Ar gali vaikai matyti daugiau nei suaugusieji?

[Teroras]

Tikriausiai pries metus laiko kazkurioje temoje arsiai diskutuojant zadejau, kad papasakosiu sia istorija, bet tik dabar susiruosiau ja parasyti. Kaip sakoma geriau veliau, negu niekada

Ivykis nutiko ne man, bet mano labai gerai draugei. Tai atsitiko kazkur pries 4 metus, tiksliai nepasakysiu.

Zodziu, mano drauge susilauke vaikelio. Pavadinkime ja Akvile, o sunui duokime Manto varda. Vaika augino viena (taip jau kartais atsitinka, ar ne?). Augant Mantui jokiu keistenybiu namie nebuvo. Tiesiog augo mazylis ir tiek. Kartais patriuksmaudavo, kartais neduodavo naktimis issimiegoti ir t.t. Bet vienas ivykis mano drauge Akvile labai isgasdino.

Kai mantui buvo apie 1,5-2 metai, jis visus zmones isskyrus mama, vadindavo "ba". Ten stovi "ba", tu esi "ba" ir pns. Viena vakara, zaidziant su Mantu lovoje Akvile pastebejo, kad Mantas be perstojo ziurejo i viena taska kampe. Kad ir kaip Akvile ji bepaimtu (ant ranku, pasukdavo i sona) jis visvien vel galva atsukdavo i viena ir ta pati taska. Drauge paklause: kas ten Mantuk? Jis atsako "Ba". Ji vel jo klausia kur tu matai "ba"? O jis jai sako ten "ba" ir rodo pirstu i ta kampa kur pats labai ilgai ziurejo.

Kai jis taip pasake ir parode pirstu ir kampa kambaryje, drauge prisipazino, kad net siurpas nukrate. Pradejo jam sakyti, kad jokio "ba" ten, nera ir t.t. Bet po kurio laiko pastebejo, kad Mantas pradejo savo zvilgsni po visa kambari "vedzioti". Kazkas panasaus jeigu mazam vaikui ant siulo koki nors daikta pakabintumem ir pries akis mosikuotumem, tik jis ta "ba" akimis vedziodavo pamazu. Ta akimirka drauge priglaude sunu prie saves ir pati pradejo stebeti kambari, bet absoluciai nieko nemate. Mantas akimis palydejo kazka jiems virs galvu (jie tuomet sedejo ant lovos) ir istiese pirsta rodydamas i virsu (dangu) ir vel sako "ba". Ta akimirka drauge pradejo melstis ir garsiai saukti, kad jeigu kas nors dar yra kambaryje tegul dingsta is jo (na galime isivaizduoti kaip tai atrode).

Kaip supratau tuo metu kai ji meldesi ir vijo salin to ko nemate buvo uzsimerkusi, bet kai atsimerke pirmas dalykas kuri pastebejo, buvo tai, kad Mantas vel zaidzia su jos plaukais ir jo demesys veliau tapo sukoncentruotas i visus dalykus kuriuos ir ji pati mate. Taip pat neisgirdo ir is Manto, kad kazkur vis dar "ba" yra. Ta nakti ji neuzmigo, o sunus miegojo labai ramiai.

Taip pat kai klausiau ar sunus matydamas "ba" neatrode issigandes ar neverke, ji atsake, kad ne. Jis labiau atrode susidomejes.

Po sio ivykio nieko panasaus nutike nebuvo.

Butu idomu isklausyti tiek racionalias nuomones tiek ir paranormalias.

Tam, kad nereiketu rasyti papildomu zinuciu atsakant i amzinus forumo klausimus/pranesimus, is karto parasysiu atsakymus:

1. Kiek man zinoma vaikas nera Supermenas is tolimos planetos, taigi jis negalejo matyti mikroskopines muses tolimame kambario kampelyje. Beje, zodziu "ba" jis vadindavo tik zmones (na iki tos istorijos).
2. Vaikas neserga ir nesirgo lunatizmu, taigi mazai tiketina, kad tai galejo buti SUPER realistiskas sapnas ar "miego paralyzius be kuno paralyziaus". Ta akimirka jie tiesiog zaide ir net nesiruose miegoti.
3. Vaizdo iraso neturiu is sio nutikimo, nes motina "kazkodel" nepagalvojo ta akimirka viska iamzinti atminciai ir irodymui.
4. Ne, specialistu dokumentu neturiu, kad motina nera sizofrenike. Galiu tik savo subjektyvia nuomone pasakyti, kad kazkokiu nukrypimu per tuos visus metus kai su ja bendravau nepastebejau.

[a.t.sielis]

Taip, ne vieną kartą girdėjau, kad vaikai mato daugiau negu suaugusieji.

Jeigu priimam reinkarnaciją, tada prieš gimimą, siela egzistavo kitur, o tam, kad ateitų į šį pasaulį su nauju kūnu, ji patalpinama gimdoje ir pereina gimimo procesą. To proceso metu sąmonės būsena yra ypatinga. Apskritai, vaiko samonė yra gana tyra, todėl ir percepcija gali būti platesnė negu suaugusiųjų, kurių sąmonę užteršė per nugyventus metus daryti blogi veiksmai.

Pasakojimas realistiškas, sakyčiau, motinos intuicija greičiausiai ir duoda atsakymą apie tai, kas tai buvo - kažkokia subtilaus lygmens esybė.

