką galiu pasakyti tik tiek: kas nedaro nieko tas ir neturi heiterių būrelio. Visada bus tokių kurie kritikuos bet ką ką pasakysi, net nebus svarbu ką tu pasakei. Tokie jau tie heiterių būreliai yra. Visi aktyvesni forumų nariai tokių turi. Tai norma, tik klausimas kiek giliai tai įsileisi sau į širdį. Visada ką besakytum atsiras nepatenkintų tuo ką sakai. Ir kuo daugiau šnekėsi tuo daugiau tokių asmenų bus. Tokia jau ta realybė.
Forumai yra skirti diskusijoms, o jos kartais būna aršios. Kai kurie neatlaiko, nes būna gatavi dėl savo nuomonės ranką duoti nukirsti. Kiti gi stengiasi kažko išmokti iš diskusijos.
Citata iš: a.t.sielis vasario 05, 2014, 18:28:03
ir vėl lieki kaltas...
Mažiau kreipk dėmesį :) O šiaip, manau, kad gyvesnės diskusijos vyksta tarp tų, kurių nuomonės kardinaliai skiriasi.
Žinai, paragrafai, ką man tokia dalykų sankloda primena? Ogi "karą keliuose". Lietuvos važinėjimo stilių. Kai kuriuose kitose šalyse eismas normaliai vyksta. Nu Lietuvoj agresyvumas. Avarijos. Tai sakau, gal bandant aiškintis ir šviesti žmones apie adekvatų elgesį, aiškinantis jų pačių motyvus ir kur jie veda, gal ta situacija gali keistis? Į adekvatesnę pvz.
O ta mintis "ateistas be kiaušų" tai šį kartą labai taikliai save pačią paaiškina. Kad agnostikas - tai iš principo ateistas, tik su tokia minkšta kauke. Nors pvz. skaičiau knygoje "Andų stebuklas", kaip ten buvo vienas agnostikas, kuris buvo žiauriai dvasingas, ir mirdamas tiesiog verkė ir džiaugėsi, buvo palaimoje, dėl sąlyčio su aukštesne realybe. Tai toks va skaitau yra tikrasis agnostikas - kuris nėra ateistas, bet kuris ir nėra priėmęs kažkokių įsitikinimų, dėl to, kad tiesiog nežino.
Man pačiam smagiausios diskusijos vyksta su tais kurie kardinaliai priešingai mąsto. Na nebent žmogus linkęs į asmeniškumus, tada tokius paprastai stengiuosi ignoruoti. Taip sakant šuo loja, o karavanas eina.
Stengiuosi ir pats į asmeniškumus nesileisti, nors žinoma visko pasitaiko, kas be nuodėmės.
O šiaip jau, visiems neįtiksi. Kažkuriuo gyvenimo etapu bandžiau visiems draugas būti, tai vos nenuprotėjau. Vėliau paaugau ir supratau, kad visiems geras nebūsi ir kiek žmonių tiek nuomonių. Tad stengiuosi gerbti kiekvieną nuomonę, ypač tą kuri man prieštarauja. Galiu diskutuoti ir smarkiai, bet stengiuosi gerbti.
Su atsieliu smagu, bet va po paskutinės temos jis kažko suskydo. Nebeatpažįstu jo.
Citata iš: a.t.sielis vasario 05, 2014, 18:44:24
Žinai, paragrafai, ką man tokia dalykų sankloda primena? Ogi "karą keliuose".
Na taip, dažnai žmonės nemoka diskutuoti visiškai, nesakau kad aš jau čia super kažkoks diskutuotojas, tačiau kai kurie yra piktybiniai kenkėjai, vis rašo ne į temą ką nors, ėda kitą, arba tikrąja to žodžio prasme ateina nuleisti garą ir pasiginčyti. Iš tokių nieko nepeši, tad į juos nereikia kreipti dėmesio. Jie ateina ir išeina. Tokie išsidergia ir tiek, o kitas gal jautrus ir ima pergyventi.
Visada buvo tokių žmonių ir visada tokių bus, niekur nepabėgsi. Jei neturi ką užsipulti realybėj, tai kimba kibernetinėj erdvėje, nes negali kitaip išsiliet. Priedo dar būna žmonių, kurie tiesiog negali išgyvent be ginčų, tai jiems reikalinga kaip deguonis. Bet vat yra skirtumas tarp sveikų argumentų ir to kai tiesiog drebia ant kito "aklai" be svarių įrodymų.
