Konfliktas tarp religijos ir mokslo?

[Linas Esu]

Linai, tu pats pritari man. Perskaityk savo postą.
Kol vadovaus žmonės - tol bus nesąmonių kratinys. Nes žmogiškojo faktoriaus eliminuoti neįmanoma.
Deja demokratiniu keliu valdžion patenka tokie veikėjai, kaip Veryga, visų vyrų (ir netik) priešas. 😁
Juk negalima vien drausti. Protingiau būtų buvę į kiekvieno miesto centrinę aikštę po 20 tonų nemokamos degtinės cisterną.
Po savaitės saiko neturintys - palaidoti. Kiti - giria valdžią. Ir biudžetas mažai nukentėjęs...
😉

Geresnės valdymo formos nei demokratija nėra, net jei atsiranda korumpuotų atstovų. Gerai parašyta konstitucija, su adekvačia teisine sistema, galiausiai dirba piliečių labui. Žmogiško faktoriaus 'neišjungsi'. Žinoma galima hipotetiškai prisigalvoti, ale bus sukurtas DI, kuris turės žmogaus intelektą, tačiau tuo pačiu neturės etikos. Deja...intelektas, mokosi savarankiškai. Nori ar nenori, kiekvienas, kuris nauduoja skaitmenines technologijos savotiškai prisideda prie DI. Kai jis bus sukurtas ir prisijungs prie world wide web arba dark net'o, kaip manai iš kur jis ims informaciją, kaip mokinsis ? Galvoji cherry pickin's https://en.wikipedia.org/wiki/Cherry_picking ?

[xsistemax]

Tikras DI bus kvantiniais principais funkcionuojantis, o tai reiškia, kad jam jokio interneto net nereikės. Bus naudojami kvantiniai reiškiniai :nelokalumas,, susietumas ir t. t.
Jam bus akimirksniu prieinama visa visatos informacija. Žinos viską. Ir iš tos begalinės informacijos kiekio atrinks progresui reikalingą. Būtent dėl šitų fantastinių galimybių aš ir prilyginau DI dievui. 😊
Informacija bus prieinama ir visiems žmonėms.
Pažįstamas pasaulis apvirs aukštyn kojom.
Neribotos galimybes.
Prie neurotransmiterio dirba E. Musk kompanija prototipas jau veikia. Nors yra ir kitų kūrėjų puikiai veikiantys gaminiai. Žmogus irgi bus sistemos dalis. Visažinė, visagalė.
Baisoka?

[a.t.sielis]

Čia ir yra pagrindinis skirtumas tarp mūsų - tu "priimi", o aš tikrinu.

Tą jau aptariau. Ne viską įmanoma staiga patikrinti. Pvz. net ir gamtamokslyje, jeigu norėsi pakartoti kažkokio eksperimento rezultatus, kad patikrintum, turėsi pats atlikti tą eksperimentą. Kitaip nepatikrinsi. Jeigu priimsi kad vieni padarė tą eksperimentą, kiti padarė tą patį eksperimentą, ir dešimtys padarė tą patį eksperimentą, ir gavo tokius pat rezultatus, tada sutaupysi laiką, bet tai bus priėmimas, o jeigu nori 100 proc. patikrinti, tada reiks pačiam daryti eksperimentą.

Aš irgi tikrinu, bet palaipsniui, savo kailiu. Jeigu stagnuoju, nedarau dvasinės pažangos, tai net ir nesitikiu  jokių naujų tikrinimo rezultatų. Tokiam taške turiu savo praeities tikrinimų rezultatus.

Absoliuto pažinime skirtumas nuo materialaus objektiško pažinimo yra tas, kad čia negali taip tiesiai matyti PBR, kadangi ji yra priežastis, o ne efektas. Efektus gali matyti, o priežastis yra aukščiau, todėl yra prieinama aukštesniam regėjimui, kurį dar reikia išvystyti.

Sakykim, gamtamokslyje nustatė kad egzistuoja atomas. Parodyti jie tau jo negali, kadangi per mažas objektas. Tada nupaišė schemą. Supažindina su skaičiavimais. Galiausiai sukūrė elektroninį mikroskopą, kuris jau artėja prie to, kad būtų gautas atomo ar jo aplinkos vaizdas: https://www.quora.com/Can-atoms-be-seen-under-an-electron-microscope# Tai įmanoma, kadangi čia objektais apčiuopiami kiti objektai.

