Darvino evoliucijos kritika

[Lapino šešėlis]

Ilga istorija sekė nuo to momento kai Darvinas atmerkė akis iki pasaulis išvydo garsųjį jo veikalą: „Rūšių atsiradimas natūralios atrankos būdu", kuris padėjo pamatą šiandieniniam mūsų suvokimui apie evoliuciją. Įdomu tai, kad visas užrašas ant knygos viršelio buvo toks: „Rūšių atsiradimas natūralios atrankos būdu, arba išrinktųjų rasių išlikimas kovoje už būvį"

Nevarginsiu gerbiamo skaitytojo monotoniškais biografiniais faktais apie Č. Darvino vaikystę ir jaunystę, pradėsime nuo svarbiausiųjų momentų, nuo kelionės laivu „Beagle". Svarbiausias pastabas išryškinsiu juodai, tad jei nenorite skaityti viso teksto, bendrą vaizdą galite susidėlioti tiesiog permetę akimis paryškintus sakinius.

Darvino kelionė prasidėjo jam į rankas pakliuvus Č. Lajelio veikalas „Geologijos pagrindai", kurioje buvo išskirta keletas skyrių skirtų tuometinei Ž.B. Lamarko evoliucijos teorijai (atkreipkite dėmesį, jog evoliucijos terminas buvo žinomas dar iki Darvinui gimstant).

Kelionės metu, Darvinas tapo entuziastingu Lajelio sekėju ir jo bei Lamarko idėjos Darvinui padėjo suformuoti išvadą, jog gyvybė kinta dėl natūralių, gamtinių priežasčių.

1836 m. į Londoną grįžęs Darvinas sutinka Lajelį ir jie tampa gerais draugais.

Darvinas, bendraudamas su Lajeliu kaupia mintis ir medžiagą savo evoliucijos teorijos tyrimams ir pirmajam veikalui apie „rūšių transmutaciją" (šis terminas buvo pirmasis terminas evoliucijai pavadinti, pavartotas Lamarko „Zoologijos filosofijoje" 1809m.)

Darviną kamavo tik viena mintis, kokių mechanizmų veikiamos atsiranda naujos rūšys? Atsakymą jis rado Tomo Maltuso (Darvino pirmtakas) darbuose.

Tomas Maltusas buvo ekonomikos filosofas įžvelgęs gamtos dauginimosi dėsningumus (jis pastebėjo, jog augalai dauginasi aritmetinės progresijos, tuo tarpu gyvūnai geometrinės progresijos greičiu), kurie padėjo jam prieiti išvadą: „Žmonija dauginasi tokiais milžiniškais tempais, kad Žemė niekaip nespės jos maitinti. Tad žmones vienokia ar kitokia forma turi laikyti priešlaikinė mirtis. Žemės populiaciją aktyviai mažina žmonių ydos. Jos pirmos padaro savo juodą darbą, kurį paskui tęsia kiti žmonių naikintojai: badas, karas, epidemijos. Jie nusineša tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių gyvybių. Bet jei jų neliktų, Žemėje neišvengiamai prasidėtų badas ir vienu galingu kirčiu atstatytų pusiausvyrą tarp žmonių skaičiaus ir maisto išteklių" („Esė apie populiacijos principą", 1798m.)

Maltusui nerimą kėlė ne padėties blogėjimas, bet tendencija gerėti, kas nutiks jei neliks karų ir žmonių ydų? Jis neatkreipė dėmesio į tai, jog gamtos pasaulis savaime krypsta į harmoniją (gyvūnų populiacijos kasmet juk nepadvigubėja, jos priklauso nuo įvairių gamtos sąlygų). Tai reiškia, jog Maltuso koncepcija iškėlė mintį, jog žmonija yra pasmerkta kančiai, vos tik išnyktų skurdas, karai ir ligos, bet didžiausia jo klaida buvo tai, jog jis nesuvokė gamtos dinamiškumo.

„Linijinės matematiškos Maltuso išvados, nūdienoje vadinamos „statiška projekcija", galėtų būti tikslios tik linijinėje, mechanistinėje, niutoniškoje visatoje. Laimei, dinamiškoje visatoje, kurioje mes gyvename, statiškos projekcijos yra bevertės." („Spontaniška evoliucija" Bruce H. Lipton)

Grįžtame prie Darvino:
Savo autobiografijoje jis rašo: „1838 metais, tai yra penkiolika mėnesių po to, kai šia linkme pradėjau nuosekliai dirbti, pasitaikė taip, kad savo malonumui perskaičiau Maltuso raštus... esu visiškai pasiruošęs pripažinti visur vykstantį kovos už būvį reiškinį, kadangi teko ilgai stebėti augalų ir gyvūnų elgesio ypatumus... Ir dabar staiga supratau, kad vykstant tokiai kovai palankūs rūšių požymiai įsitvirtina, o individai su nepalankiais požymiais turėtų išnykti"

Įdomu yra tai, jog Maltusas savo raštuose apie atrankos procesą kalbėjo kaip apie būdą, kurio metu eliminuojami silpniausi individai. Darvinas gyveno tokiu metu, kai visuomenė buvo skirstoma į prastuomenę ir aukštuomenę, pats priklausydamas pastarajai kategorijai, silpnųjų eliminavimą jis pervadino į stipriausiųjų išlikimą. Tai reiškė, jog išgyvens tik tie, kurių aukšta kilmė ir palankūs biologiniai požymiai.

