Veganizmas (ir visa kas jį liečia)

[a.t.sielis]

Bereikalingi čia tie kaltinimai teisuoliškumu.

Oponuojančios pusės kiekviena yra ryžtingai apsisprendusi. Ir eina skirtingomis kryptimis. Susikalbėjimas neįmanomas būtent dėl to, ir čia viskas o.k.

[Sharikovas]

Na va, pasirodo ir Master del savo maitinimosi iprociu turejo rimtu problemu, 3 menesius per daktarus cia nejuokai.

Turiu ir as kelis pazystamus vegetarus ir veganus, tai dauguma vis kazkokiu problemu turi, aimanuoja, kad tas negerai, anas negerai, vel pas daktarus ir panasiai.
Pavyzdziui as pats valgau viska ir sociai, bet tik is geru produktu paruosta maista, problemu neturiu, miegu po 5-6valandas per para, dirbu sunku darba po 10valandu per diena ir esu energingas likusia dienos dali, o pas daktarus neatsimenu kada buves.
Keletas mano geru draugiu moteru kurios maitinasi daugiau vegetariskai, bet karts nuo karto(pavyzdziui sveciuose ar kaime)valgo ir mesa, taipat yra puikios sveikatos ir formos.
Na cia tiesiog gyvenimiski pavyzdziai ir remtis artimu pavyzdziu kuri tu gali paciupineti dazniausiai yra patikimiau nei tuo kuris aprasytas kazkiekno, kazkur.

P.S. Siaip jau ne visi gyvunai jaucia skausma, dauguma mokslininku sutinka, kad saltakraujai ir zuvis nejaucia.

[Master]

Taip turėjau. Būtent todėl, kad atsisakiau savo mitybos įpročių. Ant švaraus organizmo uždėjau laktozės, kuriai pasirodo buvau alergiška. Todėl man itin juokingai skamba raginimai atsisakyti veganiškos mitybos dėl savo sveikatos. Nes kai tai padariau... Niekas manęs nei užjautė, nei susirūpino mano sveikata, nors iki to laiko nusikosėk ar pavark- miršti, nes normaliai nevalgai. Bet kai jie pasiekė ko norėjo...
Alergijos (išbertas visas veidas, net pakeitęs spalvą), žymiai padidėjęs svoris, slenkantys plaukai, nuolatinis pykinimas, skrandžio problemos, pilvo dūrimas (nežinau kiek dienų dėl to nėjau į mokyklą, nes būdavo nebegali pajudėti) ir net dusinimas. Tai normalu ir mėgaukis. Net daktarai nenorėjo ir negalėjo man padėti.
Kvaila aiškinti kokie veganai ligoti, po to užčiaupti savo žabtus/užsimerkti ir net piršto nepajudinti.

[Sharikovas]

Na va ir paaiskejo tikroji priezastis kodel tapai vegane

[Master]

Jau buvau prieš tai vegane.
Tai paslaptis, kodėl taip negatyviai žiūriu į kitavalgius.

Ps. http://www.veganoutreach.org/articles/saveanimals.html

[liūtėnė]

 Sveiki. Ilgą laiką buvau vegetarė, bet tai manęs netenkino. Tiesiog nenorėjau, jog dėl mano maitinimosi įpročių, būtų išnaudojami gyvūnai. Dabar, kai perėjau prie veganizmo (kadangi matau, jog veganų čia nemažai), norėčiau paklausti patarimo.
Mano šeima labai skeptiškai žiūri į mano pasirinkimą nevartoti jokių gyvulinės kilmės produktų. Kartais dėl to išsityčioja:,,Valgyti reikia, kas padėta", ,,Mėsytė - sveika, numirsi, jeigu jos nevalgysi". Ne tik tėvai, bet ir giminės, mokytojai, moksladraugiai ir aplinkiniai pastoviai ieško kabliukų. Atrodo, jog žmogus, kuris nesielgia taip, kaip jie - išsigimėlis.
Aš jiems niekada neprieštavau, dėl to, kaip jie maitinasi. ,,Nekišau" savo mitybos ir gerbiau jų pasirinkimą, valgyti mėsą... bet deja, jie neturi jokios toleranicos. Kartais nuo viso to priešiškumo pasidaro bloga, atrodo, jog imsiu ir palūšiu...
Taigi, kaip ir sakiau, norėčiau gauti šiokį tokį patarimą, kaip elgtis tokiose situacijose. Ir štai, klausimas jums: ar esate turėję tokių problemų?