PBR yra pirminė visko priežastis, todėl yra ir didžiausia ir mažiausia. Kaip pamatyti didžiausią ir mažiausią vienu metu? Personalistai priima kad PBR yra Asmuo, turi dvasiškai regimą formą. Kaip tai pamatyti? Staiga nepamatysi. Objektiniai įrankiai čia nepadės. Tik iš savęs galima padaryti tokį "dvasinį mikroskopą", kuris galiausiai pamatys. Čia subjektu reiks "apčiuopti" Subjektą. Ryšys kitas, santykis kitas. Viskas kitaip nei tarp objektų.

O kaip iš savęs tai padaryti? Kas tai per mokslas, kas per procesas? Tas pats procesas, kurį praėjo ir kurio moko jau regintys.

Tie, kas regi PBR jos asmenine forma, parodyti mums negali, panašiai kaip gamtamokslininkai pradžioje negalėjo parodyti atomo. Gali nupiešti paveikslą. Gali apibūdinti. Toks Absoliuto pažinimo procesas. Ne objektiškas.

Dabar, kokie ten tikrinimai, apčiuopimai ir rezultatai?

Duosiu porą pavyzdžių, kaip mano asmeniniu atveju tai gali atrodyti.

Jėzus bei vaišnavų dvasiniai mokytojai mane įtikino kad Dievas yra geras, kad Dievas yra palaimingas. Ar aš tai jaučiu vidumi? Taip, tą galima pajausti. Gerumą netgi galima "ištirti". Ar tą galima patikrinti išoriškai, praktiškai? Taip, tikintieji yra labdaringi, daug man duoda, nors aš jiems nieko neduodu. Praktiškai gyvenime beveik nesu aukojęs tikintiesiems, nes esu šykštus. Na ir šiaip vargšelis lietuvis, skurdukas. Pvz. Pietų Indijoje yra tokia šventykla Udupi mieste, kur tikintieji savo pirminio mokytojo, gyvenusio 13 amžiuje (https://lt.wikipedia.org/wiki/Madhva) nurodymu valgydina Dievui paaukotu maistu daug žmonių. Kiekvieną dieną pavalgydina tūkstančius. Ateini ir pavalgai, ryžių, daržovių. Ir taip diena iš dienos, metai iš metų, tai tęsiasi šimtus metų. 2014 metais nuvažiuoju aš į tą vietą ir matau visa tai. Kiekvieną dieną ateina tūkstančiai žmonių, labai didelė salė, mastas labai didelis. Galvoju sau: "nuostabi šventa vieta, kur tokią galėtum rasti pasaulyje? Ir visa tai vyksta be jokių išlygų, dėl dvasinio principo, kad mokytojas pasakė tai daryti, ir jie daro. Toks yra Dievo gerumas, Jis valgydina be sąlygų." Jokio mokesčio, jokių klausimų, kas tu toks, tu tikintis, netikintis, turtingas, neturtingas, sveikas, sergantis. Jokių klausimų, jokių kliūčių. Ateini, sėdi su šimtais kitų, ir gauni dieviško maisto.

Ir tai jums ne kokia bomžų labdaros valgykla, net nebandykit lyginti, nes totaliai nusišnekėsit. Aplinka, šventyklų-kompleksas, nuostabi, puiki aura, dorybingi žmonės. Kur tokią vietą rasti pasaulyje, dievotą, švarią, puikios nuotaikos, besąlygiškai labdaringą, su labdara ne iš kokių verslininkų rankos, o iš dvasinio mokytojo rankos (t.y. verslininkai pirmiau suaukos lėšas, bet tu tiesiogiai kontaktuoji su dvasiškai tyra asmenybe ir iš jo gauni, tai didelis skirtumas). Nerasit. Tik Dievo vieta yra tokia. Toks yra Dievas. Tai patiriama per apčiuopiamus praktiškus dalykus.

Kitas pavyzdys: religijoje sakoma, kad siela, kuri yra vidinė mūsų sąmonė, mūsų "aš" gelmė, patyrėjas, yra amžina. Kartą 2003 metais išvariau į mišką vienas su palapine. Būnu ten savaitę, vieną dieną lietus lyja, ramybė, protas nurimęs, guliu palapinėje, sąmonė labai ramiai veikia, ir gražiai aiškiai suvokiu, kad jeigu taip gulėčiau ir numirčiau, ta mano sąmonė nenumirtų, liktų kaip yra. Kažkoks kitas sąmonės lygmuo įsijungė. Galvoju, "va taip, iš tikro siela yra amžina, teisingai rašo".