Vis dėlto, Darvinas ilgiau nei dešimtmetį delsė savo darbą paviešinti iki vieno nuostabaus įvykio:
"1858 m. Darvinas gavo siuntinuką iš gamtininko Alfredo Raselo Vuoleso. (Pastarasis, kaip ir Darvinas buvo neblogas gamtininkas tik nekilmingųjų sluoksnių atstovas).

Jame Darvinas rado rankraštį su užrašu: „Apie atmainų polinkį neribotai tolti nuo savo pirminės formos". Ten taip pat buvo laiškas, kuriame Vuolesas prašė peržvelgti medžiagą ir perduoti ją Lajeliui.

Tai buvo Vuoleso evoliucijos teorija: glausta, elegantiška, akademiška ir ypač gerai surašyta." (A. Brackman „The Stange case of Charles Darwin and Alfred Russel Wallace")

Būtent jis būtų pelnęs evoliucijos teorijos kūrėjo titulą.

Nepaisant to, kad Darvinas pats teturėjo ilgai brandintą idėją, o tuo tarpu sau prieš akis laikė visiškai paruoštą teoriją, pasitarę su kolega Lajeliu ir padedamas botaniko Dž. Huverio jie sumąstė planą (smulkiai nedėstysiu) kurio dėka karališkajai Karlo Linėjaus draugijai evoliucijos teorija buvo pristatyta kaip Darvino-Vuoleso teorija (Darvino vardas pirmasis).  Po metų Alfredas Vuolesas dingo nuo scenos, o Darvinas savo džiaugsmui išleido savo didįjį šedevrą.

Koks skirtumas tarp Vuoleso ir Darvino teorijų? Ogi štai koks:
Vuoleso teorija skelbė, jog varomoji evoliucijos jėga - silpniausiųjų eliminavimas, Darvino - varomoji evoliucijos jėga - įgimtas siekis išlikti geriausiai prisitaikiusiems individams.

Sakysite, jog tai tie patys žodžiai. Tačiau tarp jų yra esminis skirtumas. Vuoleso teorija teigia, jog norėdami tobulėti, svarbiausia mums nebūti silpniausiems . Tuo tarpu Darvino - mes turime kovoti, kad būtume stipriausi.

Pailiustruokime pavyzdžiu: turime dvi grupes po penkis žmones negyvenamoje saloje. Vuoleso ir Darvino. Darvino grupėje kiekvienas individas kovoja už save, tam kad pranoktų kitus. Kiekvienas iš jų vogs, sukčiaus, meluos, galbūt net žudys, tik tam, kad išliktų, kiekvienas jų privalo pranokti kitus. Jei jis bus per silpnas, stipresni iš jo atims maistą, būstą. Tai amžina kova už išlikimą (niekur negirdėta?). Vuoleso komandoje kiekvienas žmogus turi savo paskirtį, vienas jų ruošia būstą, vienas jų medžioja, trečiasis rūpinasi sveikata. Kiekvienas iš jų yra bendradarbiaujančios tarpusavyje ir kuriančios ateitį komandos dalis. Po tam tikro laiko tarpo, Darvino komandoje, net jei ir bus išlikę daugiau nei vienas gyvas žmogus, jis bus sulaukėjęs ir nedaug pažengęs į priekį. Vuoleso komanda tuo tarpu bus pasiekusi savotiškai nedidelį, bet vis dėl to šiokį tokį civilizacijos lygį leidžiantį jai gyventi saugiai ir patogiai. Galbūt jie bus netekę vieno komandos nario kuris per klaidą nukrito nuo uolos ar susirgo neaiškia tropine liga.

Darvino teorija skatina tobulinti žmoniją išgryninant jos rasę, o tai reiškia, kad prastesnių genų nešiotojai turi būti eliminuoti. Visa apimtimi šią teoriją pritaikė nacistinė Vokietija.

Vėliau Darvinas pats nutolo nuo savo evoliucijos ir dėmesį sutelkė į meilės ir altruizmo idėjas, o ne į amžiną kovą už būvį, bet Darvino sekėjai palaikė tai senatviniais kliedesiais.

Darvino teorija iki šios dienos yra pripažinta kaip teisinga ir visuotina.

Nedidelis priedas:
„Liūdnai pagarsėjusi Enron kompanija vienu metu buvo be saiko liaupsinama, Forbes ir The Walstreet Journal jai pranašavo šviesią ateitį, tačiau vėliau paaiškėjo, jog kompanija supuvusi iki pat šaknų. Įdomu tai, jog kompanijos vadovai šlovino darvinizmą ir Darvino teiginius pavertė savo kompanijos credo. Prezidentas Džefris Skilingas savo asmenine Biblija vadina britų rašytojo ir evoliucionisto R. Dawkins'o knygą „Savanudis genas". Kaip tikras darvinistas, Skilingas kartais praretindavo Enron darbuotojų kaimenę - atleisdavo „silpnuosius", siekdamas sustiprinti korporacinę stiprybę. Jis ateidavo į kokį nors kompanijos padalinį ir pareikšdavo, jog ketvirčio pabaigoje atleis dešimt procentų darbuotojų - tų, kurie per šį laikotarpį bus sukūrę kompanijai mažiausiai vertės. Taip jis ir padarydavo. Atrankos proceso įtampa sukūrė negailestingų grumtynių atmosferą, niekas nežinojo, ar lemtingąją dieną jo geriausias draugas netaps didžiausiu priešu.