Na žinai, paragrafai, kažkaip jau man norisi normalesnės, žmogiškesnės atmosferos. Kažkaip susimąsčiau, apie visa tai.
Gal ir nieko nesakyčiau, pagalvočiau, kad čia kaip ir mano paties problemos, ir tiesiog reikia veikti kažką kito, arba neimti į galvą, pasikoreguoti savo paties trūkumus, ir taip sakant, pačiam foruminti daug mažiau ir natūralesniu būdu. Šiaip esu linkęs taip galvoti. Tas tiesa, ir taip reikia daryti.
Bet va vis vien yra jausmas, kad kažkas čia ne taip.
Gal įmanoma taip pat ir tą žmogiškumo sandą sustiprinti. Atmosfera galėtų būti geresnė.
Pamenu, seniai seniai prieš dešimt metų buvo toks puslapis ir forumas "tikslas.lt". Galbūt pirmasis "nematerialistinis" puslapis lietuviškam internete. Na, tada internetas nebuvo taip išsivystęs. Tai aš pamenu tą dvasią, ypač pradžioje, to forumo. Uuuu, kaip gaivus vėjas.
Aš pvz. savo laiku mėgdavau žiūrėti "X failus". Tai tarkim, toks forumas kaip anomalija.lt, sakytum, kaip ir būti iš panašios rūšies nuotaikų: kažkokia nuostaba, kažkoks svyravimas tarp skepticizmo ir pasaulio mįslių, NSO ir viso kito. Sakyčiau, ir ta pati religija yra vienas geriausių ir patikimiausių "paranormalių fenomenų", vėlgi čia kažkokių problemų neturėtų kelti, kažkam užkliūti. Aš pvz. gyvenime esu susidūręs tikrai su neordinariais dalykais, turiu kuo pasidalinti, tiek iš savo įvairiopos ir nestandartinės gyvenimo patirties, tiek iš šaltinių, kuriuos pažįstu. Nesuprantu tos nepasitenkinimo bangos, lyg tai kažkam kažką blogo daryčiau ir pan.
Aišku, viskas yra pamokos...
Iš tikro mažiausiai kreipt dėmesio kas ką sako :) Diskusija sau gyvenimas ir savi įsitikinimai sau. Geras mintis galima priimti o tai kas netinka tiesiog nekreipti dėmesio nes nėra jokios prasmės keisti kitą žmogų. Esu pakankamai įdomioj situacijoj kada negaliu tikėtis palankumo nei iš ateistų, nei iš tikinčių tai tenka pasitikėti pačiu savimi. Bet dėl to nejaučiu jokio diskomforto. Gali dalyvauti diskusijose gali iš jų išnykti ir daugiau užsiimti ūkine veikla. Visuomet turim pasirinkimo laisvę. Nereik per daug įsijausti į elektroninę erdvę :)
a.t.sieli bent aš nematau jokių problemų iš tavo pusės nepriklausomai nuo to kad mūsų pažiūros religine prasme skiriasi. Tiesiog tai tavo pažiūros ir jos gerbtinos iš mano pusės. Jei kažkas ieško sliekų ten kur jų nėra tai jo problemos. Jei kažkas sunervina tiesiog nekreipk dėmesio nes tai jau įvykęs faktas ir nieko nepakeisi. Nėra prasmės dėl to save graužti.
Citata iš: a.t.sielis vasario 05, 2014, 19:14:32
Na žinai, paragrafai, kažkaip jau man norisi normalesnės, žmogiškesnės atmosferos. Kažkaip susimąsčiau, apie visa tai.
Man irgi norisi kad forume būtų gera atmosfera. Norisi, kad visi gražiai diskutuotų. Tačiau tada tektų tam tikrą dalį asmenų pašalinti iš forumo, dėl ko jis manau prarastų savo įvairovę. Tiesiog yra žmonės, juos galima auklėti. Va būta tokių kurie darydavo nesąmones forume (vardų neminėsiu) bet bendrom pastangom kartu išmokėme tuos žmones gražiai diskutuoti. Pasikeitimas akivaizdus. O tie kas neišmoko, tai paprastai ilgai neužsibūna forume ir ne todėl kad yra užblokuojami, bet pamato kad čia ne ta vieta kur blevyzgos gali sklisti.