O čia tik mėgėjiški "tikrinimai". Čia dar net nėra jokios religinės praktikos. O jeigu pradėti nagrinėti religinės praktikos efektus, tai dar kita šneka. O jeigu dar nagrinėti visokius kitus stebuklingus dalykus.

 

Man nėra jokių neklystančių autoritetų ir aklo sekimo jais.

Man iš principo yra neklystančių autoritetų: tai pats Dievas, kadangi yra visažinis ir visagalis, ir Jo atstovai, kurie Jį regi ir artimai su Juo bendrauja. O kad nebūti apgautam apsišaukėlių, yra tam tikri kriterijai ir tikrinimai, pagal požymius, pagal mokymą, ir pagal vidinį apšvietimą ir nukreipimą iš Dievo. Kai praktiškai eini tuo keliu, tuo praktiškai ir užsiimi, žiūri simptomus, galvoji, tiri, tai trunka metų metais. Sekimas nėra aklas, jis yra su visu loginiu ir filosofiniu nagrinėjimu ir savo paties praktika. Nenueisi keliu nei žingsnio daugiau, negu kiek pats "supraktikuoji". Tai koks čia gali būti aklas ėjimas, jeigu aiškiai matai, kiekviename žingsnyje, kur statai koją.

Autoritetas turi gerokai pasistengti, norėdamas siūlyti ne orą, bet rimtą reikalą. <..> negalima pasitikėti jokiu žodžiu, kol neišbandei pats.

O ko gi, aš ir bandau pats. Tikiu žodžiu ir bandau pats. Pvz. sakoma, kad Dievo vardas suteikia dvasinę pažangą. Štai aš ir tariu Dievo vardą. Arba pvz. reikia laikytis neprievartos principo, todėl nevalgyti skerstų gyvūnų mėsos. Na ir nevalgau nuo 2003. Ir t.t. ir pan. Ar yra pažanga? Vau, didelė pažanga, koks buvau prieš tai, koks esu dabar, du skirtingi žmonės. Buvau rėksnys ir nevykėlis, psichas kažkoks. Gyvenimo jausmas buvo baisus. O dabar nors į žmogų panašus, ir jaučiuosi lengvai. Tai čia tik psichologiniai efektai. Ar yra Dievo supratimo didėjimas? Taip yra. Ar regiu, girdžiu Dievą? Ne, neregiu, negirdžiu. Ar turėčiau regėti ir girdėti? Pagal tai koks esu, tikrai ne. Ne tiek dar nueita procese.

Taigi, jokių problemų. Puikus tas tikėjimo kelias, ir toliau juo eisiu. Viskuo patenkintas.

[Linas Esu]

Tikras DI bus kvantiniais principais funkcionuojantis, o tai reiškia, kad jam jokio interneto net nereikės. Bus naudojami kvantiniai reiškiniai :nelokalumas,, susietumas ir t. t.
Jam bus akimirksniu prieinama visa visatos informacija. Žinos viską. Ir iš tos begalinės informacijos kiekio atrinks progresui reikalingą. Būtent dėl šitų fantastinių galimybių aš ir prilyginau DI dievui. 😊
Informacija bus prieinama ir visiems žmonėms.
Pažįstamas pasaulis apvirs aukštyn kojom.
Neribotos galimybes.
Prie neurotransmiterio dirba E. Musk kompanija prototipas jau veikia. Nors yra ir kitų kūrėjų puikiai veikiantys gaminiai. Žmogus irgi bus sistemos dalis. Visažinė, visagalė.
Baisoka?

Yra mažytis skirtumas. Neurotransmitorius, sąmonės neišjungia. Pagal idėją, tik paspartina kognityvinius mokymosi gebėjimus. Nereikės mokėti kalbėti ar skaityti specifine kalba, jog ką nors naujo išmokti.

AI, ne virusas, blogiausiu atveju tapsi jo mokymosi objektu. Neužvaldys tavęs ir neprivers daryti tai ko nenori. Kita vertus, neįsivaizduoju, kaip reiktų pažaboti AI prieigą prie masinių ginklų, (raketos, nuotoliniu būdų valdomi lėktuvai ir pan) tai yra didžiausia rizika ir didelis žmonių naivumas. Kontroliuoti niekam nepavaldų protą... yeah, good luck.

Žodžiu...šiek tiek atibodo apie tai kas būtų jeigu būtų. Smagu buvo paplepėti, tačiau aš out. Gal atsiras kita tema, kurioje galėsime padiskutuoti.