Šių žmonių likimas buvo žiaurus ir netikėtas: kompaniją sužlugdę vadovai kaip kokie savo atžalas ėdantys ropliai paspruko su visais pavaldinių atlyginimais, pensijų fondais ir kitomis lėšomis. Darviniškojo Enron žlugimas ir jo sukeltos bangos buvo tarsi priminimas pabusti ir susivokti, kad trumpalaikės į greitus pelnus orientuotos strategijos, taip pat išskirtinis dėmesys ketvirčių pelnui, ilgalaikėje perspektyvoje nepasiteisina. Vis dėlto tas pats klaidingas požiūris mus valdo iki šiol ir „savanaudis genas" niekaip neleidžia mums pažadinti savo tikrojo genialumo" („Spontaniška evoliucija" Bruce H. Lipton)

[czech-kuolis]

Koks skirtumas tarp Vuoleso ir Darvino teorijų? Ogi štai koks:
Vuoleso teorija skelbė, jog varomoji evoliucijos jėga - silpniausiųjų eliminavimas, Darvino - varomoji evoliucijos jėga - įgimtas siekis išlikti geriausiai prisitaikiusiems individams

ir

Vuoleso komandoje kiekvienas žmogus turi savo paskirtį, vienas jų ruošia būstą, vienas jų medžioja, trečiasis rūpinasi sveikata. Kiekvienas iš jų yra bendradarbiaujančios tarpusavyje ir kuriančios ateitį komandos dalis.

Plius: kaip su tarprūšine sąveika? Man regis, saloje gyvenantiems laukiniams šernams, jei jie nėra išvystę gerų gynybos priemonių, viskas baigiasi vienodai, nepriklausomai nuo grupės.

Taipogi:

Vuoleso teorija skelbė, jog varomoji evoliucijos jėga - silpniausiųjų eliminavimas, Darvino - varomoji evoliucijos jėga - įgimtas siekis išlikti geriausiai prisitaikiusiems individams.

ir

Darvino teorija skatina tobulinti žmoniją išgryninant jos rasę, o tai reiškia, kad prastesnių genų nešiotojai turi būti eliminuoti. Visa apimtimi šią teoriją pritaikė nacistinė Vokietija.

Ką?

[TinSoldier]

Vėliau Darvinas pats nutolo nuo savo evoliucijos ir dėmesį sutelkė į meilės ir altruizmo idėjas, o ne į amžiną kovą už būvį, bet Darvino sekėjai palaikė tai senatviniais kliedesiais.

Meilė ir altruizmas yra būdas kovoti už išlikimą, yra priemonė išlikti rūšims...
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-35006

Beje, nors nepadarei klaidos rašydamas (na, bent kai kur), jog pagal natūralią atranką išlieka stirpiausi (=išlieka geriausiai prisitaikiusieji). Aiškindamas teoriją, rašei taip, tarsi išlieka stipriausi. Ir palyginimas su nacistine vokietija yra tiesiog žema.. tiesiog labai labai žema.. Ir labai labai toli nuo tiesos..

Apie kvantinę mechaniką, Einšteiną ir pan., kitoj temoj jau nebesiginčijau. Na, bet dabar jau ryškiai matosi, kad savo informaciją apie mokslines teorijas gauni iš kažkokių labai labai abejotinų šaltinių...

EDIT: Kad jau paminėjai ir "selfish gene", bei Dawkinsą. Tai štai, iš interviu su juo:

QUESTION: Now, if we are gene machines, presumably then our behavior is also programmed by genes -- you have made that case. But Christians would say that there is a thing called free will, and that free will gives us a genuine choice about our actions, that effectively free will allows us to override biology. What is your response to that as a scientist?

MR. DAWKINS: I am very comfortable with the idea that we can override biology with free will. Indeed, I encourage people all the time to do it. Much of the message of my first book, "The Selfish Gene," was that we must understand what it means to be a gene machine, what it means to be programmed by genes, so that we are better equipped to escape, so that we are better equipped to use our big brains, use our conscience intelligence, to depart from the dictates of the selfish genes and to build for ourselves a new kind of life which as far as I am concerned the more un-Darwinian it is the better, because the Darwinian world in which our ancestors were selected is a very unpleasant world. Nature really is red in tooth and claw. And when we sit down together to argue out and discuss and decide upon how we want to run our societies, I think we should hold up Darwinism as an awful warning for how we should not organize our societies. - http://www.pbs.org/faithandreason/transcript/dawk-frame.html

Atsiprašau, kad neišverčiu, turint galvoje, kad kurdamas savo temą padirbėjai rinkdamas ir versdamas informaciją, citatas, mintis ir pan. Bet esmė tokia: Darviniškas socialinis pasaulis būtų siaubingas gyventi, kadangi taip, dauguma rūšių gyvuoja konkurencinėmis sąlygomis (nors ta pati natūrali atranka atsakinga ir už altruizmą). Ir nei Darvinas, nei Dawkinsas niekuomet nesakė, kad reiktų visuomenę aklai tvarkyti natūralios atrankos principu.