Žinai, mes su moderatoriais fiziškai nesugebame aprėpti visų temų ir jas sekti, na kas ten ką įžeidė ar nemandagiai parašė, todėl prašau visus informuoti apie tokius dalykus. Šiaip tik bendrom jėgom galime pasidaryti šią vietą gera ir malonia.
Man nepatinka kai žmonės riejasi. O tokių irgi esama forume (vardų irgi neminėsiu). Apskritai į forumus žmonės turėtų eiti diskutuoti, o ne nervus išlieti
Jo, čia tikrai ne adminų ir ne moderatorių problema. Netgi nieko nesakau apie etatinius "kritikus", viskas tvarkoje.
Šiaip, šita tema galbūt prisidės prie kažkokio bendro sąmoningumo ugdymo. Galima pažiūrėti į viską filosofiškai. Mano nuostata, kad tai mano problemos ("Nobody can harm you, unless you harm yourself. Without criticizing nature of others, introspect and find fault within yourself"). Bet, galbūt viena iš žmogaus natūralių pareigų pasaulyje yra išreikšti kitiems, kaip jis jaučiasi. Ne dėl to kad tai turėtų keisti ("nekeisk pasaulio, keisk save"), bet dėl pačios galimybės geriau suvokti vieniems kitus.
Na va, palieku šią temą laisvam filosofavimui, galbūt visai kitais aspektais, nesusijusiais su foruminimu. I'm done :)
Sveiki. Nežiūrint į tai, kad esu naujokas, forumą stebiu jau gerus metus. Tiesiog randu čia daug įdomios informacijos ir įdomių minčių. Jeigu leisite, pasasakysiu savo nuomonę.
Šiame forume egzistuoja tik du nariai, kurie daro blogą atmosferą. Tai būtų: Marius ir Varpainis.
Šie dalyviai nemoka nei pagrįsti savo nuomonės, nei pateikti argumentus. Taip pat jie dažniausiai komentuoja ne pačią temą, tačiau leidžiasi į asmeniškumus. Maža to, visi asmeniškumai būna įžeidžiančio pobūdžio. Dar neteko perskaityti įdomios žinutes, kurią parašytų mano minėti dalyviai. Žinučių turinys:
- asmeniškumai;
- sarkazmas;
- ironija;
- įžeidinėjimai;
- off-topas.
Kartais net stebiuosi, kodėl kiti dalyviai gaišta savo laiką argumentuodami savo nuomonę šiems dalyviams, nors jie to mano manymu tikrai nenusipelnė.
Dėkoju už demėsį.
Na, nenorėčiau, kad ši tema pakryptų ta linkme, prieš kažkokius konkrečius du asmenis. Aš visai ne apie tai. Pats buvau blogietis savo klasėje, ir kiti nuo mano ir mano draugelių patyčių prisikentėdavo. This is nothing.
Daugiau prie esmės, tai klausimas: kodėl, jeigu esi agnostikas, why to be so strong about anything? Einšteinas irgi kalbėjo apie nuostabą:
Citata" Teisingiausias dalykas, kurį galime patirti yra paslaptingumas. Tai fundamentali emocija, kuri budi prie tikro meno ir tikro mokslo lopšio. Tas, kuris nežino tos emocijos, ir daugiau jau negali stebėtis, jausti nuostabos, yra ne geresnis nei miręs, užgesinta žvakė. < …> Žinojimas, apie egzistavimą kažko, į ką negalime įsiskverbti; giliausios išminties ir labiausiai spindinčio grožio manifestacijos, kurios prieinamos mūsų protui tik paprasčiausiais pavidalais - tai šis žinojimas ir ši emocija sudaro tikrai religišką požiūrį; šia prasme, ir vien ja, aš esu giliai religiškas žmogus. "
Kažkaip pasigendu tos šviežumo atmosferos, žmogiško atvirumo, klausimo nukreipto į visatos paslaptis. Kodėl mes čia vis ginčijamės ir ginčijamės, ir tai niekada nesibaigia? Gal užteks jau muštis?