[klajunas]

Šiandien nenusiteikęs rašyti ilgų postų, bet dar šiek tiek parašinėsiu.

@a.t.sielis Tai ką parašei yra psichologija, psichologinės impresijos, bet nepažinimas. Niekas nesako, kad gyvenant pagal kokią nors sistemą ar principus, negalima patirti įspūdžių, gauti naudos, džiaugtis tos srities rezultatais. Bet vėlgi - tai nėra pažinimas. Žinios, žinojimas nelygus žinojimui. Tam, kad kas nors įgautų statusą patvirtintų žinių apie tikrove, neužtenka vien to, kad informacija būtų įdėta į protą. Į protą įsideda ir daug neteisingos informacijos, net jeigu ji yra asmeniškai išgyventa ir atrodo, kad patikima. Toks žinojimas - paprasta gyvenimiška išmintis. Tai, kaip veikia tikrovė sužinome ne iš psichologinių įspūdžių, bet per eksperimentą nustatydami dėsnius. Gyvenimas ir visuomenė, žinoma, taip pat turi savo dėsnius, juos galima išsiaiškinti iš savo asmeninės patirties. Tačiau pažinimas yra siauresnė sąvoka, tai specifinės žinios, faktai gauti griežtais metodais. Turi būti atliekamas kontroliuojamas eksperimentas, stebimi duomenys ir daromos išvados. Pajausti, kokia molekulės sandara, arba išgyventi baltymų sintezės procesą viduryje miško - neįmanoma. Nors giliems duomenų apmąstymams ir apibendrinimams ramybė, atsiribojimas, atsiskyrimas gali būti palankios būsenos, nes padeda geriau sutelkti intelektą. Tačiau visada turimas apčiuopiamas objektas, stebėjimų ar eksperimentų duomenys, ne jausmas, ne būsena, ne afektas. Įsijaučiant į visumą galima psichologiškai pajausti įvairių egzistencinių būsenų, bet į jausmingumą linkęs žmogus tam suteikia per didelę reikšmę.

Kita vertus, pagal politines pažiūras aš esu libertaras, ir manau, kad žmogaus gyvenimas yra jo nuosavybė, o su savo nuosavybe galima daryti ką nori, tačiau nesikėsinant į svetimą nuosavybę. Įvairovė gali kelti anarchijos ir chaoso įspūdį, bet tokia tvarka yra gyvybės dėsnis, kas matoma biosferoje, turint omenyje visą gyvybės formų įvairovę. Galėtų būti viena rūšis, bet yra milijonai, nes tokia sistema gyvybingesnė. Ne visų likimas gražus, bet kitaip matyt neįmanoma. Mano manymu, toks pats principas turėtų būti ir visuomenėje. Atsiskirti į atskirą "socialinę rūšį" neturi būti laikoma nusikaltimu. Priešprieša aišku neišvengiama, bet visoje gamtoje matome tą patį tarp rūšių ir rūšies viduje. Todėl viena vertus aš prieš tai, kad visi būtų suvaryti į vaišnavus, nes tai pažeistų pasirinkimo laisvės principą, tačiau nereiškia, kad toks kelias turi būti uždraustas. Kapitalizmas tik nori išnaudoti, tai kas neduoda pelno, kuo negalima pasinaudoti savo verslo imperijų plėtimui, laikoma kapitalizmo priešu ir sudorojama. Žmogus nėra darbinis gyvulys, darbas nėra prievolė, nes mes ne vergai. Tai kas nedidina pelno nereiškia bevertis niekalas.

Iš to, ką perskaičiau matau, kad daug informacijos iš asmeninių įspūdžių, bet turi sutikti, kad ne viską gyvenime esi patyręs ir kiti turi kitokių patirčių, kurios netgi prieštarauja tavosioms. Tu pajautei sielos amžinybę, o aš pajaučiau priešingą jausmą, sielos trapumą, patirtį kaip lengva ją pažeisti, sunaikinti. Turi iliuziją, kad esi ten kažkur labai giliai pasislėpęs ir kad ten tavo tikrosios esmės pasiekti niekaip neįmanoma, niekas nemato ką mąstai, ką jauti, ką patiri. O aš pamačiau, kad visa tai iliuzija, sielą labai lengva pasiekti ir pažeisti, atbukinti sąmonę, užvaldyti jausmus ir mintis, išjungti protą, užtildyti kalbą ir dar daug dalykų. Pasislėpti niekur neįmanoma ir niekas neateina ir neišgelbėja, gali kartoti kokį nori žodį, kalbėti kokius nori poterius ir atlikti kokius nori ritualus. Iš žmogaus nieko nelieka, žmogus tampa nieku, nuliu. Nėra jokios amžinybės, nepažeidžiamos begalinės substancijos, technologijos gali viską. Kai šią galią pajauti, iš tikėjimo nelieka nieko. Visos begalybės ir amžinos sielos teorijos sudūžta.