Ir kitoj temoj rašei:

"Dawkins'o pagrindinių teiginių žinau tik, kad "viskas ateina iš genų", genas mums iškelia reikalavimą būti instinktyviems ir mes esame savanaudžiai iš prigimties. Plačiau šiai temai siūlau persikelti štai čia:"

. (Į aną temą pasistengsiu atsakyti vėliau, jei turėsiu laiko)

Ir, kaip tame interviu jis teigė, bei kaip rašė savo knygoje "savanaudis genas", mes neprivalome paklusti savo instinktams ir genams. Ir tikrai nebūtinai esame prigimtinai savanaudžiai.

MR. DAWKINS: The phrase "the selfish gene" only means that genes are selfish. It doesn't mean that individual organisms are. On the contrary, one of the main messages of the selfish gene is that selfish genes can program altruistic behavior in organisms.

[Benamis]

Perkeliau tema nes ji mano manymu nei su sveikata nei su medicina nesusijusi.

[Lapino šešėlis]

Na, pakomentuosiu savo paties tekstą labai labai primityviai:

Įsivaizduokime, kad turime visuomenę kurioje elito klasę atstovauja kažkokie didūs, turtingi verslininkai, turime darbininkų klasę, kurią atstovauja... darbininkai. Ir turime vargšų klasę kurią atstovauja skurdūs žmonės. Tokia visuomenė atsiranda tik remiantis "tapk stipriausiu" principu. Apatinė klasė visada liks apatine, vidurinė klasė bandys pakilt į auškščiausią, o viršutinė klasė bandys išlaikyti savo pozicijas.

Tokią schemą labai taikliai aprašė Dž. Orvelas. Jis jau prieš keliasdešimt metų numatė kur mus veda darvinizmo epocha.

Kokia visuomenė turėtų būti silpniausiojo eliminavimo atveju? Tai, jog kiekvienas visuomenės narys yra vienodai kuriantis ir formuojantis kažkokį bendrą grupės produktą. Jei aš turių kažką geriau nei kitas, aš tuo turėčiau pasidalinti su kitais (nes iš tikrųjų evoliucija manęs dėl to nepadaro pranašesniu). Buvimas stipresniu už kitą man neduoda jokios apčiuopiamos naudos (išskyrus tai, kad jei mes mąstome, kad duoda - tai jis be jokios abejonės duoda, bet tokiu būdu tas buvimas stipresniu iš tikrųjų žlugdo visą visuomenę, jei aš šią savybę naudoju asmeninei, o ne bendrai gerovei kurti). Tai reiškia, kad aš būsiu pasmerktas išnykimui tuo atveju, jei neprisidėsiu prie bendro visos visuomenės formavimosi proceso.

Nes kalba eina, ne apie tai, kad visi turime būti vienodi. Visada bus stipresnių ir silpnesnių ir tai natūralu, ir bet kuriuo atveju stipriausi visada išliks, bet kalba eina apie VAROMĄJĄ EVOLIUCIJOS JĖGA, tai ne mėginimas pralenkti kitą ir būti pačiu stipriausiu, o mąstymas, kad tobulėsime tik tuo atveju, jei sugebėsime sumažinti silpnųjų grupės individų trūkumus.

Gamtoje mes turime daugybę tarpusavio susigyvenimo būdų. Mano teiginiai, jų neišnaikina ir nepanaikino tos vadinamosios kovos už būvį, tik ta kova yra kur kas efektyvesnė, kai mes naudojama tarpusavio sutarimo principus, nei tiesioginę konkurenciją.

Štai, kad ir parazitizmas yra nepaprastai efektingas išlikimo būdas parazitams, bet parazitai niekada neparazituoja savo rūšies.

Tuo tarpu mutualizmas padeda išlikti tiek vienai tiek kitai rūšiai. Bet čia mes kalbame tik apie tarprūšinę sąveiką.

Vidurūšinė konkurencija yra tik labai labai nežymiai ir ganėtinai retai gamtoje sutinkamas reiškinys, nes tiesa ta, kad geriausiai prisitaikiusios rūšies išlikimui populiacijos gamtoje yra tos, kurios gyvena bendrijose (skruzdėlės, bitės ir netgi tos pačios straipsnyje minimos žiurkės).

Aiškindamas teoriją, rašei taip, tarsi išlieka stipriausi. Ir palyginimas su nacistine vokietija yra tiesiog žema.. tiesiog labai labai žema.. Ir labai labai toli nuo tiesos..

Apie kvantinę mechaniką, Einšteiną ir pan., kitoj temoj jau nebesiginčijau. Na, bet dabar jau ryškiai matosi, kad savo informaciją apie mokslines teorijas gauni iš kažkokių labai labai abejotinų šaltinių...