[Sharikovas]

Sveiki. Ilgą laiką buvau vegetarė, bet tai manęs netenkino. Tiesiog nenorėjau, jog dėl mano maitinimosi įpročių, būtų išnaudojami gyvūnai. Dabar, kai perėjau prie veganizmo (kadangi matau, jog veganų čia nemažai), norėčiau paklausti patarimo.
Mano šeima labai skeptiškai žiūri į mano pasirinkimą nevartoti jokių gyvulinės kilmės produktų. Kartais dėl to išsityčioja:,,Valgyti reikia, kas padėta", ,,Mėsytė - sveika, numirsi, jeigu jos nevalgysi". Ne tik tėvai, bet ir giminės, mokytojai, moksladraugiai ir aplinkiniai pastoviai ieško kabliukų. Atrodo, jog žmogus, kuris nesielgia taip, kaip jie - išsigimėlis.
Aš jiems niekada neprieštavau, dėl to, kaip jie maitinasi. ,,Nekišau" savo mitybos ir gerbiau jų pasirinkimą, valgyti mėsą... bet deja, jie neturi jokios toleranicos. Kartais nuo viso to priešiškumo pasidaro bloga, atrodo, jog imsiu ir palūšiu...
Taigi, kaip ir sakiau, norėčiau gauti šiokį tokį patarimą, kaip elgtis tokiose situacijose. Ir štai, klausimas jums: ar esate turėję tokių problemų?

Visi turi tokiu "problemu", jei ne maistas tai kas nors kita, visada atsiras kazkas kas aplinkiniams nepatiks ar atrodis keistai, visiems neitiksi. Paprasciausiai nereikia imti i sirdi, i pasaipas reik ziuret su humoru, o pamokimus ar patarimus priimti santuriai, be to nepamirsk, kad daugelis tu zmoniu tau prikaisioja tik del to, kad tu jiems rupi. Jei nori pilnavertisko gyvenimo turi uzsiauginti storesne oda, perdideli jautruoliai visada kencia, jie atranda problemu ir lygioj vietoj nes yra pernelyg izeidus ir viska perdaug sureiksmina(atpazystu tokiu ir forume). Jei kazkas tave pasiepe ar sukritikavo, tai nereiskia, kad tas zmogus pries tave ar tau linki blogo, zodziu geriausias patarimas yra humoras, atsipalaiduok ir kartais viska nuleisk juokais.

[Marius]

Liūtene,tiesiog mesk iš galvos tuos veganizmus,sukirsk kokį sultingą kepsnį ir pasaulis nušvis kitom spalvom,o šeima ir draugai tik lengviau atsikvėps..

[Master]

Suprantu, pati perėjau tokį kelią (ko gero visi veganai panaudoja savo valią ne, kad pakeistų savo mitybos ypročius, bet, kad susitvarkytų socialinėse situacijose).
Savo patirtimi, kuria visai neseniai dalinausi, galiu pasakyti, kad tekdavo ne tik aiškintis ir motyvuoti savo pasirinkimą, klausytis pastabų ar kvailiams, nieko neišmanantiems apie mitybą aiškinti iš kur gaunu baltymų, bet ir atlaikyti psichologinį spaudimą, patyčias. Tai vyko tol, kol toleravau aplinkinius.
Tiesa pasakius, prieš žmones išbandžiau viską. Net prašiau suprasti (nesiaiškindama kas ir kaip), kad tai svarbu MAN, ir nesvarbu kaip yra iš tiesų, reiktų atsižvelgti į mano kaip asmenybės jausmus.
Tačiau pasitaikydavo net tokių bajerių kai draugai į lėkštę pridėdavo gyvūninių produktų, nežinau ką po velniais manydami. Kad bus juokinga? Kad man patiks? Kad pamalonintų savo ego?
Virš visko buvo, kai jie taip padarė po ilgo pokalbio dėl mano pasirinkimo, man parodžius pasitikėjimą ir nusileidus kai kuriais aspektais. Į maistą jie įdėjo laktozės, kuriai buvau alergiška. Ir nesakė iki kol fiziologiškai to pajutau. (o aš tam alergiška.... Soooo)
Buvo ir taip, kad labai bijojau, kad aplinkinių spaudimas gali paskeisti mano pasirinkimą. Buvau net nuoširdžiai tuo įtikėjusi, būtent dėl to taip ir įvyko.
Aš pasidaviau. Ir žinai kas būna kai griūna tikėjimas? Na be psichologinių problemų, teko 3 mėnesius rimtai vaikščioti pas daktarus. Net nežinau kiek laiko buvau dėl to praleidusi pamokas, nes situacija buvo tokia rimta, kad reikėjo kviesti greitąją į namus, o nebevažiuoti pas juos.
Tai, kad man buvo blogai... tai nesvarbu. Man tik įstrigo tai, kaip reagavo tie, kuriems mano mityba buvo nesveika ir trukdė. Kurių paskatinta mečiau savo kelią. Jie pamaloninę savo ego nebesirūpino tikrai rimtomis mano sveikatos problemomis. Tau blogai? Och, kaip gaila....  Todėl nesutikčiau Šarikovai, kad tai kyla iš susirūpinimo... Tai kyla iš ego manipuliuoti kitais. 