Mano mąstymai atsirado ne iš neturėjimo ką veikti. Pamačiau, kad žmonės turės kovoti prieš hipostratines technologijas ir mano tikslas ieškoti technologinių priešnuodžių. Tikėjimas ir maldos nėra ta priemonė, kuri galėtų padėti. Prieš ugnį galima kovoti tik ugnimi. Yra dvi galimybės - mane taip ir numarins apribotos būsenos arba turėsiu galimybę sudalyvauti šiokiame tokiame atskleidime, susijusiame su hipostratinėmis technologijomis. Šio atskleidimo reikės kovojant už savo laisvę, nes į laisvę yra kėsinamasi. Aš technologijų nepropoguoju kaip gėrio, bet matau, kad norėdami išlikti turėsime ginkluotis. Pačiame mano filosofavimų pradiniame taške to nesimato ir gali pasirodyti kad čia tik domėjimasis "amžinais klausimais" iš neturėjimo ką veikti, tačiau taip nėra. Mano tikroji domėjimosi sritis yra technologinė telepatija ir hipostratinis ginklas.  Teko su juo susidurti ir pamatyti ką jis gali. Galima pagalvoti, kad aš džiaugiuosi Elono Musko neurolinko implantų galimybėmis ir siūlau visiems tapti kyborgais dėl technologinio progreso entuziazmo. Kai man tai tik galimybė nuhakinti tokią technologiją ir panaudoti ją prieš mafiją su tikslu apginti savo laisvę, o ne keliaklupsčiauti technologiniams stabams. Bus labai reikalingos visos gynybinių technologijų galimybės. Tokiomis aplinkybėmis mestis į kokią nors religiją būtų visiškas nonsensas ir klystkelis. Tie kas eis šiuo keliu - neišsigelbės.

Toks aplinkybių buvo suformuotas mano likimas. Ir aš esu ne vienas.

[Mekabciel]

Egoistinis protas operuoja materialiais terminais ir visiškai nesupranta jų dvasinės prasmės, dėl to šita visa diskusija yra tiesiog dvejetainis bedvasis žmones skaidantis kodas...
O jo rašytojai, visiškai nesupranta iš kokios pozicijos rašo savo nuomonę, dėl to kad sąmonė paskendusi tamsybėse ir operuoja tik vienpuse klaidinančia informacija...

Griovėjų nesąmoningos technologijos.
Jos net sąmoningomis negali būt, nes ZOMBIS NEGALI SUPRASTI, kad jis ZOMBIS


Toks ir mūsų pasaulis - kReivas šLeivas, kur nepaliesi, smirdantis melas, egoizmas, vartymaisi iš savo bejėgiško proto pozicijos, įvairiausiomis ramstančiomis priemonėmis išskyrus tai kas liečia Konkretiką, Vyriškumą ir Objektyvumą...

Labai žemo lygio diskusija ir dar žemesnis bandymas nukreipinėt dėmėsį... Meilės trūksta žmonėm... Tuščia viduje...
Ir dar nuobodžiau, kai prasideda kažkokie snobiški liguistai išdidūs komentavimai, kurie tik migdo, nes patys žmonės ant tiek užsnūdę savo primityviame šaltame iliuzijų pasaulėlyje, kad viskas ką bepajėgia padaryt tai tik šviest savo tuštumu...

[klajunas]

Nesikarščiuok, nes vakarykščių 90 proc. gali pavirsti visu 100 proc.

[Mekabciel]

Neaiškink ką man daryt... Bo visiškai neĮdomus...

DORO kažką padarytum apart griovęs viską savo kelyje...
Ką protelio neužtenka tam?
Pats laikas įsigyt, turguje galėtum pasiganyt, paieškot...

Visiems naudą padarytum... dabar iš tavęs išvis nulis tolko...

[boba]

@Mekabciel gerai pagauna esmę. Ne su visomis jo nuomonėmis sutinku, bet jis čia yra protingiausias už visus rašančiuosius.

[vytra]

Informacija bus prieinama ir visiems žmonėms.