Nesiginčysiu dėl nacistinės Vokietijos, nes istorija niekada nebuvo stipriausia mano sritis (bet vis dėlto savo nuomonės nekeisiu)

O štai gamtos mokslus, o jei konkrečiau - biologija, galėčiau pavadinti savo specializacija iš kurios beveik valgau duoną, todėl tikrai galiu patikinti, kad mano šaltiniai tikrai nėra eilinės sapalionės iš neaiškių interneto blog'ų. (juolab, kad daugelį jų stengiuosi tiesiogiai cituoti)

O štai kai paties R. Dawkins'o mokslinį požiūrį į evoliuciją pavadinčiau šiek tiek pernelyg siauru. Nors citatoms kurias išrinkai galbūt ir pritarčiau, bet žinodamas jo dogamtišką požiūrį į evoliuciją ir genus, nedrįstu juo pasitikėti.

O pabaigai norėčiau padėkoti už straipsnį. Tai kas jame parašyta ir noriu pasakyti visą šį laiką, todėl man atrodo, kad mes ginčijamės ne dėl to kaip reikėtų suvokti evoliuciją, o tiesiog dėl žodžių žaismo, nes be jokios abejonės darviniškieji dėsniai socialiniame pasaulyje sukeltų baisias pasekmes (bet baisiausia ir yra tai, jog tai vyksta). Ypač jei kalbame apie korporacijose vykdomas pelno siekimo strategijas.

Norėtųsi sakyti, kad yra priešingai, bet...

[TinSoldier]

Tokią schemą labai taikliai aprašė Dž. Orvelas. Jis jau prieš keliasdešimt metų numatė kur mus veda darvinizmo epocha.

Aš jau pasimečiau
Skaičiau 1984-uosius, gyvūlių ūkį, 'katalonijai pagerbti', bet niekur nemačiau darvinizmo kritikos Totalitarizmo - taip. Darvinizmo - ne.

Labai gali būti, jog, kaip ir rašei, nesutariam tik dėl žodžių žaismo, sąvoku. Nes, apart darvinizmo minėjimo, aš tau praktiškai visiškai pritariu.

Tačiau nesuprantu, kaip galima darvinizmu aiškinti socialinę nelygybę, bei išnaudojimą. Kadangi darvinizmas ir natūrali atranka - tai nėra kažkas, ką galima būtų sukonstruoti, pakeisti ar pasirinkti. Pagal teoriją, taip vystosi biologinė gyvybė ir viskas. Nieko dėl to padaryti negalima - tai yra natūralus ir neišvengiamas procesas.

Taigi, jei visuomenei pritaikai darvinizmo sąvoką - išeina, jog visuomenė neišvengiamai organizuosis pagal natūralios atrankos dėsnius: bus konkurencinga, agresyvi, negailestinga ir pan.

Tačiau akivaizdu, jog taip nėra: visuomenės yra konstruojamos. Jei nebūtų - tai nuolat gyventume pagal nacistinės Vokietijos moralę, viduramžių normas ar pan. Visuomenės keičiasi. Yra daugybė žmonių grupių, komunų, istorinių pavyzdžių, kuomet visuomenės buvo/yra organizuojamos su bendradarbiavimu, pagalba silpnesniems ir kt. tavo minėtais dalykais.

Tuo labiau, jog darvinizmas neteigia, kad natūralios atrankos principai yra/turėtų būti/privalo būti taikomi organizuojant visuomenę. Taigi, darvinizmas, kaipo biologinė teorija, negali aiškinti visuomenės socialinio gyvenimo. Ja negalima aiškinti aukštesniosios klasės kraugeriškumo, darbininkų engimo, ar vargšų vargingumo.

Ar tu darvinizmą naudoji kaip metaforą apibūdinti visuomenės organizavimąsį/struktūrą/problemas ir pan? Jei taip, tuomet aš tau galiu pritarti, tik mane labai suklaidino tas darvinizmo sąvokos naudojimas. Jei aš vėl ne taip tave supratau, tuomet visiškai pasimečiau

Sorry, jei pernelyg nesupratingas esu. Beveik nemiegojęs, todėl sunkoka suvokti tekstą )

[czech-kuolis]

Man regis, Lapino šešėlis į tankių girių nuklydo į plačias pievas.

Prie to, ką puikiai aprašė Tin Soldier (kad darvinizmas nėra visuomenės santykius aiškinanti teorija, tai teotijos apie rūšių atsiradimą, o mes, nors kartais tenka tuo suabejoti, vis dar esam viena rūšis), noriu pridurti tik tiek, kad jeigu visuomenė būtų tvarkoma pagal darvinizmą, neturėtumėm neįgaliųjų, bedarbių ir kitų "deviantų".

Silpniausiųjų eliminavimo interpretacija labai laki .

Kalbi aktualius dalykus, bet tai ne darvinizmas. Nereikia būti Darwinu, kad pamatytum, kaip veikia geriausiai prisitaikiusiųjų teorija - tereikia išeiti į gamtą.

[pseudo]

Man regis, Lapino šešėlis į tankių girių nuklydo į plačias pievas.

Prie to, ką puikiai aprašė Tin Soldier (kad darvinizmas nėra visuomenės santykius aiškinanti teorija, tai teotijos apie rūšių atsiradimą, o mes, nors kartais tenka tuo suabejoti, vis dar esam viena rūšis), noriu pridurti tik tiek, kad jeigu visuomenė būtų tvarkoma pagal darvinizmą, neturėtumėm neįgaliųjų, bedarbių ir kitų "deviantų".