[Ezekiel]

Jau rašiau, kad būdamas dar lopšyje mačiau orandžinį humanoidą ir vaikystėje rėgėjau daug keistų dalykų. Įdomu kodėl būtent vaikai iki 3 metų tai mato, bet mato daug kas tokiam amžiuje. Gal kai dar niekas nepažįstama vaizduotė uždeda kažka labiau panašaus ar tiesiog besisvystančiuose smegenyse dėl chemijos pakinta sąmonės būsena. Iš tikrųjų nežinau, čia tik mano spekuliacija.

[ajolu]

Tai labai realu, kad vaikas matė kažkokią esybę. Jeigu mes turėtume astralinį, eterinį, ar dvasinį matymą dar ne tiek pamatytume, kas iš tiesų kambaryje gyvena kartu su mumis...

[illuminati]

Tai labai realu, kad vaikas matė kažkokią esybę. Jeigu mes turėtume astralinį, eterinį, ar dvasinį matymą dar ne tiek pamatytume, kas iš tiesų kambaryje gyvena kartu su mumis...

taip... pamatytume, kas gyvena su mumis.... du vorai palubeje ir muse ant lango.
.... 

[a.t.sielis]

būna, girdėjau, mato ekstrasensai "įnamius".

[paragraf 78]

Kai už tai pinigus moka, tai negali nematyti įnamių
Čia analogiška situacija kaip ir inkvizicijos laikais. Už kiekvieną raganą mokėdavo pinigus, be to viso proceso metu inkvizitorių išlaikydavo visuomenė. Kai tokios sąlygos tai nori nenori raganų surasi. Su ekstrasensais tas pats principas veikia.

[a.t.sielis]

Matai, dėl tų atvejų, apie kuriuos aš žinau, dalykas tas, kad tai nesusiję su pinigais. Kita situacija. Giminės, šeimos nariai ir pan., kur nėra piniginių santykių.

[paragraf 78]

Yra daug priežasčių "matyti" tai ko nėra. Puikybė, garbėtroška ir t.t.
Aš kai ekstrasensorika užsiiminėjau ir gi visiems aiškinau apie visokius karminius vaiduoklius ir prakeiksmus. Juos nustatinėdavau reikia ar nereikia.
Vaizduotė krečia įdomius dalykus kai aklai kažkuo tiki.

[a.t.sielis]

Pasaulyje - įvairovė. Vieni įsivaizduoja kad mato, o kiti galbūt iš tikro kažką mato. Įvairios motyvacijos. Nors nereikia sureikšminti - ar jie mato, ar nemato, dalykai, kuriuos galima pamatyti - neesminiai. Svarbiausi - dalykai, kurie nematomi nei fizinėmis, nei subtiliomis juslėmis, o tik sielos akimis.

[Teroras]

Kol nenugrybavot i lankas priminsiu, kad temoje kalbam apie ~2 metu vaika, o ne apie dedes.

[a.t.sielis]

Teisingai, grįžtam prie vaikų, kurie dar nemoka meluoti.

[paragraf 78]

O ką vaikai? Tokie maži vaikai negeba atskirti realybės nuo fantazijos. Tai kad vaikas atseit kažką mato, pilnai gali būti elementari vaizduotė. Vaikai kartais turi įsivaizduojamus draugus. Tai normalu. Aš kai buvau mažas irgi kalbėdavau kažkuo. Bet manyčiau, kad kalbėjau su savo vaizduote.
O juo labiau jei kalbama apie 2 metų vaiką, tai tokie vaikai apskritai mokosi pažinti pasaulį. Tas žiūrėjimas į kampą pilnai galėjo būti kokios nors (pvz.) dėmelės stebėjimas, o bėgiojimas akimis tiesiog domėjimasis aplinka. O tai kad jis sakė ba tai nebūtinai reiškia kad jis matė kokį nors asmenį. Maža ką vaikai pašneka, ypač tie kurie dar kalbėti nemoka.

[Teroras]

Galvojau, gal apie kazkoki nauja fenomena isgirsiu is "racionaliai" mastanciu, o cia net nenustebino atsakymas. Viskas puiku, bet padiskutuokime.

Kadangi toks drasus spejimas, as leisiu sau irgi iskelti klausimus: kodel vaikas kuris daugiau nei 600 dienu budamas tame paciame kambaryje nenorejo jo stebeti, o stai viena diena pradejo i ji ziureti taip, lyg ten butu pirma karta? Priminsiu, kad zvilgnis buvo sufokusuotas (na, bent jau man taip pasakojo), t.y. ne siaip sau sedejo ir aplinka apziurinejo, bet elgesi panasiai kaip vaikinai kurie i merginu uzpakalius uzsisvajoje ziuri ir nukreipia zvilgsni ten kur ji nueina. Taip pat idomu kodel vaikas nustojo akimis stebeti "kazka" ir pradejo elgtis iprastai tik tada, kai motina pradejo melstis ir vyti to ko nemato salin? Mane sitie dalykai labiausiai domina.

I paskutini mano klausima leisiu sau atsakyti uz "racionaliai" mastancius: sutapimas

[Benamis]

Ech, o as jau norejau parasyti amzina atsakyma (sutapimas) i paskutini klausima