- čia ta pati "kodavimo" problema: jei sistema "X" laisvai pasieks sistemos "Y" informaciją, kuri kilusi iš skirtingo kelio, skirtingo pažinimo, skirtingų prasmių, skirtingos apriorikos, skirtingų dimensijų, skirtingų dėsnių ir t.t., informacijos teorija teigia: tokios baigtinio ilgio žinios teisingai iššifruoti neįmanoma, nors egzistuoja "n" logiškų, bet globaliai klaidingų iššifravimų!

Kalbam ne apie komunikacinės sistemos kodavimą.

- taip, bet problema tame, kad žmogus gimsta be "kodavimo sistemos", be apibrėžtų "apriorinių žinių". Viską tenka sukurti praktiškai iš nulio: vieni sukuria "X", kiti "Y".

Paaiškinimas: koduotas mongoliškas žodis "xuy" vieniem yra super blogybė, kitiem super siekiamybė.

[a.t.sielis]

Tai ką parašei yra psichologija, psichologinės impresijos, bet nepažinimas. Niekas nesako, kad gyvenant pagal kokią nors sistemą ar principus, negalima patirti įspūdžių, gauti naudos, džiaugtis tos srities rezultatais. Bet vėlgi - tai nėra pažinimas. Žinios, žinojimas nelygus žinojimui. Tam, kad kas nors įgautų statusą patvirtintų žinių apie tikrove, neužtenka vien to, kad informacija būtų įdėta į protą. Į protą įsideda ir daug neteisingos informacijos, net jeigu ji yra asmeniškai išgyventa ir atrodo, kad patikima. Toks žinojimas - paprasta gyvenimiška išmintis. Tai, kaip veikia tikrovė sužinome ne iš psichologinių įspūdžių, bet per eksperimentą nustatydami dėsnius. Gyvenimas ir visuomenė, žinoma, taip pat turi savo dėsnius, juos galima išsiaiškinti iš savo asmeninės patirties. Tačiau pažinimas yra siauresnė sąvoka, tai specifinės žinios, faktai gauti griežtais metodais. Turi būti atliekamas kontroliuojamas eksperimentas, stebimi duomenys ir daromos išvados. Pajausti, kokia molekulės sandara, arba išgyventi baltymų sintezės procesą viduryje miško - neįmanoma. Nors giliems duomenų apmąstymams ir apibendrinimams ramybė, atsiribojimas, atsiskyrimas gali būti palankios būsenos, nes padeda geriau sutelkti intelektą. Tačiau visada turimas apčiuopiamas objektas, stebėjimų ar eksperimentų duomenys, ne jausmas, ne būsena, ne afektas. Įsijaučiant į visumą galima psichologiškai pajausti įvairių egzistencinių būsenų, bet į jausmingumą linkęs žmogus tam suteikia per didelę reikšmę.

Tame, ką čia parašei, nerandu nuoseklios filosofijos, ypač atsižvelgiant į tai, kas jau aptarta.

1. Psichika, arba psychė, ir yra jau aptartų 5 elementų visuma. Arba pagal tave "sątvaras". Psichologiniai įspūdžiai, arba psichikos įspūdžiai, yra tuose 5 elementuose vykstantys reiškiniai, arba pagal tave, "sątvare" vykstantys reiškiniai.

2. Toks terminas kaip "įspūdis" yra gana svarbus Vedų kultūroje. Sanskrito kalboje tai "samskara" - įspūdis, ištobulinimas, paruošimas, transformacija. Žr. https://en.wikipedia.org/wiki/Samskara_(Indian_philosophy) Samskarų kaupimasis lemia asmens karminę ir dvasinę evoliuciją.

3. Aprašiau dvi paprastas savo samskaras. Abi jas galima pavadinti suvokimais, taigi, tai vyksta trečiajame, intelekto lygmenyje, ir tai yra suvokimai apie sielą ir apie Dievą. O suvokimai yra gilusis pažinimas, aukštesnės kokybės negu vykstantis ketvirtajame, proto lygmenyje.

4. Rašai: "Tačiau visada turimas apčiuopiamas objektas, stebėjimų ar eksperimentų duomenys, ne jausmas, ne būsena, ne afektas. Įsijaučiant į visumą galima psichologiškai pajausti įvairių egzistencinių būsenų, bet į jausmingumą linkęs žmogus tam suteikia per didelę reikšmę." - čia vėl kalbi apie objektišką, gamtamokslinį pažinimą, objektišką gamtamokslinį metodą, ir jo standartais vertini visų rūšių pažinimą. Jau nesikartosiu, kuo objektiškas pažinimas skiriasi nuo Absoliuto pažinimo.