Silpniausiųjų eliminavimo interpretacija labai laki .

Kalbi aktualius dalykus, bet tai ne darvinizmas. Nereikia būti Darwinu, kad pamatytum, kaip veikia geriausiai prisitaikiusiųjų teorija - tereikia išeiti į gamtą.

Išties Darvinas domėjosi visuomenės santykiais, žmogaus psichologija ir t.t. Tai geriausiai reflektuoja: "The Descent of Man" knyga. Pasakymas, kad Darvino teorija skatina tobulinti žmoniją išgryninant jos rasę, o tai reiškia, kad prastesnių genų nešiotojai turi būti eliminuoti. Yra VISIŠKAS jo darbų iškraipymas. Ir toliau nuo Darvino nukrypti negalėjai, man įdomu iš kur paėmei savo šaltinius? Darvinas kaiptik teigė, kad altruizmas yra įgimta ir bene svarbiausia žmogaus savybė ir tai yra esminis faktorius mūsų išlikimui. Į detales neisiu, pas gali jo veikalus atsiversti (ir patarčiau tai padaryti prieš rašydamas tokius dalykus), beje yra pilna pavyzdžių tai įrodančių, yra ištisos mokslininkų grupės, kuriu darbai buvo inspiruoti šių teorijų. Tai puikiai parodo ši kalba:
http://fora.tv/2009/11/08/Does_Darwin_Illuminate_Emotion_and_Spirituality

[TinSoldier]

Beje, aptikau ir tokią sąvoką, kuri man visai nauja: "socialinis darvinizmas".

http://lt.wikipedia.org/wiki/Socialinis_darvinizmas

Kaip supratau, šitoje temoje Lapino šešėlis būtent ją galvoje ir turėjo? Nors ją išvystė ne Darvinas, o atvirkščiai:

Pats Č. Darvinas 1880 m. atmetė tokio taikymo galimybes. -wikipedia

[Lapino šešėlis]

Gerbiamieji, arba jūs neskaitote ką aš rašau arba visiškai nenorite įsigilinti. Pamėginsiu dar kartą paaiškinti ką jau kartojau daugybę kartų, nes jau ima darytis sudėtinga.

Pirmiausia apie evoliucijos teoriją, nuo kurios ir prasidėjo šita tema. Rašysiu punktais, nes naudos iš rišlaus teksto maža:

1. Evoliucijos teorijos sukūrimo vardas priklauso Č. Darvinui.
2. Jo pagrindinis veikalas pristatantis evoliucijos teoriją vadinasi "Rūšių atsiradimas natūralios atrankos būdu"
3. Vien iš šio veikalo pavadinimo galima suvokti pagrindinį evoliucijos mechanizmą: natūrali atranka.
4. Darvinas nebuvo genijus iš prigimties. Daugelį savo minčių jis išvystė skaitydamas savo pirmtakus: Lamarkas, Lajelis, Maltusas
5. Darvinas apie kovą už būvį rašo, cituoju: "vykstant tokiai kovai palankūs rūšių požymiai įsitvirtina, o individai su nepalankiais požymiais turėtų išnykti"
6. Darvinui nespėjus galutinai suformuluoti savo teorijos, žaidime atsiranda A. Vuolesas
7. Dabar prašysiu skaityti atidžiai: esminis skirtumas tarp Darvino teorijos ir Vuoleso teorijos:

Darvinas: VAROMOJI EVOLIUCIJOS JĖGA: išlieka sipriausi (supraskite - nebūsi stipriausias, nekovosi, nesivaržysi, rizikuoji žūti (apie konkurencijos ir tarpusavio susigyvenimo rūšis žr. aukščiau, toks išlikimo gamtoje pavyzdys gamtoje sutinkamas retai ir būdingas tik nelabai evoliuciškai išsivysčioms rūšims (prašau pavyzdžių jei norite prieštarauti)))

Vuolesas: VAROMOJI EVOLIUCIJOS JĖGA: eliminuojami silpniausi (supraskite - išgyventi nereikia stengtis, tiesiog neatsidurti žemiau tai rūšiai būdingos egzistavimo ribos(sutinkamas daugelyje rūšių ir būdingas visoms populiacijoms gyvenančioms bendrijose, ypač toms kurios turi kažkokius socialinius santykius(pavyzdžių pateikiau aukščiau, bet kaip jau pastebėjau nelabai kas skaito)))

(Aukščiau žinutėse yra paaiškinimas kodėl kaip manoma Darvinas pakeitė Vuoleso versiją į saviškę)

Nepateiksiu šaltinių, nes dabar pašonėje jų neturiu, bet esant galimybei galiu padaryti ir tą, galiu tik pasakyti, kad tie šaltiniai, yra žmonių kuriuos paminėjau aukščiau raštai, tų kurie prisidėjo prie evoliucijos teorijos sukūrimo. (galbūt jie klydo, galbūt šiame forume yra žmonių geriau už patį Darviną žinančių ką jis pasakė).