Pamenu, kai buvau mažas vaikas, nežinau ar jau ėjau mokyklą, ar kokius metelius dar iki to, atėjau kaime į didelį vyresnių ir bendraamžių susibūrimą pievoje, kurią naudodavo kaip futbolo aikštelę. Ten mano vyresnis brolis ir pusbrolis gal buvo irgi. Na ir vyresniokai mane pradėjo stumti, kad va, eik, susimuškit su tokio pat dydžio kitu vaiku. Nu ką gi aš vaikas, visiškai ne iš tos operos, net nesupratau apie ką tas mušimasis, ką daryti reikia, ir pan. Ir stūmė jie mus du vieną link kito, muškitės. Na ir mes ten atseit mušėmės, aš nesupratau ką aš ten dariau. Susikibom, nugriuvom. Kažkokia siurrealistinė patirtis, dar dabar pamenu, tą saulės nušviestą sceną.
Tai va, lygiai toks pat beprasmiškas gali būti tas nuolatinis ginčijimas ir ginčijimasis. Rusų rašytojas Gorkis daug tas temas nagrinėja, kaip tarsi iš nuobodulio žmonės ima daryti kažką piktybiško.
Tiesiog išsakiau savo nuomonę, nes man būtent toks ispūdis susidarė stebint forumą.
Citata iš: a.t.sielis vasario 05, 2014, 19:14:32
Aš pvz. gyvenime esu susidūręs tikrai su neordinariais dalykais, turiu kuo pasidalinti, tiek iš savo įvairiopos ir nestandartinės gyvenimo patirties, tiek iš šaltinių, kuriuos pažįstu. Nesuprantu tos nepasitenkinimo bangos, lyg tai kažkam kažką blogo daryčiau ir pan.
Galetum ir pasidalint tom idomiom patirtim ir tokia tema gali uzvest, jei dar zmones turi , ka asmenisko papasakot , aisku jei tokios temos dar ner
Citata iš: a.t.sielis vasario 05, 2014, 19:14:32
Aišku, viskas yra pamokos...
Cia tau karma, pats sakei , kad buvai blogietis :D
Prisiminiau vieną pasakymą: "Įrodyta, kad šiais laikais net nebylys turi priešų" :D
Taip kad, tylėjimas ne išeitis :D
---
kiški, gal kada ir aprašysiu.
Citata iš: kiskis vasario 05, 2014, 21:24:16
Galetum ir pasidalint tom idomiom patirtim ir tokia tema gali uzvest, jei dar zmones turi , ka asmenisko papasakot , aisku jei tokios temos dar ner
Kiski, jeigu dar neskaitei: http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2725.0 :)
Aciu, sita skaiciau, o ar yra tokia tema, kad zmones joje, kazka rasytu is asmenines idomios patirties, o ne is interneto?
Vienos tokios specialios temos nera, taciau tikrai nemazai yra pavieniu temu kur zmones dalinasi savo patirtimis :)
Gal vienoj vietoj butu lengviau rast, ir zmones taip sakant megsta kuckintis, kkruvoj jiem drasiau, gal atsiras daugiau norinciu atsiskleist? :D
Baigiam offtopiką.
Atsielis palietė rimtą temą. Taigi klausimas, kaip pagerinti forumo kokybę kad blevyzgų ir santykių aiškinimosi būtų mažiau?
Citata iš: Stebėtojas vasario 05, 2014, 20:01:12
Šiame forume egzistuoja tik du nariai, kurie daro blogą atmosferą. Tai būtų: Marius ir Varpainis.
Sorry už offtopą, bet noriu pasisakyti. Dėl Varpainio pritariu 100 procentų, atrodo kad jam svarbiau tiesiog išsilieti ant kitų, juos "nusodinti" su savo nevykusiais įžeidimais ir t.t. Apskritai šitos rūšies žmones lengva atpažinti, nes tokių turi visi portalai, jų gyvenimas dažnai būna ant ribos, nykus, jie niekuom neišsiskiria iš kitų. Todėl jie jaučia poreikį kompensuoti tai internete,išsilieti įvairiuose forumuose, provokuoti kitus taip norint sukelti nesantaiką. Man tokie žmonės papraščiausiai apgailėtini ir viskas :-X
Jei esi agnostikas, tai reiskia, kad tavo smegenys funcionuoja pagal paskirti :D
CitataCitata iš: Kukas2 vasario 06, 2014, 17:52:22
Jei esi agnostikas, tai reiskia, kad tavo smegenys funcionuoja pagal paskirti :D
Agnosticizmo sąvoka, kaip ir daugelis kitų filosofinių sąvokų, „interpretuojama" įvairiai, ir vienaip ar kitai yra „įsipaišiusi" į nemažai filosofinių sistemų, pvz., agnosticizmas turi sąlyčio taškų ir su idealizmu, ir su pozityvizmu, t.y., su iš principo neturinčiomis nieko bendro filosofinėmis teorijomis. Toks „neapibrėžtumas" yra viena iš filosofijos bėdų, sukelianti daug nesusipratimų, kas, savo ruožtu, labai pakerta filosofijos kaip mokslo autoritetą. ;)
Mūsuose iš esmės kalba sukasi tik apie vieną agnosticizmo aspektą - Dievą, o tai toli gražu ne viskas, kas telpa anosticizmo sąvokoje.