Iš to, ką perskaičiau matau, kad daug informacijos iš asmeninių įspūdžių, bet turi sutikti, kad ne viską gyvenime esi patyręs ir kiti turi kitokių patirčių, kurios netgi prieštarauja tavosioms. Tu pajautei sielos amžinybę, o aš pajaučiau priešingą jausmą, sielos trapumą, patirtį kaip lengva ją pažeisti, sunaikinti. Turi iliuziją, kad esi ten kažkur labai giliai pasislėpęs ir kad ten tavo tikrosios esmės pasiekti niekaip neįmanoma, niekas nemato ką mąstai, ką jauti, ką patiri. O aš pamačiau, kad visa tai iliuzija, sielą labai lengva pasiekti ir pažeisti, atbukinti sąmonę, užvaldyti jausmus ir mintis, išjungti protą, užtildyti kalbą ir dar daug dalykų. Pasislėpti niekur neįmanoma ir niekas neateina ir neišgelbėja, gali kartoti kokį nori žodį, kalbėti kokius nori poterius ir atlikti kokius nori ritualus. Iš žmogaus nieko nelieka, žmogus tampa nieku, nuliu. Nėra jokios amžinybės, nepažeidžiamos begalinės substancijos, technologijos gali viską. Kai šią galią pajauti, iš tikėjimo nelieka nieko. Visos begalybės ir amžinos sielos teorijos sudūžta.

Tu ne pirmas, iš kurio kažką panašaus girdžiu, tik ten kontekstas buvo toks, kad žmogus pavartodavo narkotikų, gal lengvųjų ir ekstazio, ir kažką ten sumaišė ar perdozavo ar ką, ir viskas sustreikavo, tai jam atrodė, kad psichika ardoma, naikinama, skilinėja į gabaliukus, ir vidinis asmuo galiausiai yra niekas, nulis, trapus ir sunykstantis, mirtingas. Be to, dar jis labai mėgo Kastanedos mokymą, kur ten panašiai žiūri į tai, taigi, išvada buvo tokia, kad psichika gali būti išardyta, amžinos sielos nėra, arba kad tik kastanediški "magai" sugeba išlaikyti savo sielą neišskaidytą po mirties.

Bet pastebėk, kad po visų problemų ir procesų psichikoje, tu vis dar egzistuoji, esi tas pats asmuo, kuris gimė ir augo, ir netgi sugebi valdyti žemesnius psichikos procesus. Taigi, kuo aukštesnis ir subtilesnis psichikos, arba pagal tave, sątvaro, klodas, tuo ilgiau jis išliekantis, o pats aukščiausias ir subtiliausias - siela - pagal daugumos šventųjų, ekstrasensų, dvasininkų patirtį ir realizacijas yra amžinas. Tai labai meinstryminė žmonijos patirtis ir žinojimas.

Teisingai, patirtys skiriasi, ir žmogaus asmeninė patirtis yra ribotas resursas. Sakoma, kad vadovautis tik savo patirtimi yra siauras požiūris. Kitų patirtis padeda, nes gali paskatinti eiti prie to, ką jie patiria. Bet jeigu patiriami blogi dalykai, į tuos blogus dalykus nereikia eiti - tokia išvada natūrali. Todėl tavo ar kieno nors kito problematiškos, pasakytume "pragariškos" patirtys nėra ta kryptis, kuria turėtume eiti. Pragariška būsena nėra tikslas, ir pragariškos patirtys neaprašo Žemės bei Dangaus situacijų. Žinojimas apie tuos jūsų patiriamus problematiškus procesus yra dalinis, neaprašo visumos.

Pasislėpti niekur neįmanoma ir niekas neateina ir neišgelbėja, gali kartoti kokį nori žodį, kalbėti kokius nori poterius ir atlikti kokius nori ritualus.

Užjaučiu, kad taip vyksta, deja, nelabai kuo galiu padėti. Keletas minčių, atsiprašau, jeigu bus pro šalį: sakykim, kad tavo sątvaras yra kažkuo kitoks negu daugumos paprastų žmonių. Na, kažkuo išskirtinis atvejis, 1 iš 100, o gal 1 iš tūkstančio ar iš dešimt tūkstančių ir daugiau. Pagal reinkarnacijos teoriją, jis toks ateina iš praeitų gyvenimų. Žemė yra žmonių planeta, kur yra proto ir širdies balansas, bet širdis svarbiau. Žmonės yra būtybės puoselėjančios bendravimą ir žmogiškus santykius. Viena rūšis intelektualų yra tokia, kad jų protas stipriai persveria širdį. Tam tikra a la "autizmo" tendencija. Taigi, tu atsidūrei Žemės planetoje, su tokio balanso sątvaru, kas kelia nemažų problemų, vadinasi, tau reikia ugdytis tas labai žmogiškas širdies kokybes. Nes šita planeta skirta tam. Tada, ta kitokio balanso psichika tiesiog būtų labiau harmoninga, ir aštriausios probemos, tikėtina, atslūgtų. Gal neišeitų, nes toks sątvaras yra visam gyvenimui, bet įvyktų pažanga ir pagerėjimas.