Dėl Darvino polinkio į altruizmą: pirmiausia, šis polinkis atsirado tuomet kai pasaulį jau buvo išvydusi originalioji versija, šiai dienai tokia altruistiška evoliucijos teorijos versija yra paplitusi ir tai labai sveikintina, nes būtent tokiu tikslu ir sukurta ši tema, kad propaguoti naują požiūrį evoliuciją. Tiesiog tai nėra oficialiai priimta evoliucijos teorija.

Taigi šitoje vietoje aš norėčiau ir baigti, nes nematau prasmės ginčytis apie šiandieninę evoliucijos teoriją. Nes jei kažkam dar toks noras kyla, tai rekomenduoju tiesiog atsiversti mokyklinį biologijos vadovėlį ir pasiskaityti evoliucijos skyrelį.

Dabar norėčiau pakalbėti apie neoficialią evoliucijos versiją. Tokią kurios vadovėliuose nėra, Ir kuri nėra moksliškai patvirtinta jokiuose oficialiuose šaltiniuose. Štai todėl prašau visų, tiesiog pasidalinti savo požiūriu ir nuomonėmis ir mąstymu kaip būtų galima pagerinti savo egzistavimą šioje planetoje ir visuomenėje.

Ar vadovaujantis principu būk pats geriausias ir nesidairyk atgal? Vadovaujantis principu: "visi lygūs, bet aš lygesnis" (štai dėl ko paminėjau Orvelą).

Ar verčiau bendradarbiauti ir kartu bandyti gerinti savo gyvenimą padedant kitiems, o ne bandant aplenkti?

Kas gali pasiekti daugiau ar individualistų komanda, kurioje kiekvienas kovoja tik už save?
Ar bendradarbiaujanti komanda, kurioje kiekvienas atlieka jam skirtą funkciją ir tokiu būdu bando pagerinti visos grupės našumą?

Visuomenė ir civilizacija atėjo iš gamtos, o ne atvirkščiai, todėl kuriant visuomenės dėsnius reikėtų pagarbiau žiūrėti į savo motiną Žemę, nes dabartiniai žmogaus veiksmai tik eikvoja mūsų planetą.

Kitas punktas, evoliucija - tai ne vien gamtinė atranka. Šis žodis kartais naudojamas kaip sinonimas tobulėjimui, augimui. Štai ir klausimas:kokiu būdu mums sektųsi greičiau ir sėkmingiau evoliucionuoti? Kokių dėsningumų laikantis?

Tiesiog į pasaulį žiūrėkite plačiau gerbiamieji, plačiau. Suprasti jį įmanoma tik pasitelkus kelias pažinimo ir mokslo sritis. Tai gali pailiustruoti toks posakis: "Visa fizika yra matematika, visa chemija yra fizika, visa fiziologija yra chemija, visa biologija yra fiziologija"

Tai reiškia, jog kiekviena pažinimo sritis vis papildo vieną kitą. Viskas tarpusavyje susiję ir būtent šią sąsają ir reikėtų išvysti kiekvienam iš mūsų. Ten kur Jūs kaip sakote evoliucijos dėsniai neveikia, viskas ir paremta evoliucijos principu, o štai gamtoje daug kur galime išvysti aktyvų socialinį gyvenimą.

Neskubėkite spręsti ir neskubėkite aklai pasikliauti faktais. Pirmiausia ir svarbiausia gyvenimo taisyklė: MĄSTYKITE SAVARANKIŠKAI. Todėl linkiu visiems mokytis būti sąmoningais žmonėmis.

P.S. Dėl tų gausybės pastabų, jog evoliucijos dėsniai neveikia visuomenėje. Nepastebėjau nei vieno kuris ką nors pakomentuotų apie Enron kompanijos pavyzdį, kurį įdėjau kaip priedą aukščiau. Štai ten aiškiausias pavyzdys kaip visuomenėje galima pritaikyti klaidingus evoliucijos dėsningumus. Ir pasakykite, kad retas atvejis kai didžiosios korporacijos taip elgiasi? Ką mūsiškė "maxima" ar "senukai" kitokie?

[Lapino šešėlis]

hmm... ko gero turėčiau atsiprašyti dėl tokio galbūt ganėtinai aršaus komentaro, nes ko gero pats neįsiskaičiau į Jūsų atsakymus.

Tiesa ta, kad taip, būtent tą aš ir darau, evoliucija bandau paaiškinti socialinę santvarką. Bet ne pačiu darvinizmu, nes darvinizmas iš tikrųjų nepaaiškina tikrosios evoliucijos esmės. Štai kodėl pritaikę darvinizmo principą, mes negalime sukurti geresnės visuomenės.

Bet galime ją sukurti remdamiesi evoliucijos principais kurie iš tikrųjų sutinkami gamtoje.

[gidas]

Nepatinka tau Čalzas...

Darvinas, anot tavo šaltinių, buvo geras žulikas, labiausiai „nuskriaudęs" tą Vuolesą, kurio „rankraštį" pristatė kaip savo ar bent jau pasisavino pagrindines idėjas. 
Bala nemetė, gal būt taip ir buvo (Vuoleso iki tavęs nesu girdėjęs) - tu žinai ir turi teisę reikšti simpatijas ar antipatijas...

Bet  prie ko čia evoliucijos teorija ir ta keista  Darvino ir Vuoleso „konfrontacija", jei teorija, kaip sakei, Linėjaus draugijoje buvo pristatyta kaip „Darvino-Vuoleso teorija"? 