Tačiau yra ir šviesioji pusė. Kuo ilgiau veganiauji, tuo daugiau atrandi labai fainų veganų draugų. Arba atsijoji tuos, kurie vis dėl to geba tave toleruoti dėl tavo pasirinkimo. Dabar mano realioje aplinkoje nėra nei vieno, kuris bent keisčiau pasižiūrėtų į tai ką darau.
Taip pat aplinkiniai neskatindami, matydami tavo pasiekimus, gyvenimo būdą neretai noriai prisijungia prie to ką darai. 

Kaip kovoti su aplinkiniais? Mano manymu nereikia.
Jeigu jie klausia iš kur gauni baltymų, tu jų paklausk, o ką jie žino apie baltymus.
Jeigu jie tavęs paklausia, kodėl tu veganė, tu jų paklausk, kodėl jie tokie nėra?
Nereikia aiškintis ar teisintis, taip tik šeri tuos, kurie ieško priekabio. Nauda bus, jeigu priversi juos bent susimąstyti.


Kas dėl tavo padėties. Na ji komplikuojasi dėl amžiaus. Kaip suprantu, esi dar jauna.
Šiaip siūlau pakalbėti su tėvais rimtai. Paaiškinti, kodėl tau tai svarbu, paprašyti palaikymo. Duoti jiems paskaityti kokių knygų apie sveiką mitybą, galgi kartu nueiti pas dietologą. Jeigu jie jaudinasi dėl tavo sveikatos, neprieštarauk jiems, tiesiog siūlau šiuo aspektu rasti kompromisą.
Nors tiesa pasakius savo padėtyje kuomet tai dariau buvau maištingesnė gal net agresyvesnė , bet tėvas nuleido rankas ir labai fainai pasakė, kad esant jaunu reikia viską išbandyti. Jeigu tai nėra tinkamas pasirinkimas, klaidos tave sugrąžins į pradinį tašką. Taip, kad parodyk, kad sutinki su jais. Kad taip pat rūpiniesi savo sveikata, bet mėsos valgymas gali ir nebūti teisingas pasirinkimas. Tai ko gero geriausias būdas ... manipuliuoti... Ech


Kas dėl klasės draugų, mokytojų... Vėlgi priklauso nuo to, kaip tu su jais bendravai. Ar stipriai parodei jiems savo principus?
Šiuo atžvilgiu siūlau tiesiog išsakyti tai, kad tave skaudina jų replikos ir žodžiai (tai tiktų šeimos nariams ir artimiems draugams, mokytojams). Kad jų elgesys toks pat netoleruotinas žmogaus atžvilgiu kaip taviškis, nežinau, tavo sveikatos? Jeigu tu per daug neafišuoji to ką darai, elementarus pokalbis apie tai kas svarbu, visgi gali padėti (juk tu tenori ramybės, supratimo), na arba atskleisti, kokie tavo draugai niekšai (mano atžvilgiu )

[a.t.sielis]

Pačioje pradžioje, (o tai buvo prieš keturiolika metų), kai nustojau vartoti mėsą, buvo šiek tiek priekaištų ir priekabių, bet tie laikai negrįžtamai praėjo, per kelis metus. Dabar no problem, nesusiduriu su tuo.

Taktikos ir strategijos, kaip tvarkytis su situacijomis, gali būti įvairios. Bandykim kai kurias apibūdinti.

1. Orus tylėjimas, ramybė viduje ir darymas savo. Visiškai nereaguojame į pastabas, nuleidžiame tylomis.

Čia į temą būtų istorija apie Budą. Kartą atėjo kaimietis, ir spjovė Budai į veidą. Buda nusišysojo, ir paklausė: "ar nori dar ką nors man pasakyti?". Kaimietis nustebo - "tu nesupykai?". Buda atsakė, "aš nesu tavo veiksmų vergas". Mintis čia ta, kad jeigu reaguoji į tai, ką daro kitas žmogus, vadinasi, pradedi priklausyti nuo jo veiksmų, vidus pradeda vergauti kitų veiksmams. Laisvė reiškia turėti nepriklausomą nuo kitų veiksmų tavo atžvilgiu vidinę būseną. Jos nepaveikia net blogi veiksmai ar žodžiai tavo atžvilgiu.