Iš Wikipedijos (lietuviškos)
CitataAgnosticizmas - pažinimo teorijos kryptis, neigianti galimybę pažinti objektyvią tikrovę
Štai sąlyčio taškas su idealizmu - „radikalus" idealizmas apskritai neigia „objektyvią tikrovę", ir „atsakymų" ieško ne tikrovėje, o sąmonėje.
„Paliečiamas" ir pozityvizmas - savo jutimais žmogus gali atrasti tik priežastinius ir/ar loginius ryšius tarp tikrovės objektų, bet pačių „objektų savaime" mus pažinti nelemta - jie „suvokiami" tik subjektyviai ("idealiai"), t.y., tikrovės objektai yra „tik tokie", kokius pojūčių pagrindu "sukuria" sąmonė.
O jutimų - be gyvybės - gamtoje neegzistuoja.
Atrodo nuvairavau į kantizmą, bet bala nematė... ;)
Kol kas apie Dievą nė žodžio.
CitataAgnosticizmo formos yra įvairios. Kai kuriais atvejais agnostikas neneigia dievo, net tvirtina, jog turi egzistuoti transcendentinė būtis, kuri tačiau nei pati negali apsireikšti, nei kas kitas negali ką nors apie ją pasakyti. Kitais atvejais agnostikas visai nekalba apie dievo buvimą, nes esą neįmanoma to įrodyti, vadinasi, nei teigti, nei neigti.
Agnosticizmas kartais gali imtis tam tikrų dievo paieškų, bet lygiai taip pat būti jam abejingas, vengti klausimo apie galutinę tikrovę ir pasižymėti sąžinės nejautrumu. Agnosticizmas iš dalies sutampa su praktiniu ateizmu.
Parodomas paradoksalus „šuolis" nuo nepažinios „objektyvios tikrovės" prie „dėl įrodymų stokos" neegzistuojančio Dievo, kas savaime yra prastas sofizmo pavyzdys - wikipedinis „apibrėžimas" automatiškai praranda loginį pagrindą.
Kas seka iš tokio, atsiprašant, „apibrėžimo"? Viena, objektyvios tikrovės pažinti neįmanoma (jos gal net nėra), o antra - agnosticizmas yra "bent iš dalies praktinis ateizmas".
Išvada absurdiška - kaip neigiantis tikrovės pažinimo galimybę subjektas (manau sutiksit, kad ne materialistas-ateistas), turi įžūlumo reikalauti Dievo egzistavimo „įrodymo". Asmeniškai tokį tipą aš pasiųsčiau, kaip sako J.E., į NATO... :)
Va taip ir gaunasi painiava.
„Sąžinės nejautrumo" ryšį su agnosticizmu apeisiu, nes... tai verta atskiros temos. ;)
Iš „Idėjų žodyno"
CitataAgnosticizmas - tikėjimas, kad negalima įrodyti, jog dievas yra, ir žmogus negali pažinti daiktų esmės, esančios už natūralių reiškinių ribų.
Čia jau kita kalba - negali pažinti (įrodyti/paneigti) to, kas yra „už natūralių reiškinių ribos", t.y., nepatirtinių dalykų.
Iš esmės tai pozityvizmas, kuris apskritai yra mokslo „filosofijos" stuburas, ir pagrindinis šios filosofinės sistemos principas yra empirizmas.
Be abejo pozityvizmas kaip ir daugelis filosofinių teorijų turi tam tikrų, bet manau išsprendžiamų prieštaravimų, todėl apskritai yra nuosekli ir logiška sistema.