Vuoleso teorija skelbė, jog varomoji evoliucijos jėga - silpniausiųjų eliminavimas, Darvino - varomoji evoliucijos jėga - įgimtas siekis išlikti geriausiai prisitaikiusiems individams.

Sakysite, jog tai tie patys žodžiai. Tačiau tarp jų yra esminis skirtumas. Vuoleso teorija teigia, jog norėdami tobulėti, svarbiausia mums nebūti silpniausiems . Tuo tarpu Darvino - mes turime kovoti, kad būtume stipriausi.

Dėl tokio dėstymo, panašu, visi ir pasimetė - kalba turėtų eiti apie rūšių atsiradimą, o pats, panašu, nugrybavęs į visuomeninius  santykius.

Pasikartosiu kažkelintą kartą.
Pagrindinis rūšių atsiradimo ir evoliucijos principas - išlieka geriausiai prisitaikęs.
O kas geriausiai prisitaikęs „sprendžia" natūrali atranka, be jokio „asmeniškumo/subjektyvumo" eliminuodama mutacinį (atsitiktinumas) „broką". Toks, trumpai tariant,  ir yra evoliucinis mechanizmas - gyvosios gamtos objektyvus dėsnis.

Grįžtant prie D ir V, tavo  pirmoje citatoje pateiktos judviejų pozicijos evoliucijos teorijos prasme yra absoliučiai tokios pat - geriausiai prisitaikęs išlieka, blogiausiai - eliminuojasi, ir visa tai vadinama visiems priimtinu žodžių junginiu „natūrali atranka". Ji ir yra evoliucijos „varomoji jėga".
O pats neaišku kokiu pagrindu „natūralią atranką"  perskeli „pusiau" ir geresnę (?) „pusę"  priskiri V, o blogesnę (?)  - D.

Vartodamas tokius žodžius kaip "norėti", „turime kovoti" ir pan., kas yra absoliutus nonsensas evoliucijoje, antroje citatoje akivaizdžiai parodai, kur lenki - darvinizmą (gal tiksliau - v...izmą) siūlai kaip būdą socialinių santykių visuomenėje pagerinimui.

Kritikuoji D už „kišimąsi" į visuomeninius santykius, ir čia pat siūlai „kitokią" darvinizmo „atmainą" tam pat reikalui. Nežinau...

Tavo vietoje nuodugniai išstudijuočiau K. Markso „Kapitalą" - knyga iš tikro kapitalinė. Neskaičiau ir niekada jau neperskaitysiu (dėl to labai gailiuosi), bet, jei tau iš tikro aktualūs socialiniai klausimai, daugelį atsakymų rasi šiame veikale...

Ir be v...izmo apsieisi.

[a.t.sielis]

Darvinui šovė į galvą idėja, kuri atrodė išsprendžianti kai kuriuos to meto klausimus ir mįsles. Bet kaip ir daugelis kitų "genialių" idėjų, ji buvo iliuzinė. Taip iki šiol ir neįrodyta bei neparodyta, kaip tas burtažodis "gamtinė atranka" gali iš viso ką nors sukurti reikšmingesnio. Burtininkai murma "abra kadabra", o mokslininkai murma - "gamtinė atranka". Didelio skirtumo nematau.

[TinSoldier]

Darvinui šovė į galvą idėja, kuri atrodė išsprendžianti kai kuriuos to meto klausimus ir mįsles. Bet kaip ir daugelis kitų "genialių" idėjų, ji buvo iliuzinė. Taip iki šiol ir neįrodyta bei neparodyta, kaip tas burtažodis "gamtinė atranka" gali iš viso ką nors sukurti reikšmingesnio. Burtininkai murma "abra kadabra", o mokslininkai murma - "gamtinė atranka". Didelio skirtumo nematau.

Įrodyta.

Kaip kažkoks mokslininkas, kurio pavardės nebepamenu, teigė:
Iš tiesų, iš absoliučiai visų Visatoje egzistuojančių fenomenų, reiškinių ir pan., biologinės gyvybės atsiradimas, vystimasis ir veikimas - vienas iš geriausiai suprastų ir patikimiausiai įrodytų dalykų.

[a.t.sielis]

Jeigu būtų įrodyta, tai šios diskusijos nebūtų. Mokyklinį biologijos kursą suprasti galėjau, turėjau aukščiausią balą. Tai ir įrodymą suprasčiau. Bet kad nėra jokio įrodymo. Yra wishful thinking ir biologijos mokslo duomenų visuma, kurią bandoma pavaizduoti kaip vieningą teoriją, evoliucijos teoriją. Bet iš tikro, koks skirtumas kaip tai pavadinti, jeigu iš milžiniško puzzle pažįstamas gal 1 proc.? Kaip tame palyginime apie penkis neregius kurie čiupinėja kiekvienas vis kitą dramblio kūno dalį, ir pagal tai bando apibūdinti, su kuo čia susidūrė, taip ir jokio skirtumo, ar tą nežinojimą apie tai kas vyksta biologinėje sferoje vadinti evoliucija, ar dar kaip kitaip, nežinojimas yra nežinojimas.