Galbūt žodžiai, maldos ar ritualai tau negali padėti, kai jau krizė, nes tokio sątvaro tiesiog neįmanoma pakeisti. Evoliucija yra lėta. Bet jis gali būti harmonizuotas, kiek tai įmanoma. Reikalingas ilgalaikis gyvenimo būdo ir socialinio bendravimo procesas, kurio dėka tai vyktų.

Iš savo perspektyvos, jeigu būčiau a la "šizofrenikas" ar TI, bet tikintis, kaip pvz. yra "boba", ir matyčiau kad maldos nepadeda, yra didelių problemų, stengčiaus tiesiog nuolat būti geroje aplinkoje, tarp žmogiškų žmonių, kuri galimai teigiamai mane paveiktų. Pvz. kartą 2003 metais kokią savaitę prabuvau Kretingoje, aplink pranciškonų bažnyčią. Tuomet kaip ir klajojau po Lietuvą, todėl miegodavau lauke. Rytais nueidavau į tą bažnyčią, tiesiog sėdėdavau iš šono ir žiūrėdavau kaip vyksta pranciškonų vedamos pamaldos. Tiesiog stebėdavau, be jokio dalyvavimo. Sutikau ten tokių porą krikščionių, nuolatinių bažnyčios lankytojų, vienas sakė, kad jis šizofrenikas, o kitas buvo akivaizdžiai pakvaišęs, toks Vaidulis, apsirengęs kaip Jėzus. Pakvaišęs, bet iš tikro labai geras, tyras, dvasingas. Pakvaišęs dėl Jėzaus. Labai širdingai pabendravom kelias dienas, puikūs žmonės buvo, iš jų pasimokiau. Geri, transformuojantys įspūdžiai ir iš tos bažnyčios, ir iš to bendravimo.

Taigi, nebūtinai religinis receptas tau turėtų padėti, todėl jo nesiūlau, mano pagrindinė mintis ta, kad Žemės planetoje būnant tau reikia ugdytis žmogišką balansą ir daug būti tarp žmonių. Kokių žmonių - čia jau tavo reikalas. Tiesiog iš žmonių užsikrėsti jų jausminiu žmogiškumu.

[boba]

@Meckabciel, tu esi protingiausias, bet aš neprivalau su visomis tavo mintimis sutikti. Aš nesu prisitaikėlė. Tik laviruoju tarp vieno šono ir kito šono.( tarp vieno KAMPO( ne kompo) ir kito KAMPO( ne kompo) )Cha. Matai aš irgi galiu būti šmaikšti ir išvedžioti.;-)))
O @klajunas yra talentingas, bet aš niekad nesakiau kad jis yra protingas. Reikia mokėti įsiskaityti į mano sakomus žodžius.
@Mecabciel, kai žmogui palieti kažkokią tai jam nesuprantamą temą jis prdeda CYPTI arba aiškinti kad tavo  terminas jau baigiasi anomalijos forume. Cha. Tiesiog nustoja žmogus mastęs absoliučiai. Nes jam tai nesuprantama. Ir bado pirštu į tave kad va tuoj tuoj...

[Mekabciel]

@boba

Vėl tas pats pRisitaikėLiškumas... būtent pRisitaikėLiai ir LaviRuoja tarp dviejų kampų...

Kitaip nemoka...

Sakei sakei ir nemažai kartų sakei... Taip pat paLaikanti destRukcijos poLitiką... Nėra ką ten Įsiskaitynėti į tavo sakomus žodžius, nes nieko juose nepasakai...

[boba]

 @Mekabceil, nu tavo kalba, matyt, tai yra pristaikėliškumas, o mano kalba tai yra mastymas, ar bent bandymas mastyti...

[Mekabciel]

@boba
BendRine kaLba tai yRa pRisitaikėLiškumas, o jau ką žmogus savyje pRisispangsta nėRa svaRbu...