Vienas iš esminių pozityvizmo teiginių yra elegantiškas L. Wittgenstein'o „Dievas neatsiveria pasaulyje", kas atspindi antimetafizinę šios sistemos nuostatą. Ji ir išprovokuoja „minkštojo ateizmo", „ateizmo be kiaušų" ir panašius epitetus, bet jie toli gražu nesumenkina nei pozityvizmo nuoseklumo, nei logiškumo.
Galima nekreipti dėmesio - tai tik daugiau ar mažiau vykę „popsiniai" išsireiškimai. ;)
CitataCitata iš: a.t.sielis vasario 05, 2014, 20:11:41
why to be so strong about anything?
Diskusijose nalaikyčiau savęs itin „strong" - kadangi dažniausiai tenka diskutuoti metafiziniais klausimais (pozityvistas metafizikos klausimais geriau patyli), stengiuosi tik atkreipti oponento dėmesį į loginius prieštaravimus, argumentuojant vieną ar kitą vos ne „beapeliacinį" teiginį.
Aišku, „išlaikyti toną" pavyksta toli gražu ne visada, o nusišneku dar dažniau. :)
Iš kitos pusės, tenka pripažinti, kad forumo įtakotas kiek "patikslinau" L.W teiginį, perkfalifikavęs jį į „indukcinį", kas, mano galva, yra logiškai korektiškiau. ;)
„Antrašte" pasirinkau Kuko2 pasisakymą apie anosticizmą.
Pasisakymas trumpas, bet intriguojantis. Mįslingas ir daugiaprasmis pasisakymas. Daugiaprasmis kaip agnosticizmas... ;)
Nuobodžiai. ;)
Nelengva susigaudyti agnosticizme, nes sunku susigaudyti pačioje filosofijoje.
Neutralus pozityvizmo agnosticizmas apibrėžiamas kaip įsitikinimas, kad negalimas metafizinis (juslines ribas peržengiantis) pažinimas. Žinojimas paprastai apibūdinamas kaip tikrumas arba pagrįsta nuomonė.
Pažinimas yra vienas iš svarbiausių filosofinių klausimų.
Iliustratyvus pozityvizmui yra idealizmo tėvo Platono uolos alegorijos su tais šešėliais pavyzdys. Šiandien galima tik stebėtis tokia naudinga pozityvizmui idealisto Platono įžvalga - šešėliai tai 5 pojūčių pagrindu smegeninėje „sukurti" (galima sakyti - „ne tikri") judantys-kintantys „vaizdiniai" (tai daugiau-mažiau atitinka ir Platono poziciją).
Kokie tie vaizdiniai „yra savaime" („lauke, už uolos angos") yra beprasmiška net bandyti „įsivaizduoti" (homo sąpiens vaizduotė yra nupinta tik iš 5 pojūčių „medžiagos"), bet per jutimus tame „šešėlių" žaisme-kitime galima atrasti santykius ir ryšius tarp realių tikrovės daiktų, t.y., pažinti tikrovę.
„Platono uoloje" puikiai parodomas pozityvistinis požiūris į pažinaus ir nepažinaus santykį tikrovėje. Parodomas juslinės pažinimo ribos „fizikoje", o apie metafiziką nebelieka net ką bekalbėti. ;)
Tikrovė pažįstama tik per pojūčius, o kokia ji yra „savaime" niekas nežino ir niekada nesužinos. Pozityvizmas remiasi tik jutimais, ir svarbu tik tai, kad pojūčių ar „šešėlių" pasaulyje įžvelgiami logiški/priežastiniai ryšiai bei santykiai tikrovėje.
Kodėl yra būtent taip, o ne kitaip, t.y., kodėl tikrovė ne tik yra, bet yra logiška ir todėl pažini, pozityvizmas nieko pasakyti negali, nes tai peržengia juslines ribas, o „ten" - tik metafiziniai išvedžiojimai...
Tikrovės logiška forma yra tampriai susijusi su proto prigimties klausimu - tik dera į tai pažiūrėti bent iš evoliucinės bei gyvūnų elgsenos (etologijos) pozicijų, ir atsiveria pakankamai realios perspektyvos.
Pats Platonas, savaime aišku, tikrąją būtį įkūnija dvasios pasaulyje.
Dar viena trumpa „istorinė" pastaba.