2. Gamintis atskirai, valgyti atskirai, ir visais atvejais nepatekti į situacijas, kur reiktų valgyti su kitais ar kur reiktų rinktis iš nepriimtino meniu. Šitą taikau kokių 80 proc. . Niekad nevalgau viešo maitinimo įstaigose, maistą gaminuosi pats, valgau atskirai nuo kitų (kitavalgių), bent jau išlaikau fizinį ar bent psichologinį atstumą. Na, taikant šią strategiją, reikia būti praktiškam, ir visados pagalvoti, kur kaip ir ką valgysi, ir žiūrėti kaip nepatenkti į situaciją, kur būtum priverstas valgymo metu jaustis nepatogiai (rinktis iš meniu, valgyti kitų gamintą maistą, etc.).

Čia moralas būtų toks, kad jeigu kažkas valgymo metu mums neduoda ramiai pavalgyti, kuria blogą atmosferą, atakuoja, tai labai didelis nemandagumas, ribų peržengimas. Su ribų nejaučiančiais, etiketo ir žmogiškų elgesio normų nesilaikančiais žmonėmis bendravimas yra atitinkamas, nesudarant jiems tokių galimybių.

Kitas moralas, kad patys taip turim nesielgti. Niekad nepamokslauti vegizmo žmonėms, su kuriais kartu valgome. Šita taisyklė turi būti geležinė.

3. Pajuokauti ir praleisti situaciją kuo lengviau sau ir atakuojančiai pusei. Kartais taikau, ne tik dėl maisto. Pvz. jeigu matau, kad žmogus nustebęs dėl mano išvaizdos, ir jau kažkaip reaguos, juokaujančiai sakau, "gražu ane?". Jis pasimeta, ir situacija tampa besišypsanti . Na, visokių triukų galima prisirinkti.

4. Nuoširdžiai pasvarstyti kai kuriuos aktualius sveikatos ir mitybos faktus, įvairias patirtis. Na, šitas jeigu yra nuotaika ir atitinkama atmosfera. Kai esi įpratęs diskutuoti, šitas visai smagiai eina.

5. Nuraminti nerimaujančius (kai valgoma kartu su giminėmis). Tai yra, reaguoti ne į teiginio turinį, bet į emociją - negatyvią gesinti ramia. Pasakyti kažką gero atakuojančiam asmeniui, kita tema.

---

Kas svarbu, tai visiškas vidinis ryžtas, ramybė savo apsisprendime. Reikia aiškiai suprasti, kad tie, kas nesilaiko teisingo elgesio dėsnių (pvz. neprievartos prieš gyvas būtybes), negali būti moraliniai autoritetai, ir todėl neturėti prisirišimo prie jų kaip prie moralinių autoritetų, ir tuo pačiu, neturėti iš jų požiūrio ar reakcijų kylančių vidinių abejonių.

[Master]

Sieli, super patarimai

[liūtėnė]

 @Marius , nesiruošiu mesti kelio dėl takelio. T.y. jau pasirinkau kuriuo keliu eisiu, o tas tariamas takelis ,,Pamiršk kelią, rinkis lengviausią variantą - pasiduok ir elkis taip, kaip nori kiti, o ne tu" visiškai manęs nevilioja. 
@Master , širdingai dėkoju už supratingumą. Tavo atsakymas labai padėjo.    Suprantu, jog aplinkiniai mano gyvenimo už mane nenugyvens.  Tikriai neleisiu kažkam kitam sugriauti savo ateities.
O tokių dalykų, kai ,,draugai" į maistą prikrauna neveganiško maisto, yra buvę. (Nors jie ir žinojo, jog jo aš nevalgau.) Pasitaikydavo tai ir artimoje aplinkoje, kai mama ar močiutė į košę prikraudavo tų vadinamųjų bulijonų. 

[Marius]

''Tikrai neleisiu kažkam kitam sugriauti savo ateities.''

Teisigai,sugriauk ją pati...:-)

[Master]

Nebendei Mariau, nežinai kaip yra iš tiesų... Taip, kad
Interpretacijos tik teršia suvokimą. Nieko daugiau

[liūtėnė]

 @Marius , privertei nusijuokti.    Nežinau ar tai rašai su ironija, ar iš piktos valios... bet nenukrypkim nuo temos. 
Taigi, turiu dar vieną klausimą apie Veg. mitybą. Na, tai ne klausimas, o veikiau prašymas. Gal kas turite subalansuotą Veg. mitybos vienos dienos valgiaraštį? Tiesiog įdomu.