Empirizmas teigia, kad bet koks pažinimas remiasi patirtimi.
Šią nuostatą išreiškia ir žinomas posakis „Nieko nėra intelekte, ko anksčiau nebuvo jutimuose".
„Išskyrus patį intelektą" - sąmojinga G.V. Leibnico reakcija iš karto ir taikliai parodė, kad viskas nėra taip paprasta.
Kas yra tikrumas ar pagrįsta nuomonė (žinojimas), t.y., kokiu būdu nustatyti kas yra tikra-pagrįsta (teisinga), o kas ne. Pozityvizmas pasiūlė patikimą „lakmuso popierėlį" šiam klausimui išspręsti - jutimine patirtimi, a posteriori, galima patvirtinti ar paneigti vieno ar kito teiginio teisingumą/klaidingumą. Jei teiginius galima grįsti empiriškai, žinojimas tampa prasmingu. Kitų patikimų ir objektyvių kriterijų pažinime nėra.
Bet ką daryti, kai neįmanoma „pasinaudoti" patirtimi? Kai kalbama, pavyzdžiui, apie dvasinę „patirtį"?
Laikomasi nuostatos, kad matematikos ir logikos teiginiai yra teisingi a priori, o kaip reikalai su kitais a priori teiginiais?
Pozityvizmas juos traktuoja kaip beprasmius, ir tai sukelia didžiulę konfrontaciją ir su filosofija apskritai, ir su religija konkrečiai, bet iš tikro akivaizdu yra tai, kad „žinojimas" filosofijoje, o juo labiau religijoje yra itin „slidus" reikalas. Kaip mėgstama sakyti forume, faktai kalba už save - šiose srityse vos ne visi turi savo „tiesą", nes kiekvieno dvasinė „patirtis" yra individualiai subjektyvi, t.y., unikali.
O kas yra teisus? ;)
Tai yra ir viena iš pozityvizmo problemų - nėra apsispręsta, koks pozityvizmo santykis kad ir su intelektualų dvasine „patirtimi".
Pastebėtina tik tai, kad dauguma religingų intelektualų laikosi nuomonės, jog, nesiremiant religinėmis premisomis, neįmanoma sukonstruoti įtikinamo („empirinio") įrodymo Dievo buvimo naudai.
G.V. Lebnicas seniai ir kone pirštu parodė pagrindinę problemos priežastį - ta priežastis yra intelektas (protas, mąstymas ir pan. - vadink kaip patinka), tiksliau, nežinojimas, kas tai yra ir/ar kaip jis „veikia".
Atsakymo į šį klausimą nėra ir teks laukti labai ilgai, kol - gal būt - pasidarys nors kiek aiškiau, ko verta tai, kas „remiasi vien tik mąstymu".
O tuo tarpu visos filosofinės ir religinės doktrinos, apskritai, viskas, kas yra tik proto vaisius, ir toliau ramiai gyvuos „santarvėje ir gerovėje" greta vienas kito.
Savaime aišku, gyvuos ir anomalija.lt
Ilgiausių metų, ilgiausiųųų.... :)
P.S. Jei pažiūrėti į agnosticizmą plačiau, neapsiribojant „Dievas yra ar ne", religingi žmonės taip pat yra agnostikai. Jie tiki, kad egzistuoja Dievas, tačiau tuo pačiu sutinka, kad jį suvokti-suprasti yra ne žmogaus protui. Suprasti panašiai kaip 2x2=4, o ne „geras, mylintis, begalinis, beribis, viską matantis ir galintis", etc.
Kitaip tariant, tikintieji yra „proto agnostikai" - tas, kurio egzistavimu tikima, peržengia proto galias (plg., peržengia juslines ribas).
Kodėl iš esmės Dievas yra anapus suvokimo?
Paprasčiausias atsakymas yra toks - protas yra ne Dievo, o evoliucijos „kūrinys", atsiradę 5 pojūčių pagrindu kaip logiškos tikrovės atspindys.
Tokios prigimties protas nepriekaištingai veikia subjektą supančiame jusliniame pasaulyje, sunkumai pradeda atsirasti judant makro ir mikro pasaulių kryptimis (palengva atsiranda problemos su patirtimi), o metafizikoje evoliucinis racionalumas apskritai nedaug tevertas...
Proto prigimtis yra ne pažintinė, o evoliucinė. Ir t.t. ;)